Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui P. G., nukentėjusiajai E. B., kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei G. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas – paskutinį kartą 2007-09-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, 164 straipsnį ir 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. vengė išlaikyti savo vaikus, o būtent: žinodamas apie pareigą pagal 2000-04-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti E. B. alimentus - po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 MGL kas mėnesį – sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti iki jo pilnametystės, sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti iki jo pilnametystės, laikotarpiais nuo 2002-08-05 iki 2004-08-14, nuo 2007-05-12 iki 2007-09-01 nemokėjo pilnos išlaikymo sumos, nuo 2008-11-27 iki 2012-09-14 vengė mokėti lėšas sūnų išlaikymui, dėl to 2012-09-14 iki sūnų pilnametystės susidarė alimentų įsiskolinimas 6119,34 eurų (21111,71 Lt).

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, ir parodė, kad savo vaikų išlaikymui lėšų neskyrė. Nurodė, jog buvo susituokęs su E. B., su kuria susilaukė dvejų sūnų A. B. ir D. B.. Santuoka su E. B. buvo nutraukta, kadangi jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Žinojo, jog teismas yra priteisęs išlaikymą vaikams, tačiau išlaikymo vaikams nemokėjo, kadangi pats ilgą laiką atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Kai dirbdavo tai pinigų užtekdavo tik sau pačiam išsilaikyti, o vaikų išlaikymui pinigų nelikdavo. Nurodė, jog su sūnumis jokio bendravimo nepalaikė ir jų išlaikymui lėšų neskyrė. Nurodė, jog 8 mėnesius dirbo Vokietijoje statybose, tačiau jį apgavo ir atlyginimo nesumokėjo. Dirbo 10 mėnesių Norvegijoje, tačiau gautus pinigus turėjo su savimi, kuriuos iš jo pavogė bare. Šiuo metu darbo neturi, nes neturi asmens dokumentų. Įsipareigoja atlikęs bausmę įsidarbinti ir teikti išlaikymą savo vaikams. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Kadangi kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusioji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. B. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

2011-12-30 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2008 m. sausio 10 d. į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi E. B. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Fondo administracija 2008 m. sausio 30 d. priėmė sprendimus Nr. 1.35-417 ir Nr. 1.35-418, kuriais nusprendė A. B. ir D. B. nuo 2008 m. sausio 10 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 130,00 Lt dydžio išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas (11444,20 Lt) iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 proc. metinių palūkanų (1 t., 14-16 b. l.);2000-04-25 vykdomuoju raštu, išduotu pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 19 d. nutarimą, kuriame E. B. įpareigotas mokėti E. B. alimentus – 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 MGL kas mėnesį – sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti iki jo pilnametystės, sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti iki jo pilnametystės (1 t., 76-77, 85-87, 149-151 b. l.);2013-10-22 antstolės E. M. pažyma Nr. S3c-42043, kurioje nurodyta, kad vykdant vykdomąjį raštą Nr. AV-62/2000, kurį 2000 m. balandžio 25 d. išdavė Mažeikių rajono apylinkės teismas dėl išlaikymo sūnui A., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui D., gim. (duomenys neskelbtini), po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui iki A. pilnametystės, po to ¼ dalies visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL iki D. pilnametystės išieškojimo iš skolininko E. B. išieškotojai E. B., išlaikymo skola iki vaikų pilnametystės yra 21111,71 Lt (1 t., 154 b. l.);vaikų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimų kopijomis, iš kurių matyti, jog A. B. ir D. B. tėvas yra E. B. (1 t., 26, 27 b. l.);2000-04-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu dėl alimentų išieškojimo iš E. B., iš kurio matyti, jog teismas nutarė išieškoti iš E. B. alimentus sūnui A., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui E. B. naudai po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2000 m. balandžio 6 d. iki sūnaus A. pilnametystės, po to ¼ visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL iki sūnaus D. pilnametystės (1 t., 31 b. l.);2013-10-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažyma apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, iš kurios matyti, jog E. B. įvairiais laikotarpiais dirbo (1 t., 162-163 b. l.);2014-04-08 Telšių teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriaus pažyma, iš kurios matyti, jog E. B. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08, šiuo metu darbo biržoje neregistruotas (2 t., 2 b. l.); ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos E. B. parodymais, kur ji parodė, kad 1992-09-26 susituokė su E. B., santuokos metu gimė du sūnūs, t. y. (duomenys neskelbtini) A. B., ir (duomenys neskelbtini) D. B.. 2000-02-15 E. B. buvo nuteistas, jam buvo paskirtas 3 metų laisvės atėmimas ir jam sėdint kalėjime 2000-06-13 santuoka buvo panaikinta. E. sėdėdamas kalėjime, t. y. pirmojo teistumo metu siuntė vaikams po 15,20 litų, tačiau kai iš kalėjimo išėjo, jokiomis piniginėmis lėšomis vaikų nerėmė. E. B. vaikų neišlaiko, finansiškai neremia, ir jų nėra matęs nuo 2000 metų, kai pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. 2008-01-08 ji kreipėsi į Garantinio vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. B. ir D. B.. Pinigines lėšas pradėjo gauti nuo 2008-02-20 (1 t., 32 b. l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam socialiniam vystymuisi. Vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.).

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012). Tokios praktikos laikosi teismai priimdami sprendimus baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamieji kaltinami pagal BK 164 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014).

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad E. B. padarė veiką numatytą BK 164 straipsnyje. Nors prokuroras pateikdamas kaltinimus kaltinamajam veikas konstatavo kaip atskirus nusikaltimus, numatytus BK 164 straipsnyje, trimis epizodais, tačiau iš kaltinimo matyti, jog veikos padarytos tęsiant nusikalstamą veiką, tai yra prokuroras nurodo nusikalstamas veikas kaip visumą padarant bendrais tęstiniais veiksmais, kadangi iš veikos padarymo bei byloje esančių įrodymų matyti, kad E. B. tęstine veika padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, nes veika padaryta pagal tą patį teismo nutarimą ir dėl išlaikymo vengimo tiems patiems vaikams, todėl teismas E. B. atskiras veikas sujungia į vieną tęstinę veiką.

Tokiu būdu kaltinamojo E. B. kaltė padarius vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje esančių bei aptartų įrodymų visuma, tai yra jo paties parodymais, pareiškimu, vykdomuoju raštu, vaikų gimimo liudijimais, Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Telšių teritorinės darbo biržos pažymomis, antstolės E. M. pateiktais duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios E. B. parodymais ir kita byloje esančia medžiaga.

Kaltinamasis E. B. vengė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Darydamas šią nusikalstamą veiką, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 164 straipsnį, kadangi surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytas nusikalstamas veikas, nes E. B. vengė pareigos išlaikyti savo sūnūs – A. B. ir D. B..

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, o taip pat atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

Skiriant bausmę E. B. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. E. B. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. E. B. anksčiau teismo teistas, paskutinį kartą 2007-09-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atlikęs (2 t., 8-13, 16-17 b. l.), administracine tvarka baustas, duomenų apie baudų sumokėjimą byloje nėra (2 t., 18-19 b. l.), išsituokęs (1 t., 25 b. l.), nedirbantis (1 t., 162-163 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (2 t., 2 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (2 t., 7 b. l.). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad iš ankstesnių teistumų E. B. jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja, kaip asmenį atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti trumpalaikį laisvės atėmimą, švelnesnę iš BK 164 straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, o būtent 45 paras (BK 41, 49, 54, 56, 61 straipsniai).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis E. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas E. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. spalio 22 d. iki 2013 m. spalio 23 d. (2 t., 72, 73, 74 b. l.), ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad E. B. yra atlikęs 30 parų arešto bausmės. Atsižvelgiant į tai, jog E. B. jau yra atlikęs paskirtą bausmę, jis paleistinas teismo posėdžių salėje, kaip atlikęs bausmę (BPK 309 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

E. B. panaikintinos ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 23 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., 68-71 b. l.) bei 2014-05-08 ir 2015-11-03 paskirta kardomoji priemonė suėmimas (2 t., 56-57, 63-65 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkių) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti E. B. areštą 30 (trisdešimt) parų. Bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti E. B. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2013-10-22 iki 2013-10-23 bei suėmime išbūtą laiką nuo 2015-11-02 iki 2015-12-01, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai. Laikyti, jog E. B. yra atlikęs 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės.

E. B. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir suėmimą.

E. B. paleisti teismo posėdžių salėje, kaip atlikusį bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.