- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- e2A-1503-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01992-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- L. U.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. U. ieškinį atsakovui V. P. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Gasus“ 2007 m. liepos 5 d. parengtą žemės sklypo planą nustatyti neterminuotą, neatlygintiną 433 m² ploto kelio servitutą (plane pažymėtas taškais indeksu S1 ir taškais 2, 3, 50, 47, 48 ir 51), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Gasus“ 2007 m. liepos 5 d. parengtą žemės sklypo planą nustatyti neterminuotą, neatlygintiną 808 m² ploto kelio servitutą (plane pažymėtas taškais indeksu S1 ir taškais 21–27, 1, 2 ir 28–32), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. liepos 5 d. UAB „Gasus“ pagal ieškovo užsakymą atliko ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančio 14,40 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo–pertvarkymo projektą padalinant šį sklypą į keturis atskirus žemės ūkio paskirties sklypus. Žemės sklypo formavimo–pertvarkymo projekte, padalinant į keturis atskirus žemės ūkio paskirties sklypus, buvo numatyti servitutai: kelio servitutas, pažymėtas taškais 151, 1, 153, 154, 167, 168, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) – 433 m², 5 metrų pločio; kelio servitutas, pažymėtas taškais 154–167, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) – 808 m², 5 metrų pločio; kelio servitutas, pažymėtas taškais 41–144, 169–172, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) – 363 m², 4 metrų pločio; kelio servitutas, pažymėtas taškais 189–194, kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) elektros kabelinių linijų paklojimui ir eksploatavimui, plotas (S) – 235 m²; servitutas, pažymėtas taškais 187–189, 194–196, kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) elektros kabelinių linijų paklojimui ir eksploatavimui, plotas (S) – 284 m². Tauragės apskrities viršininkas 2008 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-184 (toliau – Įsakymas) nustatė pertvarkymo projektu suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis bei pasiūlė vykdant daiktinių teisių perleidimo sandorius numatytus servitutus žemės sklypuose nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais. 2008 m. sausio 31 d. ieškovas, vadovaudamasis Įsakymu, VĮ Registrų centras Tauragės filialo nekilnojamo turto registre įregistravo nuosavybės teisėmis žemės sklypus: 3,2350 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,2852 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3,0055 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6,8743 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo sodyba, kurioje jis gyvena, buvo suformuota žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o į ją patekti buvo ir yra galima tik per įrengtą kelią, t. y. per suformuotus žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1486 ieškovas ir jo sutuoktinė pardavė atsakovui 3,2350 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nesvarsto alternatyvių kelio servituto nustatymo vietų, nepateikia preliminarių kelio įrengimo išlaidų paskaičiavimo, nepateikia servituto nustatymo projektinio pasiūlymo, kuris atitiktų šiuo metu esančią faktinę situaciją, o ne 2007 m. buvusią žemės sklypų padėtį, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
6. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, apžiūrėjęs vietą teismo išvažiuojamojo posėdžio metu, teismas darė išvadą, jog ieškovo valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini), iš visų pusių ribojasi su atsakovo ir trečiųjų asmenų žemės sklypais. Šiuo metu iki ieškovo namų valdos yra vienas privažiavimas – per atsakovo žemės sklypuose esantį kelią. Atsižvelgiant į tai, bei esant ieškovo prašymui nustatyti kelio servitutus ir atsakovui neginčijant paties kelio servituto nustatymo būtinumo, nagrinėjamu atveju teismas laikė įrodyta, jog nenustačius servitutinio kelio, ieškovas neturi jokių objektyvių galimybių privažiuoti iki savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini).
7. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktas servitutinio kelio schemas, sprendė, kad teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sodybą pagal bet kurį iš atsakovo pateiktų pasiūlymų, kita vertus, tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų bei ekonomiškumo kriterijų.
8. Teismas konstatavo, kad neterminuoto servitutinio kelio nustatymas per atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus geriausiai užtikrina tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyrą, todėl servitutinis kelias nustatytas ieškinyje prašomu būdu.
9. Teismas iš ieškovo priteisė 674,83 Eur vienkartinę kompensaciją atsakovo patiriamiems suvaržymams atlyginti. Atsižvelgęs į tai, kad servitutinis kelias faktiškai buvo įrengtas ieškovo lėšomis, darbu, kad atsakovas pats naudojasi jo žemės sklypuose įrengtu keliu, kad kelio servitutai nustatomi neterminuotam laikotarpiui, teismas sprendė, kad toks kompensacijos dydis, atlygina atsakovo patiriamus suvaržymus bei atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus. Ieškovas taip pat įpareigotas atlyginti visas atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su servitutinio kelio žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad jis neginčijo kelio servituto nustatymo būtinumo. Nuo civilinės bylos inicijavimo nuosekliai tvirtino, kad prieštarauja kelio servituto nustatymui, kadangi tai pažeidžia asmens privatumą, kelio servituto nustatymas itin apsunkintų atsakovo padėtį, kadangi pastarasis negalėtų vykdyti pašarų sandėlio statybos darbų bei užtikrinti auginamų žvėrelių tinkamos priežiūros.
10.2. Teismo išvada, kad ieškovas neturi jokių objektyvių galimybių privažiuoti iki savo sodybos, prieštarauja išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. 2019 m. balandžio 10 d. vykusio išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo apžiūrėti visi apelianto projektiniame pasiūlyme pasiūlyti variantai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kelio servitutą kitoje vietoje, taip kuo mažiau ribojant tarnaujančio daikto savininko interesus. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo akivaizdžiai matoma, kad ieškovas naudojasi privažiavimu prie savo žemės sklypo, kuris apelianto pateiktame projektiniame pasiūlyme pažymėtas Nr. 3, kadangi aiškiai matomos važiavimo žymės, bei ieškovas turi įsirengęs tiltelį per melioracijos griovį, kuriuo naudojasi.
10.3. 2019 m. birželio 12 d. sprendimu teismas nustatydamas kelio servitutą apeliantui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose net nesiaiškino aplinkybės, ar ieškovo prašomas kelio servitutas ir nurodytas prašomo kelio servituto dydis yra būtinas tam, kad ieškovas galėtų naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Taigi, kelio servitutas buvo nustatytas išimtinai remiantis 2007 m. liepos 5 d. UAB „Gasus“ atliktu žemės sklypo formavimo–pertvarkymo projektu. Minėtas projektas parengtas daugiau nei prieš dvylika metų. Neatmetama galimybė, kad minėtu projektu atlikti paskaičiavimai nėra tikslūs, kadangi keitėsi ne tik kadastrinių matavimų atlikimo metodika, technika, kurios pagalba šiuo metu galima nustatyti tikslius žemės sklypo duomenis, taip pat rengiant minėtą projektą nebuvo pastatytas net atsakovo gyvenamasis namas, todėl manytina, kad neatlikus projekto dėl kelio servituto nustatymo pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kelio servitutas taip pat negalėjo būti nustatytas.
10.4. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai tvirtinama, kad kelio servitutas turi sukelti kuo mažiau nepatogumų ar apribojimų tarnaujančio daikto savininkui. Šios bylos kontekste, manytina, kad nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos buvo nukrypta, kadangi parenkant kelio servituto vietą, prioritetu tapo ieškovo pageidavimas automobiliu patekti ne į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, bet automobiliu ar sunkiąja technika privažiuoti prie pat sodybos durų, todėl ieškovas kategoriškai atmetė galimybę privažiavimą prie sodybos įsirengti savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype.
10.5. Sprendimas yra prieštaringas, kadangi teismas pripažįsta, jog yra visos teorinės galimybės ieškovui naudotis turima nuosavybe kur kas mažiau ribojant kitų asmenų nuosavybės teises, nei to reikalaujama ieškiniu, tačiau vis tik tenkina ieškovo reikalavimą ir nustato kelio servitutą pagal 2007 m. liepos 5 d. UAB „Gasus“ parengtą projektą, faktiškai vien dėl tos aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, kiek realiai kainuotų kito kelio įrengimas.
10.6. Teismas, pasisakydamas dėl piniginės kompensacijos visiškai neįvertino, kad tarnaujančiojo daikto savininkas dėl kelio servituto nustatymo patirs tokio pobūdžio neigiamų padarinių, kad negalės pagal paskirtį naudoti žemės sklypo dalies, kurioje yra kelias, o kito žemės sklypo savininkas tokio pobūdžio ir apimties suvaržymų nepatirs, naudodamasis gretimame sklype įrengtu keliu. Nors nustatyto kelio servituto dydis teismo įvertintas kaip nedidelis, bet turėjo būti atsižvelgta į visą žemės sklypo dydį, taip pat į tai, kokio dydžio neužstatyto žemės sklypo dalis šio sklypo kelio servitutu užimama, neįvertintas tolesnis ribotas jo naudojimas.
10.7. Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovas suformulavo aiškų ir konkretų ieškinio dalyką – neatlygintino servituto nustatymą. Atsakovas mano, kad 2019 m. birželio 12 d. sprendimu, nustatant atlygintinį kelio servitutą dviem žemės sklypams, bei įpareigojant ieškovą L. U. atlyginti visas atsakovo V. P. išlaidas, susijusias su kelio servitutų žemės sklypuose nustatymu, peržengė pareikšto ieškinio ribas, nors tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus ir turi laikytis ieškinyje apibrėžtų reikalavimų.
10.8. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas visiškai nepasisakė, kokios išlaidos laikytinos susijusiomis su kelio servitutų nustatymu, taip pat nenurodė teisinio pagrindo šio įpareigojimo pagrindimui. Taigi, nesant aiškiai įtvirtintų motyvų, kuriais remiantis apeliantas galėtų identifikuoti kokios išlaidos priskirtinos servitutinio kelio žemės sklypuose nustatymui, jis negali pasinaudoti teismo nustatytu įpareigojimu, t. y. minėta teismo sprendimo dalis negali būti faktiškai įgyvendinta.
10.9. Sprendime pasisakoma dėl apelianto pateikto projektinio pasiūlymo, t. y. dėl galimybės nustatyti kelio servitutus D. ir V. U. priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovas teismo posėdžio metu ne kartą reiškė prašymą į procesą įtraukti minėtus asmenis, kadangi jiems nebūnant informuotiems apie teisminį procesą ir apie tai, kad teikiami pasiūlymai minėtų asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatyti kelio servitutus, yra daromas procesinis pažeidimas, tačiau teismas tokio apelianto prašymo netenkino. Sprendime visgi pasisakoma dėl D. ir V. U. priklausančių žemės sklypų ir jų nuosavybės teisės galimo ribojimo. Analogiška situacija susiklostė ir teismui trečiuoju asmeniu į bylos procesą įtraukus atsakovo V. P. žmoną E. P., tuo tarpu ieškovo sutuoktinė, kuri yra ginčo, dėl kurio naudojimo nustatomas kelio servitutas, bendrasavininkė, į bylos narinėjimo procesą nebuvo įtraukta, nors kelio servituto nustatymas neabejotinai yra susijęs ir ieškovo sutuoktinės turinių teisių užtikrinimu.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. U. prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą ne naujai įrengiant kelią (ir taip suvaržant atsakovo galimybes naudotis savo sklypais), bet nustatyti kelio servitutą jau faktiškai įrengtam ir faktiškai naudojamam keliui, kuriuo iki ieškinio pateikimo dienos naudojosi tiek ieškovas, tiek atsakovas.
11.2. 2008 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad prie sutarties pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis. Žemės sklypo plane buvo aiškiai numatytas ir pažymėtas SI — kelio servitutas. Atsakovas, pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį, pareiškė, kad apžiūrėjo žemės sklypą, žino jo ribas natūroje, pretenzijų dėl perkamo žemės sklypo kokybės nereiškia.
11.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nekėlė klausimo dėl galimų jo nuostolių, susijusių su servituto nustatymu, atlyginimo. Nors galimų nuostolių, kaip apeliacinio skundo motyvas, klausimas iškeltas tik skunde, tačiau su skundu nepateikiamas jokių galimų atsakovo nuostolių (neigiamų padarinių) apskaičiavimas ir / ar pagrindimas. Ieškovas keliu naudojasi jau 10 metų, akivaizdu, kad per tokį laikotarpį atsakovas jau turėjo patirti neigiamus padarinius, susijusius su ieškovo naudojimusi ginčo objektu tapusiu keliu.
11.4. Ieškovas sutinka su teismo sprendimu priteisti vienkartinę kompensaciją bei mano, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisdamas iš ieškovo vienkartinę kompensaciją atsakovui, procesinių teisės normų nepažeidė ir veikė savo kompetencijos bei ieškinio apimties ribose. Juolab kad pats atsakovas skunde nesiteikė nurodyti, kokios konkrečiai procesinės teisės normos, jo nuomone, tokiu sprendimu buvo pažeistos.
11.5. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nė karto neišreiškė pageidavimo į procesą įtraukti ieškovo sutuoktinę. Taip pat nenurodė kaip sprendimas gali turėti įtakos ieškovo sutuoktinės teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl servituto nustatymo
14. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka tiek su būtinybe nustatyti servitutą ieškovui priklausančio žemės sklypo tinkamam naudojimui užtikrinti, tiek su pasirinktu servituto variantu.
15. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 p.).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo būtinybę nustatyti servitutą, siekiant užtikrinti tinkamą ieškovui priklausančio žemės sklypo naudojimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas neturi privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo, nes jį supa kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai. Savo ruožtu teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad žemės sklypo, kuriame ieškovas turi sodybą, savininkas turi turėti galimybę prieiti ir privažiuoti prie jo, kad galėtų juo tinkamai naudotis. Aplinkybė, kad ieškovas anksčiau galėjo pats pasirūpinti privažiavimu prie savo sklypo, nustatydamas kelio servitutą civilinių sandorių pagrindu perleisdamas jam priklausiusius žemės sklypus, šios išvados pakeisti negali. Servituto būtinybei konstatuoti svarbiausią reikšmę turi ne viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto įsigijimo (perleidimo) aplinkybės, bet realiai egzistuojantis poreikis užtikrinti daikto tinkamą naudojimą. Nagrinėjamu atveju ieškovo poreikis prieiti ir privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo yra akivaizdus, todėl ir kelio servituto būtinybė yra įrodyta. Tai, kad ieškovas ilgus metus nesikreipė į teismą dėl servituto nustatymo, nereiškia, kad servitutas nėra būtinas, nes, be kita ko, šiuo atveju atsakovas daug metų leido ieškovui naudotis keliu einančiu per atsakovui priklausančius žemės sklypus, kuriuose ieškovas ir siekia nustatyti servitutą.
17. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl pasirinkto servituto varianto, pagal kurį jis nustatytas atsakovui, o ne kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 26 p.). Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų dėl pasirinkto servituto varianto, tačiau papildomai akcentuoja, kad:
17.1. iš ieškovo atsakovui perleistų žemės sklypų planų matyti, kad juose buvo nubraižytas kelio servitutas iki ieškovui priklausančio žemės sklypo. Būtent minėtuose planuose pažymėtą kelio servitutą nagrinėjamu atveju ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Be to, atsakovo žemės sklypų dalį, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, užima tokio ploto keliai, kokį servitutu nustatė pirmosios instancijos teismas (elektroninės bylos 1 t., b. l. 51, 54). Ieškovas faktiškai daug (10) metų naudojosi keliu, einančiu per atsakovui priklausančius žemės sklypus, kad galėtų privažiuoti prie savo sodybos, ir atsakovas tam neprieštaravo. Iš atsakovo pasisakymų teismo posėdžiuose matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo dėl naudojimosi keliu kilo konfliktas po to, kai ieškovas atsakovui nepardavė kitų žemės sklypų – pievų, o šias pardavė kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad jei ieškovas pievas būtų pardavęs jam, ieškovas galėtų toliau naudotis keliu. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nustatytas servitutas pažeidžia jo teisę į privatumą, itin apsunkina atsakovo padėtį. Juolab kad byloje nėra pateikta šias atsakovo nurodomas aplinkybes patikimai pagrindžiančių įrodymų. Vadinasi, kelio servituto per atsakovui priklausančius žemės sklypus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad kelias realiai egzistuoja ir juo ilgus metus buvo naudojamasi, teisėjų kolegijos nuomone, būtų mažiau varžanti priemonė, nei kelio servituto nustatymas per kitiems asmenims (D. ir V. U.) priklausantį žemės sklypą. Savo ruožtu siekiant užtikrinti tinkamą konkuruojančių vertybių (skirtingų savininkų interesų) pusiausvyrą, nagrinėjamu atveju svarbu ir yra tai, kurio iš potencialių tarnaujančiųjų daiktų savininkų teisės ir teisėti interesai, galimybės naudoti daiktą pagal paskirtį būtų labiau suvaržyti dėl servituto nustatymo.
17.2. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė projektinį pasiūlymą dėl kelio servitutų kituose žemės sklypuose nustatymo. Pirmosios instancijos teismas šių variantų tinkamumą ištyrė išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, taip pat detaliai aptarė skundžiamame sprendime. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu. Tai, kad tam tikroje vietoje yra matomos važiavimo vėžės dar nereiškia, kad būtent ten turi būti nustatomas kelio servitutas. Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad nors realiai egzistuojantis kelias nepagrindžia servituto būtinybės, tačiau faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).
18. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat abejoja dėl kelio servituto nustatymo pagal UAB „Gasus“ 2007 m. liepos 5 d. žemės sklypo formavimo–pertvarkymo projektą, teigia, kad šis projektas galbūt yra netinkamas, juo galbūt nustatomas per didelės apimties servitutas.
19. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo argumentus dėl kelio servituto nustatymo pagal UAB „Gasus“ 2007 m. liepos 5 d. žemės sklypo formavimo–pertvarkymo projektą, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, kad šis projektas yra netinkamas. Atsakovo apeliaciniame skunde šiuo aspektu dėstomi argumentai yra abstraktūs, remiasi prielaidomis ir hipotetinėmis abejonėmis, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Savo ruožtu iš bylos medžiagos matyti, kad servitutas yra nustatytas pagal UAB „Gasus“ 2007 m. liepos 5 d. žemės sklypo formavimo–pertvarkymo projekto rengimo metu parengtus žemės sklypų planus, kurie yra registruoti Nekilnojamojo turto registre ir pažymėti šio turto kadastre. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl kelio servituto nustatymo pagal UAB „Gasus“ 2007 m. liepos 5 d. žemės sklypo planus netinkamumo yra atmetami.
Dėl kompensacijos priteisimo
21. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovui priteisė 674,83 Eur vienkartinę kompensaciją atsakovo patiriamiems suvaržymams atlyginti. Šią sumą teismas apskaičiavo nustatydamas, kokią procentinę dalį užima kelias žemės sklypuose ir pagal žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas kainas apskaičiuodamas nustatomo servituto vertę.
22. CK 4.129 straipsnis nustato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, taip pat atlyginti dėl servituto nustatymo patirtus nuostolius (CK 4.129 straipsnis); šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).
23. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Taigi tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009).
24. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 674,83 Eur dydžio kompensaciją dėl nustatyto kelio servituto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo aspektu ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas tik papildomai akcentuoja, kad:
25.1. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nepareiškė konkretaus reikalavimo dėl nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo. Kita vertus, tai neatima iš atsakovo teisės ateityje kreiptis į teismą su prašymu atlyginti nuostolius, kuriuos jis patirs dėl nustatyto servituto. Tačiau atsakovo patirtos kelio asfaltavimo išlaidos negali būti laikomos nuostoliais dėl servituto nustatymo, nes kelias buvo išasfaltuotas anksčiau, todėl šios išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su servituto nustatymu.
25.2. Civilinio kodekso 4.114 straipsnyje nurodyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, iškilus poreikiui tvarkyti kelią, šalys turės vadovautis minėta teisės norma. Šalims nepavykus susitarti, jos turės galimybę kreipti į teismą. Vadinasi, sprendžiant dėl kompensacijos už nustatomą servitutą dydžio, galimos būsimos tarnaujančiojo daikto tvarkymo išlaidos neturi esminės reikšmės. Dėl jų turės būti sprendžiama anksčiau minėta įstatymų nustatyta tvarka.
25.3. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio aktualios ir šios nutarties 17.1 punkte nurodytos aplinkybės, be kita ko, tai, kad kelio servitutas atsakovui neturėtų sukelti papildomų nepatogumų, nes kelias šioje vietoje jau seniai yra, ieškovas juo naudojosi ilgą laiką, be to, iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atsakovas savo namų valdą yra užtvėręs tvora.
25.4. Atsakovo argumentai dėl kompensacijos dydžio yra abstraktūs, nekonkretūs ir nepagrindžia nustatytos kompensacijos dydžio neteisingumo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad atsakovas savo iniciatyva išasfaltavo dalį kelio, nors įrodymų, kad jį buvo būtina asfaltuoti, nėra. Be to, atsakovas pats naudojasi (ir naudosis ateityje) išasfaltuota kelio dalimi. Atsakovas taip pat pripažino, kad ieškovas prižiūri dalį (taip pat ir asfaltuoto) kelio. Be to, teisėjų kolegijos manymu, labiau tikėtina, kad būtent ieškovas iš pradžių savo lėšomis įsirengė kelią, į kurį nustatomas servitutas.
26. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl servituto ir kompensacijos už jį dydžio nustatymo.
27. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, priteisdamas iš ieškovo atsakovui kompensaciją už nustatytą servitutą, nes ieškovo reikalavimas buvo nustatyti neatlygintiną servitutą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie atsakovo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
28. Pirma, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančio daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).
29. Antra, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas sutinka mokėti atsakovui kompensaciją už servituto nustatymą. Vadinasi, priteisus atsakovui kompensaciją už nustatytą servitutą, nei ieškovo, nei atsakovo teisės nebuvo pažeistos. Priešingai, priteisdamas kompensaciją atsakovui, pirmosios instancijos teismas apgynė atsakovo teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovas neturi objektyvaus teisinio intereso ir pagrindo ginčyti šią sprendimo dalį, nes ji yra jam naudinga (palanki).
Dėl išlaidų, susijusių su kelio servituto nustatymu, priteisimo
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovą L. U. įpareigojo atlyginti visas atsakovo V. P. išlaidas, susijusias su kelio servitutų atsakovo žemės sklypuose nustatymu. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad taip suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis atsakovui kelia abejonių.
31. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai. Kai sprendimas gali būti vykdomas priverstinai, rezoliucinė jo dalis suformuluojama taip, kad būtų aišku, kaip turės būti įvykdytas sprendimas. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti galimybių skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas.
32. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad minėtos rezoliucinės dalies turinys kelia abejonių, yra neaiškus, gali sukelti papildomų ginčų vykdymo procese. Vadinasi, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina. Tačiau toks sprendimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą su prašymu atlyginti nuostolius, kuriuos jis patirs dėl nustatyto servituto.
Dėl D. ir V. U. neįtraukimo į bylą
33. Atsakovas kelia klausimą dėl D. ir V. U. neįtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi buvo teikiami pasiūlymai minėtų asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatyti kelio servitutus.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų suponuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu šios proceso teisės normos prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019, 38 p.).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė ir nenusprendė dėl minėtų asmenų teisių ir pareigų ir per jų sklypą kelio servituto nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, D. ir V. U. neįtraukimas į bylą dalyvaujančiais asmenimis nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl ieškovo L. U. sutuoktinės neįtraukimo į bylą
36. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukęs ieškovo sutuoktinės. Nurodo, kad kelio servituto nustatymas yra susijęs ir su ieškovo sutuoktinės turtinių teisių užtikrinimu.
37. Civilinio kodekso 3.92 straipsnyje nurodyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Taip pat preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.
38. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju įstatymas nereikalauja rašytinio sutuoktinio sutikimo, preziumuojama, kad ieškovas turėjo sutuoktinės sutikimą dėl kreipimosi į teismą. Savo ruožtu iš bylos medžiagos teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su prašymu nustatyti kelio servitutą privažiuoti prie jam kartu su sutuoktine priklausančio žemės sklypo, veikė prieš jos valią ir interesus, pažeidė jos teises. Šiuo atveju ieškovas siekė užtikrinti tinkamą naudojimąsi nuosavybe, o tokie veiksmai pagal savo pobūdį gali būti prilyginami bendrosios jungtinės nuosavybės gynimui, kuriam kito sutuoktinio sutikimo nereikia (CK 3.92 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija mano, kad dėl ieškovo sutuoktinės neįtraukimo į bylą nėra pakankamo pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apeliacinės instancijos teisme baigtį, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas nagrinėjamu atveju iš esmės yra atmestas. Ši išvada daroma atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, taip pat aplinkybę, kad apeliacine tvarka panaikinta tik tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri nesudarė ginčo šioje byloje esmės materialiosios teisės taikymo požiūriu. Vadinasi, iš esmės atmetus apeliacinį skundą, atsakovui žyminis mokestis ir advokato išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.
40. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas dėl jų nesprendžia.
41. Kadangi apeliacinės instancijos teismas Tauragės apylinkės teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą, o panaikina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuri nesudarė ginčo šioje byloje esmės materialiosios teisės taikymo požiūriu, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos šalims taip pat neperskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas L. U. įpareigotas atlyginti visas atsakovo V. P. išlaidas, susijusias su kelio servitutų žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatymu.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.