- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-29-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00496-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „A“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „B“, C, D., E
- Kategorijos
- 2.1.3.8Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.7.5Komercinės paslaptys
- 2.8.1.2Nesąžininga konkurencija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „B“, C, D. ir E dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:
1.1. uždrausti atsakovėms UAB „B“, C, D, E. naudoti ieškovės konfidencialią informaciją, sudarančią ieškovės komercines paslaptis, įskaitant ir informaciją apie ieškovės kuriamo medicinos prietaiso prototipus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bei jų komercializavimą, ir esančią paraiškoje Europos Komisijai „(duomenys neskelbtini)“ projekte, kuri yra sudėtinė 2017 m. gegužės 12 d. dotacijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, taip pat yra „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studijoje, „(duomenys neskelbtini)“ klinikinių tyrimų dokumentuose bei studijose, paraiškoje Europos Komisijai „(duomenys neskelbtini)“ projekte, kuri yra sudėtinė 2019 m. spalio 14 d. dotacijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, visose ieškovės sutartyse su verslo partneriais ir ekspertais, darbinėje elektroninėje korespondencijoje;
1.2. uždrausti atsakovei UAB „B“ vystyti, siūlyti, pateikti rinkai bei naudoti medicinos prietaisą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra kuriamas neteisėtai naudojant ieškovės konfidencialią informaciją, sudarančią ieškovės komercines paslaptis;
1.3. įpareigoti atsakoves sunaikinti jų turimą ieškovei priklausančią medžiagą ar jos kopijas (elektronine arba popierine forma), kurioje yra arba kuri pati yra ieškovės komercinė paslaptis, įskaitant medžiagą apie ieškovės kuriamo medicinos prietaiso prototipus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, bei esančią paraiškoje Europos Komisijai „(duomenys neskelbtini)“ projekte, kuri yra sudėtinė 2017 m. gegužės 12 d. dotacijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, taip pat yra „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studijoje, „(duomenys neskelbtini)“ klinikinių tyrimų dokumentuose bei studijose, paraiškoje Europos Komisijai „(duomenys neskelbtini)“ projekte, kuri yra sudėtinė 2019 m. spalio 14 d. dotacijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, visose ieškovės sutartyse su verslo partneriais ir ekspertais, darbinėje elektroninėje korespondencijoje;
1.4. priteisti iš atsakovių solidariai 127 152,22 Eur žalos atlyginimą;
1.5. priteisti iš atsakovės UAB „B“ 4 035,23 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad ji vykdo veiklą, susijusią su investicijomis į mokslinius tyrimus bei jų plėtrą, mokslinių tyrimų ir pažangių technologijų vystymo projektų organizavimu ir vadyba. Ieškovė 2012 m. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ projekte, kurio tikslas buvo sukurti medicinos prietaisą, pagrįstą neinvaziniais sensoriais ir skirtą (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų (duomenys neskelbtini) diagnostikai. Pasibaigus „(duomenys neskelbtini)“ projektui, ieškovė gavo išimtines teises 2 metams į projekto rezultato – medicinos prietaiso pirmojo prototipo „(duomenys neskelbtini)“ – komercializavimą.
3. Ieškovė siekė toliau vystyti medicinos prietaiso antrąjį prototipą „(duomenys neskelbtini)“, kuris būtų kuriamas „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Šiuo tikslu ieškovė 2017 m. gegužės 12 d. gavo 50 000 Eur Europos Komisijos dotaciją veiklai „Inovatyvi diagnostikos ir e-sveikatos stebėsenos sistema, skirta (duomenys neskelbtini) komplikacijoms – (duomenys neskelbtini)“, o konkrečiai – šios veiklos išsamiai rinkos analizei, techninei galimybių studijai bei „(duomenys neskelbtini)“ komercializavimo verslo planui parengti. Ieškovės užsakymu buvo parengta išsami „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studija. Ieškovė 2017-2018 m. patobulino „(duomenys neskelbtini)“ koncepciją, sukūrė „(duomenys neskelbtini)“ demonstracinę versiją.
4. Ieškovės kuriama „(duomenys neskelbtini)“ yra inovatyvi diagnostikos ir stebėsenos sistema, skirta (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų (duomenys neskelbtini) diagnostikai. „(duomenys neskelbtini)“ sensoriai nustato (duomenys neskelbtini) pokyčius, kurie leidžia tiksliai nustatyti (duomenys neskelbtini). Tokia technologija (duomenys neskelbtini) ankstyvai diagnostikai iki tol nebuvo sukurta. „duomenys neskelbtini“ komponentai yra (duomenys neskelbtini). Programine įranga „(duomenys neskelbtini)“ analizuojami iš (duomenys neskelbtini) kameros ir „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gauti vaizdai. Ieškovė 2019 m. kartu su dar devynių organizacijų konsorciumu gavo 3 700 000 Eur dotaciją iš Europos Komisijos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu kuriamo medicinos prietaiso trečiojo prototipo „(duomenys neskelbtini)“ tolesniam vystymui.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, jos ilgametė vadovė bei viena iš ieškovės steigėjų C 2019 m. rugsėjo 2 d. nutraukė darbo sutartį su ieškove. Darbo sutartį su ieškove 2019 m. lapkričio mėn. nutraukė ir projektų vadovė D. Abi šios atsakovės dirbo su „(duomenys neskelbtini)“ projektu, taip pat dalyvavo rengiant paraišką Europos Komisijai „(duomenys neskelbtini)“ projektui ir buvo įtrauktos į šį projektą. Darbo sutartį su ieškove 2020 m. liepos 3 d. taip pat nutraukė ir atsakovė E, dirbusi administratore bei vieno iš ieškovės steigėjų F, tiesiogiai dirbusio su „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ projektais, padėjėja.
6. Ieškovė 2020 m. pastebėjo, kad atsakovė UAB „B“ pristato savo kuriamą prietaisą „(duomenys neskelbtini)“, kuris skirtas (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų (duomenys neskelbtini) ankstyvai diagnostikai ir sukurtas pagal analogišką veikimo principą, kaip ir „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė UAB „B“ buvo įsteigta 2019 m. sausio 22 d., jos deklaruojama veikla – (duomenys neskelbtini) komplikacijų identifikavimo prietaiso kūrimas, o jos akcininkai – C, D ir G. Atsakovės UAB „B“ vadove iki 2019 m. gegužės 31 d. buvo atsakovė E, o nuo 2019 m. birželio 3 d. – C. Iš UAB „B“ internetinėje svetainėje pateikiamos informacijos ieškovei tapo aišku, kad UAB „B“ siūlomas prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ yra sukurtas pasinaudojus ieškovės konfidencialia informacija, sudarančia ieškovės komercines paslaptis.
7. Ieškovės nuomone, būtent jos kuriamo „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu buvo kuriamas (sukurtas) „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė UAB „B“, pasinaudodama vien savo pačios resursais, per tokį trumpą laiką (per 1 metus) negalėjo sukurti ir išvystyti visiškai naujo novatoriško medicinos prietaiso. Be to, ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ projekte atsisakė (duomenys neskelbtini) technologijos naudojimo, atsakovėms C ir D šis faktas buvo žinomas, kadangi jos dalyvavo ruošiant paraišką Europos Komisijai „(duomenys neskelbtini)“ projektui. Prietaise „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) technologija taip pat nėra naudojama, o tai leidžia manyti, kad UAB „B“ galimai pasinaudojo ir ieškovo konfidencialia informacija apie „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat vienas iš UAB „B“ steigėjų yra G, kuris dirbo kaip ekspertas su prietaisu „(duomenys neskelbtini)“. UAB „B“ tik iš buvusių ieškovės darbuotojų galėjo sužinoti apie minėtą ekspertą bei jo patirtį tokio pobūdžio produktų kūrime.
8. Atsižvelgiant į ieškovės darbo tvarkos taisyklėse pateiktą komercinių paslapčių sąrašą, ieškovės komercinėmis paslaptimis laikytina ši informacija: visa su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ susijusi informacija, t. y. naujo produkto koncepcija, „know-how“ (patyrimas; techninės žinios), technologiniai sprendimai, produkto modeliai, programiniai produktai, formulės (algoritmai); visa su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ komercializavimu susijusi informacija – rinkos strategija, verslo planai, investicijų plano pagrindimas (galimybių studija), „know-how“, kiti dokumentai, duomenys apie planuojamus pardavimus; visa informacija apie ieškovės verslo partnerius, klientus, duomenys apie ieškovės pasirašytas konfidencialias sutartis, visų ieškovės pasirašytų sutarčių sąlygos. Atsakovėms C ir D, dirbusioms su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ projektais, o E, administravusiai klausimus, susijusius su šiais projektais, buvo patikėta visa ši ieškovės konfidenciali informacija, sudaranti ieškovės komercines paslaptis.
9. Minėtų atsakovių neteisėti veiksmai, kuriais buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, pasireiškė tuo, kad jos neteisėtai atskleidė bei atsakovės UAB „B“ interesais neteisėtai panaudojo darbo santykių ieškovės bendrovėje metu sužinotą konfidencialią informaciją, susijusią su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė C, kaip buvusi ieškovės vadovė, pažeidė ir vadovui nustatytas fiduciarines pareigas, kadangi nesąžiningai veikė prieš ieškovės interesus, t. y. panaudojo ieškovės komercines paslaptis sudarančią informaciją atsakovės UAB „B“ naudai, paskatino ir (ar) prisidėjo prie atsakovių D ir E perviliojimo į UAB „B“, po darbo santykių ieškovės bendrovėje pasibaigimo neperdavė naujajam ieškovės vadovui jokių jos žinioje buvusių ieškovės dokumentų ar turto. Atsakovė UAB „B“, neteisėtai pasinaudojusi ieškovei priklausančiu materialiu ir nematerialiu turtu, t. y. dokumentais, elektronine korespondencija bei kitais duomenimis, susijusiais su ieškovės kuriamu prietaisu „(duomenys neskelbtini)“ bei visa kita ieškovei priklausančia konfidencialia informacija, neteisėtai perviliojusi ieškovės darbuotojus, nesąžiningai konkuruoja su ieškove.
Šalies argumentai
10. Ieškovės teigimu, ji patyrė išlaidas prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ sukūrimui ir tobulinimui, atsakovių C, D ir E darbo vietoms sukurti ir išlaikyti, C ir D mokymams, naujų darbuotojų paieškoms, išlaidas ryšio paslaugoms, išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, t .y.: Ispanijos bendrovei (duomenys neskelbtini) už prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studijos galutinės ataskaitos parengimą – 40 000 Eur; (duomenys neskelbtini) – 5 687 Eur; atsakovių C, D. ir E darbo vietų kaštus „(duomenys neskelbtini)“ projekto laikotarpiu iki jų darbo sutarčių su ieškove pasibaigimo – 80 760,36 Eur; už atsakovės D komandiruotę į Atėnus 2018 m. vasario 26-27 d. – 583,86 Eur; už naujų darbuotojų paiešką – 899,27 Eur; už atsakovių C ir D dalyvavimą 2018 m. vasario 22 d. seminare – 500 Eur; už atsakovės C mobilaus telefono ryšio paslaugas po jos darbo sutarties su ieškove pasibaigimo – 1 183,96 Eur; dėl atsakovės C nesąžiningo bandymo nuslėpti nuo ieškovės itin dideles 2019 m. gruodžio mėn. savo mobilaus ryšio išlaidas – 968 Eur, taip pat 484 Eur būsimas išlaidas; 121 Eur išlaidas už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą. Bendra dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovės patirtų nuostolių suma yra 131 187,45 Eur. Atitinkamai, 127 152,22 Eur nuostolių atlyginimas (40 000 Eur + 5 687 Eur + 80 760,36 Eur + 583,86 Eur + 121 Eur) turi būti priteistas solidariai iš visų atsakovių, o 4 035,23 Eur nuostolių dalis (899,27 Eur + 500 Eur + 1 183,96 Eur + 968 Eur + 484 Eur) priteistina iš atsakovės UAB „B“.
11. Atsakovės C, D ir E. neteisėtai atskleidė bei UAB „B“ interesais neteisėtai naudoja ieškovės komercines paslaptis sudarančią konfidencialią informaciją, o atsakovė UAB „B“ neteisėtai naudoja informaciją, kuri yra konfidenciali ir sudaro ieškovės komercines paslaptis, bei nesąžiningai konkuruoja ieškovės atžvilgiu. Šiuo metu atsakovių neteisėti veiksmai yra tęsiami, nes atsakovė UAB „B“ toliau vykdo veiklą ir vysto medicinos prietaisą „(duomenys neskelbtini)“ naudodama konfidencialią, ieškovės komercines paslaptis sudarančią, informaciją, kurios naudoti ji neturi teisės. Tokiais veiksmais ieškovei toliau daroma žala, o atsakovės iš neteisėtų veiksmų toliau gauna naudą, todėl yra būtina uždrausti atsakovėms tęsti minėtus neteisėtus veiksmus.
12. Be to atsakovės neįvykdė ieškovės 2021 m. sausio 6 d. pretenzijoje nurodytų reikalavimų ir negrąžino ieškovei atsakovių turimo ieškovės turto, kuris buvo gautas atsakovių C, D ir E darbo santykių ieškovės bendrovėje metu ir kuriame yra ieškovės konfidenciali informacija, sudaranti ieškovės komercines paslaptis, t. y. atsakovės negrąžino ieškovės dokumentų ir (arba) jų kopijų, darbinės korespondencijos ir (arba) jos kopijų bei kitos informacijos popieriniu ar elektroniniu formatu, kuri yra konfidenciali ir sudaro ieškovės komercines paslaptis, įskaitant ir informacijos apie ieškovės kuriamą prietaisą „(duomenys neskelbtini)“ bei jo komercializavimą, taip pat informacijos apie prietaisą „(duomenys neskelbtini)“. Todėl yra būtina įpareigoti atsakoves sunaikinti visus jų turimus ieškovės dokumentus, korespondenciją, elektronines bylas ar kitą medžiagą, kuriuose yra komercinių paslapčių arba kurie patys yra ieškovės komercinė paslaptis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „A“ atsakovėms UAB „B“, C, D ir E lygiomis dalimis 28 265,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė 2022 m. balandžio 1 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo 2.2.1-2.2.6 punktuose išvardijo dokumentus, kuriuose, ieškovės teigimu, yra užfiksuota konfidenciali ir jos komercines paslaptis sudaranti informacija, o 2022 m. balandžio 1 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo 2.7-2.10 punktuose išvardijo šių dokumentų dalis, kuriuose, ieškovės teigimu, yra pateikta apibendrinta informacija, techniniai duomenys, žinios („know-kow“) apie tai, kaip turi būti kuriamas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ tipo medicinos prietaisas. Tačiau ieškovė neįrodė, kad atsakovės C, D. ir E pasisavino ir kartu su UAB „B“ neteisėtai naudoja ieškovės 2022 m. balandžio 1 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo 2.7-2.10 punktuose išvardintą apibendrintą informaciją, techninius duomenis, žinias („know-kow“) kaip konfidencialią, ieškovės komercines paslaptis sudarančią informaciją.
15. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų sukūrusi realiai veikiantį prietaisą ,,(duomenys neskelbtini)“, skirtą (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų (duomenys neskelbtini) stebėsenai ir diagnostikai. Ieškovė pareiškimo dėl patikslinto ieškinio 1.7 punkte pateikė prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukas ir aprašymą. Iš šio aprašymo ir 2022 m. balandžio 1 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo priedų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ komponentai yra (duomenys neskelbtini). Tačiau „(duomenys neskelbtini)“ sudarantys elementai – (duomenys neskelbtini) – yra sukurti trečiųjų asmenų bei yra laisvai prieinami rinkoje.
16. Ieškovė pateikė paslaugų teikimo sutartį Nr. 614, sudarytą su UAB „H“, kurios 1.2.4 punkte UAB „Sofneta“ įsipareigojo suteikti tokią paslaugą: „(duomenys neskelbtini)“ programinės įrangos, susijusios su (duomenys neskelbtini), integravimas. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad UAB „H“ sukūrė ieškovei specialią programinę įrangą, skirtą prietaisui „(duomenys neskelbtini)“, o ne tiesiog pardavė atitinkamą licenciją ja naudotis. Patikslinto ieškinio 1.7 punkte esanti ekranvaizdžio nuotrauka bei 2022 m. balandžio 1 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo 9 priede esančios ekranvaizdžių nuotraukose nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad šie vaizdai yra gauti naudojant prietaisą „(duomenys neskelbtini)“ su specialiai šiam prietaisui UAB „H“ sukurta programine įranga. Nors ieškovė pareiškimo dėl patikslinto ieškinio 1.7 punkte nurodė, kad programine įranga „(duomenys neskelbtini)“ analizuojami iš (duomenys neskelbtini) gauti vaizdai ir gauti rezultatai leidžia spręsti, ar pacientui reikia susisiekti su gydytoju dėl papildomo gydymo, o medikui – įvertinti paciento (duomenys neskelbtini) būklę, tačiau įrodymų, kad prietaisas (duomenys neskelbtini)“ realiai atlieka tokias funkcijas, byloje nėra. Byloje nėra ginčo, kad prietaisui „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sukurtas ir nebuvo kuriamas mašininio mokymosi algoritmas, analizuojantis gautus (duomenys neskelbtini) terminius vaizdus.
17. Teismas pažymėjo, kad Cteismo posėdžio metu nurodė, jog realiai veikiantis prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sukurtas, egzistavo tik galimo tokio prietaiso aprašymai bei nuotraukos, kuriose buvo nufotografuotas ne pats veikiantis prietaisas (duomenys neskelbtini)“, o šalia sudėtos galimo prietaiso dalys. Ieškovė ir teisme nepademonstravo realiai veikiančio prietaiso „(duomenys neskelbtini)“. Nors ieškovė 2022 m. balandžio 1 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodė, kad prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ yra TPL 6 stadijoje, t. y. technologijos demonstravimas atitinkamoje aplinkoje, šį teiginį grįsdama 2017 m. dotacijos sutarties tekstu, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų yra TPL 6 stadijoje, byloje taip pat nėra.
18. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad jos konfidenciali, komercines paslaptis sudaranti informacija yra pati prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ koncepcija bei veiklos metodas, nepagrįsti, nes (duomenys neskelbtini) metodo taikymas (duomenys neskelbtini) stebėsenai, prietaisą „(duomenys neskelbtini)“ sudarančių prietaisų derinys, įvesties (išvesties) duomenys yra aprašyti įvairiuose moksliniuose straipsniuose. Apie (duomenys neskelbtini) metodo taikymą (duomenys neskelbtini) stebėsenai buvo rašyta 2010 m. liepos mėn. publikuotame (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) taikymą, siekiant įvertinti uždegimą (duomenys neskelbtini), rašyta ir 2016 m. balandžio mėn. publikuotame (duomenys neskelbtini), taip pat 2017 m. spalio mėn. publikuotame (duomenys neskelbtini).
19. Taigi, mobilaus prietaiso, susidedančio iš (duomenys neskelbtini), naudojimas nustatyti (duomenys neskelbtini) iš gautų (duomenys neskelbtini) yra viešai paskelbtas moksliniuose straipsniuose, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 2 dalies 2 punktą ši informacija negali būti laikoma ieškovės komercine paslaptimi (informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija).
20. Teismas sprendė, kad vien informacijos, kurią ieškovė nurodo kaip savo konfidencialią, komercines paslaptis sudarančią informaciją, išvardinimas savaime nereiškia, kad atsakovės C, D ir E, net ir turėdamos galimybę darbo santykių ieškovės bendrovėje pagrindu susipažinti su ieškovės išvardintais dokumentais, šią informaciją neteisėtai pasisavino, ją atskleidė atsakovei UAB „B“ ir kartu su šia bendrove neteisėtai ją naudoja kuriant prietaisą „(duomenys neskelbtini)“. Juolab kad ieškovė net nenurodė, kokia konkreti jos įvardyta informacija ir kaip yra naudojama atsakovės UAB „B“ kuriamame prietaise „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kad UAB „B“ galėjo sukurti prietaisą „(duomenys neskelbtini)“ tik naudodamasi minėta informacija.
21. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) stebėsena atliekama vertinant (duomenys neskelbtini) prietaisu „(duomenys neskelbtini)“, kurį sudaro (duomenys neskelbtini), kai tokiu pačiu metodu ir iš tokių pačių sudedamųjų dalių turėjo veikti (būti sudarytas) ir ieškovės anksčiau ketintas kurti prietaisas „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nereiškia, kad atsakovės C, D, E ir UAB „B“ neteisėtai pasinaudojo kokia nors ieškovės konfidencialia, komercines paslaptis sudarančia informacija. (duomenys neskelbtini) metodo taikymas (duomenys neskelbtini) stebėsenai, prietaiso (duomenys neskelbtini) vaizdams gauti ir apdoroti, susidedančio iš (duomenys neskelbtini) duomenys, kaip buvo nurodyta pirmiau, buvo aprašyti moksliniuose straipsniuose dar iki UAB „B“ įregistravimo, todėl jie negali būti laikomi konfidencialia, ieškovės komercines paslaptis sudarančia informacija.
22. Teismas pažymėjo, kad ieškovė plačiau nepaaiškino, kuo pasireiškia prietaisų matavimo metodų analogiškumas ir kodėl prietaisuose „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas matavimo metodas yra ieškovės konfidenciali, komercines paslaptis sudaranti informacija. Ieškovė nepaaiškino, kaip pasireiškia prietaisų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ komponentų analogiškumas, kodėl prietaisuose „(duomenys neskelbtini)“ naudojami komponentai yra ieškovės konfidenciali, komercines paslaptis sudaranti informacija. Įrenginio, susidedančio iš (duomenys neskelbtini), taikymas, siekiant įvertinti (duomenys neskelbtini), taip pat yra viešai paskelbtas moksliniuose straipsniuose, todėl negali būti laikomas ieškovės konfidencialia, komercines paslaptis sudaranti informacija.
23. Spręsdamas, kad prietaisai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ yra skirtingi, veikiantys skirtingais principais ir naudojantys skirtingas technologijas, teismas vadovavosi atsiliepimo į ieškinį 42 punkte nurodytais argumentais. Be to, tai, kad prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ techniniu požiūriu negali būti laikomas prietaisų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kopija, nurodoma ir UAB „I“ 2021 m. rugsėjo 24 d. ekspertiniame vertinime.
Šalies argumentai
24. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakoves sunaikinti ieškinyje nurodytą medžiagą ar jos kopijas pagrįstumo, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovės turi (disponuoja) tokiais duomenimis, kaip neįrodė ir naudojimosi ieškovės konfidencialia, komercines paslaptis sudarančia informacija fakto. Ta aplinkybė, kad atsakovės C, D ir E. darbo santykių ieškovės bendrovėje pagrindu turėjo galimybę susipažinti su ieškovės prašomais sunaikinti dokumentais, savaime nereiškia, kad šios atsakovės ar atsakovė UAB „B“ turi ieškovės nurodytus dokumentus ar jų kopijas (elektronine ar popierine forma). Atsakovės neneigė, kad jos ištrynė jų naudotuose ieškovei priklausančiuose kompiuteriuose buvusią informaciją siekdamos užtikrinti šios informacijos saugumą nuo kompiuterius galinčių naudoti trečiųjų asmenų, tačiau neigė atlikusios kietųjų diskų performatavimą ar pakeitimą. Atitinkamai, byloje nekilo ginčas ir dėl C, D ir E teiginių, kad visi ieškovės dokumentai buvo saugomi debesijos saugykloje. Ieškovė nenurodė, kokie konkrečiai jos dokumentai po C, D ir E darbo santykių pabaigos buvo sunaikinti ir nebegali būti atkurti.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas neįžvelgė pagrindo ir vertinimui, kad ieškovė ir atsakovė UAB „B“ yra konkuruojantys ūkio subjektai, t. y. ūkio subjektai, kurie toje pačioje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Skiriasi ieškovės ir UAB „B“ veiklos tikslai ir rūšys. Ieškovės veikla susijusi su investicijomis į mokslinius tyrimus bei plėtrą, t. y. mokslinių tyrimų ir plėtros projektų organizavimas, vadyba, mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatyvų bei programų strategijos analizė, mokymai, o atsakovės UAB „B“ veiklos tikslas – (duomenys neskelbtini) prietaiso sukūrimas. Ieškovė nesukūrė ir nekuria prietaiso „(duomenys neskelbtini)“, jos veikla apsiribojo galimybių studijos parengimu ir bandymais gauti finansavimą prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ kūrimo II etapui, visa tai baigėsi 2018 m. lapkričio 16 d. nutraukus bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp F, UAB „J“, C, D, ieškovės ir G.
26. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kaip atsakovių C, D ir E perėjimas dirbti pas atsakovę UAB „B“ gali pakenkti (ar pakenkė) ieškovės ūkinei veiklai, jos galimybei konkuruoti su UAB „B“ tam tikroje rinkoje.
27. Taigi, nenustačius atsakovių C. D, E ir UAB „B“ neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius, kad atsakovės neteisėtai pasisavino bei perdavė UAB „B“ ir kartu su UAB „B“ naudoja ieškovės konfidencialią informaciją, sudarančią ieškovės komercines paslaptis, bei dokumentus, kuriuose yra ši informacija, nenustačius, kad UAB „B“ nesąžiningai konkuruoja su ieškove, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus.
28. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos 1 183,96 Eur išlaidos už C mobilaus telefono ryšio paslaugas po jos darbo sutarties ieškovės bendrovėje pasibaigimo nėra tiesiogiai siejamos su neteisėtais UAB „B“ veiksmais. Nėra pagrindo teigti, kad UAB „B“ būtų turėjusi patirti šias išlaidas, net jei būtų nustatyti neteisėti UAB „B“ nesąžiningos konkurencijos veiksmai, perviliojant ieškovės darbuotojus. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad C ieškinyje nurodytu mobilaus telefono numeriu naudojosi eidama savo darbines pareigas UAB „B“, o ne asmeniniais tikslais, net jei C pagal 2019 m. lapkričio 11 d. sutarties Nr. 28V-278 duomenis 2019 m. gruodžio 1-6 d., kaip UAB „B“ darbuotoja, dalyvavo akceleravimo programoje JAV. Todėl 1 183,96 Eur sumos nebūtų pagrindo ieškovės naudai priteisti iš UAB „B“ dar ir CK 6.254 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tuo tarpu 968 Eur išlaidas ir 484 Eur būsimas išlaidas už naudojimąsi mobilaus interneto kortelėmis ieškovė grindžia 2020 m. sausio 14 d. ieškovės ir UAB „Bitė Lietuva“ sudaryta sutartimi, teigdama, kad šią sutartį ieškovės vardu sudarė C bandydama nuslėpti dideles savo mobilaus telefono išlaidas. Tačiau šie ieškovės teiginiai nėra įrodyti, nes pateiktoje 2020 m. sausio 14 d. ieškovės ir UAB „Bitė Lietuva“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties specialiųjų sąlygų kopijoje nėra C parašo, ieškovės vadovu nurodytas F, o ne C. Tai, kad C nurodyta kaip kontaktinis asmuo, savaime nepatvirtina, kad ji sudarė šią sutartį ieškovės vardu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Ieškovė UAB „A“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
29.1. Teismas suklydo dėl ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos apimties ir šios bylos kontekste netinkamai aiškino komercinės paslapties sąvoką. Ieškovės konfidenciali, komercines paslaptis sudaranti informacija yra susijusi su nebaigtu komercializuoti nauju inovatyviu medicinos prietaisu, todėl nagrinėjamu atveju yra reikšminga absoliučiai visa naujo produkto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapuose sukurta informacija, kuri nėra paskelbta viešai ir turi komercinę vertę. Be to, komercinę paslaptį sudaro ne tik techninio pobūdžio informacija apie kuriamą prietaisą, bet ir informacija apie naujo produkto komercinį potencialą, jo finansinį perspektyvumą, ko teismas, spręsdamas dėl ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos apimties, apskritai nevertino.
29.2. Kai yra kuriamas naujas, inovatyvus, rinkoje dar nesantis produktas, visa mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etape gauta ar sukurta informacija, visa specifinė naujo produkto kūrimo „know-how“ (nepatentuota praktinė patirtis, kaip turi būti kuriamas tokio pobūdžio prietaisas, kokius žingsnius reikia atlikti, su kokiomis klaidomis susiduriama bandymų ir testavimų metu, ko reikia, kad tas klaidas ištaisyti, kokie produkto komponentų trūkumai identifikuojami, kaip juos siūloma taisyti, kaip padaryti prietaiso naudojimą paprastesnį vartotojui), visa su tokio produkto komercializavimu susijusi informacija, kuri nėra viešai paskelbta moksliniuose straipsniuose ar nėra lengvai gaunama, yra laikytina komercine paslaptimi.
29.3. Nei teismo paminėtų straipsnių publikavimo metu, nei iki šiol rinkoje nėra platinamas (duomenys neskelbtini) metodu pagrįstas ir vartotojui patogus naudoti (duomenys neskelbtini) medicininis prietaisas (duomenys neskelbtini) stebėsenai bei diagnostikai. Vadinasi, nepaisant publikuotų mokslinių straipsnių, informacija bei „know-how“, kaip sukurti ir pateikti į rinką tokio pobūdžio medicininį prietaisą, generuojantį patikimą rezultatą (pagrįstą atliktais klinikiniais tyrimais), nėra visuotinai žinoma ar viešai prieinama. Tokia informacija turi tikrą ar potencialią komercinę vertę, nes jos nežino kiti subjektai, kurie sužinoję tokią informaciją įgytų konkurencinį pranašumą.
29.4. „(duomenys neskelbtini)“ galimybių, „(duomenys neskelbtini)“ projekto II etapo paraiška bei „(duomenys neskelbtini)“ projekto paraiška yra išsamūs vedliai kuriant medicinos prietaisą, skirtą (duomenys neskelbtini) stebėsenai ir diagnostikai, tokį kaip „(duomenys neskelbtini)“ ar į jį panašų. Šiuose dokumentuose yra visas specifinis „know-how“, visi būtini atlikti žingsniai bei siektini rezultatai, norint sukurti ir pateikti rinkai tokio pobūdžio medicininį prietaisą. Ši informacija patenka į ieškovės komercinių paslapčių sąrašo, kuris yra ieškovės darbo tvarkos taisyklių 11.3 punkte, apimtį. Ieškovė ėmėsi priemonių apsaugoti minėtą informaciją – projektų partneriams, potencialiems investuotojams teikdavo pasirašyti konfidencialumo sutartis.
29.5. Informacija, susijusi su ieškovės kuriamo medicinos prietaiso komerciniu potencialu bei verslo „know-how“, taip pat sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Teismas apskritai nepasisakė dėl tokios informacijos buvimo ar nebuvimo ieškovės komercine paslaptimi, nors ieškovė ieškinyje nurodė ir įrodinėjo, kad jos komercinę paslaptį sudaro „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studija, rinkos tyrimai ir strategija, verslo planas, klinikiniai tyrimai, duomenys apie planuojamus pardavimus ir pajamas, investicijų ir finansinių mechanizmų „know-how“ bei kita su kuriamo medicinos prietaiso komercializavimo potencialu susijusi informacija.
29.6. „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studija, kuri buvo parengta „(duomenys neskelbtini)“ projekto I-ame etape, nėra viešai prieinama. Šiame dokumente pateikiama „(duomenys neskelbtini)“ prietaiso koncepcija, verslo modelis, apibrėžti komercinio, finansinio ir techninio perspektyvumo tikslai, intelektinės nuosavybės analizės tikslai, atlikta produkto komercinio gyvybingumo ir rinkos analizė, sukurta ėjimo į rinką strategija, atlikta intelektinės nuosavybės analizė, tame tarpe kitų įmonių registruotų patentų analizė, techninių galimybių analizė, išanalizuotas produkto finansinis pagrįstumas. Neabejotina, kad tokia informacija turi tikrą ar potencialią komercinę vertę, nes ja yra pagrindžiamas kuriamo produkto komercinis ir finansinis perspektyvumas, jo komercializavimo tikslingumas.
29.7. Teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad nustatant ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos apimtį turi būti vertinamas ieškovės komercializuojamo prietaiso realus veikimas. Nustatinėdamas, kokia informacija patenka į komercinę paslaptį sudarančios informacijos apimtį bei turi būti ginama, teismas visiškai neatsižvelgė į šio ginčo specifiką, – į tai, kad ginčo informacija yra susijusi su nauju, inovatyviu, rinkoje kol kas dar neplatinamu medicininiu prietaisu, kurio komercializavimo procesas nėra baigtas. Tarp CK 1.116 straipsnio 1 dalyje numatytų komercinės paslapties kriterijų nėra numatytas toks kriterijus, kaip minėtos informacijos pagrindu kurto produkto „realus veikimas“. Jis nėra nurodytas ir tarp atvejų, kai informacija nelaikoma komercine paslaptimi (CK 1.116 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovės kuriamo produkto „realus veikimas“ šioje byloje neturėjo būti vertinamas bei lyginamas su atsakovės prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ veikimu. Komercinę paslaptį sudaranti informacija, susijusi su nebaigtu komercializuoti produktu, turi būti ginama neatsižvelgiant į tai, ar tas produktas yra realiai veikiantis.
29.8. Šios bylos aplinkybių kontekste teismas turėjo spręsti, kad ieškovė ir UAB „B“ su tarpusavio konkurencija toje pačioje atitinkamoje rinkoje susidurs ateityje, kadangi abiejų bendrovių paminėtų veiksmų galutinis tikslas yra pelno gavimas iš sukurto ir į rinką pateikto naujo produkto. Abiejų ūkio subjektų veiklos tikslas yra pateikti rinkai (duomenys neskelbtini) stebėsenai ir diagnostikai, kuris, be kita ko, yra pagrįstas ir (duomenys neskelbtini) technologijos taikymu. Nei ieškovės, nei atsakovės UAB „B“ kuriami prietaisai negali būti laikomi baigtais, kadangi nėra užbaigti jų klinikiniai tyrimai, produktai nėra įteisinti ir pateikti į rinką, jais nėra prekiaujama. Tačiau ieškovės ir atsakovės kuriamų produktų tikslinės grupės identiškos – (duomenys neskelbtini) asmenys, taip pat medikai ir medicinos įstaigos. Kadangi teismo sprendime nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje nurodytais kriterijais, laikytina, kad teismas netinkamai aiškino konkuruojančių ūkio subjektų sąvoką.
29.9. Kvalifikuodamas konkurencijos santykio nebuvimą, teismas sprendime visiškai nepagrįstai vadovavosi vien ieškovės ir atsakovės įstatuose nurodytomis veiklos rūšimis bei tikslais, o ne šių bendrovių realiai vykdoma veikla komercializuojant medicininį prietaisą, skirtą (duomenys neskelbtini) stebėsenai ir diagnostikai. Net jeigu įstatuose yra konkrečiai įvardijamos veikos rūšys, juridinio asmens veiklos vykdymo metu jos gali pasikeisti: vienų veiklų juridinis asmuo gali atsisakyti ir pradėti vykdyti kitas, gali išplėsti vykdomas veiklos rūšis. Teisės aktai nenumato reikalavimo pasikeitus bendrovės veiklos rūšims keisti įstatus, juo labiau kad pavyzdiniuose įstatuose yra nurodoma, jog juridinis asmuo gali užsiimti ir bet kokia kita (įstatuose neįvardinta) veikla, kuri nedraudžiama.
29.10. Teismas didesnę reikšmę turėjo teikti konkrečių atsakovės UAB „B“ veiksmų pobūdžiui bei vertinimui, kaip atsakovės prietaiso pateikimas į rinką gali įtakoti ieškovės galimybes konkuruoti ateityje, kai ieškovė pateiks rinkai savo sukurtą prietaisą. Atsakovės prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ yra skirtas tai pačiai medicininei problemai stebėti (diagnozuoti), veikia iš esmės analogiško „(duomenys neskelbtini)“ veikimo principui pagrindu bei yra sukurtas per neįtikimai trumpą laiką. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad ūkio subjektų kuriami produktai yra analogiški (kopijos), kadangi tarpusavyje konkuruojančiomis prekėmis pripažįstamos tos prekės, kurios faktiškai ar potencialiai gali viena kitą pakeisti.
29.11. Atmesdamas ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo bei ieškovės prašymus dėl rašytinio įrodymo prijungimo, teismas užkirto kelią ieškovei įrodinėti atsakovių neteisėtus veiksmus. Teismas atsisakė tenkinti minėtą ieškovės prašymą, tokiu būdu nesuteikdamas ieškovei reikalingos pagalbos pateikti tiesioginiams įrodymams dėl to, kokią konkrečiai ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovės pasisavino, atskleidė UAB „B“ bei panaudojo kuriant prietaisą „(duomenys neskelbtini)“. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės teiktą į bylą rašytinį įrodymą – konsultanto patentų klausimais V. Vlahakis 2021 m. gruodžio 22 d. UAB „B“ JAV patento analizę. Šis rašytinis įrodymas į bylą buvo teikiamas du kartus, tačiau teismas atsisakė jį priimti, taip užkirsdamas kelią ieškovei įrodinėti ieškinio reikalavimų išsprendimui svarbias aplinkybes.
29.12. Teismas taikė standartines įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į įrodinėjimo specifiką tokio pobūdžio bylose, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas apie tariamą ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių neįrodytumą. Teismas nepagrįstai netaikė contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) principo, nors egzistavo sąlygos jo taikymui. Atsakovių darbiniuose kompiuteriuose buvo ne tik ieškovei priklausančios informacijos bei dokumentų elektroninės kopijos, bet ir visa atsakovių darbiniu elektroniniu paštu gauta informacija. Atsakovės, žinodamos apie darbo sutartyse su ieškove numatytą savo pareigą nutraukus darbo sutartį grąžinti ieškovei visą jos turtą, dokumentus ir kitą informaciją, šią pareigą pažeidė. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad dirbdamos UAB „B“ naudojo kitas darbo priemones (t. y. ne ieškovės darbinius kompiuterius). Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad ieškovės darbiniai kompiuteriai visą laiką iki jų grąžinimo ieškovei buvo būtent atsakovių žinioje.
29.13. Nesąžiningas ir neteisėtas atsakovių elgesys dėl ieškovės kompiuterių kietųjų diskų performatavimo ar pakeitimo konstatuotinas kaip labiausiai tikėtinas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nuslėpė nuo ieškovės ir savo įsidarbinimo UAB „B“ faktą, nors tuo pat metu dirbo ir UAB „A“. Be to, buvo nesąžiningai naudojamasi ir kitais ieškovės resursais: po darbo santykių su ieškove pasibaigimo C gana ilgą laiką be jokio teisinio pagrindo nesąžiningai naudojosi ieškovės per neapsižiūrėjimą atliekamais mokėjimais už jos mobilų telefoną, kuris buvo naudojamas ir UAB „B“ darbiniais tikslais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės sunaikino tiesioginius įrodymus, kurie ieškovei būtų leidę pagrįsti, kokia konkrečiai informacija buvo kiekvienos iš atsakovių darbiniame kompiuteryje, kokią konkrečią informaciją kiekviena iš jų persikėlė, nukopijavo ir kokia apimtimi pasinaudojo UAB „B“ kuriant prietaisą „(duomenys neskelbtini)“.
29.14. Nustatęs, kad informacija apie (duomenys neskelbtini) technologijos taikymą (duomenys neskelbtini) stebėsenai, prietaiso pagrindiniai komponentai bei įvesties (išvesties) duomenys yra aprašyti moksliniuose straipsniuose, teismas net nevertino kitų byloje esančių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės neteisėtai atskleidė UAB „B“ ir kartu su UAB „B“ neteisėtai panaudojo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etape („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ projektai) bei rengiant paraišką Europos Komisijai „(duomenys neskelbtini)“ projekte ieškovės įgytą medžiagą, specifinę naujo produkto kūrimo, komercializavimo ir verslo „know-how“.
29.15. Teismo nebuvo vertinta tai, kad pirmiausia atsakovės atskleidė atsakovei UAB „B“ ir neteisėtai panaudojo UAB „B“ veikloje (kartu su UAB „B“) „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studijos informaciją. Taip pat teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių bei įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovės neteisėtai atskleidė ir neteisėtai (kartu su UAB „B“) panaudojo UAB „B“ veikloje visą kitą ieškovės mokslinių tyrimų ir plėtros etape sukurtą medžiagą, specifinę praktinę patirtį ir žinias su visomis instrukcijomis, kaip kurti „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ tipo prietaisus.
29.16. Teismo posėdžių metu visos trys atsakovės patvirtino, kad jos neturi jokio techninio išsilavinimo, kad iki įsidarbinimo pas ieškovę UAB „A“ nedirbo su projektais, kurių metu būtų kuriami medicininiai prietaisai, skirti (duomenys neskelbtini) problematikai. Tačiau, veikdamos UAB „B“ interesais, atsakovės gebėjo formuluoti technines užduotis „(duomenys neskelbtini)“ prietaisą kūrusiems rangovams. Teismo posėdyje apklausti liudytojai K, L, M patvirtino, kad pagrindinius techninius parametrus, specifikacijas, pradinius duomenis ir medicininius naudojimo atvejus prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ komponentų ((duomenys neskelbtini)) kūrimui jiems pateikė UAB „B“ dirbantys asmenys, o konkrečiai – atsakovės. Teismas sprendime apskritai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
29.17. Faktinei aplinkybei apie ieškovės ir atsakovės prietaisų panašumą pagrįsti ieškovė pateikė į bylą nepriklausomo eksperto išvadą. Joje konstatuota, kad prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ bendra (duomenys neskelbtini) nustatymo koncepcija, būdai ir metodika yra identiški „(duomenys neskelbtini)“ ir giminingi „(duomenys neskelbtini)“. Išvadoje A. G. nurodė, kokių dokumentų ir informacijos pagrindu atliko palyginimą, taip pat nurodė, kokius duomenis lygindamas padarė tokias išvadas (produktų pagrindinės savybės, veikimo būdas ir naudojamos pagrindinės technologijos, programinė įranga). Teismas nepagrįstai nevertino šio rašytinio įrodymo ir sprendime nemotyvavo, kodėl juo nesivadovauja. Kadangi minėtas įrodymas teismo nebuvo vertintas, nėra ir pagrindo laikyti pagrįsta teismo išvados, kad ieškovė tariamai neįrodė bei nepaaiškino, kuo pasireiškia prietaisų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ matavimo metodų bei komponentų analogiškumas.
29.18. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ yra realiai neveikiantis prietaisas, o atsakovė UAB „B“ prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ yra realiai veikiantis, bei laikė šias aplinkybes reikšmingomis spręsdamas dėl ieškovės komercinių paslapčių neteisėto atskleidimo ir panaudojimo, kuriant „(duomenys neskelbtini)“, fakto nebuvimo. Išvadą apie „(duomenys neskelbtini)“ realų veikimą teismas darė remdamasis tuo, kad šiam prietaisui yra specialiai sukurta programinė įranga bei mašininio mokymosi algoritmas, nurodęs, jog prietaisui „(duomenys neskelbtini)“ programinė įranga specialiai nebuvo sukurta (o tik buvo integruota „(duomenys neskelbtini)“ programinė įranga), nebuvo sukurtas algoritmas. Tačiau atsakovės taip pat nepademonstravo veikiančio prietaiso „(duomenys neskelbtini)“. Vien tai, kad į bylą yra pateiktas reklaminis filmukas apie šio prietaiso veikimą, nereiškia, kad šis prietaisas realiai vykdo tas funkcijas, kurias deklaruoja atsakovės. Pačios atsakovės bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad neturi užbaigto „(duomenys neskelbtini)“ prietaiso, nes nėra atlikti klinikiniai tyrimai. Atsakovės UAB „B“ tinklalapyje nurodyta, kad prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ dar nėra įteisintas (prietaiso prekyba dar nėra suderinta ir patvirtinta), taigi juo dar nėra prekiaujama. Todėl teismas turėjo daryti išvadą, kad nėra baigtas ne tik ieškovės prietaisas, bet ir atsakovės prietaisas.
29.19. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, kaip atsakovių perėjimas dirbti į UAB „B“ gali pakenkti (pakenkė) ieškovės ūkinei veiklai, jos galimybėms konkuruoti su UAB „B“ tam tikroje rinkoje. Kaip nustatyta byloje, atsakovė C turėjo reikšmingos patirties dėl ilgalaikio darbo ieškovės bendrovėje, ji dirbo ieškovės vykdytuose projektuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, rengiant parašką „(duomenys neskelbtini)“ projekte, dėl einamų pareigų disponavo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija (mokslinių tyrimų ir plėtros etapo medžiaga, specifine tokio pobūdžio prietaiso komercializavimo „know-how“, produkto komercinį potencialą pagrindžiančia informacija, tokio produkto kūrimo verslo „know-how“) ir buvo įsipareigojusi jos neatskleisti. Byloje nėra duomenų, kad darbo sutartis su ieškove visos atsakovės nutraukė dėl svarbių priežasčių. Be to, tebedirbdamos ieškovės bendrovėje tuo pat metu atsakovės įsidarbino konkuruojančiame ūkio subjekte – UAB „B“, tapo šios įmonės vadovėmis arba darbuotojomis, atitinkamai, turėjo sąlygas pasinaudoti turima konfidencialia, komercinę paslaptį sudarančia ieškovės informacija nepraėjus vieneriems metams nuo darbo santykių ieškovės bendrovėje pasibaigimo. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad tokių darbuotojų perėjimas dirbti į konkuruojantį ūkio subjektą negali nepakenkti ieškovės galimybei konkuruoti tam tikroje rinkoje.
29.20. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodytos 1 183,96 Eur išlaidos už C mobilaus telefono ryšio paslaugas po jos darbo sutarties ieškovės bendrovėje pasibaigimo nesusijusios su UAB „B“ ar kad tariamai nėra įrodymų, jog ši nurodytu mobilaus telefono numeriu naudojosi eidama darbines pareigas UAB „B“. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad 2019 m. gruodžio mėn. atsakovė C, kaip akceleravimo programos dalyvė, buvo išvykusi į JAV ne asmeniniais, o darbiniais UAB „B“ interesais. Į bylą pateiktoje UAB „Bitė“ 2019 m. gruodžio mėn. sąskaitoje yra nurodytos neįprastai didelės (lyginant su ankstesniais mėnesiais) jos mobilaus telefono ryšio išlaidos, t. y. 1 095,99 Eur. Atsakovė E, buvusi ieškovės administratorė, teisme negebėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta mobilaus interneto kortelių sutartis su UAB „Bitė Lietuva“, po kurios pasirašymo mobilaus ryšio operatorė pateikė ieškovei kreditinę sąskaitą, mažinančią už 2019 m. gruodžio mėn. išrašytą sąskaitą.
29.21. Teismas taip pat netinkamai vertino įrodymus dėl ieškovės išlaidų, susijusių su UAB „Bitė Lietuva“ interneto kortelių naudojimo sutartimi (968 Eur turėtos išlaidos ir 484 Eur būsimos išlaidos). Nors teismas nusprendė, kad atsakovė C šios sutarties nesudarė, nes joje nėra C parašo, o ieškovei vadovavo F, tačiau sutartyje taip pat nėra ir vadovo F parašo. Ieškovės vadovui iš viso nežinomos šios sutarties sudarymo aplinkybės, apie tokios sutarties sudarymą jis ilgą laiką nieko nežinojo, kas patvirtina, kad minėtą sutartį sudarė asmuo veikęs C interesais ir neinformavęs apie tai ieškovės. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo atsakovė E, nes būtent ji sumokėjo ieškovei 831,02 Eur kompensaciją už 2020 m. vasario mėn. C mobilaus telefono paslaugas.
Atsiliepimas
30. Atsakovės UAB „B“, C., D. ir E atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
30.1. Nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, neturėjo būti sprendžiamas bet kokios ieškovės nurodytos ir į bylą jos pateiktos informacijos statuso klausimas, t. y. ar tokia informacija laikytina komercine paslaptimi ar ne. Vertintina tik ta informacija, kuri susijusi su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku. Būtent ieškovė turėjo įrodyti, kokia konkrečiai informacija buvo atsakovių tariamai neteisėtai atskleista, o UAB „B“ – panaudota, kuriant „(duomenys neskelbtini)“ prietaisą, o tuomet jau teismas turėjo vertinti tokios informacijos pobūdį, t. y. ar tokia informacija laikytina komercine paslaptimi ar ne.
30.2. Ieškovė tiek ankstesniuose į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria teorinio pobūdžio komercinės paslapties sampratos diskursui, tačiau tokių teorinio pobūdžio savo pasvarstymų niekaip nesusieja su šioje konkrečioje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis ir konkrečia informacija, kuri tariamai buvo neteisėtai atskleista ir (ar) panaudota. Tiek iš pateikto apeliacinio skundo, tiek ir iš anksčiau ieškovės į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio nėra galima suprasti, kokia konkreti ieškovės tariamai komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo atsakovių tariamai neteisėtai atskleista, o UAB „B“ – panaudota, kuriant „(duomenys neskelbtini)“ prietaisą, dėl kurios teismas turėjo pasisakyti, tačiau nepasisakė.
30.3. Visa ieškovės nurodyta bendro pobūdžio informacija buvo viešai prieinama ir žinoma atitinkamos srities specialistams ir mokslo bendruomenės atstovams. Sprendžiant iš apeliaciniame skunde dėstomų deklaratyvių, bendro pobūdžio teiginių bei įvertinus tai, kad ieškovė nėra sukūrusi jokio medicinos prietaiso, galima teigti, kad pareikšto ieškinio tikslas buvo kitas – siekiama nesąžiningai užvaldyti kito asmens didelių investicijų ir darbo dėka sukurtą inovatyvų medicinos prietaisą „(duomenys neskelbtini)“, prie kurio kūrimo prisidėjo daugybė specialistų ir savo sričių ekspertų. Kitaip tariant, ieškovė daugiau nei prieš 5 metus investavusi vos 50 000 Eur sumą į bendro pobūdžio galimybių studijos parengimą, kuri šiuo metu neturi jokios pridėtinės vertės (nes praėjo ilgas tarpas po studijos parengimo), dabar siekia užvaldyti UAB „B“ sukurtą inovatyvų medicinos prietaisą, į kurio kūrimą investuota daugiau nei 2 000 000 Eur bei įtraukta daug įvairiausių sričių specialistų. Visa tai akivaizdžiai parodo ieškovės nesąžiningumą bei kartu pagrindžia apeliacinio skundo nepagrįstumą.
30.4. Ieškovė nedisponavo jokia specifinio pobūdžio „know-how“ kaip sukurti ir pateikti į rinką atitinkamą medicininį prietaisą, generuojantį patikimą rezultatą, kuri galėjo būti laikoma ieškovės komercine paslaptimi, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovė tariamai sukūrė „(duomenys neskelbtini)“ prietaisą, buvo pateikiama informacija apie tariamą šio prietaiso funkcionavimą bei tokio prietaiso sudėtinius elementus ir techninius aspektus (programinę įrangą, algoritmus ir pan.). Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai įrodyta, kad iš tiesų prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ niekada net nebuvo kuriamas ir dėl to nebuvo sukurtas, priešingai nei teigė ieškovė savo procesiniuose dokumentuose. Teismas nagrinėjamoje byloje turėjo vertinti „(duomenys neskelbtini)“ prietaiso realų veikimą, tokia aplinkybė turėjo svarbią reikšmę vertinant ieškinio pagrįstumą.
30.5. Nagrinėjamoje byloje atsakovių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai pagrindžia tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ projektas buvo ir liko tik galimybių studija, kuri niekada nebuvo įgyvendinta ir niekada nebuvo sukurtas joks realus prietaisas. „(duomenys neskelbtini)“ prietaisas turėjo būti kuriamas II etapo metu, kuris neprasidėjo, kadangi nebuvo gautas ES finansavimas ir nebuvo rasta investuotojo, kuris būtų norėjęs privačiomis lėšomis finansuoti „(duomenys neskelbtini)“ prietaiso kūrimą. Minėtas aplinkybes patvirtina ir pačios ieškovės kartu su prašymu pateiktas priedas Nr. 1, iš kurio matyti, kad programinė įranga, algoritmas, pats prietaisas, jo sudėtinės dalys ir pan. turėjo būti kuriamos II etapo metu, kuris, kaip jau minėta, niekada neprasidėjo.
30.6. Nagrinėjamoje byloje nebent teoriniu lygmeniu būtų galima kalbėti apie koncepcijos, kuria grindžiamas „(duomenys neskelbtini)“, inovatyvumą bei pripažinimą ieškovės konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi. Tačiau ir tokia pozicija neturėtų realaus pagrindo, nes „(duomenys neskelbtini)“ grindžiamas visuotinai žinomo (duomenys neskelbtini) principu ir moksliniuose straipsniuose daugiau nei prieš 10 metų aprašytu (duomenys neskelbtini) stebėsenos principu. Vadinasi, pati „(duomenys neskelbtini)“ idėja ir ieškinyje pateiktose fotofiksacijose užfiksuotas „(duomenys neskelbtini)“ elementų derinys nėra nei naujas, nei inovatyvus ar juo labiau ieškovės sukurtas, kad ieškovė galėtų turėti kokias nors intelektines teises į tokią koncepciją, kuria grindžiamas tam tikrų prietaisų funkcionavimas, ar kokias nors teises į ieškinyje nurodytą „(duomenys neskelbtini)“ prietaisų derinį. (duomenys neskelbtini) dar 2010 m. aprašė (duomenys neskelbtini) principo panaudojimo galimybę, vertinant (duomenys neskelbtini).
30.7. Vieša ir visuotinai atitinkamos srities specialistams žinoma informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia informacija ar komercinę paslaptį sudarančia informacija dėl tokios informacijos viešo pobūdžio. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovės galėjo pasisavinti kokią nors su „(duomenys neskelbtini)“ projektu susijusią konfidencialią ar komercinę paslaptį sudarančią ieškovės informaciją, kadangi pati idėja (koncepcija), kuria buvo grindžiamas „(duomenys nesklebtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ projekte aprašytas prietaisas ir taip pat šiuos prietaisus sudarančių elementų derinys, nėra inovatyvus ar naujas ar juo labiau ieškovės sugalvotas (išrastas).
30.8. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad „(duomenys neskelbtini)“ prietaisas nebuvo sukurtas „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studijos pagrindu ir kuriant „(duomenys neskelbtini)“ prietaisą nebuvo panaudota jokia ieškovės konfidenciali ar komercinę paslaptį sudaranti informacija. „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir liko tik tam tikrų skirtingų prietaisų rinkinys mokslo bendruomenėje visuotinai žinomai idėjai pavaizduoti. Nė vienas iš „(duomenys neskelbtini)“ projekte pavaizduotų tariamai ieškovės sukurto prietaiso elementų nebuvo sukurtas ieškovės. Visos teisės į „(duomenys neskelbtini)“ priklauso tretiesiems asmenims, bet ne ieškovei. Ieškovė taip pat neturi jokių intelektinių teisių į „(duomenys neskelbtini)“ programinę įrangą, kuri nėra sukurta ieškovės, ir kuri atlieka tik atvaizdavimo funkciją kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane, tačiau neatlieka jokios duomenų analizės ar vertinimo. „(duomenys neskelbtini)“ nelaikytinas inovacija ar kokiu nors ieškovės išradimu. „(duomenys neskelbtini)“ programinė įranga ieškovės užsakymu buvo „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ieškovė buvo tik įsigijusi licenciją į „(duomenys neskelbtini)“ programinę įrangą, tačiau jokių išimtinių teisių į šią programinę įrangą ji neįgijo.
30.9. UAB „I“ ekspertai, atlikę ginčo objektu esančių prietaisų vertinimą, priėjo prie išvados, kad prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ nuo „(duomenys neskelbtini)“ skiriasi naujai sukurta aparatūrine dalimi (prietaisą sudarantys įrenginiai yra sukurti naujai), taip pat būtent „(duomenys neskelbtini)“ prietaisui naujai sukurtas specializuotas algoritmas ir programinė įranga. Tuo tarpu prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ negali būti vadinamas nei inovatyviu, nei nauju, kadangi jame panaudoti kitų gamintojų „(duomenys neskelbtini)“ sukurti, pagaminti ir laisvai rinkoje platinami pagrindiniai komponentai-prietaisai. „(duomenys neskelbtini)“ prietaisas yra skirtas tik pademonstruoti pakankamai senai žinomą ir viešai kitų tyrėjų paskelbtą (duomenys neskelbtini) principą. Tuo tarpu „(duomenys neskelbtini)“ prietaisas turi esminius skirtumus, lyginant su „(duomenys neskelbtini)“, nes iš esmės skiriasi visi esminiai prietaiso elementai (prietaisą sudarantys įrenginiai, algoritmas ir programinė įranga).
30.10. Ieškovė nagrinėjamoje byloje ne tik neįrodė „(duomenys neskelbtini)“ prietaiso panašumo (tapatumo) į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, bet taip pat neįrodė ir kitų pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių. Viena iš Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies būtinų taikymo sąlygų yra tai, kad ginčo šalys būtų konkuruojantys ūkio subjektai. Tuo tarpu ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad tarp ieškovės ir UAB „B“ egzistavo konkurencinis teisinis santykis. „(duomenys neskelbtini)“ prietaisas niekada nebuvo pradėtas kurti ir dėl to ieškovė netapo UAB „B“ konkurente. Apeliaciniame skunde dėstomi deklaratyvūs teiginiai konkurencinio santykio egzistavimo nepatvirtina. Dėl to teismas pagrįstai priimtame sprendime konstatavo, kad tarp ieškovės ir UAB „B“ konkurencinis teisinis santykis neegzistavo ir, nesant minėto santykio, negalėjo būti atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Visa tai leidžia teigti, kad neegzistuoja teisinis ar faktinis pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.
30.11. Ieškovė, įgyvendindama Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kuriam buvo skirtas 50 000 Eur finansavimas, per 4 mėnesius parengė „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studiją, kuri nebuvo įgyvendinta. Ieškovė niekada neveikė medicinos prietaisų kūrimo srityje, o visą laiką veikė Europos Sąjungos projektų vadybos srityje ir buvo atsakinga už įvairių Europos Sąjungos projektų viešinimą atitinkamo konsorciumo sudėtyje. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė parengė „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studiją, neleidžia teigti, kad ieškovė ir UAB „B“ turėtų būti laikomi konkurentais Konkurencijos įstatymo prasme. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis tiesiogiai numato, kad konkurentais laikomi atitinkami ūkio subjektai, kurie jau veikia atitinkamoje rinkoje ir susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Dėl to konkurencinio santykio egzistavimas negali būti nustatomas remiantis vien tik prielaidomis ar tam tikrais hipotetiniais planais, kurie daugelį metų nebuvo įgyvendinti, nes tai nepagrįstai išplėstų konkurentų sąvokas ir konkurencinio teisinio santykio sampratą.
30.12. Ieškovė per daugiau nei metus trukusį bylos nagrinėjimą nesugebėjo konkrečiai įvardyti, kokie kiekvieno atsakovo tariamai neteisėti veiksmai buvo atlikti, kad būtų galima kalbėti apie civilinės atsakomybės taikymą kiekvieno atsakovo atžvilgiu. Ieškovė taip pat nesugebėjo konkrečiai įvardyti, kokia tiksliai informacija, kuri tariamai sudarė ieškovės komercinę paslaptį, buvo tariamai atsakovių pasisavinta ir UAB „B“ panaudota, kuriant „(duomenys neskelbtini)“ prietaisą.
30.13. Ieškovė turėjo visas galimybes atlikti realų ginčo objektu esančių prietaisų palyginimą ir galėjo pagrįsti ieškinio faktinį pagrindą (tariamą ieškovės „kuriamų“ medicinos prietaisų ir UAB „B“ sukurto „(duomenys neskelbtini)“ medicinos prietaiso panašumą, tam tikros komercinę paslaptį sudarančios informacijos tariamą pasisavinimą bei panaudojimą), jeigu ieškovės kaltinimai atsakovėms turėjo bent menkiausią faktinį pagrindą. Tai, kad ieškovė byloje neįrodė ieškinio faktinio pagrindo, leidžia teigti, kad ieškovės pareikštas ieškinys buvo nepagrįstas ir dėl to pagrįstai buvo atmestas.
30.14. Visi ieškovės duomenys, susiję su projektais (įskaitant „(duomenys neskelbtini)“ projektą), buvo saugomi debesijos saugykloje ir šiuo metu toliau tebėra saugomi. Todėl aplinkybė, kad atsakovės po darbo santykių nutraukimo, prieš palikdamos kompiuterius darbo vietoje, siekdamos užtikrinti informacijos saugumą ištrynė kompiuteriuose esančias informacijos antrines kopijas iš viso neturėjo jokios įtakos ieškovės galimybei pagrįsti pareikšto ieškinio reikalavimus. Buvo ištrintos tik informacijos kopijos, o pirminė informacija, kuri buvo saugoma debesijos saugykloje, niekada nebuvo ištrinta ir liko ieškovės žinioje. Lygiai taip pat pašto serveryje saugomas susirašinėjimas išliko ieškovės žinioje. Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę detalizuoti, kokia konkrečiai informacija, kuri tariamai sudarė ieškovės komercinę paslaptį, buvo tariamai neteisėtai pasisavinta. Tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nesukonkretino tariamai neteisėtai pasisavintos informacijos, bet visą laiką tokią informaciją apibūdino tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, parodo ne ką kitą, bet būtent ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumą.
30.15. Kadangi ieškovė realiai jokio medicinos prietaiso niekada nekūrė ir nesukūrė, ji, atitinkamai, nedisponavo ir jokia su tokio prietaiso kūrimu susijusia komercinę paslaptį sudarančia informacija, kurią atsakovė UAB „B“ būtų galėjusi panaudoti kuriant „(duomenys neskelbtini)“ prietaisą. Ieškovė įrodymų užtikrinimo institutu šiuo atveju siekė pasinaudoti ne dėl to, kad reikėjo kokios nors informacijos ginčo objektu esančių prietaisų palyginimui, bet dėl to, kad norėjo nesąžiningai gauti prieigą prie UAB „B“ komercinę paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su „(duomenys neskelbtini)“ prietaisu, į kurio kūrimą buvo investuota daugiau nei 2 000 000 Eur.
30.16. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nori suformuoti ydingą praktiką nesąžiningos konkurencijos bylose, siekdama visiško ieškinį pareiškusio asmens atleidimo nuo įrodinėjimo pareigos. Išnagrinėtoje byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovė nepateikė jokių ieškinį pagrindžiančių įrodymų ne dėl to, kad neturėjo prieigos prie kokios nors informacijos, kuri būtų buvusi reikalinga ginčo objektu esantiems įrenginiams palyginti, bet dėl to, kad negalėjo pagrįsti nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovės pozicija byloje dėl tariamai nesąžiningų konkurencijos veiksmų buvo pagrįsta tapačia ginčo objektu esančių įrenginių koncepcija ir prietaisus sudarančių elementų sudėtimi, tačiau minėto pobūdžio informacija, kaip teisingai pažymėjo teismas, negalėjo būti laikoma komercine ieškovės paslaptimi dėl tokios informacijos pobūdžio ir visuotino žinomumo tam tikros srities specialistams. Taigi, contra spoliatorem principo taikymui šiuo atveju nebuvo pagrindo (nebent pačios ieškovės atžvilgiu).
30.17. Apeliaciniame skunde minima A. G. išvada nepatvirtino ieškinyje dėstomų reikalavimų ar ginčo objektu esančių prietaisų panašumo. Teismas, atlikdamas ginčo objektu esančių prietaisų palyginimą, pagrįstai vertino visų byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai visų šių įrodymų kontekste priėmė skundžiamą sprendimą. A. G. parengta išvada nebuvo objektyvi ir tai buvo akivaizdu iš pačios išvados turinio. A. G., atlikdamas atitinkamų prietaisų palyginimą, nebuvo susipažinęs su tokius prietaisus sudarančia aparatūrine įranga. A. G., pateikdamas „(duomenys neskelbtini)“ prietaiso aprašymą, nurodė, kad šiame prietaise tariamai naudojami (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu iš į bylą pateiktos medžiagos, susijusios su „(duomenys neskelbtini)“ prietaisu, matyti, kad (duomenys neskelbtini) naudojimas nėra numatytas „(duomenys neskelbtini)“ prietaise.
30.18. Ieškovė su atsakovėmis C ir D, kaip lygiavertėmis partnerėmis, 2017 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį dėl tolimesnio „(duomenys neskelbtini)“ projekto įgyvendinimo. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį dėl savo darbuotojų tariamai atliktų neteisėtų veiksmų, susijusių su „(duomenys neskelbtini)“ projekto įgyvendinimu po galimybių studijos parengimo, ignoruodama tai, kad atsakovės C ir D po „(duomenys neskelbtini)“galimybių studijos parengimo veikė ne kaip ieškovės darbuotojos, kiek tai susiję su minėtu projektu, bet kaip lygiavertės partnerės, o atitinkama informacija atsakovėms tapo žinoma ne dėl darbo funkcijų vykdymo ieškovės bendrovėje, bet kitu tarp šalių egzistavusiu teisiniu pagrindu. Atsižvelgus į tai, net teoriškai nėra galima atsakovių kaltinti dėl tam tikrų darbuotojų pareigų pažeidimo, kiek tai susiję su „(duomenys neskelbtini)“ projekto įgyvendinimu. Ieškovė nėra „(duomenys neskelbtini)“ idėjos autore, todėl nėra suprantama, kaip galėjo būti pažeistos ieškovės teisės dėl tariamai atskleistos „(duomenys neskelbtini)“ koncepcijos (idėjos), kai minėtos koncepcijos idėjinis autorius yra G.
30.19. Iš ieškovės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų nėra suprantama, kaip pasireiškė ieškovės tariamas teisių pažeidimas. „(duomenys neskelbtini)“ sudaro trečiųjų asmenų sukurti elementai, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovei neturint jokių intelektinės nuosavybės teisių į minėtus elementus, net teoriškai negali egzistuoti joks ieškovės teisių pažeidimas, nes bet kurio „(duomenys neskelbtini)“ elemento „nukopijavimas“ reikštų ne ieškovės tam tikrų intelektinių teisių pažeidimą, bet kito asmens teisių pažeidimą, kuris yra atitinkamo elemento kūrėjas ir turi visas intelektinės nuosavybės teises į konkretų elementą. Tuo tarpu pati „(duomenys neskelbtini)“ idėja ir prietaisų derinys (koncepcija) nėra inovatyvi, nauja ar ieškovės sugalvota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
31. Apeliantė prašo priimti į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą konsultanto patentų klausimais V. V. 2021 m. gruodžio 22 d. UAB „B“ JAV patento US10993625B analizę. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti šį įrodymą, galėjo būti neteisingai nustatytos bylai svarbios faktinės aplinkybės, susijusios su neteisėtu apeliantės komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimu ir panaudojimu.
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
34. Taigi, vienas iš būtinų naujų įrodymų priėmimo į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą kriterijų, kuris, be kita ko, taikomas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra įrodymų sąsajumas. Kasacinis teismas, atskleisdamas šio į civilinę bylą teikiamiems įrodymams keliamo reikalavimo turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).
35. Teisėjų kolegija, preliminariai įvertinusi apeliantės prašomos priimti V. V. 2021 m. gruodžio 22 d. parengtos patento analizės turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pateiktas įrodymas neatitinka sąsajumo kriterijaus. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo. Apeliantė įrodinėja, kad atsakovės C, D ir E neteisėtai pasisavino jos komercinę paslaptį sudarančią informaciją, susijusią su apeliantės kurtais prietaisais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuri joms tapo žinoma darbo santykių apeliantės bendrovėje metu, ir neteisėtai ją perdavė atsakovei UAB „B“, kuri, remdamasi perimta komercine paslaptimi, sukūrė iš esmės analogišką prietaisą „(duomenys neskelbtini)“.
36. Kaip matyti, V. V. 2021 m. gruodžio 22 d. parengtoje patento analizėje nebuvo atliktas apeliantės ir atsakovės prietaisų palyginimas, jame nėra ir kitos informacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad atsakovės yra atskleidusios ir (ar) pasinaudojusios apeliantės komercine paslaptimi. Šioje analizėje yra aptarta tik UAB „B“ pateiktų patento paraiškų suteikiamos teisinės apsaugos apimtis ir jos galimo pokyčio perspektyvos ateityje. Tokios aplinkybės akivaizdžiai nėra reikšmingos nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti, juo labiau kad nagrinėjamoje byloje atsakovėms nėra keliami jokie tiesioginiai ar netiesioginiai materialūs reikalavimai dėl atliktų patentavimo veiksmų bei jų teisėtumo įvertinimo. Todėl šis įrodymas į apeliacinę bylą nepriimamas, nenustačius nepagrįsto atsisakymo jį priimti pirmosios instancijos teisme.
37. Dėl tos pačios priežasties (įrodymų nesąsajumo) teisėjų kolegija atsisako priimti ir atsakovių kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus – 2021 m. lapkričio 4 d. bei 2022 m. sausio 6 d. publikuotas patentų paraiškas.
Dėl komercinės paslapties sampratos
38. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl komercinės paslapties sampratos netinkamo aiškinimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad apeliantės komercines paslaptis sudaranti informacija yra susijusi su nebaigtu komercializuoti nauju inovatyviu medicinos prietaisu, todėl apeliantės komercinę paslaptį sudaro ne tik techninio pobūdžio informacija apie kuriamą prietaisą, kurią skundžiamame sprendime vertino pirmosios instancijos teismas, bet ir teismo sprendime atskirai neaptarta informacija apie rinkos tyrimus ir strategiją, verslo planą, naujo produkto komercinį potencialą, jo finansinį perspektyvumą, kūrimo eigą.
39. Apeliantė nurodo, kad ši informacija yra apeliantės parengtoje „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studijoje, „(duomenys neskelbtini)“ projekto II etapo bei „(duomenys neskelbtini)“ projekto paraiškose, su kuriomis dirbo atsakovės (buvusios apeliantės darbuotojos). Apeliaciniame skunde pažymima, kad įvardinti dokumentai yra išsamūs vedliai kaip kurti medicinos prietaisą, skirtą (duomenys neskelbtini) stebėsenai ir diagnostikai, juose yra visas specifinis „know-how“, visi būtini atlikti žingsniai bei siektini rezultatai, norint sukurti ir pateikti rinkai tokio pobūdžio medicininį prietaisą, todėl neabejotinai sudaro apeliantės komercinę paslaptį.
40. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Galiojančios ir ginčui aktualios redakcijos CK 1.116 straipsnyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų (nebūtų) kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis.
41. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija.
42. Aiškindamas CK 1.116 straipsnio 1 dalies normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
43. Galimybių studijoje, kurioje esančių duomenų slaptumu bei konfidencialumu yra grindžiamas ieškinys, be kita ko, nurodoma, kad padarius produkto, skirto (duomenys neskelbtini), rinkos analizę, buvo nustatyta, jog pasaulinė (duomenys neskelbtini) rinka augs 4,4 proc. per metus – nuo 125 mlrd. dolerių 2016 metais iki numatomos 155 mlrd. dolerių vertės 2021 metais. Pasaulinėje (duomenys neskelbtini) prietaisų ir sistemų rinkoje 2014 metais gauta 9 040 mln. dolerių pajamų, o iki 2022 metų prognozuojama, kad ji pasieks 14 mlrd. dolerių, nes auga sergamumas (duomenys neskelbtini), susijęs su (duomenys neskelbtini), todėl auga technologinės pažangos poreikis, reikalingas greitesnis ir saugesnis (duomenys neskelbtini) diagnozavimas ir gydymas ir informavimas apie (duomenys neskelbtini) gydymą.
44. Galimybių studijoje pasisakoma ir apie atliktą rinkos analizę bei tendencijas, kad daugelyje regionų (duomenys neskelbtini) paplitimas nuolat didėja. Gausiai apgyvendintame vakarų Ramiojo vandenyno regione (duomenys neskelbtini) serga 153 mln. suaugusiųjų, t. y. gerokai daugiau nei bet kuriame kitame regione. Vis dėlto Šiaurės Amerikos ir Karibų jūros regione yra didžiausias paplitimas, skaičiuojant vienam gyventojui, t. y. vienas iš aštuonių suaugusiųjų serga šia liga. Europoje gyvena daugiausiai vaikų, sergančių (duomenys neskelbtini) (apie 140 000), o naujų atvejų kasmet daugėja maždaug 21,6 proc. Pietryčių Azijos regione 24,2 proc. visų gyvų gimusių kūdikių (duomenys neskelbtini). A. R. ir Šiaurės Afrikos regione dviem iš penkių suaugusiųjų, sergančių (duomenys neskelbtini) nediagnozuojamas, o Pietų ir Centrinės Amerikos regione iki 2040 metų numatoma, kad (duomenys neskelbtini) sergančių žmonių skaičius didės 65 proc.
45. Galimybių studijoje taip pat nurodyta, kad apeliantės komercinę strategiją sudaro du metodai: 1) ikikomercinis metodas, t. y. bus parengtas klinikinis tyrimas tam, kad galutiniai naudotojai atitinkamoje aplinkoje patikrintų medicinos prietaisą „(duomenys neskelbtini)“. Bus nustatyti tinkamiausi klinikiniai centrai, remiantis pagrindiniais nuomonės lyderiais (duomenys neskelbtini) srityje. Bus pagaminti du galutiniai „(duomenys neskelbtini)“ ir du „(duomenys neskelbtini)“ prototipai klinikiniam įvertinimui. Įvertinimo rezultatai suteiks svarbios informacijos, padės nustatyti sritis, kuriose reikia tobulinti šiuos dviejų tipų prietaisus; 2) komercinis metodas (etapas), t. y. bus pradėta komercinė strategija, pagal kurią pirmieji tiksliniai segmentai bus privačios ligoninės ir klinikos, nes naujos technologijos diegimas valstybinėse įstaigose, kuriose taikomos viešųjų pirkimų procedūros, užtrunka ilgiau. Šiuo tikslu apeliantė UAB „A“ įgyvendins (duomenys neskelbtini) planą ir sukurs produkto pardavimus vietos platintojų tinklą. Tai bus padaryta kartu su (duomenys neskelbtini) asociacijomis, tokiomis kaip „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“, tai bus pradinės pagrindinės suinteresuotosios šalys, kurioms ir bus skirti „(duomenys neskelbtini)“ produktai. Taigi, pasinaudojus šių suinteresuotųjų šalių aptarnaujamų gyventojų skaičiumi, planuojama pelnyti žinomumą ir klientų pritarimą, kad greitai būtų pasiekta (duomenys neskelbtini) rinka, o gavus tikslinės rinkos palaikymą, toliau bus tęsiami moksliniai tyrimai ir plėtra, bus valdoma tiekimo grandinė ir diegiami programinės įrangos atnaujinimai.
46. Apeliantės parengtoje komercinėje strategijoje, kuri aprašyta galimybių studijoje, nurodoma, kad produktas rinkai bus pristatytas trimis etapais: (duomenys neskelbtini). Daugiausia dėmesio bus skiriama (duomenys neskelbtini). Be to, UAB „A“ turi svarbių kontaktų Bostone ir Masačusetso technologijos institute, kurie padės komercializuoti produktus JAV.
47. Galimybių studijoje taip pat teigiama, kad antrajame projekto etape bus parengta ikikomercinė strategija, skirta technologijos „(duomenys neskelbtini)“ privalumams populiarinti įvairiais kanalais ir veiklomis, o būtent: 1) bus sukurtas specialus projekto puslapis, susietas su svetaine (duomenys neskelbtini). Šioje svetainėje bus sukurtas internetinis katalogas ir diskusijų forumai, kuriuose potencialūs galutiniai naudotojai galės registruotis bandomiesiems laikotarpiams, gauti demonstracinius pasiūlymus ir pateikti savo atsiliepimus apie prietaiso tobulinimus. Be to, tai bus tiesioginė priemonė visiems suinteresuotiems gydytojams, pacientams, jų šeimos nariams ir potencialiems investuotojams. Bus siekiama, kad ji taptų bendruomenės ekosistema, kuri palengvintų (duomenys neskelbtini) sergančiųjų bendravimą ir veiktų kaip daugiašalė platforma; 2) bus vedami mokomieji praktiniai seminarai apie tai, kaip naudotis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sistemomis. Šie internetiniai seminarai bus patalpinti projekto interneto svetainėje ir juose bus paaiškinta, kaip naudotis prietaisais ir kaip interpretuoti bei suprasti rezultatus, gautus naudojant „(duomenys neskelbtini)“; 3) bus dalyvaujama tarptautinėse parodose, turint tikslą pasiekti potencialius klientus ir užmegzti ryšius su potencialiais gamintojais, platintojais ir investuotojais.
48. Galimybių studijoje pateikta ir galimų apeliantės konkurentų analizė, pažymint, kad yra keletas mokslinių straipsnių, kuriuose aprašomi (duomenys neskelbtini) metodai ir išradimai, taip pat yra dvi bendrovės, kurios parduoda (arba ketina parduoti) prietaisus, kurie galėtų būti laikomi konkuruojančiais su „(duomenys neskelbtini)“. Tai „(duomenys neskelbtini)“, sukūrusi „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, gaminanti „(duomenys neskelbtini)“.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, konstatuoja, kad dalis šios informacijos, esančios apeliantės parengtoje galimybių studijoje, priešingai nei teigia apeliantė, aiškiai neatitinka komercinės paslapties kriterijų. Kaip matyti, produkto, skirto (duomenys neskelbtini) diagnostikai, rinkos analizė paremta viešai prieinamais duomenimis, t. y. trečiųjų asmenų parengta ir viešai internete publikuojama statistine informacija bei atitinkamais tyrimais. Pati apeliantė galimybių studijoje yra pateikusi internetines nuorodas į šiuos duomenis. Taigi, ši galimybių studijos dalis, kiek ji susijusi su rinkos analize, apeliantės yra parengta referato (antrinio dokumento, kuris atkartojo pirminio dokumento turinį) principu. Tokia informacija priskirtina CK 1.116 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai informacijai, t. y. tokiai informacijai, kuri yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, todėl ji nelaikoma komercine paslaptimi. Dėl to nepriklausomai nuo pačios apeliantės pozicijos, kuri minėtą informaciją, esančią sudėtine galimybių studijos dalimi, įvardija kaip savo konfidencialią informaciją, tokia ji negali būti pripažinta.
50. Visgi kitokia išvada darytina apie galimybių studijoje esančią informaciją, susijusią su apeliantės parengta komercine strategija (jos metodais), produkto įvedimu į rinką ir komercionalizavimu. Nors į šiuos duomenis taip pat patenka viešai prieinama bei verslo kūrimo procesuose neretai taikoma ir plačiai žinoma informacija (pvz. B2B, B2G, B2B2G2 komerciniai metodai, specialių internetinių puslapių kūrimas, dalyvavimas tarptautinėse parodose, kt.), tačiau šios informacijos naudojimo eiga, ją pritaikant konkretaus kuriamo produkto specifikai, pasirinkti konkretūs verslo parneriai, gali būti pripažįstama konfidencialia informacija, suteikianti verslo subjektui pranašumą prieš kitus konkurentus vien tik dėl to, kad kiti tokios konkrečios informacijos nežino.
51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skirtinga komercinę paslaptį sudarančios informacijos esmė, pobūdis, panaudojimo sritis ir būdai, ekonominė vertė, sukurianti skirtingą konkurencinį pranašumą, nulemia ir skirtingus apsaugos protingumo standartus. Kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga. Protingumo reikalavimas taikomas ne tik teisinei, organizacinei, techninei ir kitai apsaugai, bet ir teisėtiems komercinės paslapties atskleidimo bei panaudojimo būdams. Paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
52. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantės komercinių paslapčių sąrašas yra pateiktas apeliantės darbo tvarkos taisyklių 11.3 punkte. Į jį, be kita ko, patenka techninis ekonominis investicijų plano pagrindimas, rinkos strategija, žinios apie planuojamus prekių pardavimus bei potencialius komercinius partnerius, žinios apie konfidencialių sutarčių pasirašymą, sutarčių sąlygos, mokslo tyrimų darbų pobūdis ir tikslas, techniniai projektai, mokslo, technikos ir technologiniai sprendimai, naujos idėjos, „know-how“, naujų gaminių projektai, modeliai, kiti dokumentai bei preliminarūs skaičiavimai, formulės, išvados, programiniai produktai, žinios apie gamybos technologiją. Nuostatos dėl tokios informacijos apsaugos (neatskleidimo tretiesiems asmenims) buvo įtrauktos į atsakovių (apeliantės darbuotojų) darbo sutartis, pareigines instrukcijas, apeliantės vidaus darbo tvarkos taisykles, su kuriomis atsakovės buvo pasirašytinai supažindintos.
53. Tai reiškia, kad apeliantė ėmėsi tam tikrų priemonių informacijai, susijusiai su jos parengta komercine strategija (jos metodais), produkto įvedimu į rinką ir komercionalizavimu, apsaugoti. Konfidencialios informacijos sąrašo egzistavimas bendrovėje rodo, kad darbuotojams buvo suformuotas žinojimas, kokia informacija yra atitinkamo ūkio subjekto laikoma komerciškai vertinga, tam tikru mastu imtasi teisinių priemonių jai apsaugoti. Apeliantė ėmėsi ir papildomų priemonių apsaugoti minėtą informaciją. Kaip nurodė apeliantė ir kaip matyti iš byloje esančių duomenų, projektų partneriams, potencialiems investuotojams apeliantė teikdavo pasirašyti konfidencialumo sutartis dėl tokios informacijos neatskleidimo (pvz., sudarytos konfidencialumo sutartys su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vykstant deryboms dėl paramos suteikimo įgyvendinant „(duomenys neskelbtini)“ projektą). Todėl ši informacija iš esmės atitinka formaliuosius komercinės paslapties požymius.
54. Pasisakant dėl „(duomenys neskelbtini)“ projekto II etapo bei „(duomenys neskelbtini)“ projekto paraiškose, taip pat „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studijoje, esančios techninės informacijos, kiek ji yra susijusi su prietaiso, skirto (duomenys neskelbtini) diagnostikai, koncepcija ir veikimo metodu, iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie duomenys objektyviai negali būti laikomi apeliantės konfidencialia informacija, kadangi jie buvo viešai paskelbti dar iki apeliantės dalyvavimo „(duomenys neskelbtini)“ projekte, kurio tikslas buvo sukurti medicinos prietaisą, pagrįstą (duomenys neskelbtini) diagnostikai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apie (duomenys neskelbtini) metodo taikymą (duomenys neskelbtini) stebėsenai rašyta įvairių mokslininkų (duomenys neskelbtini) 2010-2017 m. publikuotose moksliniuose straipsniuose. Šių mokslininkų darbuose iš esmės aprašytas (duomenys neskelbtini). Straipsniuose analizuojama (duomenys neskelbtini), sukūrimo galimybė. Tokios sistemos sukūrimui siūloma panaudoti (duomenys neskelbtini).
55. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės komercine paslaptimi nepripažino jos kuriamų medicinos prietaisų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros etape gautos ar sukurtos informacijos, specifinės prietaiso kūrimo „know-how“, esančios minėtose projektų paraiškose ir galimybių studijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši informacija iš esmės atitinka konfidencialios informacijos sampratą (formaliuosius komercinės paslapties kriterijus), kadangi ji patenka į apeliantės komercinių paslapčių sąrašą, kuris yra pateiktas apeliantės darbo tvarkos taisyklių 11.3 punkte, apeliantė ją yra sukūrusi pati ir (ar) samdant trečiuosius asmenis. Kaip matyti, su „(duomenys neskelbtini)“ prietaiso kūrimu susijusiuose dokumentuose yra pateikti duomenys apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ prietaisas kuriamas „(duomenys neskelbtini)“ prototipo pagrindu, o jame taip pat naudojama (duomenys neskelbtini) technologija, pateikiami „(duomenys neskelbtini)“ prietaiso komponentai, programinė įranga, algoritmai, bendra projekto darbų plano struktūra (kas turi būti atlikta, kokie rezultatai pasiekti bei kokiais etapais), „(duomenys neskelbtini)“ produkto kūrimo darbo plano techninis aprašymas ir pan. Tai reiškia, kad dalis šios informacijos, kiek ji yra susijusi su unikaliais ir (ar) kitiems plačiai nežinomų algoritmų naudojimu, projekto darbo plano struktūra, apeliantei suteikia tam tikrą komercinį pranašumą šioje rinkoje, t. y. kuriant prietaisą, skirtą (duomenys neskelbtini) diagnostikai.
56. Kita vertus, priešingai nei nurodo apeliantė, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime neprieita išvados, kad pastaroji informacija apie „(duomenys neskelbtini)“ produkto kūrimą nėra konfidenciali. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nebuvo įrodytos aplinkybės, jog atsakovės tokią informaciją yra atskleidusios ir (ar) panaudojusios. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir pažymi, kad net ir nustačius, jog dalis aptartų duomenų, esančių „(duomenys neskelbtini)“ projekto II etapo ir „(duomenys neskelbtini)“ projekto paraiškose, taip pat „(duomenys neskelbtini)“ galimybių studijoje, visgi buvo konfidenciali apeliantės informacija, tai nesuponuoja išvados, kad apeliantės pareikšti ieškinio reikalavimai turėjo būti patenkinti. Vien konfidencialios informacijos (jos turinio) identifikavimas pats savaime nėra pakankamas ieškiniui tokio pobūdžio ginčuose patenkinti, kadangi kiekvienu atveju turi būti nustatytos ir atsakovo, kaltinamo komercinės paslapties atskleidimu ir (ar) pasinaudojimu ja, visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Dėl atsakomybės taikymo už komercinės paslapties paviešinimą, įgijimą ir jos panaudojimą
57. Norint taikyti civilinę atsakomybę už komercinės paslapties paviešinimą, įgijimą ir jos panaudojimą būtina šių sąlygų visuma: 1) neteisėti atsakovo veiksmai; 2) dėl tokių veiksmų patirta žala; 3) priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė. Civilinės atsakomybės sąlygos bylose dėl komercinių paslapčių yra išsamiai aptartos kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 85–91 punktus bei juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
58. Taigi, bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo ir pasinaudojimo jomis būtina nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė neteisėti veiksmai, t. y. ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai. Pažymėtina, kad neteisėtas įgijimas reiškia tiek pirminį (t. y. neteisėtą informacijos gavimą iš jos teisėto savininko), tiek antrinį (neteisėtą informacijos gavimą iš ją neteisėtai gavusio asmens) informacijos gavimą.
59. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais ieškovo nuostoliais. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys įprastai pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto šios informacijos pasinaudojimo atsiranda neigiamų pasekmių (pvz., prarandamas klientas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).
60. Tuo tarpu žala tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų.
61. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tyčiai konstatuoti reikalingas aiškus subjekto žinojimas, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį, o neatsargumas konstatuojamas, kai asmuo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina.
62. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus tam tikras įstatyme nustatytas išimtis, turi įrodyti tokį ginčą inicijavęs asmuo (ieškovas) (CPK 12, 178 straipsniai). Tokia pati pareiga tenka ir ieškinį dėl komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningo konkuravimo pareiškusiam asmeniui, tačiau tokio pobūdžio ginčuose ši pareiga turi ir tam tikrų ypatumų, kuriuos savo jurisprudencijoje yra aptaręs kasacinis teismas, pažymėjęs, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ar priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos buvimo iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjant šios kategorijos bylas yra būtina atsižvelgti į įrodinėjimo specifiką, kitaip (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 79 punktas).
63. Kita vertus, net ir esant žemesniam įrodinėjimo standartui, kuris suteikia galimybę šalims ir teismui didžia dalimi remtis netiesioginiais įrodymais, tokio pobūdžio ginčą nagrinėjantis teismas visgi turi procesinę pareigą įvertinti kiekvienos šalies pateiktus įrodymus, nes išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik vienos iš šalių argumentų bei įrodymų vertinimas neatitiktų ir bendrųjų proceso principų – teisingumo ir asmenų lygybės įstatymui bei teismui (CPK 6 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnio 1 dalis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis). Kitaip tariant, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą arba, priešingai, nebuvimą.
64. Teisėjų kolegija, vertindama abiejų šalių į nagrinėjamą bylą teiktus įrodymus apie jų kurtus prietaisus, skirtus (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų (duomenys neskelbtini) diagnostikai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“), neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovės (buvusios apeliantės darbuotojos) būtų atskleidusios, o atsakovė UAB „B“ – pasinaudojusi apeliantės komercine paslaptimi, aptarta ankstesnėje šios nutarties dalyje.
65. Kaip matyti iš kartu su tripliku į bylą pateiktų duomenų, atsakovė UAB „B“, kurdama „(duomenys neskelbtini)“ prietaisą, savo iniciatyva atliko rinkos finansinę analizę ir pasitelkė specialistus tam, kad būtų įgyvendinta pirkėjų paieškos strategija, be to, atliko verslo perspektyvų analizę, komercinio potencialumo vertinimą, intelektinės nuosavybės analizę ir kitų asmenų registruotų patentų analizę, sukūrė savo atėjimo į rinką strategiją, rengė reikiamą techninę dokumentaciją, konsultavosi klausimais, susijusiais su klinikinio tyrimo atlikimu, samdė specialistus ir pan. Be to, pagal į bylą pateiktus duomenis atsakovė UAB „B“ visiems šiems „(duomenys neskelbtini)“ prietaiso kūrimo darbams išleido daugiau nei 2 000 000 Eur, t. y. žymiai daugiau nei kainavo apeliantės galimybių studijos parengimas (50 000 Eur). Tai, kad atsakovė UAB „B“ visus šiuos veiksmus atliko savarankiškai (samdydama trečiuosius asmenis) ir tokių veiksmų atlikimui išleido žymiai didesnę sumą nei apeliantė, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės nėra atskleidusios ir (ar) pasinaudojusios apeliantei priklausančia komercine paslaptimi.
66. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo išvadai, kad apeliantės pasirinkta atėjimo į rinką strategija bei kiti „(duomenys neskelbtini)“ prietaiso komercionalizavimo proceso etape atlikti (planuojami atlikti) veiksmai būtų analogiški ar bent esmingai panašūs į aprašytus apeliantės parengtoje galimybių studijoje. Kitaip tariant, pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė UAB „B“ naudotų tuos pačius, kaip pasirinko apeliantė, produkto rinkai pristatymo etapus, ikikomercinės strategijos įgyvendinimo būdus, jos įvardintus parnerius užsienio valstybėse ir kitą apeliantės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Pavyzdžiui, kaip jau buvo minėta, apeliantės parengtoje komercinėje strategijoje planuota „(duomenys neskelbtini)“ produktą Šiaurės Amerikos rinkai pritaikyti ir pristatyti tik paskutiniame trečiame etape (duomenys neskelbtini), o atsakovės UAB „B“ sukurtas ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo pat pradžių labiausiai orientuotas į JAV rinką.
67. Pasisakant dėl „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etape gautos ar sukurtos informacijos bei specifinės šių prietaisų kūrimo „know-how“, kuri formaliai taip pat laikytina apeliantės konfidencialia informacija, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nėra įvardijusi šių konkrečių duomenų, kuriuos atsakovės būtų atskleidusios ir (ar) pasinaudojusios. Antra vertus, šios informacijos atskleidimo (pasinaudojimo) aplinkybę paneigia pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ techniniu požiūriu negali būti laikomas prietaisų „(duomenys neskelbtini)“ ir „„(duomenys neskelbtini)“ kopija. Nesutikti su būtent tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kuri iš esmės paremta UAB „I“ 2021 m. rugsėjo 24 d. ekspertiniu vertinimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
68. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „I“ ekspertai, atlikę ekspertinį vertinimą, nustatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuo „(duomenys neskelbtini)“ skiriasi kitokia aparatūrine dalimi (prietaisą „(duomenys neskelbtini)“ sudarantys įrenginiai yra sukurti naujai), taip pat būtent „(duomenys neskelbtini)“ prietaisui yra naujai sukurtas specializuotas algoritmas ir programinė įranga. Tuo tarpu prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ negali būti vadinamas nei inovatyviu, nei nauju, kadangi jame panaudoti kitų gamintojų ((duomenys neskelbtini)) sukurti, pagaminti ir laisvai rinkoje platinami pagrindiniai komponentai-prietaisai ((duomenys neskelbtini)). Be to, „(duomenys neskelbtini)“ prietaisas yra skirtas tik pademonstruoti pakankamai senai žinomą ir viešai kitų tyrėjų paskelbtą (duomenys neskelbtini) principą.
69. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, lygindamas ginčo šalių kuriamus prietaisus, turėjo vadovautis ne UAB „I“ atliktu ekspertiniu vertinimu, o prof. A. G. ekspertine išvada. Kaip savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodo atsakovės, prof. A. G. kaip palyginamuosius prietaisų požymius pasirinko tokias savybes, kurios yra būdingos daugeliui tokio pobūdžio prietaisų, t. y. prietaisams būdingus bendruosius bruožus. Pati apeliantė nurodo, kad prof. A. G. išvadoje konstatuota, jog prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ bendra (duomenys neskelbtini) nustatymo koncepcija, būdai ir metodika yra identiški „(duomenys neskelbtini)“ ir giminingi „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau buvo konstatuota, kad pastarieji prietaisų bruožai, kurie akcentuojami apeliantės pateiktoje ekspertinėje išvadoje, yra viešo pobūdžio informacija, kuri paskelbta moksliniuose darbuose, todėl ji negali būti laikoma konfidencialia apeliantės informacija. Taigi, vien bendrųjų prietaisų bruožų sutapimas ar analogiška lyginamųjų prietaisų paskirtis nepatvirtina apeliantės komercinės paslapties atskleidimo bei jos panaudojimo fakto, t. y. apeliantės įrodinėtų atsakovių neteisėtų veiksmų.
70. Nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, nagrinėjamo ginčo kontekste dėl neteisėto komercinės paslapties paviešinimo, įgijimo ir jos panaudojimo kitų civilinės atsakomybės sąlygų identifikavimas praranda aktualumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako, juo labiau kad šių sąlygų netinkamo nustatymo klausimas nėra keliamas ir apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl nesąžiningo konkuravimo
71. Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip konstitucinę vertybę įtvirtina ir gina ūkinės veiklos laisvę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konkurencija sukuria ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, efektyviai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Tačiau asmens ūkinės veiklos laisvė savaime negarantuoja konkurencijos, todėl valstybė turi saugoti sąžiningą konkurenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. ir 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
72. Pagrindinis įstatymas, kuriame įgyvendinama konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija ir nustatomas sąžiningos konkurencijos gynimo mechanizmas, yra Konkurencijos įstatymas. Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus. Konkurencijos įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, nustatomos išimtys (Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
73. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.
74. Taigi, siekiant ūkio subjekto atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina nustatyti šios normos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: 1) egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; 2) atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; 3) šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020).
75. Pažymėtina, kad konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalis).
76. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantė ir UAB „B“ neatitinka konkuruojančių subjektų sampratos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies prasme.
77. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantės veikla yra tikslingai nukreipta į dalyvavimą Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, t. y. paraiškų teikimas ir projektams skirtos dokumentacijos rengimas, siekiant gauti projektams skirtą finansavimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad projektai, kuriuose apeliantė dalyvavo (dalyvauja), yra labai įvairūs ir nepriskirtini nė vienai konkrečiai ūkinės veiklos sričiai, juolab išimtinai tik medicinos prietaisų kūrimui (pvz., (duomenys neskelbtini)). Apeliantė nepaneigė ir skundžiamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kad ji nėra sukūrusi prietaiso „(duomenys neskelbtini)“. Prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ kūrimas apsiribojo tik galimybių studijos parengimu ir bandymais gauti finansavimą prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ kūrimo II etapui, kurie baigėsi 2018 m. lapkričio 16 d. Atitinkamai, ieškovė tiesiogiai nekuria ir prietaiso „(duomenys neskelbtini)“, o atlieka tik projekto koordinatoriaus vaidmenį, kai tuo tarpu atsakovės UAB „B“ veikla išimtinai nukreipta į (duomenys neskelbtini) identifikavimo medicininio prietaiso sukūrimą.
78. Kita vertus, net ir pritarus apeliantės pozicijai, kad bylos šalys (juridiniai asmenys) yra (gali būti ateityje) konkuruojantys subjektai, vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (savaime) nėra neteisėta veikla, kadangi turi būti nustatyti atlikti konkretūs nesąžiningo konkuravimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Remiantis pirmiau šioje nutartyje nurodytais argumentais, t. y. nenustačius, kad atsakovei UAB „B“ buvo perduota ir ji pasinaudojo apeliantės konfidencialia informacija, aptariamas Konkurencijos įstatyme nustatytas draudimas nelaikytinas pažeistu (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
79. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nėra įrodžiusi ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo – siūlymo konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vien faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje bendrovėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas padaryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios bendrovių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018).
80. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos dispozicija nurodo, jog turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą bendrovę, turi būti sudaromos sąlygos tam. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti darbą, todėl sąžiningas perėjimas pas kitą darbdavį pats savaime negali būti vertinamas kaip darbuotojo perviliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).
81. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, kad atsakovė UAB „B“ būtų atlikusi aktyvius veiksmus, kuriais būtų siekiama pervilioti apeliantės buvusias darbuotojas (atsakoves). Byloje liko nepaneigta ir atsakovių versija, kad dėl apeliantės pagrindinio akcininko atliekamų veiksmų (parinkto apeliantės veiklos modelio) darbo atmosfera apeliantės bendrovėje buvo pablogėjusi. Analizuojamoje faktinėje situacijoje taip pat reikšminga tai, kad atsakovė UAB „B“ buvo įsteigta pačių apeliantės buvusių darbuotojų, o tai reiškia, kad pastarasis juridinis asmuo iš esmės jokių perviliojimo veiksmų atlikti negalėjo, kadangi pačios atsakovės (apeliantės buvusios darbuotojos) nusprendė įkurti juridinį asmenį ir pereiti į jį dirbti. Atskirai pažymėtina, kad konkurenciniai susitarimai tarp apeliantės ir jos buvusių darbuotojų sudaryti nebuvo. Todėl ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir atskirai sprendime neaptarė atsakovių dirbant pas apeliantę įgytos patirties bei žinių, kuriomis jos pasinaudojo dirbdamos atsakovės bendrovėje, nėra reikšmingi.
82. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyti atsakovių neteisėti veiksmai, pažeidžiantys Konkurencijos įstatyme įtvirtintus draudimus. Atitinkamai, nėra ir pagrindo spręsti, kad atsakovė C būtų pažeidusi vadovui nustatytas fiduciarines pareigas, t. y. būtų nesąžiningai veikusi prieš ieškovės interesus, panaudojusi apeliantės komercines paslaptis sudarančią informaciją UAB „B“ naudai, paskatinusi ir (ar) esmingai prisidėjusi prie kitų darbuotojų perviliojimo.
Dėl reikalavimo uždrausti atsakovėms naudotis komercinėmis (gamybinėmis) paslaptimis
83. Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas komercinės paslapties turėtojo ar atsakovo prašymu gali nustatyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų taikymo terminą. Tokį prašymą pateikęs asmuo turi įrodyti, jog terminas yra pakankamas, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį fizinis ar juridinis asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį, galėjo gauti.
84. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši papildoma teisinė apsauga, kurios ginčo atveju prašo apeliantė, yra orientuota į tai, kad asmuo, kuris pažeidė komercinės paslapties apsaugą, neįgytų teisės komercinę paslaptį ir toliau naudoti savo reikmėms. Tokie apribojimai gali būti taikomi ir informacijai netekus savo atitinkamo komercinės paslapties statuso, siekiant užkirsti kelią jam gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Tačiau aptariamas nukentėjusiojo asmens teisių gynimo būdas yra siejamas su vertinimu, ar ginčo informacija vis dar suteikia atsakovui neteisėtą komercinį pranašumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).
85. Nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėto komercinės paslapties paviešinimo, įgijimo ir jos panaudojimo atvejai, todėl nėra pagrindo atsakovėms nustatyti KPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto ribojimo. Be to, šio procesinio sprendimo priėmimo metu nėra pagrindo ir teigti, kad apeliantės komercinę (gamybinę) paslaptį sudaranti informacija atsakovėms teiktų komercinį pranašumą. Atitinkamai, nėra teisiškai reikšmingos apeliantės dėstomos aplinkybės, susijusios su jai priklausančių kompiuterių grąžinimu bei juose buvusios informacijos ištrynimu.
86. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovių pozicija, kad apeliantė pasirinko pernelyg abstraktų ir sunkiai įgyvendinamą savo teisių gynimo būdą, kuris netaikytinas dėl savo ydingumo ir tokio reikalavimo įgyvendinimo užtikrinimo negalimumo.
87. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004). Teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas, nedviprasmiškas, kad nekiltų neaiškumų jį vykdant ir būtų išvengta ginčų, ar sprendimas įvykdytas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017).
88. Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, tikslių ir aiškiai apibrėžtų duomenų, kuriuos siekiama uždrausti atsakovėms naudoti, ji nėra įvardijusi, apsiribodama vien prašymu uždrausti naudoti abstrakčią informaciją. Todėl teismo sprendime nurodžius tik tokią abstrakčią informaciją, o teismas, atsižvelgdamas į dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), pats jos detalizuoti negali, neabejotinai kiltų teismo sprendimo vykdymo neaiškumas ir jo išaiškinimo būtinumas, kas savaime lemtų naujų ginčų kilimą, nors priverstinio vykdymo procese jau nebegali būti sprendžiama nei dėl teisių, nei dėl jų apimties.
89. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį kaip nepagrįstą, šalių ginčą išsprendė teisingai, o šioje nutartyje aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados dėl ginčo baigties nesuponuoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
90. Apeliacinį skundą atmetant ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).
91. Atsakovės prašo joms priteisti 5 221,15 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Kadangi atsakovių prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85), nurodytą maksimalią galimų priteisti išlaidų sumą, atsakovėms iš apeliantės priteisiamas 2 314,65 Eur (1 780,50 Eur vidutinis mėnesinis atlyginimas bruto x 1,3) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. kiekvienai jų po 578,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), C, asmens kodas (duomenys neskelbtini) D, asmens kodas (duomenys neskelbtini) E, asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 578,66 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.