- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-1524-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01931-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- M. Č.
- Skolininkas
- A. L.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko A. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko A. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, atsiradusioje iš sutuoktinės I. L. gaunamų darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų. Nurodė, jog antstolis, vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-354-269/2010 dėl 30 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko nustatė, kad skolininkas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. VSDFV duomenimis skolininkas nedirba. Skolininko sutuoktinė I. L. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Remdamasis CK 3.88 str. 1 d. 3 p., teigia, jog pajamos gautos iš vieno sutuoktinių veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2011-06-06 antstolis, vadovaudamasis CK 667 str. 1 d. areštavo I. L. darbo pajamas gaunamas iš O. Š. IĮ „Saldenė“, ir pasiūlė per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad I. L. augina iki santuokos su A. L. gimusią dukterį A. M.. Per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti (maistui, rūbams, avalynei, žaislams, kanceliarinėms prekėms, higienos priemonėms ir kt.) I. L. išleidžia 775 Lt. Po santuokos sudarymo I. L. gautos darbinės pajamos buvo A. L. ir I. L. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau povedybine sutartimi pakeitus pajamų, gautų iš sutuoktinio darbinės ar kitos veiklos, teisinį režimą, I. L. darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos po sutarties įsigaliojimo tampa jos asmenine nuosavybe. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog povedybinė sutartis nenuginčyta, galimas tik areštuoto darbo užmokesčio, gauto iki povedybinės sutarties sudarymo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas. Teismas iš pateiktų byloje dokumentų bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus nustatė, kad I. L. gauna apie 600-900 Lt darbo užmokestį, viena augina nepilnametį vaiką, gimusį 2004 m. rugsėjo 13 d., t. y. iki santuokos su A. L., didžiąją pajamų dalį I. L. išleidžia vaiko poreikių tenkinimui, iš gaunamų pajamų turi patenkinti savo poreikius, A. L. niekur nedirba, o duomenų apie kitas šeimos pajamas bei turtą byloje nėra, šiuo metu sutuoktiniai gyvena atskirai. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad iki šiol sutuoktinė I. L. išlaikė ne tik save, savo vaiką, bet ir sutuoktinį, kai jie kartu gyveno, nes jis pas ją gyveno ir maitinosi, neturėdamas pajamų arba turėtas pajamas skirdamas ne šeimai. Įvertinęs nurodytus įrodymus, padarė išvadą, kad I. L. tenka visa išlaidų dalis, ir pritaikius įstatyme nustatytą prezumpciją dėl sutuoktinių bendro turto dalių, jos darbo užmokesčio sumos akivaizdžiai nepakaktų būtiniausiems jos bei jos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir būtų pažeisti ne tik jos, bet ir nepilnamečio vaiko interesai tokia apimtimi, kad sutuoktinis, neturintis nieko bendro su kito sutuoktinio skola neformaliai turi negauti minimalių pajamų dalies tik dėl formalaus įstatymo pritaikymo. Šiuo konkrečiu atveju teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad galima taikyti CK 3.109 str. pagrindus. Todėl atsižvelgiant į esamą realią situaciją, skolininko sutuoktinės pajamas ir jų paskirtį, nepilnametės A. M. interesus, pripažino, kad yra pagrindas netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad skolininkui A. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su I. L. nuo santuokos sudarymo (2010-12-17) nepriklausė I. L. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų kokia nors dalis.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjas M. Č. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti – tenkinti pareiškėjo prašymą nustatyti skolininko A. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, atsiradusioje iš sutuoktinės I. L. gaunamų darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų lygiomis dalimis. Pažymi, kad teismas nesilaikė CK 3.116-3.129 straipsnių (CK skyrius, reglamentuojantis turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimą) nuostatų. Teismas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto iš viso nepadalino nei lygiomis dalimis, nei nukrypstant nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto, o visą bendros jungtinės nuosavybės turtą pripažino I. L., kuri duomenų, jog šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nepateikė. Teigia, kad pareiškėjas neprašė teismo sutuoktinei įvykdyti prievolę, o prašė nustatyti skolininko A. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. 2012 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu skolininkas teismui paaiškino, jog jis nors ir nedirba, tačiau iš atsitiktinių darbų pajamų turėdavo bei turėjo galimybę nedidelę šių pajamų dalį išmokėti pareiškėjui, bet tyčia taip nepasielgė. Suinteresuotas asmuo I. L. teismui paaiškino, jog povedybinę sutartį sudarė tik dėl to, kad būtų apsunkinta galimybė išieškoti skolininko naudai iš bendros sutuoktinių nuosavybės. Teismui objektyvių įrodymų, kad sutuoktiniai kartu negyvena, nepateikta, o teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą patenkinti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti, ar yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, o ne nustatinėti sutuoktinių prievolės bendrumą, nes nei pareiškėjas, nei antstolis niekada neteigė, jog prievolė nagrinėjamu atveju yra bendra. Išieškojimą galima vykdyti iš skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, jeigu būtų nustatyta, kokia jo dalis priklauso skolininkui. Skolininko ir jo sutuoktinės sudaryta povedybinė sutartis neapriboja I. L. atsakomybės pareiškėjui pagal iki povedybinės sutarties atsiradusius įsipareigojimus.
Suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Pažymi, kad teismas padalino sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, nustatydamas, kad I. L. gaunamame darbo užmokestyje nėra A. L. dalies, todėl pareiškėjo argumentus, kad teismas nepadalino turto, prašo atmesti. Sutuoktiniai pateikė teismui povedybinę sutartį, pagal kurią kiekvieno iš sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė, dėl ko pareiškėjas be pagrindo teigia, kad I. L. nepateikė jokių duomenų, kad turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Nustačius, kad I. L. gaunamame darbo užmokestyje yra ir skolininko A. L. dalis, nepagrįstai šia prievole būtų apsunkintas ir visiškai neatsakingas asmuo. Atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, teisinės reikšmės jų turto režimo nustatymui neturi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros nereikia atlikti. Tačiau tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Kaip matyti iš pareikšto prašymo motyvų, pareiškėjas M. Č. prašė nustatyti skolininko A. L. turto dalį I. L. darbo užmokestyje ir jam prilyginamose pajamose. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl A. L. sutuoktinės pareigos įvykdyti jo prievolę. Pažymėtina, jog byloje ginčo, kad skolininko A. L. prievolė yra asmeninė, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas ir atliko skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą. Tačiau teismas, atlikęs šią procedūrą, nutartimi turėjo ne atmesti pareiškėjo prašymą, o procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nustatyti, kokia skolininko sutuoktinės turto dalis priklauso A. L..
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas, 2012 m. kovo 2 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui A. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. L. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, priklausančių išmokėti I. L. ir perdavęs klausimą nagrinėti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškinant skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų proporcijos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl tokia teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsižvelgiant į esamą realią situaciją, skolininko sutuoktinės pajamas ir jų paskirtį, nepilnametės A. M. interesus, pripažintina, kad yra pagrindas netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir nustatyti, kad skolininkui A. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su I. L. nuo santuokos sudarymo (2010-12-17) nepriklausė I. L. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų kokia nors dalis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo išaiškinimais ir neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi I. L. paaiškinimais, jog ji šiuo metu uždirbanti apie 600 Lt, anksčiau gaudavusi apie 900 Lt darbo užmokesčio, tačiau byloje nėra absoliučiai jokių duomenų apie I. L. darbo užmokestį ir kitas gaunamas pajamas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, rėmėsi prielaidomis. I. L. pateikė teismui išlaidų vaikui apskaičiavimą per mėnesį (b. l. 58), iš kurio matyti, kad I. L. vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia 775 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio paskaičiavimo pagrįstumo nepasisakė, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad vaiko išlaikymas, A. L. negaunant jokių pajamų, viršija jo motinos per mėnesį gaunamas pajamas. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių bei nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas turėtų kompleksiškai, remdamasis patikimais įrodymais, nustatyti, ar nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo yra reikalingas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad netgi tuo atveju, jei suinteresuoto asmens I. L. mėnesinės pajamas sudarytų vos minimalią mėnesinę algą, jos teisių bei teisėtų interesų apsaugą užtikrina CPK 668 straipsnis, numatantis, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Antstolis, teikdamas patvarkymą I. L. darbovietei, privalės nurodyti skaičiavimo tvarką, reglamentuojamą CPK 736 straipsnio nuostatomis. Be to, pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomu turtu iki 2012 m. balandžio 17 d. povedybinės sutarties sudarymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su CK 3.123 straipsnio 1 dalies normų taikymu, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą, taigi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti, klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.