Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2023-08-10 smurtas A. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2023-08-11 grasinimas nužudyti A. K.) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023-08-11 smurtas A. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023-08-20 smurtas A. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2023-08-20 smurtas I. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023-09-26 smurtas A. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024-03-05 smurtas A. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024-03-06 smurtas A. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Paskirta subendrinta bausmė, BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. (2 paros); nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. sausio 26 d. (imtinai); nuo 2024 m. kovo 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 2 d. (imtinai).

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. K., tai yra tyčia kairės rankos pirštais griebė A. K. už veido ir stipriai stūmė į spintos durų veidrodį, pirštų nagais įdrėksdamas dešinį skruostą, šiuo veiksmu sukėlė fizinį skausmą pastarajai bei padarė odos nubrozdinimą dešiniame skruoste – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusios A. K. sveikatą.

2. Be to, E. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 01 val., (duomenys neskelbtini) prie bendrų įėjimo durų į butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) abejose rankose laikydamas metalinį strypą, šaukdamas: „Ištaškysiu tau smegenis! Nepadės nei policija, nei greitoji!“, grasino nužudyti savo šeimos narį – motiną A. K., dėl anksčiau prieš A. K. pavartoto fizinio smurto (2022-10-06 nuosprendžiu nuteistas dėl 2 smurtinių nusikalstamų veikų A. K. atžvilgiu padarymo bei 2023-07-11 nuosprendžiu nuteistas dėl smurto prieš motiną panaudojimo – padarytos 3 nusikalstamos veikos) esant pakankamam pagrindui nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įgyvendintas.

3. Be to, E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. K., tai yra tyčia dešine ranka sugriebė sofoje-lovoje gulėjusiai A. K. už kaklo bei penkis kartus trenkė jos galvą į sofos atlošą, šiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai bei padarė kaktos minkštųjų audinių sumušimą, – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusios A. K. sveikatą.

4. Be to, E. K. pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis nuteistas už tai, kad, 2023 m. rugpjūčio 20 d., apie 00.45 val., (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. K., t. y. tyčia abejų rankų plaštakomis pastūmė A. K. į nugarą, jai nugriuvus ir atsiremiant kairiu keliu ant grindų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau 3 smūgių A. K. į galvą, pataikydamas po vieną smūgį į kairį ir dešinį momenis, vieną smūgį į lūpas bei abiejų rankų kumščiais sudavė 3 smūgius į besidengiančios nuo suduodamų smūgių nukentėjusios dešinę alkūnę, kairį dilbį, dešinę plaštaką, minėtų smūgių sudavimu sukėlė fizinį skausmą pastarajai bei padarė abiejų momenų minkštųjų audinių sumušimus, gleivinės nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje – sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusios A. K. sveikatą, o A. K. seseriai I. K. liepus jam nustoti muštis bei bandant nutraukti smurtinius E. K. veiksmus – abejomis rankomis įsirėmus į pastarojo krūtinę ir atstūmus E. K. nuo motinos, jis abejomis rankomis tyčia pastūmė nukentėjusiąją I. K. į krūtinę, ko pasekoje nukentėjusiajai nugara nugriuvus ant sofos, abiejų rankų kumščiais sudavė I. K. ne mažiau 3 smūgių į galvą, pataikydamas į dešinį skruostą, nosį, kaktos kairę pusę, po ko I. K. atsikėlus nuo sofos, abejomis rankomis vėl pastūmė nukentėjusiąją į krūtinę, o I. K. nuo pastūmimo nugriuvus ant grindų bei nugara ir pakaušiu atsitrenkus į grindis, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kojomis sudavė ne mažiau 3 smūgių I. K. į kairės kojos šlaunį bei kairį šoną, tokiu būdu minėtų smūgių rankų kumščiais bei kojomis sudavimu, nuo pastūmimo nukentėjusiajai atsitrenkiant į grindis, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai I. K..

5. Be to, E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 26 d., apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. K., tai yra tyčia iš nugaros pusės abejomis rankomis sugriebęs A. K. už kūno šonų, pastūmė ją atgal, ko pasekoje pastaroji kairės rankos alkūne atsitrenkė į buto duris, po ko, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį A. K. galvos plaukuotąją dalį, ties dešine ausimi, minėtais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. K. kairėje alkūnėje bei galvoje.

6. Be to, E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 5 d., apie 07.35 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį - motiną A. K., tai yra tyčia dešine koja sudavė vieną smūgį A. K. į kairį šoną, šiuo smūgiu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. K..

7. Be to, E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, 2024 m. kovo 6 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. K., t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį A. K. į veidą, pataikydamas į kaktos dešinę pusę bei dešinę akį, po ko sudavė ne mažiau trijų A. K. į galvos plaukuotąją dalį bei vieną smūgį į besidengiančios galvą nuo suduodamų smūgių nukentėjusios kairės rankos plaštaką, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į A. K. kairį petį bei du smūgius į dešinį petį, vieną smūgį į nugarą, ties kaire mentimi, minėtų smūgių sudavimu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai bei padarė poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kairėje plaštakoje, kairio peties srityje, nugaroje – sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusios A. K. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su paskirta bausme bei tvirtina šią esant per griežtą.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.). Taip pat, be pirmiau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek E. K. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytų veikų, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią, galutinę bausmę. Pirmosios instancijos teismo motyvai aiškūs, išsamūs bei atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

15. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų; BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dviejų metų; BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas E. K. skirtinų bausmių rūšis bei nustatydamas jų trukmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, o būtent, E. K. padarė 8 nesunkius tyčinius nusikaltimus, jo veikos – smurtinės, įvykdytos artimoje aplinkoje – prieš šeimos narį – motiną, bei prieš tetą, be to, anksčiau buvo teistas už analogiškas veikas (3 t., 70-79 b.l.) bei, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, pirmąją iš veikų padarė tik praėjus maždaug mėnesiui po ankstesnio nuosprendžio (kuriuo taip pat buvo nuteistas už nusikalstamas veikas įvykdytas savo motinos A. K. atžvilgiu) priėmimo, taip pat baustas administracine tvarka (3 t., 64-68 b.l.), niekur nedirba, yra registruotas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre – 2024 m. vasario 5 d. - kovo 1 d. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis E. K. dėl savo psichikos būklės byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (4 t., 18-26 b.l.). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. K. už nusikalstamų veikų padarymą skiriant sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes bei jų trukmę nustatant trumpesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės – prisipažinimas bei gailestis, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu, tai pripažįstant nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tų pačių aplinkybių pagrindu dar labiau švelninti nuteistajam E. K. skirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

16. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, jų nenurodė nei apeliantas nei jo gynėjas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kurios galėtų leisti daryti bent jau prielaidą, jog E. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinus skirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmę ar paskyrus arešto bausmes. Priešingai, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog E. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo ne kartą teistas – būtent už tapačias smurtines nusikalstamas veikas, įvykdytas tos pačios nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu, naujas nusikalstamas veikas įvykdė ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, taigi akivaizdu, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės E. K. jokios teigiamos įtakos nepadarė bei BK 41 straipsnio 4 punkte numatytas tikslas – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apelianto atžvilgiu pasiektas nebuvo. Taigi, ir šiuo atveju konstatuotina, jog vien tik nuteistojo pageidavimus atitinkanti bausmės rūšis tuo labiau nepadėtų pasiekti skiriamomis bausmėmis siekiamų tikslų.

17. Taip pat pažymėtina, jog nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės apie ribotą darbingumą, turimą neįgalumą, šiuo atveju jokios įtakos sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies neturi. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistojo fizinės ar psichinės sveikatos būklė realiai apsunkintų (ar padarytų neįmanomą) skirtos bausmės atlikimą, taip pat, kaip matyti, skunde akcentuojamas neįgalumas nuteistojo nesustabdė nuo smurtinių nusikalstamų veikų įvykdymo prieš vienus iš artimiausių asmenų.

18. Be viso to, teisėjų kolegija akcentuoja, jog, kaip ir minėta, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už kiekvieną iš nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teismas skyrė trumpesnes nei sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis bausmes, o ir nustatydamas subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės trukmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, prie griežčiausios iš skirtų bausmių pridėjo tik minimalius bausmių skirtų už likusias nusikalstamas veikas dydžius, taigi pagrindo laikyti galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta nėra.

19. Dėl nuteistojo prašymo taikyti intensyvią priežiūrą, teisėjų kolegija pažymi, jog toks prašymas galėtų būti tenkinamas tik nuteistajam atidedant skirtos bausmės vykdymą, visgi, kaip sprendė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Būtent E. K. charakterizuojantys duomenis, jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis neleidžia daryti išvados, jog šiuo atveju būtų pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai E. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį. Konstatuotina, jog E. K. šiuo atveju turi prisiimti savo neteisėto elgesio pasekmes.

20. Atsižvelgusi į pirmiau patartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant E. K. tiek bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę, nebuvo nustatyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.

21. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad iš E. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 233,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už teisinės pagalbos teikimą (6 t., 125-127 b.l.). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktai, 322 straipsnio 1 dalis), taip pat, jog nuteistajam E. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, duomenų apie jo turtinę padėtį byloje nėra, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo iš nuteistojo E. K. išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš nuteistojo E. K. 233,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už jam suteiktą teisinę pagalbą.