Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3766-1088/2022 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

2. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

3. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo ieškinys dėl 1 600 Eur paskolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė paskolos grąžinimo fakto, todėl ieškinį tenkino. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat suvaržė jo teisę teikti įrodymus.

4. Paskolos sutarties samprata pateikiama CK 6.870 straipsnyje, kurio 1 ir 2 dalys paskolos sutartį apibrėžia kaip realinę sutartį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6. Byloje ginčo dėl 1 600 Eur perdavimo atsakovui kaip paskolos nekilo, ką patvirtina ir šalių pasirašyta 2020 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartis. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui kilo pareiga byloje įrodyti, kad paskolą ieškovui grąžino. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta aplinkybė dėl paskolos ieškovui grąžinimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad jis dalį pinigų ieškovui grąžino dujinio katilo pajungimo prie sistemos ir paleidimo darbais, kurių vertė 1200,00 Eur, o kitą dalį – perduodamas ieškovui grynaisiais pinigais.

7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

8. Apeliacinis teismas sutinka su teismo padaryta išvada, jog atsakovas savo teiginių, jog dalį pinigų šalių susitarimu ieškovui grąžino dujinio katilo pajungimo prie sistemos, paleidimo ar kitais darbais byloje neįrodė. Ieškovas šios aplinkybės nepripažino, o atsakovas objektyvių įrodymų, kad buvo toks šalių susitarimas nepateikė. Vien nustatyta aplinkybė, kad atsakovas pas ieškovą atliko katilo pajungimo prie sistemos, paleidimo darbus nėra pakankama paskolos (jos dalies) grąžinimo faktui įrodyti. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kita paskolos dalis (400 Eur) ieškovui buvo perduota grynaisiais pinigais. Taigi, apelianto skunde nurodomi teiginiai dėl paskolos grąžinimo vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Apeliantas, siekdamas įrodyti pinigų grąžinimo faktą, remiasi formaliais argumentais apie netinkamą įrodymų vertinimą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

9. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įvertinus sudarytos paskolos sutarties, kaip skolos dokumento, turinį, kuriuo atsakovas įsipareigojo jam suteiktą 1 600 Eur paskolą grąžinti kas mėnesį mokant po 200 Eur, kai jau buvo žodinis šalių susitarimas dėl darbų ieškovo namuose atlikimo, tačiau paskolos sutartyje nenurodant, kad paskola (jos dalis) galės būti grąžinta ir darbais (jų verte), labiau tikėtina, jog tarp šalių tokio susitarimo ir nebuvo. Apie vėlesnį šalių susitarimą atsakovas taip pat įrodymų į bylą nepateikė, aiškiai tokio susitarimo aplinkybių nenurodė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakovas ieškovui būtų grąžinęs paskolą ar jos dalį. Pažymėtina, kad atsakovas galėjo reikalauti iš ieškovo paskolos grąžinimo faktui patvirtinti pakvitavimo. To nepadaręs, atsakovas veikė savo rizika dėl sandorio įvykdymo (pinigų grąžinimo) įrodinėjimo kilus ginčui. Be to, skolos raštelio originalo buvimas pas ieškovą, o ne pas atsakovą, papildomai pagrindžia, kad pinigų atsakovas ieškovui tikėtina nėra grąžinęs. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nuoseklus: prieštaravimuose dėl išduoto teismo įsakymo nurodė, kad visą paskolos sumą ieškovui grąžino kaip ir buvo sutarta, t. y. po 200,00 Eur kas mėnesį; atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atliktus darbus vertina 960 Eur, kurie išskaičiuoti iš suteiktos paskolos; teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad atliktus darbus jau vertina didesne suma, t. y. 1200 Eur, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo paaiškinimus dėl paskolos grąžinimo vertino kaip abejotinos reikšmės. Akcentuotina, kad buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, todėl įrodymai dėl paskolos grąžinimo taip pat turėtų būti objektyvūs bei patikimi.

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog atsakovui, buvo apribota ar suvaržyta teisė teikti įrodymus ar atlikti kitokius procesinius veiksmus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu ir vertinti, kad nebuvo užtikrintos atsakovo procesinės teisės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar pažeisti šalių rungimosi, lygiateisiškumo principai (CPK 12 straipsnis, 17 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui turi būti pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis (CPK 113 straipsnio 3 dalis), tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog dėl to, jog į bylą buvo priimtas įrodymas ir ne lietuvių kalba, būtų buvę neteisingai išspręsta byla. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, neleidžia daryti išvados, jog atsakovas ieškovui butų grąžinęs paskolą ar jos dalį, ar, kad tarp ieškovo ir atsakovo būtų buvęs susitarimas dėl paskolos grąžinimo ieškovui atliktų darbų verte (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad teismo sprendimas paskelbtas 15 min. vėliau nei buvo pranešta 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, paskelbime dalyvaujant apeliantui, nėra pagrindas konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo.

12. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

13. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

15. Ieškovas pateikė duomenis dėl patirtų 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. S. iš atsakovo A. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.