Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1221-1033/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-24
Bylos Nr.
1-1221-1033/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06595-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
V. Z.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1221-1033/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06595-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamajam V. Z., jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. 2021 m. kovo 3 d. apie 13.40 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 124, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Z. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad kartu su kolega sunkiai susirgo Covid-19 ir po ligos kovo mėnesį susitiko pasikalbėti ar galės toliau dirbti. Iki ligos dirbo (duomenys neskelbtini). Ta proga jis išgėrė alaus (apie 5 skardines), o kadangi po ligos buvo nusilpęs, matyt stipriau suveikė alkoholis. Vėliau sugalvojo pasivyti draugą ir sėdo į mašiną už vairo. Draugo nepasivijo, nes siauroje vietoje automobilis sustojo sugedus sankabai. Pro šalį važiavo policija, sustojo, paklausė kas atsitiko. Pareigūnai pamatę, kad jis yra išgėręs, patikrino neblaivumą ir jį sulaikė. Automobilis „Opel“ priklauso jam. Automobilio saugojimo išlaidas sumokėjo, dabar automobilis stovi sode. Neapgalvotai pasielgė, daugiau taip nedarys, mano, kad automobilio konfiskavimas bus tinkama bausmė ir pamoka. Per (duomenys neskelbtini) vairavimo metų jokių reikalų su policija neturėjo. Jo žmona nevairuoja automobilio, jis nuveža, kai reikia.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 2 d. šventė pažįstamo gimtadienį, vartojo alkoholį. 2021 m. kovo 3 d. ryte savo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į darbą (duomenys neskelbtini). Kadangi skaudėjo galvą ir prastai jautėsi, išgėrė apie 4 skardines alaus. Apie 13.46 val. savo automobiliu važiavo namo, jautėsi blaivus. Važiuojant Žaliųjų ežerų gatve jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė pasitikrinti blaivumą ir nustatė 1,78 promilių girtumą. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Teiks prašymą dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja bus žmona Z. Z. (b. l. 48, 64).

Liudytoja K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 3 d. apie 13.30 val. patruliuojant kartu su kolega Š. M. (ekipažas V1738) Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 124, pastebėjo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo – sustojęs įkalnėje bandė važiuoti į priekį, tačiau riedėjo atgal nuo įkalnės. Sustojus prie minėto automobilio ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo V. Z., vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus – jo kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti iš burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus V. Z. blaivumą alkotesteriu, pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, po 20 minučių antro tikrinimo metu – 1,99 promilių neblaivumas. Paklausus V. Z., kada vartojo alkoholį, jis nurodė, kad prieš 2-3 val. gėrė alų. Automobilio salone alkoholio butelių nebuvo. Automobilis buvo tvarkingas, neapgadintas. V. Z. buvo sulaikytas, o automobilis nuvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 38).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuotos 2021 m. kovo 3 d. įvykio vietoje nustatytos aplinkybės dėl neblaivaus vairuotojo V. Z. (b. l. 9-13).

Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rezultatai patvirtina, kad V. Z. 2021 m. kovo 3 d. 13.44 val. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, o 14.12 val. – 1,99 promilių neblaivumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 14-17).

Vyriausiosios patrulės K. A. 2021 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias ji nurodė apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, 2021 m. kovo mėnesį automobilio „Opel Astra“ vidutinė kaina Lietuvoje buvo 2 250 Eur su PVM (b. l. 18).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2008 m. sausio 22 d., valdytojas-savininkas yra V. Z. (b. l. 19).

Iš duomenų apie automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą matyti, kad automobilis 2021 m. kovo 3 d. buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilniuje, o 2021 m. kovo 8 d. leista automobilį grąžinti savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 20, 27-28).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo išoriniai sugadinimo požymiai: smulkus apibraižymas (įbrėžimas) priekinio bamperio kairės pusės apačioje. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 21-25).

Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 3 d. 13.50 val. iki 2021 m. kovo 4 d. 13.17 val. (b. l. 43, 51).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytų alternatyvių veikų tiesioginis objektas yra transporto eismo saugumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog V. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. kovo 3 d. apie 13.40 val. Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. 124, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,78 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojos K. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir jos tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, V. Z. patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir laikino sulaikymo protokolas, įvykio registracijos duomenys, informacija apie transporto priemonę ir jos apžiūros protokolas. V. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėja prašė atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai – V. Z. nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir gailisi, nebaustas administracine tvarka ir neteistas, jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. Z. charakterizuojamas teigiamai, dirba (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. dirbo su verslo liudijimu, tačiau šiuos darbus turėjo nutraukti dėl sveikatos problemų. Laiduotoja Z. Z. yra verta teismo pasitikėjimo – dirbanti, charakterizuojama išimtinai teigiamai, neįrašyta į priklausomybės ligų centrą, nebausta administracine tvarka ir neteista.

Rašytiniame prašyme dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą V. Z. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, būti drausmingu ir atidžiu vairuotoju. Šis įvykis jam yra didelė gyvenimo pamoka. Jis nėra anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka, nėra įrašytas į priklausomybės alkoholiui ar narkotikams įskaitą. Po šio įvykio savanoriškai išklausė VšĮ „Svarbus žingsnis“ 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, charakterizuojamas teigiamai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti laiduotoja jo žmoną Z. Z., kuri pateikė prašymą dėl laidavimo. Z. Z. yra geras, nuoširdus ir patikimas žmogus, vertas teismo pasitikėjimo. Ji neteista ir nebausta, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai. Juos sieja stiprus ryšys, žmona daro jam teigiamą įtaką. Apie įvykį jie daug kalbėjosi, jis įsiklauso žmonos nuomonės, kuri jam svarbi, žmona yra jam autoritetas (b. l. 95-96).

Laiduotoja Z. Z. savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad ji yra kaltinamojo žmona, turi tvirtą charakterį ir tikrai padarys kaltinamajam teigiamą įtaką. Gerai pažįsta savo vyra, kuris yra ramaus ir gero būdo, sąžiningas, visada įsiklauso jos patarimų, jos nuomonė vyrui yra labai svarbi. Be to, vyras nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, jam nebūdingas lengvabūdiškas elgesys, toks įvykis atsitiko pirmą kartą per visus jo vairavimo metus. Ji neprisiimtų laidavimo, jeigu nepasitikėtų žmogumi. Ji nėra teista ar bausta administracine tvarka, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai. Mano, kad jos stipriosios charakterio ir dalykinės savybės leis daryti teigiamą įtaką V. Z. (b. l. 97).

Teismo posėdyje galima laiduotoja Z. Z. savo prašymą palaikė, paaiškino, kad tokį vyro poelgį vertina kaip neatsakingą, ne kartą aptarė įvykį ir viską išsiaiškino, kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų. Toks atvejis gyvenime yra pirmas. Šeimoje sprendimus priima kartu, pasitaria. Jie turi vieną automobilį, ji nevairuoja, nes nėra išsilaikiusi teisių, nebuvo tokio poreikio. Ją vyras visur nuveždavo, kai reikėdavo.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos svarstyti klausimą dėl V. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. Z. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka nebaustas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Viso proceso metu V. Z. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis dirba, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nėra pastovus įstatymų pažeidinėtojas, po šios veikos padarymo savanoriškai ėmėsi priemonių dėl alkoholio vartojimo ir išklausė 4 akademines valandas privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, klausimo dėl žalos padarymo byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad V. Z. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

Z. Z. yra kaltinamojo sutuoktinė, jie kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, kartu sprendžia problemas, juos sieja tarpusavio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. Z. Z. turi pastovų darbą, darbe charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta administracine tvarka. Todėl, įvertinęs Z. Z. asmenybę, jos vertybinį požiūrį į V. Z. padarytą nusikalstamą veiką, artimus ryšius, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. Z. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio ir kardomųjų priemonių taikymo.

Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam V. Z. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (BK 68, 72 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis V. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,78 promilės), kuris yra artimesnis ribai nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), žalos nepadarė, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant minimalų vienerių metų šios poveikio priemonės terminą, skaičiuotiną nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 4 d. (b. l. 53-54)

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo V. Z., nuosavybės teise priklauso jam pačiam, todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė turi būti konfiskuotas.

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2021 m. kovo 8 d. nutarimu laikinai nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. birželio 8 d. visiškai apribojo V. Z. nuosavybės teises į automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir turto saugotoju paskyrė V. Z. (b. l. 67-69). Atsižvelgiant į tai, kad V. Z. priklausantis automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 53-54, 56-58) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie galinio bylos viršelio, perduotinas į VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos Z. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. Z. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. Z. vardu registruotą automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. Z., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti Z. Z., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas