- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2-985-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00073-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- B. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui M. S., trečiajam asmeniui B. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovas M. S. neteisėtai ir nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, priteisti ieškovei iš atsakovo nuostolių atlyginimą: natūra – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pinigais – 20 000 Eur kompensaciją už 40 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; arba tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti ieškovei iš atsakovo 188 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui šį nekilnojamąjį turtą išnuomoti, įkeisti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į jį iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
3. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atjungti elektros energijos tiekimą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius griovimo, statybos ar remonto darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei jame esančiuose statiniuose – malkinės pastate, garaže, šiltnamyje, pirtyje, nuotekų įrenginiuose, arteziniame ir šachtiniame gręžinyje iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Ieškovė nurodė, kad iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje, būtina imtis atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių tam, jog būtų užtikrintas būsimo ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Egzistuoja ir daugiau aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas gali nesąžiningai apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šias aplinkybes patvirtina tarp ieškovės ir atsakovo vykęs pokalbis telefonu, kurio įrašą ieškovė pateikė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad šiuo metu ieškovės pareikštas ieškinys yra priimtas ir išsiųstas atsakovui bei trečiajam asmeniui, įpareigojant juos pateikti atsiliepimus į pareikštą ieškinį, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas nuspręsti, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas siekia pakenkti nagrinėjamos bylos ginčo objektams ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas teisme, todėl vien telefoninio pokalbio įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis grėsmes būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones paremtas baime, pasireiškiančiu ieškovės nuogąstavimais, bet ne atsakovo veiksmų faktiniu atlikimu ar realiu ketinimu juos atlikti. Telefoninio pokalbio įrašas, juo labiau esant ginčui tarp šalių, nepagrindžia atsakovo ketinimo nevykdyti būsimo teismo sprendimo. Vien ieškovės subjektyvus vertinimas negali būti lemiamu veiksniu, sprendžiant apie atsakovo ketinimą pakenkti ginčo objektams ar nevykdyti teismo sprendimo.
8. Šioje proceso stadijoje ieškovė nekeitė ir netikslino ieškinio reikalavimų, ieškinys pareikštas dėl nepagrįsto praturtėjimo, t. y. reikalavimas kildinamas iš prievolinių teisinių santykių, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė D. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Prašymu ieškovė prašė taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones nei su pateiktu ieškiniu, todėl teismas nepagrįstai citavo ankstesnes teismų nutartis.
9.2. Nagrinėjamu atveju būtina pritaikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, nes pateiktu ieškiniu ieškovė reikalauja nuostolių atlyginimo natūra – priteisti gyvenamąjį namą.
9.3. Pateiktame garso įraše girdėti, kad atsakovas ketina atjungti elektra, nugriauti gręžinį ir garažą. Atjungus elektrą, nugriovus pastatus, ieškovė turėtų inicijuoti naują procesą dėl pabloginto turto atkūrimo.
9.4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo interesams nebūtų pakenkta.
Atsiliepimas
10. Atsakovas M. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2023 rugpjūčio 31d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nuo to laiko, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį, iki šiol atsakovas neatliko nė vieno realaus nesąžiningo veiksmo. Atsakovas apskritai neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
10.2. Pokalbio įrašas nepagrindžia atsakovo ketinimo nevykdyti būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovės naudai. Atsakovo nesąžiningumą turėtų patvirtinti ne bet kokie atsakovo veiksmai ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusijusios aplinkybės, tačiau tokie, kuriais siekiama sudaryti situaciją, kai nebeliktų galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą.
10.3. Tarp šalių nevyksta nei ginčas dėl elektros tiekimo, nei dėl naudojimosi namu tvarkos. Tokio pobūdžio reikalavimų ieškovė nėra pareiškusi.
10.4. Atsakovui nėra žinoma, kad pokalbiai telefonu būtų buvę įrašinėjami. Garso įrašai gali būti priemone faktiniams duomenims nustatyti tik tuomet, kai jie yra teisėti ir padaryti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
10.5. Jeigu slapta padarytas telefoninio pokalbio įrašas būtų pripažintas leistina įrodinėjimo priemone, iš jo turinio matyti, kad pokalbis yra išprovokuota, padarytas konflikto metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės
12. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas garso įrašas negali būti pripažinti tinkamu įrodymu, atsižvelgiant į tai, jog įrašas buvo padarytas slapta, neinformavus apie jo darymą atsakovo.
13. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatų gyvenimą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022). Kasacinio teismo praktikoje atsakovo teisių į asmens duomenų apsaugą apribojimas buvo pripažintas pateisinamu atsižvelgiant į tokius kriterijus: kad ieškovo tikslas įrašinėjant pokalbius telefonu buvo nukreiptas ne į atsakovo asmens duomenų rinkimą; įrašu ieškovas siekia apginti savo teisėtus interesus; iš byloje pateikto pokalbio garso įraše esančios informacijos negalima detaliai atskleisti asmens tapatybės tokiu būdu, kad tokia informacija galėtų būti priskiriama asmens duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).
14. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, vertinimo atsakovo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo aspektu, kai garso įrašas padarytas atsakovui nedavus sutikimo daryti pokalbio garso įrašą, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų pažeista teisė į privatumą, reikia, kad asmens duomenų tvarkymu būtų kišamasi į asmens privatų gyvenimą arba toks asmens duomenų tvarkymas vyktų ilgą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė garso įrašą pateikė, siekdama įrodyti aplinkybes, susijusias su poreikiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pateiktame garso įraše nėra atskleidžiami atsakovo asmens duomenys, jo asmeninio gyvenimo aplinkybės, išskyrus tiek, kiek tai susiję su pačių šalių konfliktu, kuris šiuo metu jau yra persikėlęs į teismą.
16. Atsižvelgiant į garso įrašo padarymo aplinkybes ir jame užfiksuotą informaciją, nagrinėjamu atveju atsakovo atsiliepime atskirąjį skundą pateikti argumentai nepaneigia garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo
17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
19. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Kadangi ieškovė šios teismo išvados neginčija, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako.
20. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė, nesutikdama su šia teismo išvada, nurodo, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui aiškiai pagrindžia jos pateiktas pokalbio garso įrašas. Taip pat pabrėžia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ji patirs žalą, o jas pritaikius – atsakovo interesams nebus pakenkta.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje konkrečioje byloje, t. y. būtent dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir, priešingai, negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti, apie tai ne kartą buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016, 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-464/2020). Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, visų pirma, apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kuri nustatoma įvertinus sąsajas tarp pareikšto reikalavimo bei prašomų taikyti konkrečių priemonių ar ribojimų, taip pat priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Proporcingumas reiškia, kad šiuo procesiniu institutu vienai šaliai negali būti suteikta privilegija iš anksto gauti tai, ką ji turėtų gauti po ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
22. Nagrinėjamoje byloje susijusiomis galėtų būti laikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios eliminuoja būsimo teismo sprendimo, jeigu juo būtų patvirtinta ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą (natūra ar pinigine išraiška), neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei atjungti elektrą ginčo objekte bei atlikti kitus veiksmus, ieškovės vertinimu, bloginančius jos teisinę padėtį ir keliančius grėsmę žalai padidėti, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirties. Be to, ieškovė prašo nuostolių atlyginimo natūra – priteisti gyvenamąjį namą, o prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašoma uždrausti atsakovui atlikti veiksmus žemės sklype ir joje esančiuose pagalbiniuose statiniuose. Kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškinys reiškiamas dėl nepagrįsto praturtėjimo, t. y. reikalavimas kildinamas iš prievolinių teisinių santykių, o pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonė ieškovė reikalauja uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kurie nėra susiję su jos pareikštais reikalavimais.
23. Pabrėžtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovei galbūt palankaus šioje byloje priimamo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tikslu. Šis proceso institutas negali tapti priemone sureguliuoti šalių nesutarimus, dėl kurių nėra pareikštas ieškinys.
24. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad pateiktas garso įrašas nepagrindžia atsakovo ketinimo nevykdyti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo. Iš pateikto garso įrašo galima girdėti tik du konfliktuojančius asmenis, kurie pokalbio metu iš esmės stengiasi vienas kitą įžeisti, provokuoja, kaltina vienas kitą, o atsakovo pasisakymai, kad jis atjungs elektrą ar kažką nugriaus, skamba kaip vienas iš būdų suerzinti ieškovę, kuri jam iš esmės atsako tuo pačiu (nurodo savo ketinimus atlikti tam tikrus veiksmus atsakovo atžvilgiu), tačiau realių ketinimų, susijusių su teismo sprendimo įvykdymu ateityje atsakovas nenurodo. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas ieškovei trukdo naudotis turtu, jį gadina, todėl vien toks garso įrašas nėra pakankamas būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmei pagrįsti. Nepateikus duomenų apie faktinius ar realiai tikėtinus atsakovo veiksmus, bloginančius ieškovės padėtį, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl išdėstytos aplinkybės šiuo metu nesuponuoja ieškovės interesų pabloginimo iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.
25. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (ne)egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nebuvo įrodyti nesąžiningi atsakovo veiksmai ir realios grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesukuria pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.