Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Valatkevičiui, kaltinamajam L. R. ir jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis advokato padėjėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 233 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. 2010 m. gruodžio 1 d. apie 17.00-18.00 val. (duomenys neskelbtini), V. Z. priklausančio namo kambaryje siekė paveikti nukentėjusiąją nepilnametę K. Z., kad ji duotų melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 64-1-01466-10, kurioje jo sūnus L. R. buvo įtariamas nepilnametės K. Z. išžaginimu, o būtent įkalbinėjo ją pakeisti parodymus jo sūnaus naudai, liepdamas sakyti, kad ji pati savo noru sutiko mylėtis su jo sūnumi; tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. gruodžio 2 d. apie 8.30 val., veždamas nukentėjusiąją K. Z. ir jos motiną V. Z. apklausai į Marijampolės apylinkės teismą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminiame tyrime Nr. 64-1-01466-10, važiuojant iš (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini) miestą, jam pačiam priklausančiame automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vėl įkalbinėjo nukentėjusiąją nepilnametę K. Z. duoti melagingus parodymus jo sūnaus naudai, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liepdamas sakyti, jog ji savo noru sutiko atlikti lytinį aktą, o šio įkalbinėjimo paveikta nukentėjusioji K. Z. 2010-12-02 apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė melagingus parodymus sakydama, kad ji neprisimena, ar L. R. atliko su ja lytinį aktą.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 64-1-01466-10 patvirtina, kad K. Z. 2010-11-26 pripažinta nukentėjusiąja / T1, b. l. 22/.

Teismo posėdžio protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 64-1-01466-10 patvirtina, kad K. Z. ikiteisimio tyrimo teisėjui paaiškino, kad 2010-11-26 su ja lytinį aktą atliko J., o ar lytinį aktą su ja atliko L. nežino, nes neatsimena, jautė tik vieną žmogų / T1, b. l. 25-28 /.

K. Z. papildomos liudytojo apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 64-1-01466-10 patvirtina, kad ji pripažino, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo davė netikslius parodymus, nes dieną prieš teismo posėdį pas ją į namus buvo atvykęs L. R. tėtis, kuris prašė kad ji pakeistų parodymus / T1, b. l. 29-31/.

2012-10-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendis patvirtina, kad L. R. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3d. / T1, b. l. 62-72/.

Aptartų ir vienas kitą visiškai patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją įkalbinėjo nukentėjusiąja K. Z. pakeisti anksčiau duotus parodymus apie nusikaltimo aplinkybes ir vieną iš įtariamųjų, kuris yra kaltinamojo sūnus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pateikti melagingą informaciją liudytojas gali būti veikiamas prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan.; šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, siekia, jog šis baudžiamojoje byloje pateiktų melagingą informaciją, ir tokio liudytojo elgesio nori (Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-656-2012, 2K-102/2010, 2K-523-2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). Nustatyti ir įrodyti kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius ir tokių veiksmų vertinimą teismų praktikoje, todėl pagrįstai kvalifikuoti kaip neteisėtas poveikis nukentėjusiajai ir visiškai atitinka BK 233 str. 1 d. kvalifikaciją.

Kaltinamasis L. R. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (T1, b. l. 122), nėra baustas administracine tvarka (T1, b. l. 123), jo atsako­my­bę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra.

Iš bylos aplin­ky­bių matyti, kad kaltinamasis nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą, veikiamas tėviškų jausmų ir siekdamas padėti savo sūnui, kas sutrukdė teisingai įvertinti savo veiksmų teisėtumą. Jokių kitų teisės pažeidimų kaltinamasis niekada nėra padaręs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pag­rin­do daryti iš­vadą, kad pas kaltinamąjį būtų susiformavusios antivisuomeninės pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ir, kad ateityje jis galėtų da­ryti naujas nusikals­tamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam kaip teisininkui jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Advokatas A. B. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą (T2, b. l. 24).

Laiduotojas A. B. yra praktikuojantis advokatas (T2, b. l. 25), neteistas (T2, b. l. 26), yra kaltinamojo praktikos vadovas, kaltinamais dirba laiduotojo kontoroje.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teis­mas sprendžia, kad A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoju, nes pagal savo asmenines savybes ir einamas pareigas jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamais ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra ap­lin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 d., 2 d. ir 3 d.). Atsižvelgdamas į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, jų tarpusavio santykius ir laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato dviejų metų laidavimo terminą be užstato, nes tokio poveikio priemonės bus pakankamos užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

L. R. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 233 str. 1 d., atleisti nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 2 (dviem) metams advokato A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

L. R. išaiškinti, kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

L. R. ir laiduotojui A. B. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.