Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta numatyta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2017 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant galutinę bausmę – baudą 60 MGL, baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus ir turto konfiskavimą;

2) 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – baudą 98 MGL, baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metus ir turto konfiskavimą;

3) 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio, 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5 punktą, 7 punktą, ir 10 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metus ir turto konfiskavimas. 2024 m. balandžio 24 d. įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad apie 20.15 val. adresu Vilniaus r., Bezdonių sen., Aukštuolės k., Pušų g., policijos pareigūnų ekipažas „V1713“ sustabdė automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M., gim. (duomenys neskelbtini)m. Apie 20.24 val. patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0034, pirmuoju pūtimu nustatytas 2,78 promilių neblaivumas. Apie 20.46 val. tuo pačiu prietaisu atlikus antrą patikrinimą, nustatytas 2,97 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. (1 b. t., b. l. 1–8)

2025 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. Š. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad M. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėta, jog 2025 m. rugpjūčio 29 d. apie 20.15 val., adresu Vilniaus r., Bezdonių sen., Aukštuolės k., Pušų g., jis vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , nors 2025 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 281¹ str. 1 d. ir 243 str., bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 68 str. – 7 metų draudimas vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu jis tyčia vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. (1 b. t., b. l. 9–11)

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad M. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje visiškai įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Įvertinus ir išanalizavus proceso dalyvių parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. M. pažeidė KET 14 punktą, numatantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir vairavo motorinę transporto priemonę, kai jo organizme buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Byloje esanti įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad kaltinamasis M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, t. y. piktybiškai vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinamasis M. M. 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 16 d., buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 281¹ str. 1 d. ir 243 str., bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 7 (septyneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 29 d. Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius patvirtino, kad 2025 m. gegužės 2 d. probuojamasis buvo pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe už vengimą ją vykdyti. Nepaisydamas šių aplinkybių ir būdamas tinkamai informuotas apie jam paskirtą draudimą, 2025 m. rugpjūčio 29 d. apie 20.15 val. kaltinamasis vėl vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį jo sugyventinei I. R., ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Patikrinus nustatyta, kad jis vairavo neblaivus – jam nustatytas 2,78 prom. neblaivumas. Kaltinamasis pats pripažino, kad žinojo apie jam paskirtą draudimą vairuoti transporto priemones, tačiau sąmoningai pažeidė šį draudimą, neslėpė, jog taip elgėsi piktybiškai, ir nurodė, kad sprendimą lėmė jo priklausomybė alkoholiui. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatytą veiką – tyčinį, piktybinį vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Aplinkybė, kad M. M. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis, eliminuoja bet kokias abejones, jog jis galėjo nežinoti apie draudimą ar jo trukmę. Pažymėtina ir tai, kad šis pažeidimas padarytas praėjus mažiau nei pusantrų metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dar nesuėjus nė trečdaliui paskirto draudimo termino. Tai rodo sąmoningą kaltinamojo apsisprendimą ignoruoti galiojantį teismo sprendimą ir piktybiškai vengti vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad M. M., būdamas informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, 2025 m. rugpjūčio 29 d. piktybiškai ją ignoravo, vėl vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ir tokiu būdu sąmoningai vengė vykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo M. M. veika teisingai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra teistas, akcentuotina, jog ne kartą teistas už nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, pažymėtina, kad paskutinį kartą 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei 243 straipsnį. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi bei 12 straipsniu, minėtos nusikalstamos veikos laikytinos nesunkiu nusikaltimu bei baudžiamuoju nusižengimu. M. M.nusikalto praėjus mažiau nei trejiems metams po šio teismo sprendimo. Vadinasi, kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei nedaryti išvadų dėl jo daromų veikų nusikalstamumo, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, be kita ko, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 243 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą. M. M. nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonių neturint teisės to daryti bei apsvaigus nuo alkoholio, taigi itin šiurkščiai pažeidė KET. Šios aplinkybės patvirtinta, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai neįvertino, išvadų nepasidarė, o nagrinėjamuoju atveju ne tik nepaisė įstatyme įtvirtintų draudimų vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, bet ir teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis praeityje teistas, pažymėtina, tris kartus, iš kurių visus už vairavimą esant neblaiviam. M. M. administracine tvarka baustas, dirba registruotas Užimtumo tarnyboje, pasak jo paties, dirba neoficialiai.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą (ankstesnius teistumus bei bausmės veiksmingumą), nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirtina 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi, kaltinamajam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant kaltinamajam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. M. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, M. M. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. 20.50 val. iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. 9.24 val. (1 para) bei atlikta bausmės dalis pagal 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir kiti nuosprendyje numatyti nurodyti laikotarpiai.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Kaltinamasis M. M. 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5 punktą, 7 punktą, ir 10 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

Nagrinėjamu atveju M. M. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Visgi teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajame įstatyme nėra pateikiamas aplinkybių, į kurias privalu atsižvelgti, svarstant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, sąrašas, todėl, sprendžiant, ar konkrečiu atveju paskirtos bausmės vykdymas gali ir turi būti atidėtas, būtina vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-489/2025, 2K-111-976/2024 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinta, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-244-976/2021 ir kt.). Tais atvejais, kai asmuo nusikaltimą padaro bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog jis daugiau nenusikals (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-203-976/2023).

Taigi nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo dar kartą atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, pripažįsta ,turintis priklausomybę bei sutinka gydytis. Kas rodo jo kritišką požiūrį į alkoholio vartojimą, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, o atidedant bausmės vykdymą maksimaliam terminui ir paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie leistų gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei laikyti visuotinai priimtinų taisyklių. Tokiu būdu būtų sudarytos galimybės kaltinamajam norint įrodyti visuomenei , jog padarė išvadas ir gebės gyventi nenusikalstamai. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam bausmės vykdymą atidėjus maksimaliam 3 (trejų) metų terminui be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, 2) priverstinai gydytis priklausomybės ligas (priklausomybę alkoholiui), 3) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant per šį laikotarpį 4) vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad M. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise M. M. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į nustatytą neblaivumo laipsnį – 2,78 promiles, kuris netoli septynių kartų viršija leistiną normą, bei į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, neturėdamas teisės vairuoti sėdo prie automobilio vairo, sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, taip pat atsižvelgtina į tai, jog ne pirmą kartą padaro analogišką veiką, todėl nustatytinas maksimalus teisės vairuoti atėmimo terminas – 7 (septyneri) metai. Atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d . nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2025 m. rugpjūčio 30 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo tiesiogiai panaudota nusikalstamai veikai padaryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, jei toks turtas buvo nusikalstamos veikos priemonė ar gautas iš nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra I. R.. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ši transporto priemonė yra pripažintina šeimos turtu, kadangi ji naudojama bendroje kaltinamojo M. M. ir jo sugyventinės buityje, o jų santykiai tęsiasi apie 12–13 metų. Tokia aplinkybė reiškia, jog automobilį realiai valdė ir juo disponavo ne tik registruota savininkė, bet ir kaltinamasis, kuris jį naudojo nusikalstamai veikai padaryti. Be to, iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad M. M. jau ankščiau yra teistas už vairavimą esant neblaiviam bei jo atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamojo įsakymo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio matyti, kad M. M. būdamas neblaivus, jau yra padaręs nusikalstamą veiką I. R. priklausančiu turtu, t. y. būdamas neblaivus vairavo sugyventinei priklausančius automobilius. Atsižvelgiant į visa tai, automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos priemone, pripažintinas bendru kaltinamojo šeimos turtu bei siekiant užkirsti kelią tolimesniam nusikalstamų veikų padarymui, konfiskuotinas ir perduodamas valstybės nuosavybėn, nepaisant to, kad nuosavybės teisės dokumentuose ji registruota trečiojo asmens – I. R. – vardu.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir ne pirmą kartą padaro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių.

VI. Procesiniai klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas I. R. į „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios pradėjus vykdyti nuosprendį , panaikintinos.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 112,50 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą M. M. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. M. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. M. pripažinti kaltus padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, M. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu bei paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalimi bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. M. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3, dalimis, M. M. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, M. M. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros – įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, 2) priverstinai gydytis priklausomybės ligas (priklausomybę alkoholiui), 3) tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant per šį laikotarpį 4) vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti M. M. recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. 20.50 val. iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. 9.24 val. (1 para) bei atliktą bausmės dalį pagal 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir kitus nuosprendyje numatytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 bei 4 dalimis, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per metus laiko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą I. R. į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.