Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1588-1163/2025 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kabelma“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Dekompras“, ieškinį atsakovui M. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytą reguliavimą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui Lietuvos pašto 2025 m. spalio 16 d. siuntos gavimo pranešimą, patvirtinantį tai, kad jame nurodytas kitas bylos numeris ir dokumentų atsiėmimo data – 2025 m. spalio 22 d.; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį; Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties nuorašą; 2025 m. lapkričio 3 d. fiziškai gautą 2025 m. spalio 21 d. nutarties kopiją; Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. vykdymo sustabdymo nutartį; patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2025 m. rugpjūčio 26 d. Nr. S-25-72-28533; 2025 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl nutarties kopijos įteikimo; Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį dėl prašymo (pretenzijos) atmetimo; LITEKO išrašą.

13. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymas pažymi, kad dalis atsakovo pateiktų įrodymų (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartis, Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties nuorašas, 2025 m. lapkričio 3 d. gauta 2025 m. spalio 21 d. nutarties kopija, Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartis, 2025 m. lapkričio 3 d. prašymas dėl nutarties kopijos įteikimo, Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartis) yra nagrinėjamoje byloje, o kita dalis pateiktų įrodymų neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (Lietuvos pašto 2025 m. spalio 16 d. siuntos gavimo pranešimas, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2025 m. rugpjūčio 26 d. Nr. S-25-72-28533, LITEKO išrašas), todėl pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

Dėl bylos, pareiškus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nagrinėjimo ribų

15. Pagal CPK 285 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

16. CPK 285 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

17. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 288 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012).

19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimą už akių priėmė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovės atstovas prašė priimti sprendimą už akių.

21. Apeliantas nurodo, kad: 1) nebuvo tinkamai informuotas apie sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, teismo dokumentai jam nebuvo įteikti tinkamai: dėl nežinomų priežasčių buvo nurodytas kitas bylos numeris, o siunta atsiimta jau po nutarties priėmimo; 2) iki šiol jam neįteikta patvirtinta skundžiamos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties kopija – pateiktas tik teisinės galios neturintis nuorašas; 3) bylos numeris buvo pakeistas pažeidžiant proceso tęstinumo principą; 4) bylą nagrinėjusi teisėja veikė šališkai – jos procesiniai pažeidimai buvo konstatuoti aukštesnio teismo, o tolimesni veiksmai rodo sisteminį neobjektyvumą; 5) teismas pažeidė proceso tvarką: pareiškimas dėl sprendimo už akių buvo išnagrinėtas jo tinkamai nepriėmus, nepagrįstai pradėtas nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka. Nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė bankrutuojanti UAB „Kabelma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. G. 23 357,34 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, tuo atveju, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, ar esant kitoms CPK 285 straipsnyje numatytoms sąlygoms, ieškovė išreiškė prašymą priimti sprendimą už akių. 2024 m. gruodžio 17 d. Pranešimu atsakovui nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas, per kurį atsakovas privalėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį. 2025 m. sausio 2 d. atsakovas M. G. susipažino su bylos medžiaga (el. b. 1 t. l. 35), tačiau atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė. 2025 m. vasario 19 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 23 357,34 Eur žalos atlyginimą, valstybei – 526,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį, patikslinęs, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą už akių. Pareiškime nurodė, kad atsakovui ieškinys nebuvo įteiktas: atsiimti pašte atsakovas procesinių dokumentų nespėjo, o atvykus į teismą susipažinti su byla ir pareikalavus pakartotinai pristatyti procesinius dokumentus paštu bei jų belaukiant, byloje buvo priimtas sprendimas už akių. 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi teismas priėmė pareiškėjo M. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2025 m. spalio 7 d. nutartimi teismas pareiškėjo (atsakovo) M. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. spalio 21 d. 13.30 val. Nurodė, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio datos paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Atsakovui M. G. nutarties kopija išsiųsta 2025 m. spalio 9 d.

23. Pažymėtina, kad CPK 288 straipsnis numato pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priėmęs pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir tretiesiems asmenims ir nurodo, kad per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo šalys privalo, o tretieji asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla. Aptariamo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos.

24. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, laikėsi CPK numatytų reikalavimų: 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatė terminą atsiliepimui pateikti ir jį gavus, 2025 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. spalio 21 d. 13.30 val., apie bylos nagrinėjimą paskelbė pranešimą interneto tinklapyje, kaip tai numatyta CPK 133 straipsnio 3 dalyje. Įvertinus tai, kad įstatymas nurodo pareiškimo dėl sprendimo už akių nagrinėjimo formą rašytinio proceso tvarka, nepagrįsta teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perėjo į rašytinį bylos nagrinėjimą ar pažeidė informavimo apie tokio teismo posėdžio tvarką.

25. Nurodytina, kad CPK 288 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka yra sistemiškai pagrįstas tiek šio instituto paskirtimi, tiek bendraisiais civilinio proceso principais. Sprendimas už akių jau yra priimtas esant vienos šalies procesiniam pasyvumui, todėl peržiūrėjimo stadijoje nebesprendžiamas ginčas iš esmės, o tik patikrinama, ar buvo laikytasi procesinių pasyviosios šalies garantijų ir ar egzistuoja įstatyme nustatyti pagrindai panaikinti priimtą sprendimą už akių. Tokia patikra yra orientuota į konkrečius procesinius klausimus vertinant iš esmės tik teisinius argumentus, o ne iš naujo išsamiai tiriant faktines bylos aplinkybes. Būtent tai ir lemia, kad žodinio nagrinėjimo poreikio nėra. Kartu pažymėtina, kad rašytinio proceso taikymas nereiškia rungimosi principo eliminavimo. Priešingai, įstatymas užtikrina galimybę visus argumentus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti rašytiniame pareiškime, o priešingai šaliai – pateikti atsiliepimą į pareiškimą. Taigi, bylos šalys realizuoja teisę būti išklausytos rašytine forma. Be to, rašytinio proceso taikymas atitinka ir proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, įtvirtintus CPK 7 straipsnyje. Įstatyme nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo atsiliepimo pateikimo termino pabaigos, skirtas išnagrinėti pareiškimą, įpareigoja teismą sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą išspręsti operatyviai. Tai svarbu tiek ieškovui, kuriam reikalingas teisinis apibrėžtumas ir galimybė kuo greičiau įvykdyti priimtą teismo sprendimą, tiek atsakovui, kuris siekia kuo greičiau atkurti savo procesines teises, jei jos buvo pažeistos.

26. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių vertinimo. Įvertinus tai, darytina išvada, kad byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių būtų galimybė vertinti, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06). Atsakovams, siekiantiems sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-316/2008). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su sprendimu už akių, nei pareiškime dėl jo peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nepateikė absoliučiai jokių argumentų ar įrodymų, galinčių turėti reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Atskirajame skunde jis prašo suteikti galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti papildomus argumentus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau toks prašymas nėra pagrįstas, nes atsakovas apie bylos nagrinėjimą žinojo, procesą sekė ir turėjo realią bei pakankamą galimybę laiku pateikti visus, jo manymu, reikšmingus argumentus ir įrodymus savo pozicijai pagrįsti. To nepadaręs dėl jam pačiam žinomų priežasčių, atsakovas pasirinko tam tikrą procesinį elgesį, kuris sukėlė atitinkamas teisines pasekmes, ir šios pasekmės savaime nesudaro pagrindo atnaujinti ar išplėsti ginčo nagrinėjimą. Kaip jau nurodyta, apeliantui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga.

29. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, konstatuotina, kad atsakovas savo pasirinkimu nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas jokiais objektyviais duomenimis taip pat nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas tik deklaratyviai nurodo savo nesutikimą su teismo priimtais procesiniais sprendimais. Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo argumentus, kuriais jis grindė abejones dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo, įvertino visą pateiktą medžiagą ir nenustatė pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Apelianto subjektyvus nesutikimas su teismo sprendimu ar kitoks faktinių aplinkybių vertinimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu nutarčiai panaikinti.

Dėl kitų atskirajame skunde nurodomų argumentų bei reiškiamų reikalavimų

30. Atskirajame skunde apeliantas, be kita ko, nurodo, kad skundžiamos nutarties kopija jam nebuvo tinkamai įteikta, nepagrįstai pakeistas bylos numeris, kas jį suklaidino dėl proceso, reikalaudamas tinkamai įteikti atsakovui patvirtintą teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties kopiją.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, tikrina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas skundo ribų ir nespręsdamas klausimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos nagrinėti klausimų, kurie nėra susiję su skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, todėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundžiamos teismo nutarties įteikimo aplinkybėmis, kurie nėra susiję su teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, nenagrinėja.

32. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, todėl byla grąžintina nagrinėti kitam teisėjui. Šiuo aspektu nurodytina, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Taigi, byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas teisėjos šališkumą sieja su teisėjos procesiniais veiksmai, atliktais civilinėje byloje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, CPK nuostatose nustatyta tvarka nušalinimo teisėjai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo pareiškęs. Argumentus dėl galimo teisėjos šališkumo nurodė tik atskirajame skunde, pasibaigus bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, nenustatė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios teisėjos nešališkumu, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

33. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 1 78, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos baigties

34. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą procesinį sprendimą, kurio panaikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra. Atitinkamai atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.