Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų, atsakovo atsikirtimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės

5. Tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos dalyku esančių pinigų paskolos davėjui grąžinimo. Ieškovas įrodinėjo aplinkybę, kad skolinimosi sutartyje nurodytą sumas atsakovui paskolino, todėl tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o atsakovas paskolos teisinių santykių neginčijo, tačiau teigė, kad paskolintą pinigų sumą yra grąžinęs atlikdamas ieškovo naudai katilo pajungimo darbus.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tokiu būdu šios sutarties pagrindu šalims atsiranda civilinės teisės ir pareigos (CK 1.136 straipsnis), tai yra ieškovas (kreditorius) įgyja teisę reikalauti skolos grąžinimo, o atsakovas (skolininkas) turi pareigą nustatytu terminu grąžinti paskolintą sumą. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Kasacinio teismo nurodyta, kad įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Kasacinis teismas, aiškindamas paskolos sutarties teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008); kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, įrodyti pinigų perdavimo faktą turi paskolos davėjas; kai skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimą, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą turi paskolos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-422-687/2017).

9. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas iš ieškovo pasiskolino 1 600,00 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti kas mėnesį po 200,00 Eur. Skolos suteikimo faktą patvirtina šalių pasirašyta skolinimosi sutartis, šalių teismo posėdyje teikti paaiškinimai. Fakto, kad ieškovas pasirašant skolinimosi sutartį perdavė atsakovui 1 600,00 Eur sumą, atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdyje neginčijo. Atsakovo teismo posėdyje teikti paaiškinimai, jog skolinosi pinigus asmeninėms reikmėms, pinigus iš ieškovo gavo susitarimo pasirašymo metu, turėjo skolą grąžinti iki 2021 m. balandžio 20 d. kas mėnesį mokant po 200,00 Eur, kad su ieškovu pasirašant skolinimosi sutartį dėl jokių kitų paskolos grąžinimo sąlygų nebuvo tartasi, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas labai gerai suprato raštelio turinį. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).

10. Atsakovas teigė, kad ieškovui skolą grąžinęs. Atsakovas nurodo skirtingas su paskolos grąžinimu susijusias aplinkybes, t. y. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui atliko dujinio katilo pajungimo prie sistemos ir paleidimo darbus už bendrą 960,00 Eur sumą, kuria sumažinta paskolos suma iki 640,00 Eur, o teismo posėdyje nurodė naujas, viena kitai prieštaraujančias, aplinkybes – 1) kad ieškovui katilo pajungimo darbų atlikęs už 1 200,00 Eur, o 200,00 Eur ieškovui nuvežė 2021 m. kovo 21 d., 200,00 Eur nuvežė 2021 m. balandžio 26 d.; 2) visa suma ieškovui grąžinta kaip ir buvo sutarta po 200,00 Eur kas mėnesį. Ieškovas neginčijo atsakovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas ieškovo name atliko katilo pajungimo darbus. Ieškovas nurodė, kad darbai buvo baigti ir už šių darbų atlikimą atsakovui pagal susitarimą sumokėjo 350,00 Eur dar iki paskolos atsakovui suteikimo, už atsakovo pateiktas darbų atlikimui reikalingas medžiagas ir prekes sumokėjo pagal pateiktas sąskaitas. Aplinkybę, kad ieškovas už prekes atsiskaitė sumokėdamas 1 300,00 Eur teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas. Atsakovo teigimu, skolos padengimą atliktais darbais aplinkybę patvirtina 2020 m. liepos 29 d. sąskaitoje ieškovo ranka padarytas įrašas ,,liko 540“, tačiau šis skaičius neatitinka atsiliepime į ieškinį nurodomai negrąžintos paskolos sumos (640,00 Eur). Jokių paskolos sutartyje įrašų apie grąžintas sumas nėra padaryta.

11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). išvadą, kad ginčo šalis siejantys teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip šalių sudaryta paskola,

12. Teismas, įvertinęs paskolos grąžinimą nustatančias šalių sudarytos paskolos sutarties nuostatas, šalių teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, visų byloje esančių įrodymų kontekste, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė skolos grąžinimo fakto (CPK 183, 185 straipsniai). Nesant byloje įrodymų, jog atsakovas grąžino paskolintą sumą ieškovui, ieškinys vertinamas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

13. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme – procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, tačiau procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

15. Ieškovas pareiškė reikalavimą nuo kreipimosi į teismą dienos priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos procesines palūkanas, skaičiuojamos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki prievolės visiško įvykdymo.

Dėl atsakovo prašymų skirti baudą

16. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Teismo vertinimu, kreipimosi su ieškiniu į teismą faktas, įrodymų, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai teikimas nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kaip sąlygos taikyti procesinę sankciją. Ieškinys patenkintas, byloje nenustatyta ieškovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesine teise teikiant į bylą įrodymus, todėl atsakovo prašymai skirti ieškovui baudą atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistina 484,00 Eur (34,00 Eur žyminis mokestis ir 450,00 Eur išlaidos advokato pagalbai) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas, 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atmesti atsakovo prašymus dėl baudos skyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.