Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-06-22 · Civilinė byla Nr. e2-587-330/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-06-22Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-10-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-22
Bylos Nr.
e2-587-330/2023
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00073-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
M. S.
Trečiasis asmuo
B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-587-330/2023Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00073-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.1.18.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui M. S. , trečiajam asmeniui B.. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. Š. ieškiniu atsakovui M. S. ir trečiajam asmeniui B. S. prašo pripažinti, kad atsakovas M. S. neteisėtai ir nepagrįstai praturtėjo ieškovės D. Š. sąskaita, priteisti ieškovei D. Š. iš atsakovo Mindaugo Sluoksnaičio nuostolių atlyginimą: natūra – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pinigais – 20 000 Eur kompensaciją už 40 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą, arba tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti ieškovei iš atsakovo 188 000 Eur nuostolių atlyginimą; taip pat priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo M. S. nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini),– žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui M. S. šį nekilnojamąjį turtą išnuomoti, įkeisti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į jį iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos brolis. Ieškovė nuo 2007 m. elgdamasi su 40 arų žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip su savo nuosavybe, jį valdydama ir tvarkydama, veikdama jai išduotų atsakovo įgaliojimų pagrindu, išimtinai tik asmeninėmis lėšomis ir savo bei savo šeimos narių darbu, atsakovui visiškai prie to neprisidedant, nurodytoje žemės sklypo dalyje pastatė 178,40 kv. m ploto gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), malkinės pastatą, garažą, šiltnamį, pirtį bei sutvarkė dalį žemės sklypo (įrengė nuotekų įrenginius, artezinį ir šachtinį gręžinius, veją, kūdrą, privažiavimus, pasodino augalus). 2007 m. balandžio 11 d. sudaryta dovanojimo sutartimi Nr. RV-1017 buvo pridengtas dviejų dovanojimo sandorių sudarymas. Dovanojimo sutarties Nr. RV-1017 pagrindu atsakovui tik formaliai buvo padovanotas visas 1,3300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) Faktiškai tikrieji šalių ketinimai buvo 40 arų ploto žemės sklypo dalį padovanoti ieškovei ir 93 arų ploto žemės sklypo dalį padovanoti atsakovui. Ieškovė, siekdama įteisinti savo nuosavybės teises į 40 arų žemės sklypo dalį ir į jame pastatytus statinius, nuo 2020 m. ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu perleisti jai nuosavybes teises į jai faktiškai priklausančio žemės sklypo dalį ir statinius bei atskirti žemės sklypo dalis (atsakovui – 93 arus, ieškovei – 40 arų), tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.

4. Ieškinio dalykas yra žemės sklypas ir jame pastatytas gyvenamasis namas, šiuo metu įregistruotas atsakovo vardu. Pasak ieškovės, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo vardu ir jo nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui šiuo turtu disponuoti ir jį valdyti iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atsakovas, laisvai disponuodamas ginčo turtu, galėtų jį išnuomoti, įkeisti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į jį, dėl ko būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovė su šeima liktų be gyvenamosios vietos, tai sukeltų naujus teisinius ginčus. Ieškovė pagrįstai bijo, kad toliau tęsiantis nesutarimams tarp šalių ir prasidėjus teismo procesui, atsakovas nesiimtų priemonių tretiesiems asmenims perleisti ieškovės lėšomis ir darbu pastatytą ir įrengtą gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, visų pirma, ieškovės šiuo metu valdomą ir jos lėšomis sutvarkytą 40 arų žemės sklypo dalį, kurioje pastatytas ginčo gyvenamasis namas ir kiti neįregistruoti pastatai. Ieškovės teigimu, egzistuoja realus pavojus, jog atsakovas gali imtis veiksmų bandyti išvengti jam tikėtinai nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi netenkino ieškovės D. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė rėmėsi vien tik subjektyviomis prielaidomis, kad atsakovas, laisvai disponuodamas ginčo turtu, galėtų siekti jį išnuomoti, įkeisti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į jį. Teismas pažymėjo, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes nėra pakankamo pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovė D. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti jos prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. S. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Skundžiamoje nutartyje teismas visai nepasisakė dėl ieškinio prima facie (liet. preliminaraus) pagrįstumo, tik formaliai konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.2. Ieškinio dalykas yra nekilnojamasis turtas, kurį apsunkinus daiktinių teisių suvaržymais ar kurį perleidus kitiems asmenims, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas. Atsakovui nėra kliūčių disponuoti ginčo nekilnojamuoju turtu. Ieškovė pagrįstai bijo, kad atsakovas nesiimtų priemonių tretiesiems asmenims perleisti ieškovės lėšomis ir darbu pastatytą ginčo gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, ypač ieškovės valdomo 40 arų žemės sklypo dalį. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė, investavusi savo pinigines lėšas, neabejotinai patirtų nuostolių, be to, su šeima liktų be gyvenamosios vietos. Egzistuoja realus pavojus, kad atsakovas gali imtis veiksmų bandyti išvengti jam tikėtinai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

7.3. Teismas tik formaliais pagrindais atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į materialiųjų reikalavimų pobūdį ir tikslą, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo pateiktais išaiškinimais bylose, kuriose ginčijami sandoriai dėl nekilnojamojo turto. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti vertinama kaip nepažeidžianti atsakovo interesų, nes įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė. Esant tokio pobūdžio ginčui, nėra būtina nustatyti atsakovo nesąžiningumo faktą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės D. Š. atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ­– ir CPK) 320, 338 straipsniai). Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis remdamasi ji reiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grindžiamos tik ieškovės subjektyviomis prielaidomis.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos esant šių sąlygų visetui: pirma, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių pakanka joms taikyti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-809-236/2018).

12. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo preliminaraus pagrįstumo.

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.). Tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-780-180/2018).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ir tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neišsakė kitokio tiesioginio vertinimo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje reiškiami reikalavimai yra grindžiami kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais, be to, negalima daryti išvados, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Šios aplinkybės leidžia vertinti ieškinį kaip preliminariai pagrįstą. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad ši aplinkybė savaime nėra pakankama konstatuoti pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nustačius, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

15. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-196/2018; ir kt.).

16. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018). Nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti ir įvertinti, ar ieškovė nurodė (pateikė), o pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo (buvusio, esamo arba ateityje galimo (prognozuojamo) elgesio), suponuojančio grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, padaryti.

17. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2007 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutarties Nr. RV-1017 pagrindu atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas 1,3300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Šį žemės sklypą trečiasis asmuo B.. S. , kuris yra ieškovės ir atsakovo tėvas, formaliai padovanojo tik atsakovui. 2007 m. ieškovės ir atsakovo tėvas buvo išreiškęs valią jam priklausantį 1,3300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti abiem vaikams – ieškovei ir atsakovui, padovanojant ieškovei 40 arų žemės sklypo dalį, o atsakovui – 93 arų žemės sklypo dalį. Buvo susitarta, kad ieškovė jai skirtoje žemės sklypo dalyje galės statytis sau namus, dalį žemės sklypo naudoti išskirtinai savo ir savo šeimos poreikiams, o vėliau atsakovas faktiškai ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį perleis ieškovei. Po žemės sklypo dovanojimo atsakovui sandorio sudarymo ieškovė savo lėšomis, savo ir šeimos narių darbu jai skirtoje žemės sklypo dalyje pastatė gyvenamąjį namą ir kitus statinius, atliko gerbūvio sutvarkymo darbus. Ieškovė nurodė, kad šiame name yra faktinė ir deklaruota ieškovės ir jos šeimos narių gyvenamoji vieta. 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovė, veikdama kaip atsakovo įgaliotinė, kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo padalijimo ir paskirties pakeitimo procedūros inicijavimo.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė faktiškai naudojasi ginčo gyvenamuoju namu, atsakovas šios ieškovės teisės nevaržo, nereiškia jai reikalavimų išsikelti iš ginčo statinio ar turi kitų turtinių pretenzijų. Byloje esantys duomenys įgalina daryti išvadą, kad šiuo metu ieškovės teisės į gyvenamąjį būstą nėra pažeidžiamos.

19. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones paremtas ieškovės baime, kad atsakovas, naudodamasis tuo, jog nėra jokių ribojimų disponuoti jo vardu registruotu nekilnojamuoju turtu, turi galimybę bet kuriuo metu perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad ieškovės baimė ar įtarumas pripažintini subjektyviu situacijos vertinimu, pasireiškiančiu ieškovės nuogąstavimais, bet ne atsakovo veiksmų faktiniu atlikimu ar realiu ketinimu juos atlikti. Toks subjektyviu suvokimu išreikštas situacijos vertinimas nėra pakankamas pripažinti realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

20. Nei ieškinyje, nei atskirajame skunde ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti apie faktinius ar realiai tikėtinus atsakovo ketinimus ar veiksmus siekiant perleisti turtą ar kitaip nesąžiningai elgiantis išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nepateikta duomenų apie atsakovo bandymus (ketinimus) parduoti ginčo gyvenamąjį namą, jį išnuomoti, perduoti panaudai, sukurti kitokius daiktinių teisių apsunkinimus ar suvaržymus, sietinus su byloje pareikštais ieškovės reikalavimais. Nepateikus duomenų apie faktinius ar realiai tikėtinus atsakovo veiksmus, bloginančius ieškovės padėtį, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, išdėstytos aplinkybės šiuo metu nesuponuoja ieškovės interesų pabloginimo iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Nei ieškinyje, nei atskirajame skunde ieškovė neatskleidė aplinkybių, kurios lemtų galimus ieškovei nepalankius teisinius padarinius tuo atveju, jeigu nebūtų taikytos laikinosios apaugos priemonės, o jos ieškinys būtų patenkintas. Aplinkybė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl daiktinių teisių į konkretų turtą, pripažintina pakankamu pagrindu tariamai pažeistas teises ginti teisme, tačiau savaime nepatvirtina, jog bylą pralaimėjusi šalis vengs vykdyti teismo sprendimą.

21. Ieškovė ieškiniu neginčija nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, ji reiškia iš prievolinių teisinių santykių kylantį reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo (pagal ieškinio dalyko suformulavimą). Pripažintina, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovė gali įgyti nuosavybės teisę į konkretų nekilnojamąjį turtą, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia tarp šalių tikėtinai susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių pobūdžio. Vadinasi, ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad tokio pobūdžio ginče nėra būtina įrodinėti atsakovo nesąžiningumo faktą, laikytinas nepagrįstu.

22. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises padarymas – yra tik prevencinė priemonė, niekaip nepažeidžianti atsakovo interesų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde yra prašoma, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – konkretaus nekilnojamojo turto areštą. Taigi, ieškovės išsakyti argumentai apie tai, kad įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nekilnojamąjį turtą padarymu būtų užtikrinamas ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas, pripažintini nesusijusiais su ieškinio pareiškime ir atskirajame skunde išdėstytu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (ne)egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nebuvo įrodyti nesąžiningi atsakovo veiksmai ir realios grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesukuria pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis