- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2-912-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00023-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Y. L., V. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ievroka“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Y. L. , V. B. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) ,,Ievroka“ (toliau – atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,Tamtamas“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslintas 2021 m. birželio 17 d nutartimi.
3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d nutartimi UAB ,,Ievroka“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 29 d.
4. 2021 m. spalio 1 d. teisme gautas pareiškėjo V. Ž. (toliau – pareiškėjas) prašymas įtraukti jį į atsakovės I eilės kreditorių sąrašą su 1 733,21 Eur finansiniu reikalavimu, kildinamu iš darbo santykių pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Likviduojama dėl bankroto bendrovė 2021 m. spalio 15 d. prašyme nurodė, kad iki šiol nemokumo administratorei nėra perduoti jokie bendrovės dokumentai, todėl nemokumo administratorė neturi galimybių patikrinti naujų kreditorių, be kita ko, V. Ž. finansinio reikalavimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad reikalavimus pareiškę kreditoriai, kurie siejami su darbo santykiais, pretenduoja į garantinio fondo išmokas (t. y. viešuosius finansus), todėl pateikti reikalavimai turi būti tikrinami itin atidžiai, o tai padaryti neturint bendrovės dokumentų yra objektyviai neįmanoma.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e220672960/2021 pateiktame V. B. atsiliepime į ieškinį tvirtinama, jog su buvusiais darbuotojais yra atsiskaityta iš banko paimtomis 30 000 Eur lėšomis.
7. 2022 m. birželio 2 d. teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pareiškėjui V. Ž. už 2020 m. kovo mėn. įrašytos priskaičiuotos 3 000 Eur draudžiamosios pajamos, dirbus UAB ,,Ievroka“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. Ž. prašymo įtraukti jį į kreditorių sąrašą bendrovės bankroto byloje.
9. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neįrodo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju VSDFV Kauno skyriaus nurodytais duomenimis pareiškėjui už 2020 m. kovo mėn. įrašytos priskaičiuotos 3 000 Eur draudžiamosios pajamos, dirbus UAB ,,Ievroka“. Taip pat nustatė, kad iki šiol nemokumo administratorei nėra perduoti jokie bendrovės dokumentai, todėl sutiko su bendrovės pozicija, kad nemokumo administratorė neturi galimybių patikrinti naujo kreditoriaus finansinių reikalavimų pagrįstumo.
Atsiliepimas
10. Teismas pažymėjo, kad V. B. atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e220672960/2021 nurodė, kad paimtus iš UAB ,,Ievroka“ banko sąskaitos pinigus jis panaudojo ne tik įsiskolinimui tiekėjui UAB „Olilite“ padengti, tačiau ir darbo užmokesčiams išmokėti. Teismas padarė išvadą, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog V. Ž. už 2020 m. kovo mėnesį darbo užmokestis buvo išmokėtas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo įsitikinimu, objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta. Teismas vertino, kad į bylą nepateikta duomenų, kurie įrodytų nurodytos 1 733,21 Eur sumos apskaičiavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), kadangi iš byloje esančios darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjui buvo nustatytas 2 000 Eur dydžio darbo užmokestis.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskirajame skunde pareiškėjas V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą tenkinti arba klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Su prašymu įtraukti į I eilės kreditorių sąrašą pareiškėjas teismui pateikė įrodymus: darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraštį už 2020 m. kovo mėn. Reikalavimo suma (1 733,21 Eur) atitinka VSDFV Kauno skyriaus duomenis po atitinkamų išskaitų. Darbo sutartyje yra nurodomas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, o darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštyje nurodyta 3 000 Eur suma apima 2 000 Eur darbo užmokestį pagal darbo sutartį ir 1 000 Eur išeitinę išmoką, nutraukus darbo sutartį.
Atsiliepimas
12.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad darbo užmokestis pareiškėjui buvo sumokėtas, motyvuodamas tuo, kad V. B. civilinėje byloje Nr. e2-20672-960/2021 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paimtus iš UAB ,,Ievroka“ banko sąskaitos pinigus panaudojo ne tik įsiskolinimui tiekėjui UAB „Olilite“ padengti, tačiau ir darbo užmokesčiams išmokėti. V. B. minėtame atsiliepime nenurodė piniginių lėšų sumų, kurias išleido darbo užmokesčiui sumokėti, laikotarpių, už kuriuos sumokėjo darbo užmokestį darbuotojams, kuriems darbuotojams (visiems ar daliai jų, arba pareiškėjui).
12.3. Teismo išvada, kad vien per 2020 m. pirmąjį ketvirtį darbo užmokesčio buvo priskaičiuota 20 302,31 Eur, nepagrindžia darbo užmokesčio išmokėjimo pareiškėjui, nes teismas klaidingai tapatina išmokėtiną ir apskaičiuotą darbo užmokestį.
12.4. Aplinkybė, kad nemokumo administratorei nėra perduoti bendrovės dokumentai, negali būti pagrindas šį prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti pareiškėjo prašymo įtraukti jį į kreditorių sąrašą bendrovės bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
14. Likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismų praktikoje dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
16. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais.
18. Teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012, 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-823/2018). Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš darbo teisinių santykių, kurie taip pat priskiriami nedispozityvių bylų kategorijai, tad bendrieji civilinio proceso teisės dispozityvumo ir rungimosi principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina, siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis).
19. JANĮ 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartyje dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi būti nurodyti pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.
20. Pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Garantinio fondo išmokos apskaičiuojamos, kai darbdaviui iškelta nemokumo byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka – pagal teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintas darbuotojų reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime turi būti nurodomos, atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodomos atskirai pagal JANĮ nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus.
21. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.
22. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį patvirtintas apdraustųjų asmenų bendrąjį pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų tarifas – 12,52 procento ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento; 2) ligos socialiniam draudimui – 2,09 procento; 3) motinystės socialiniam draudimui – 1,71 procento.
23. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pagal darbo sutartį dirbantys asmenys moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Nurodytas privalomojo sveikatos draudimo dydis taikytinas 2020 m.
24. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 11 dalies 1 punktą (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip: metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Ž. kreditorinis reikalavimas yra grindžiamas 2020 m. vasario 28 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ievroka“ 2020 m. kovo mėnesio priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščiu ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiu bei Vilniaus apygardos teisme 2022 m. birželio 2 d. gautu VSDFV Kauno skyriaus raštu „Dėl informacijos pateikimo“, patvirtinančiu, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis pareiškėjui V. Ž. už 2020 m. kovo mėn. įrašytos priskaičiuotos 3 000 Eur draudžiamosios pajamos, dirbus UAB ,,Ievroka“.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis).
27. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad byloje nėra duomenų, kad su pareiškėju buvo atsiskaityta, nes V. B. atsiliepimo į ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e220672960/2021 duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apie paimtus iš UAB ,,Ievroka“ banko sąskaitos pinigus ir jų panaudojimą darbo užmokesčiui išmokėti yra nekonkretūs ir nepagrįsti darbuotojų patvirtinimais apie pinigų gavimą.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas VSDFV Kauno skyriaus raštas laikytinas oficialiuoju įrodymu ir jam suteiktinas prioritetas kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu, nes atitinka CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardintus požymius.
29. Pažymėtina, kad darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatytas 2 000 Eur dydžio darbo užmokestis. Darbo pradžia 2020 m. kovo 1 d., darbo sutartis nutraukta 2020 m. kovo 31 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, pareiškėjo darbo santykiai tęsėsi trumpiau negu vienerius metus, todėl pagal DK 57 straipsnio 8 dalį atleidžiamam darbuotojui turėjo būti apskaičiuota pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. 1 000 Eur.
30. Teisėjų kolegijos pažymi, kad UAB „Ievroka“ 2020 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina pareiškėjo dirbtą laiką, todėl teisėjų kolegija juo remiasi, nes neturi teisinio pagrindo abejoti.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Ievroka“ 2020 m. kovo mėn. priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraštyje yra akivaizdžių skaičiavimo klaidų, nes 1 725 Eur yra neišmokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius: socialinio draudimo įmokos (pensijų ir socialinio draudimo) – 465,60 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmoka – 209,40 eurai, gyventojų pajamų mokestis – 600 Eur (3 000 Eur x 20 procentų; žiniaraštyje apskaičiuoti 591,79 Eur klaidingai, nes trūksta 8,21 Eur).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė byloje tarp šalių įrodinėjimo pareigą ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 m. rodiklių patvirtinimo įstatymą bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, atskaičius mokesčius, nustatytina, kad už 2020 m. kovo mėn. pareiškėjui turėjo būti išmokėtas 1 725 Eur darbo užmokestis, o mokesčius sudarė: 465,60 Eur socialinio draudimo įmokos (pensijų ir socialinio draudimo), 209,40 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmoka, 600 Eur gyventojų pajamų mokestis. Taigi, į likviduojamos dėl bankroto bendrovės I eilės kreditorių sąrašą įtrauktinas pareiškėjas su nurodytu finansiniu reikalavimu, tenkinamu pirmuoju etapu. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (JANĮ 41, 42 straipsniai; CPK 177–179 straipsniai, 185 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Įtraukti V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ievroka“ (juridinio asmens kodas 171442089) I eilės kreditorių sąrašą su 3 000 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro už 2020 m. kovo mėn. 1 725 Eur neišmokėtas darbo užmokestis, tenkinamas pirmuoju etapu, atskaičius mokesčius: 465,60 Eur socialinio draudimo įmokų (pensijų ir socialinio draudimo), 209,40 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 600 Eur gyventojų pajamų mokesčio.