Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-11-07 · Civilinė byla Nr. e2VP-16575-991/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
e2VP-16575-991/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08177-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova
Pareiškėjas
D. L.
Suinteresuotas asmuo
A. J., V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-16575-991/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08177-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.18. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. prašymą dėl skolininkui priklausančio turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., V. J., antstolė S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas 2017-06-09 kreipėsi į teismą, prašydamas teismo nustatyti A. J. turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. J. dalį, nustatant, kad A. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. J. gaunamo atlyginimo ir kitų pajamų, ½ dalis jos banko sąskaitose esančių lėšų, ½ dalis sutuoktinei V. J. priklausančio žemės sklypo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš suinteresuoto asmens A. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolės S. S. žinioje yra vykdomoji byla, užvesta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3218-998/2017 dėl 22514,20 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo ir skolininko A. J. pareiškėjo naudai. Skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2017-05-08 turto arešto aktais Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui A. J. ir jo sutuoktinei V. J. priklausantis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3218-998/2017 dėl 22514,20 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo ir skolininko A. J., išieškotojo pareiškėjo D. L. naudai. Antstolė 2017-05-08 turto arešto aktais Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo skolininko A. J. sutuoktinei V. J. priklausantį turtą: ½ dalį žemės sklypo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), skolininkui A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei V. J., įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, bei pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą 2017-06-09, t. y. iki CPK 667 straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimo, kuri imperatyviai numatė, jog teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Teismas 2017-06-12 nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui neįvykdžius teismo nutarties, 2017-06-23 nutartimi pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Dėl šios teismo nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas. Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-19 nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2017-06-12 ir 2017-06-23 nutartis priėmė iki naujos CPK redakcijos (2017-07-01) įsigaliojimo, todėl formaliai turėjo teisinį pagrindą reikalauti iš pareiškėjo parengti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, nes tokia nuostata buvo imperatyviai įtvirtinta CPK 667 straipsnio 2 dalyje. Kadangi įstatymų leidėjas panaikino dalies dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo imperatyvumą, išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis neprašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-23 nutartis nebėra aktuali.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1, 2 dalys).

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas A. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su suinteresuotu asmeniu V. J.. V. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. J. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas žemės sklypas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pinigines lėšas. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatytina, kad skolininkui A. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. J. gaunamų pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių bei ½ dalis žemės sklypo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. J. banko sąskaitose esančių lėšų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 667 straipsnio teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015, 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo prašymas šioje dalyje netenkintinas, kadangi byloje nėra duomenų, jog būtų areštuotos V. J. piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-03-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-586-464/2013 išaiškino, jog skolininko turto dalis nustatoma konkrečiai egzistuojančiame turte, o ne ateityje galimai įgytame bet kokiu teisiniu pagrindu turte. Todėl nenustatinėjama dalis į lėšas, kurios gali patekti į ateityje atidarytas sąskaitas.

Pareiškėjas prašo priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos šalių interesai yra priešingi, pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, t. y. 2 reikalavimai 3 (66,67 proc.), pareiškėjui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti – 161,34 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog nauja CPK 593 straipsnio 5 dalies redakcija įsigaliojusi nuo 2017-07-01 numato, kad už pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau teismas priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškimas pateiktas teismui 2017-06-09, dar iki naujos CPK redakcijos įsigaliojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. L. prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. J. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių bei ½ dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Kitos prašymo dalies netenkinti.

Priteisti pareiškėjui D. L. iš skolininko A. J. 161,34 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno Eur ir 34 ct) bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei S. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova