Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij, veikdamas Plungės apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Besmegeniai“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio suma neviršija 5000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Besmegeniai“ ir atsakovas A. D. 2023-01-27 sudarė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. S24832 (toliau – Sutartis), kurios sąlygos detalizuotos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose UAB „Besmegeniai“ direktoriaus 2022-06-20 įsakymu Nr. R1-311. Sutartimi (su priedais) ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui prisijungimo prie interneto tinklo, techninio aptarnavimo ir elektroninės ryšio įrangos nuomos paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis ne mažiau nei 12 mėnesių (nuo 2023-01-27 iki 2024-01-31) bei mokėti sutartą mėnesinį (abonentinį) mokestį. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė, už suteiktas paslaugas nemokėjo, todėl ieškovė sutartį su atsakovu 2024-03-04 nutraukė. Ieškovė apskaičiavo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. atsakovas liko skolingas 203,91 €, kuriuos sudaro 124,17 € įsiskolinimas už paslaugas, 40 € už negrąžintą galinę įrangą, 9 € skolos administravimo išlaidų ir 30,74 € delspinigių. Duomenų, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą suteikti klientui tam tikras paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.720 straipsnio 1 dalį, paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Pagal CK 6.720 straipsnio 4 dalį, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Ieškovė įsipareigojimus pagal su atsakovu sudarytą Sutartį vykdė tinkamai – teikė atsakovui prisijungimo prie interneto tinklo, techninio aptarnavimo ir elektroninės ryšio įrangos nuomos paslaugas. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė – už jam suteiktas paslaugas nemokėjo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, iš jo prašomos priteisti skolos dydžio neginčija, todėl laikytina, kad su ieškiniu sutinka. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę nėra, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 124,17 € įsiskolinimą, apskaičiuotą už paslaugas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn., yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pagal Taisyklių 41.6 punktą, klientas privalo atlyginti galinės įrangos kainą, jeigu nutraukus paslaugų tiekimo ji negrąžinama. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui suteiktas maršrutizatorius (duomenys neskelbtini)buvo grąžintas ieškovei, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 40 € už negrąžintą įrangą.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 30,74 € delspinigių, apskaičiuotų taikant 0,1 proc. dydžio delspinigių dydį už laikotarpį nuo 2023-02-01 iki 2024-04-30.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad klientui neatsiskaičius sutartyje ir Taisyklėse nurodyta tvarka, klientas moka 0,1 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Įstatymas ginčą nagrinėjančiam teismui suteikia tam tikrą netesybų kontrolės funkciją. Tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-541/2009). Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Vertinant delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, teismas sprendžia, kad šalių sudarytos Sutarties Taisyklių 47 punkte nustatytas 0,1 proc. delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine – komercine veikla, interesus, todėl ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis (0,1 proc.) mažintinas iki 0,05 proc. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė prašomus priteisti delspinigius (30,74 €) apskaičiavo už laikotarpį nuo 2023-02-01 iki 2024-04-30, t. y. už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį, todėl vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalie nuostata delspinigių skaičiavimo laikotarpis mažintinas iki 180 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 11,76 € delspinigių (124,17 € × 0,05 % × 180 d.).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 9 € skolos administravimo ikiteismine tvarka išlaidas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. CK 6.63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Taisyklių 42.7 punkte nustatyta, kad pareikalauti iš kliento atlyginti visas pagrįstas išlaidas susijusias su skolos administravimu ir išieškojimu už suteiktas Paslaugas ir/ar galinės įrangos nuomą, įskaitant kliento informavimą raštu dėl įsiskolinimo: vienkartinis priminimo/raginimo ruošimas ir išsiuntimas neregistruotu paštu – 3,50 €, registruotu paštu – 5 €. Atsakovas vėlavo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, ieškovė 2023-05-29, 2023-06-28 pranešimais raštu ragino atsakovą įvykdyti prievolę ir dėl raginimų siuntimo turėjo 9 € išlaidas (4,50 € x 2), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 9 € dydžio skolos administravimo ikiteismine tvarka išlaidas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (184,93 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikiant ieškinį sumokėjo 22 € dydžio žyminį mokestį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas minimalus mokėtinas žyminis mokestis – 22 € (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas turėjo 11,77 € su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, kurios viršija minimalią valstybei nepriteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 €) (CPK 96 straipsnis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 11,77 €, priteistinos iš atsakovo A. D. į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 441 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsniu, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.716, 6.720 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. D. UAB „Besmegeniai“ naudai 124,17 € skolą, 40 € už negrąžintą galinę įrangą, 11,76 € delspinigių, 9 € skolos administravimo mokesčio, 22 € bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 206,93 € (du šimtus šešis eurus 93 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (184,93 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. D. 11,77 € (vienuolika eurų 77 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų į valstybės biudžetą (mokėjimo kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.