Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės O. Š. atstovei pagal įstatymą R. P., jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. atstovės pagal įstatymą R. P. ieškinį atsakovui G. Z. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos (buto).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės O. Š. atstovė pagal įstatymą R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovą G. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), su visais asmeniniais daiktais iš gyvenamosios patalpos – buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad O. Š. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu pripažinta neveiksnia, jos globėja ir turto administratore Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi pripažinta ieškovė. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimu O. Š. pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Neveiksnia tam tikrose srityse pripažinta O. Š. nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo dėl savo sveikatos būklės negeba pasirūpinti. Šiame bute O. Š. negyvena, ji gyvena ieškovės šeimai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). O. Š. priklausančiame bute be jokio teisinio pagrindo gyvena O. Š. sūnus G. Z., kuris nemoka visų privalomų buto išlaikymo mokesčių, niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ne kartą yra teistas už smurtinius tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už smurtinius veiksmus savo neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos motinos O. Š. atžvilgiu, be to, atsakovas gyvena netinkamą gyvenimo būdą, bute girtauja, kelia triukšmą, daro netvarką, jame lankosi asocialūs asmenys, dažnai tarp jų kyla konfliktai, muštynės, dėl ko kaimynai kviečia policijos pareigūnus bei ieškovei nuolat reiškia pretenzijas bei išsako nepasitenkinimą. Atsakovas butu tinkamai nesirūpina, jo neišlaiko, butas yra apleistas, jame esantys baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai nusidėvėję, butą būtina remontuoti. O. Š. faktiškai nesinaudojant šiuo butu, jį laikyti, remontuoti bei už jį mokėti mokesčius yra netikslinga, juolab, kad O. Š. skiriamos socialinės išmokos yra nepakankamos išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti jai priklausantį butą, šių išmokų vos pakanka O. Š. mitybai, gydymui ir slaugai, dėl ko ieškovei iš savo šeimos lėšų tenka mokėti mokesčius už globotinei priklausančio buto išlaikymą, o šeimos lėšų pritrūkus, ima kauptis skolos. Dėl atsakovo nepagrįsto naudojimosi butu O. Š., turėdama asmenines nuosavybės teises į butą, patiria nuostolius. Atsakovas ne kartą buvo raginamas išsikelti iš buto, tačiau jis į raginimus nereaguoja ir O. Š. priklausančiame bute gyvena iki šiol, taip pažeisdamas O. Š. nuosavybės teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalių ir jų atstovų paaiškinimais, valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2004 m. vasario 25 d. pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nustatyta, kad O. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. bei 2012 m. kovo 27 d. nutartimis O. Š. nustatyta rūpyba, jos rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas atsakovas, O. Š. sūnus G. Z.. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimu O. Š. pripažinta neveiksnia, jai Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatyta globa, jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas atsakovas G. Z.. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas G. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 30 d. apie 18 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė motinai O. Š. ne mažiau kaip tris smūgius į galvos ir kairio peties sritis ir tokiu būdu smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo savo motiną. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovas G. Z. nušalintas nuo neveiksnios O. Š. globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir neveiksnios O. Š. globėja ir turto administratore paskirta ieškovė R. P. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimas pakeistas ir O. Š. pripažinta neveiksnia visose turtinių santykių srityse, tame tarpe asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2018 m. balandžio 12 d. pažymėjimas apie paleidimą Nr. 59(1)-123 patvirtina, kad atsakovas G. Z. nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Šalių paaiškinimais, grįžęs iš laisvės atėmimo vietos atsakovas G. Z. nuo 2018 m. balandžio mėn. apsigyveno motinai priklausančiame bute. Ieškovė R. P., kaip O. Š. atstovė, 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškimu pareikalavo, jog atsakovas G. Z. iki 2020 m. sausio 10 d. išsikraustytų iš O. Š. priklausančio buto. Atsakovui G. Z. iki nustatyto termino reikalavimo neįvykdžius, ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama reikalavimą iškeldinti atsakovą iš globotinei priklausančio buto, su kuriuo atsakovas nesutinka.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos – neveiksniai tam tikrose srityse O. Š. priklausančio buto.

I. Dėl atsakovo iškeldinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias nuosavybės teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisinių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, tuo atveju teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Fizinio asmens, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, vardu toje srityje sandorius sudaro globėjas (CK 2.10 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.240 straipsnio 1 dalį globėjas yra savo globotinių atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą atsakovą iškeldinti iš globotinei priklausančio buto grindžia CK 4.98 straipsnio pagrindu, t. y. pareiškė negatorinį ieškinį. Atsakovas nesutikdamas, kad butu naudojasi be jokio teisėto pagrindo, nurodo, jog motinai priklausančiame bute gyvena turėdamas motinos sutikimą. Iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos – Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d., 2012 m. kovo 27 d., 2016 m. kovo 4 d. nutarčių, 2015 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamojo įsakymo, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2018 m. balandžio 12 d. pažymos apie paleidimą Nr. 59(1)-123, Druskininkų savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 20 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2020-5-PD)-112, matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. gyveno kartu su motina jai priklausančiame bute, kuriame nuo 2011 m. kovo 29 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą. O. Š. nustačius rūpybą atsakovas buvo paskirtas motinos rūpintoju ir ją prižiūrėjo, kuomet 2015 m. balandžio 21 d. O. Š. teismo buvo pripažinta neveiksnia, atsakovas buvo paskirtas jos globėju ir toliau gyveno kartu su motina. Atsakovui 2015 m. rugsėjo 30 d. pavartojus smurtą motinos atžvilgiu, atsakovo brolis kitą dieną, t. y. 2015 m. spalio 1 d., paėmė motiną iš jai nesaugios aplinkos ir išsivežė pas save į namus, kur O. Š. gyvena iki šiol, o atsakovas liko gyventi motinai priklausančiame bute. Nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, o 2018 m. balandžio 19 d. išleistas iš įkalinimo įstaigos grįžo gyventi į motinai priklausantį butą, kuriame gyvena ir šiuo metu. Ieškovė teismo posėdyje parodė, kad atsakovas grįžęs iš įkalinimo įstaigos ruošėsi gyventi motinos bute, sakė, jog padarys bute remontą, tvarkysis jame, žadėjo mokėti mokesčius, todėl sutiko, jog atsakovas apsigyventų globotinės bute. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovei buvo žinoma, jog jis grįžo gyventi į motinos butą, sakė ieškovei, jog už bute sunaudotą elektrą, dujas susimokės. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, jokios rašytinės nuomos, panaudos ar kt. sutarties dėl atsakovo gyvenimo O. Š. priklausančiame bute nebuvo sudaryta, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad O. Š., būdama veiksni, leido savo sūnui G. Z. neatlygintinai gyventi jai priklausančiame bute, vėliau ją pripažinus neveiksnia ir ieškovę paskyrus O. Š. globėja, ieškovė atstovaudama globotinės interesus, neprieštaravo, jog atsakovas ir toliau gyventų minėtame bute, o atsakovui išėjus iš įkalinimo įstaigos sutiko, kad atsakovas grįžtų gyventi į globotinės butą, jį remontuotų, tvarkytų bei mokėtų mokesčius. Tuo pagrindu, konstatuotina, kad buto savininkei O. Š. būnant veiksniai, o vėliau ir jos interesus atstovaujančiai globėjai R. P., leidus atsakovui gyventi O. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute tarp šalių (neveiksnios tam tikrose srityse O. Š. ir atsakovo) faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 1.64 straipsnis, 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia panaudos davėjui teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą. Be to, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė, atstovaudama globotinės O. Š. interesus, notariškai patvirtintu 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškimu paprašė atsakovo iki 2020 m. sausio 10 d. išsikraustyti iš O. Š. priklausančio buto. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra LAA201900284863 ir Lietuvos pašto 2019 m. gruodžio 9 d. kvitas patvirtina, kad ieškovės pareiškimas buvo išsiųstas atsakovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal CK 4.242 straipsnio 2 dalį ir 4.243 straipsnį turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad ieškovė pareiškusi reikalavimą atsakovui išsikraustyti iš globotinės buto, o vėliau ir ieškinį teismui, privalo pateikti įrodymus, kad ji veikia neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais ir jo vardu, išreikšdama globotinės valią (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-79-657/2016). Ieškovė teigia, kad globotinės gaunamų lėšų vos pakanka apmokėti už jos priežiūrą, jos mitybai, gydymui ir slaugai, tuo tarpu, atsakovas gyvendamas globotinės bute, nemoka visų privalomų buto išlaikymo mokesčių, butu tinkamai nesirūpina, jame girtauja, kelia triukšmą, daro netvarką, jame lankosi asocialūs pašaliniai asmenys, dažnai tarp jų kyla konfliktai, muštynės, dėl ko kaimynai kviečia policijos pareigūnus bei nuolat jai reiškia pretenzijas. Neužtenkant globotinės pinigų sumokėti už į butą teikiamus komunalinius patarnavimus susidaro skolos, kurias apmoka ji iš savo šeimos lėšų. Globotinė O. Š. faktiškai šiame bute negyvena, todėl jį laikyti ir už jį mokėti mokesčius yra netikslinga, o atsakovui tinkamai neprižiūrint buto, jo būklė blogėja ir vertė mažėja. Dėl atsakovo naudojimosi butu, jo nepriežiūros, globotinė patiria nuostolius, tame tarpe nepagrįstas išlaidas, dėl ko yra pažeidžiami globotinės interesai. Iškeldinus atsakovą iš buto, sumažėtų buto išlaikymo mokesčiai, nesikauptų skolos, atsirastų galimybė butą išnuomoti ar parduoti ir tokiu būdu būtų tinkamai pasirūpinta globotinės interesais, kurios priežiūrai reikalinga įsigyti specialią lovą, įrengti dušo kabiną, o tam reikalingos papildomos lėšos. Atsakovas neginčija fakto, kad nemoka mokesčių už į butą teikiamus komunalinius patarnavimus (ką patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai – uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2019 m. liepos 31 d. įspėjimas apie susidariusią skolą, ieškovės „Swedbank“, AB sąskaitos išrašai laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 20 d.), teigdamas, jog niekur nedirba, o gaunamos nedarbo išmokos vos užtenka pragyvenimui, tačiau nesutinka, jog butu nesirūpina, jame girtauja, vyksta konfliktai, muštynės bei nurodo, kad gyvendamas bute jokių motinos interesų nepažeidžia, kadangi motina gyvena globotinės namuose, gauna socialines išmokas, kurių turi užtekti apmokėti už butą. Su tokia atsakovo išreikšta pozicija teismas nesutinka ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad nors ir į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas bute girtauja, triukšmauja, konfliktuoja su jame besilankančiais asocialiais pašaliniais asmenimis (vien tai, kad atsakovas yra baustas administracine tvarka bei išdaužė kaimynės langą nepakanka šioms aplinkybėms pagrįsti, CPK 178, 185 straipsniai), tačiau visgi atsakovas, nevykdydamas įstatyme įtvirtintų pareigų išlaikyti ir saugoti jam perduotą butą, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 straipsnis) pažeidžia neveiksnios tam tikrose srityse O. Š. teises ir teisėtus interesus. Atsakovas teigia, kad neturi pinigų mokesčiams mokėti bei buto remontui daryti, tačiau teismo posėdyje pats nurodė, jog grįžęs iš įkalinimo įstaigos kurį laiką dirbo, už gautus pinigus nusipirko automobilį, kuris kainavo 1 300 Eur, taip pat kurį laiką bute leido gyventi žmogui, iš kurio už mėnesį gaudavo 100 Eur nuomos mokestį, šiuo metu gauna 200 Eur pašalpą, kas paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis neturėjo ir neturi galimybės mokėti mokesčius už butą bei jo remontuoti, juolab, kai jo buvęs darbas buvo susijęs su buto ir laiptinių remontais. Atsakovas taip pat nurodo, kad butas yra tvarkingas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos išsivalė virtuvę, vonios lubas, nutinkavo koridorių, pravedė naują elektrą, padarė spintą, stalą lentynas, pakeitė kranus, restauravo vonią. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos Birutės A. L. parodymų bei į bylą pateiktų šalių bylos nagrinėjimo metu bute darytų nuotraukų matyti, kad butas yra pakankamai tvarkingas, tačiau jo būklė nėra gera: buto tualete yra atvira siena, matosi vamzdžiai, vonios sienoje išpjauta netaisyklinga ertmė, aplink ją aptrupėjęs tinkas, radiatorių dažai apsilupę, ant kambario sienos uždėta statybinė plėvelė, koridoriuje sienoje dažai nusilupę, virš durų ertmė, dėl ko butą būtina remontuoti, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog vien tik naudojantis butu ir juo tinkamai nesirūpinant, t. y. neatliekant jokio einamojo ar kapitalinio remonto, buto būklė blogėja ir jo vertė mažėja. Tuo tarpu, kaip matyti iš Alytaus savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos 2019 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. SP54-5, uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos miestas“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. kovo 30 d. išvados nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti Nr. SP-81, T. B. 2020 m. spalio 8 d. patvirtinimo, kvitų atsakovo motina O. Š. gyvena ieškovės namuose, jai yra skirtas atskiras kambarys, ji yra tinkamai prižiūrima, švari, pamaitinta, jai laiku sugirdomi vaistai, jos liga yra progresuojančio pobūdžio, ji sunkiai vaikšto, negeba savarankiškai savimi pasirūpinti, jai būtina pastovi kito asmens slauga ir priežiūra, ji yra visiškai priklausoma nuo kito asmens, o ieškovė dirba, todėl ieškovei būnant darbe O. Š. prižiūri slaugos darbuotoja, kas patvirtina, kad O. Š. priežiūrai reikalingos lėšos ne tik maistui, rūbams, higienai, vaistams, bet ir ją prižiūrinčiam socialiniam darbuotojui, dėl ko tikėtina, kad O. Š. gaunamų pajamų išlaikyti jai priklausantį butą, juo naudojantis atsakovui (atsakovo leidimu ir kitiems asmenims), neužtenka. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas panaudos pagrindais gyvendamas bute ir nevykdydamas CK 6.636 straipsnyje įtvirtintų pareigų ne tik pažeidžia neveiksnios tam tikrose srityse O. Š. teises ir teisėtus interesus, bet ir savo veiksmais, kaip leidimas bute gyventi kitiems asmenims, buto spynos pakeitimas, vonios sienoje skylės padarymas be globėjos sutikimo, globėjos neleidimas užeiti į butą ar kambarį jo apžiūrėti, trukdo ieškovei tinkamai vykdyti turto administratoriaus pareigas būtinas turtui išsaugoti ar jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovui netinkamai vykdant panaudos gavėjo pareigas, ieškovė atsakovui pareiškimą išsikraustyti iš buto išsiuntė veikdama išimtinai globotinės interesais ir jos vardu, o atsakovo argumentai, kad jis motinos bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, motina jam testamentu yra palikusi visą savo turtą, gauna žymiai didesnes pajamas nei jis, kurių turi pakakti butui išlaikyti, be to, motina kurį laiką būna globos namuose, nepaneigia ieškovės teisės, atstovaujant globotinės interesus, reikšti atsakovui reikalavimus, susijusius su administruojamu turtu.

Byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė globotinės vardu raštu per notarą įteikė atsakovui pareiškimą išsikelti iš buto. Iš pareiškimo teksto matyti, kad atsakovo buvo prašoma iki 2020 m. sausio 10 d. išsikraustyti iš O. Š. priklausančio buto bei atsakovas įspėtas, kad iki nurodyto termino neišsikrausčius ieškovė kreipsis į teismą dėl priverstinio jo iškeldinimo. Taigi, šiuo pareiškimu buvo įvykdytos CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl panaudos sutartis suėjus trims mėnesiams po įspėjimo tarp šalių pasibaigė ir atsakovas neteko teisės naudotis neveiksnios tam tikrose srityse O. Š. butu. Aplinkybė, jog pareiškime nurodytas ne trijų mėnesių, o vieno mėnesio terminas, nedaro įtakos panaudos sutarties pasibaigimo momentui, nes, kaip ir nustatyta CK 6.642 straipsnio 1 dalyje, neterminuota panaudos sutartis nutraukiama suėjus trims mėnesiams po įspėjimo. Ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. kovo 23 d., t. y. pasibaigus trijų mėnesių terminui, todėl turėjo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš buto CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008). Kaip jau minėta, asmuo pareiškęs reikalavimą dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad ieškovės globotinė O. Š. yra buto savininkė, kurios teises atsakovas pažeidė, tuo tarpu atsakovas teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis po 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškimo išsiuntimo turi teisėtą pagrindą gyventi ir naudotis O. Š. priklausančiu butu, nepateikė. Pažymėtina, jog vien tik ilgalaikis faktinis buto naudojimas, sudarytas testamentas, nesukuria patalpų savininkui pareigos užtikrinti faktiniam patalpų naudotojui teisę į būstą. Faktinis buto naudojimas neatlygintinai, nemokant mokesčių už į butą teikiamas paslaugas, jo tinkamai neprižiūrint, be savininko, šiuo atveju globėjo, leidimo yra neteisėtas ir pažeidžia buto savininko teises ir teisėtus interesus. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės, atstovaujančios O. Š. interesus, reikalavimas iškeldinti atsakovą, kuris naudojasi O. Š. nuosavybe be jokio teisinio pagrindo yra pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovas su visais asmeniniais daiktais iškeldintinas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95, 4.98 straipsniai).

II. Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant teismo sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas/atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2004).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos, tačiau yra darbingas, prašomam taikyti sprendimo vykdymo atidėjimo terminui nei atsakovas nei jo atstovas prieštaravimų nepareiškė, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas vieno mėnesio sprendimo vykdymo atidėjimo terminas yra pakankamas atsakovui gera valia išsikelti iš buto, nepažeis ieškovės globotinės interesų, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir teismo sprendimo įvykdymo terminas atidėtinas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, pareiga apmokėti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas kyla atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo pagrindu atsakovui byloje teikiama antrinė teisinė pagalba ir ieškovas yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 20 straipsnio 1 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos (išlaidos už antrinę teisinę pagalbą atsakovui bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 400,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Atsakovas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo to, jog jis yra ateistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, privalo atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 5, 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalaus užmokesčio dydžių advokato padėjėjo pagalbai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 475,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su visais asmeniniais daiktais iš gyvenamosios patalpos – buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimo įvykdymo terminą atidėti vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės O. Š. atstovės pagal įstatymą R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 475,00 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.