Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-285-278/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
2A-285-278/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Atsakovas
Ž. V.
Ieškovas
V. B.
Advokatai
Gintaras Černiauskas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-285-278/2015

Teisėja Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00580-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.2; 78.2.1; 99.9; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-23-731/2014 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Ž. V. ir atsakovo Ž. V. priešieškinį ieškovei V. B., išvadą teikiančiai institucijai Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. B. prašė teismą nustatyti mažamečio L. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo Ž. V. sūnaus išlaikymui iki vaiko pilnametystės po 665 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise, iki sūnaus L. V. pilnametystės, tvarkys ji, priteisti iš atsakovo 20 700 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Nurodė, kad gyvenant su atsakovu nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. Nurodė, kad ji su dviem vaikais iš pirmos santuokos bei sūnus Lukas ir atsakovas 2012 m. lapkričio mėn. išvyko gyventi ir dirbti į Angliją, tačiau Ž. V. 2013 m. balandžio mėn. grįžo į Lietuvą. Teigia, kad nuo 2013 m. vasario mėnesio su atsakovu nebegyveno kaip pora. Nurodė , jog trumpam grįžusi į Lietuvą, 2013-07-21 paliko sūnų atsakovo globoje ir su juo susitarė, kad sūnaus atvažiuos pasiimti 2013-08-03, tačiau atsakovas jai sūnaus neatidavė, o su vaiku neleido susitikti. Mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes sūnus prie jos daug labiau prisirišęs, jo emocinis ryšys yra ženkliai stipresnis su ja, nei su tėvu. Teigė, jog sūnui per mėnesį reikalingos maždaug 1 330 Lt dydžio lėšos išlaidoms. Be to, nurodė, jog atsakovas niekada neišlaikė vaiko, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovas Ž. V. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė nustatyti sūnaus L. V. gyvenamąją vietą su juo, nustatyti motinos su vaiku bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovės 500 Lt sūnaus išlaikymui, mokomomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad iki sūnaus L. V. pilnametystės išlaikymą uzufrukto teise tvarkys jis. Nurodė, jog ieškovei palikus sūnų jo priežiūrai ir bendraujant su L. suprato, kad gyvenant su ieškove vaikas patiria fizinę ir moralinę prievartą, todėl nusprendė vaiką auginti pats. Teigė, kad ieškovei sudarytos visos sąlygos matytis ir bendrauti su vaiku. Nesutiko, kad vaikas gyventų svetimoje šalyje, kur jis nuolat, tiek dėl kalbos barjero, tiek dėl kitokių tos šalies kultūrinių skirtumų jaustųsi atstumtuoju ir būtų traumuojamas. Nurodė, jog jo gaunamos pajamos garantuos, kad vaikas bus viskuo aprūpintas ir jam nieko netruks. Neprieštaravo, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, ieškovė bendrautų su vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, o priešieškinį atmetė ir nepilnamečio L. V. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. B., jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo Ž. V. išlaikymą nepilnamečiui L. V. mokamomis periodinėmis išmokomis po 517,50 Lt (149,88 €) kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisė iš Ž. V. 1 500 Lt (434,43 Eur) išlaikymo įsiskolinimą V. B. naudai, jai leidžiant priteistas išlaikymo lėšas naudoti uzufrukto teise. Nustatė, kad šalių sūnus nuo pat gimimo gyveno su motina ir vyresniais broliais D. ir L. B., brolių tarpusavio santykiai ir ryšys yra glaudus, artimas, dėl ko vaikų atskyrimas pažeistų jų interesus. Konstatavo, jog atsakovas teiginių dėl smurtavimo prieš sūnų jokiais įrodymais nepagrindė, o nurodytos aplinkybės, jog ieškovė įvykusio incidento metu sužalojo sūnų L. V., sukeldama jam fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nepasitvirtino, nes Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2014-01-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui buvo nutrauktas nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Darė išvadą esant neįrodytu, kad prieš L. V. buvo smurtaujama ieškovės, jos sugyventinio ir vyresnių brolių. Pripažino neįrodytais ir ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas girtauja ir smurtauja, nes tai nepatvirtinta jokiais dokumentais ar nešališkais liudijimais. Nustatė, jog ieškovė V. B., gyvendama užsienyje, susikūrė materialinį pagrindą, turi pastovų darbą, gauna stabilias pajamas, geras gyvenimo sąlygas, o tarp L. V. ir jo brolių yra glaudūs ir artimi santykiai. Įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į L. V. ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės, JK Vaikų ir šeimos teismo Konsultacijų ir paramos tarnybos, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, kuriomis siūloma nepilnamečio vaiko L. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, darė išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina V. B., jos gyvenamojoje vietoje ir tai visiškai atitiktų vaiko L. V. interesus. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė periodinėmis išmokomis po 517,50 Lt (149,88 €) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas darė išvadą nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovę iki 2013 m. gegužės mėnesio vienai išlaikius nepilnametį sūnų, o kartu gyvenančiam Ž. V. prie išlaikymo neprisidėjus, todėl dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius, už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-08-01, išlaikymo dydį per mėnesį nustatant pusę minimalios mėnesinės algos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. V. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, nustatant nepilnamečio L. V. gyvenamąją vietą su tėvu Ž. V. ir priteisti iš ieškovės V. B. išlaikymą sūnui mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 € kas mėnesį nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, kad teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į vaiko norą gyventi su juo, neanalizavo vaiko išsakytas mintis apie tai, kad jam nepatinka gyventi Anglijoje, jis ten (ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje) neturi draugų, nemoka kalbos, žaidžia vienas, o šeimoje jaučiasi nemylimas, nes ieškovė gyvena su sugyventiniu, su kuriuo vaiko santykiai nesusiklostę. Teigia, jog byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių duomenų, jog L. V. gyvenimas su juo, tėvu Lietuvoje prieštarautų vaiko interesams. Teismas sprendime nurodė tik ieškovės gyvenimo sąlygas, faktą, kad ji turi užsienyje darbą ir faktą, kad vaikas lanko mokyklėlę, o dėl vaiko galimybių gyventi su juo nepasisakė. Daro prielaidą, kad sprendimas priimtas remiantis ekspertizės išvadomis apie vaiko ryšį su motina. Mano, jog byloje buvo supainioti vaiko lūkesčiai su vaiko interesais ir vaiko noras su vaiko gebėjimu argumentuoti. Teigia, kad teismas turėjo ištirti, ar vaiko noras gyventi su tėvu neprieštarauja jo interesams. Tvirtina, jog teismas nepasisakė, kodėl, nesant galimybei Lukui gyventi su abiem tėvais, pasirinko tokį sprendimo variantą – nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kai abu tėvai užtikrino vaiko interesus. Neprieštarauja, kad, patenkinus reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, iš jo būtų priteistas ieškovei tik išlaikymo įsiskolinimas už tris mėnesius, kaip nustatė teismas. Vaiko išlaikymui prašo priteisti iš ieškovės po 150 € kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, teisingai vertino surinktą bylos medžiagą, nuosekliai analizavo įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, atitinkantį nepilnamečio L. V. interesus. Teigia, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka visus kasacinio teismo numatytus kriterijus tokio pobūdžio bylose. Nurodo, jog šalių sūnus yra per mažas, kad galėtų savarankiškai analizuoti atskirus tėvų veiksmus ir priimti teisingus sprendimus. Teigia, jog esminis motyvas, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą buvo vaiko prisirišimas prie jam artimų žmonių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas iš dalies keistinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims gyvenant kartu, nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. V. (1 t., b. l. 25). Byloje nustatyta, kad šalys ir jų vaikai (L. V., D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. B. (gim. (duomenys neskelbtini))) 2012 m. rudenį išvyko dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau 2013 m. balandžio mėn. Ž. V. grįžo į Lietuvą. Nustatyta, kad V. B., 2013 m. liepos mėnesį atvykusi į Lietuvą, paliko sūnų L. V. pasisvečiuoti pas tėvą – atsakovą Ž. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris 2013-08-01 sūnaus L. V. gyvenamąją vietą deklaravo savo gyvenamosios vietos adresu ir vaiko motinai V. B. neleido išsivežti sūnaus į Jungtinę Karalystę, teigdamas, jog vaikas nenori gyventi su motina, nes yra skriaudžiamas ne tik vyresnių brolių, bet ir motinos sugyventinio (1 t., b. l. 61). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog esant ginčui dėl šalių sūnaus Luko gyvenamosios vietos, ji nustatytina su motina, kaip geriausiai atitinkanti vaiko interesus. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada dėl sekančių motyvų.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, ar teismui pripažinus ją negaliojančia, ar tėvams gyvenant skyrium. Kadangi tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą (CK 3.155 str.). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d., 3.169 str. 2 d.). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 str. 2 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013). Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje buvo tiriamos abiejų tėvų gyvenimo sąlygos, finansinės galimybės užtikrint vaiko interesus, kurios yra iš esmės panašios. Iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-12-02 patikslintos išvados matyti, kad apelianto gyvenamoji vieta atitinka nepilnamečio vaiko interesus, Ž. V. tinkamai rūpinasi L. interesais, vyksta į ugdymo įstaigą, bendrauja su pedagogais (4 t., b. l. 34-36). Vaiko ir šeimos teismo Konsultacijų ir paramos tarnybos 2014-08-07 ataskaitoje nurodyta, kad ieškovės V. B. gyvenamoji vieta Anglijoje, jos finansinės galimybės yra tinkamos augti sūnui L. (4 t., b. l. 12-15). Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog abu tėvai turi tinkamas sąlygas auginti nepilnametį vaiką. Apelianto teiginiai, jog teismas neįvertino jo galimybės auklėti ir prižiūrėti sūnų, atmestini, nes teismas nurodė, jog pagal Zarasų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vaikui sudarytos gyvenimo ir mokymosi sąlygos ir pas atsakovą. Be to, įvertintina, jog sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės, nes svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sūnaus L. gyvenamojo būsto ir tinkamų gyvenimo sąlygų poreikiai gali būti patenkinami abiejų šalių, o Ž. V. teiginiai dėl ieškovės gyvenimo sąlygų nepastovumo, vertintini kritiškai, nes duomenų, kad ieškovės gyvenimo sąlygos pasikeitė, apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Be to, apeliantas, aiškindamas savo santykius su ieškove iki jų iširimo, nekėlė reikalavimų ar pretenzijų pačiam auginti sūnų. Tai, jog Ž. V. neketino pats auginti nepilnamečio sūnaus, apeliantas pripažįsta ir apeliaciniame skunde, be to, jis pats 2013 m. balandžio mėn. paliko ieškovę ir sūnų užsienyje ir vienas grįžo į Lietuvą, kas leidžia daryti išvadą, jog jis pasitikėjo ieškovės galimybėmis tinkamai pasirūpinti sūnumi (4 t., b. l. 88-93).

Apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į vaiko norus gyventi su juo, tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs, jog analizuojant vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, būtina išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Vertinant vaiko norus bei pažiūras, vaiko amžius nėra esminis aspektas, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti, tačiau į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama jei jo noras prieštarauja jo interesams. Byloje nepaneigta, jog šalių sūnus nuolat gyveno su motina V. B. ir tai leidžia daryti išvadą, kad berniuko santykiai su motina, jo prisirišimas prie jos buvo ir yra stipresni nei su tėvu. Vaiko tamprų santykį su motina pažymėjo ir teismo ekspertė Teismo psichologinės ekspertizės akto išvadose (4 t., b. l. 19-24). Minėto akto išvadose nurodoma, kad be abiejų tėvų, nepilnametis L. mini ir brolius D. bei L. Tais atvejais, kai vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi nepilnamečių brolių ir seserų, būtina išsiaiškinti jų norus sprendžiamu klausimu, požiūrį į tai, jei jų gyvenamoji vieta būtų skirtingose vietose. Šios aplinkybės yra svarbios, nes brolių ir seserų atskyrimas, ypač tuomet, kai vaikai yra prisirišę vienas prie kito, mėgsta tarpusavyje bendrauti ir būti kartu, pažeistų vaikų interesus. Ataskaitoje apie V. B. gyvenimo sąlygas, nurodyta, jog be nepilnamečio L. nelaimingi jaučiasi vyresni V. B. vaikai, ypač brolis L. (4 t., b. l. 12-15). Pripažintina, kad brolių tarpusavio santykiai, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimą kartu, yra neatsiejamai susiję, tarp jų susiklostęs tarpusavio prieraišumas ir artimumas, todėl darytina išvada, jog atskyrus brolius, neabejotai būtų pažeisti visų V. B. vaikų interesai gyventi kartu. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, jog teismas neįvertino vaiko noro likti su juo. Atliktos teismo psichologinės ekspertizės išvadose nurodoma, kad nepilnametis L. yra dar per mažas ir turi menką gyvenimišką patirtį, kad galėtų priimti sprendimą pasirenkant nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (4 t., b. l. 19-24). Nors 2014-03-20 teismo posėdyje vykusios apklausos metu vaikas teigė norintis gyventi su tėčiu, tačiau vienareikšmiškai minėtų vaiko parodymų vertinti kaip jo apsisprendimą su kuo gyventi, nėra pakankamo pagrindo, nes vėliau, t.y. 2014-09-09 - 2014-11-07 atlikta minėta teismo psichologinė ekspertizė nepatvirtino nepilnamečio vaiko gebėjimo savarankiškai priimti motyvuotus sprendimus (3 t., b. l. 109-110). Nors eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau minėtame akte pateikti duomenys nepatvirtina kito rašytinio įrodymo – 2014-03-20 teismo posėdžio metu vykdytoje vaiko apklausoje užfiksuotos informacijos (CPK 218 str.).

Nustatyta, kad nepilnametis L. V. nuo 2013-09-01 lanko Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Suvieko pagrindinio ugdymo skyriaus ikimokyklinio ugdymo skyrių, tačiau vien ši aplinkybė negali nulemti vaiko gyvenamosios vietos (3 t., b. l. 12). Iš Gunthorpe pradinės mokyklos metinio pranešimo matyti, jog, 2012-09-03 pradėjęs lankyti šią mokyklą, nepilnametis Lukas nepatyrė didelių adaptacinių sunkumų, nesunkiai prisitaikė prie aplinkos reikalavimų, todėl apelianto abejonės dėl vaiko adaptacijos svetimoje šalyje, vertintinos kritiškai (1 t., b. l. 153-158). 2012-11-20 šalims su vaikais išvykus į užsienį, L. nemokėjo anglų kalbos, todėl neatmestina, jog vaiko bendravimas su bendraamžiais buvo ribotas, tačiau tai nereiškia, jog ateityje šalių sūnus neišmoks užsienio kalbos, o jo bendravimas su aplinkiniais nepasikeis. Iš bylos duomenų matyti, kad vyresnieji L. broliai L. ir D., vadovaujantis Konsultacijų ir paramos tarnybos 2014-08-07 ataskaitos duomenimis, gerai prisitaikė mokykloje, kurią lankė ir L., daro pažangą mokydamiesi anglų kalbos. Neatmestina, jog ir brolių tarpusavio bendravimas mokykloje pagreitintų šalių sūnaus pritapimą kitoje aplinkoje. Įvertinus vaiko amžių ir imlumą aplinkai, konstatuoti, jog nepilnamečio L. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, sukels vaiko socializacijos užsienio valstybėje sunkumų, nėra pakankamo pagrindo.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti faktai, patvirtinantys atsakovo abejones/prielaidas dėl nepilnamečio L. V. atžvilgiu vykdyto smurto, o vaiko sužalojimas 2014-08-25 Lietuvoje, buvo susijęs tik su tėvų nesutarimu dėl vaiko perdavimo motinai, siekiu vaiką paimti iš tėvo (1 t., b. l. 60, 2 t., b. l. 57-61, 4 t., b. l. 116-122). Kolegija konstatuoja, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ekspertizės išvadą bet ir kitus byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų parodymus, todėl atmestini apelianto teiginiai, jog sprendimas byloje priimtas vadovaujantis tik teismo skirtos ekspertizės išvada.

Aukščiau paminėti duomenys - vaiko gyvenimas su motina nuo kūdikystės, jo prisirišimas prie brolių bei motinos yra pagrindinis veiksnys šioje byloje nustatant vaiko gyvenamąją vietą, todėl įvertinus, jog šalių sūnus yra per mažas išreikšti savo nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, kurių galimybės prižiūrėti ir rūpintis juo yra panašios, teismui nebuvo pagrindo L. V. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu Ž. V..

Apeliantas neginčija sūnaus išlaikymui priteisto dydžio bei įvertinus, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, į tai, jog atsakovas kitų išlaikytinių neturi, priešingai nei ieškovė, auginanti dar du nepilnamečius vaikus ir tai, jog atsakovas Ž. V. dirba, yra jauno amžiaus ir turi galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, o ieškovei teks ir kasdienė vaiko priežiūra, priteistas išlaikymas bei įsiskolinimas yra pagrįsti (CK 3. 192 str.).

Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau skundžiamu sprendimu iš atsakovo Ž. V. ieškovės V. B. naudai priteista 19 336,51 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 754,40 Lt žyminis mokestis ir ekspertizės išlaidos bei 18 582,11 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad ieškovė patyrė išlaidas už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ir į atskirąjį skundą (kurio atsakovas vėliau atsisakė) bei ieškovės atskirojo skundo (kuris yra atmestas) paruošimą, 12 užklausų, renkant bylai reikalingus įrodymus parengimą, prašymus bei atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose (7 val.; 3 t., b. l. 28-50). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog net ir įvertinus, kad ieškovės atstovas ruošė procesinius dokumentus ir dalyvavo bylos nagrinėjime, priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomenduojamų priteisti maksimalius užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, todėl daro išvadą esant pagrindui šią sprendimo dalį keisti ir priteistą atstovavimo išlaidų dydį mažinti iki 10 000 Lt (2 896 €; CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.2, 8.15, 8.16; 8.18 p.p., 9 p.). Įvertinus, jog, tenkinant ieškinį, atsakovas apmoka ieškovės patirtas žyminio mokesčio ir ekspertizės išlaidas (754,40 Lt), galutinė iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 10 754,40 Lt (3 114,69 €; 93 str. 1 d.).

Kadangi skundžiamas sprendimas keistinas tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos papildomai neperskirstytinos (CPK 93 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. V. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau atmetant jo apeliacinį skundą, prašymas netenkintinas (CPK 93str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Ž. V. ieškovės V. B. naudai priteisimo, pakeisti ir iš atsakovo priteistą 19 336,51 Lt bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 10 754,40 Lt (dešimties tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt keturių Lt 40 ct; 3 114,69 €).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė