- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-06
- Bylos Nr.
- e2-6389-476/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Danutė Činčiuvienė
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Marijai Muchambetalijevai,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. V., institucijos, teikiančios išvadas byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama:
Žemesnės instancijos teismas
nustatyti vaiko L. U. V. gyvenamąją vietą su ja; patvirtinti tokią bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką: tėvas turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis suderinęs su vaiko motina savo atvykimą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 dienas, nebent šalys šį terminą sutrumpino raštu ar bendru suturimu. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, tėvas bendravimo laiką derina su motina, atsižvelgdamas į ugdymo įstaigos ir ugdymo užsiėmimų (būrelių) lankymo režimą; tėvui bendravimui su vaiku priklauso kas antras savaitgalis nuo penktadienio 19 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. Vaiko tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinu į gyvenamąją vietą, nebent susitartų kitaip, atsižvelgiant į bendravimo su vaiku vietą; vaikui L. U. V. esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis; šalys susitaria, kad Kūčios. Kalėdos, Naujieji metai, Velykos Švenčiamos su vaiku šalių susitarimu, t.y. išlaikant proporcingumo principą (pvz., tėvui sudaromos sąlygos Švęsti su vaiku Velykų bei Kalėdų antrąją dieną arba poriniais metais Velykas vaikas švenčia su mama. o Kalėdas - su tėvu, neporiniais metais - Velykas vaikas švenčia su tėvu, o Kalėdas - su mama). Naujuosius metus (gruodžio 31 d, - sausio l d.) vaikas švenčia kiekvienais metais paeiliui su kiekvienu iš tėvų, nebent šalys susitaria kitaip; šalys susitaria, kad tėvas turi teisę atostogauti su vaiku ne mažiau kaip 14 (keturiolika) dienų per kalendorinius metus. Šalių susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali būti skaidoma į dalis, bet ne ilgesnė nei savaitės trukmės, nebent šalys raštu susitarė kitaip; šalys susitaria, kad atostogų datą, vietą ir trukmę raštu (elektroniniu paštu arba sms žinute) suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, nebent šalys tarpusavio sutarimu šį terminą pakeitė; kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko; šalis praleidusi informavimo apie atostogų laiką terminą netenka jai atitinkamu laikotarpiui tenkančio prioritetu pasirinkti atostogų laiką - prioritetas pereina kitai šaliai; tėvo atostogos su vaiku derinamos atsižvelgiant ir į iš anksto suplanuotus vaiko vizitus pas gydytojus; jei vienas iš tėvų ketina išvykti su vaiku atostogų iš Lietuvos, tai privalo informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamos išvykos, informuojant į kokia valstybę vykstama ir buvimo trukmę joje; šalys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti atostogauti išvykstant iš Lietuvos; vaikui, pradėjus lankyti ugdymo įstaigą - mokyklą, tėvų atostogos su vaiku derinamos atsižvelgiant į vaiko atostogų grafiką, nustatytą mokymosi įstaigos; šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją. susijusią su vaiko sveikata bei apsilankymu medicinos įstaigose, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo; vaikui susirgus ar sunegalavus, šalys susitaria viena kitai suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką; aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei rėžinio ypatumai ir pan.; apie aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą el. laišku ar SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet nevėliau kaip per 3 dienas nuo tokios aplinkybės atsiradimo ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; šalys įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat kontaktinių duomenų (elektroninio pašto, telefono numerio) pasikeitimą viena kitą informuoti raštu ne vėlinu kaip per 7 (septynias) darbo dienas, nurodant tikslų gyvenamosios vietos adresą bei pakitusius kontaktinius duomenis.priteisti iš atsakovo vaikui L. U. V. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovę paskiriant piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. kovo mėn., t, y. už keturis mėnesius, kas sudarytų 800 Eur.įpareigoti atsakovą grąžinti vaikui paskirtą neįgalumo pašalpą (po 215 Eur) už keturis mėnesius, t.y. nuo 2017 m. gruodžio mėn., kas sudarytų 860 Eur, pervedant į Ieškovės sąskaitą.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė advokatė Danutė Činčiuvienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu R. V. (V.) pažįstami apie 3.5 metų. Jie nebuvo susituokę, bet apie du metus kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) šeimoje gimė dukra L. U. V. Atsakovas tėvystę pripažino ir šalys bendrai rūpinosi dukros poreikių tenkinimu. Nuo 2017 m. birželio mėnesio atsakovas pradėjo gyventi skyrium, tačiau su dukra bendraudavo pagal jų bendrą susitarimą. 2017 m. lapkritį atsakovas išvyko ir nuo to laiko iki einamojo momento vos keletą kartų buvo atvykęs pas dukrą. Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio atsakovas neteikė dukrai jokio išlaikymo. Paskutinį kartą atsakovas pervedė dukrai 200 Eur, tai buvo 2017 m. lapkričio 21 d. Šiuo metu dukra gyvena su ja. Mano, jog gyvendama su ja dukra bus tinkamai prižiūrėta ir auklėjama, todėl nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Ji dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos yra apie 3000 Eur. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Mergaitė nelanko ugdymo įstaigos, todėl ji samdo auklę. Duomenų apie atsakovo finansinę padėtį ji neturi. Būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti jis skiria maždaug 400 Eur per mėnesį, todėl prašo iš atsakovo dukters išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamų išmokų.
Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nuo praeitų metų gruodžio mėnesio neteikia jokio išlaikymo dukrai, todėl susidarė įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. kovo mėn., t.y. už keturis mėnesius, kas sudarytų 800 Eur, kuris turi būti priteistas iš atsakovo.
Be to, į atsakovo sąskaitą yra pervedama dukters L. U. V. neįgalumo pašalpa, kurią sudaro 215 Eur. Tam tikra laiką atsakovas pervesdavo į jos sąskaitą ir šią sumą. Tačiau nustojęs teikti išlaikymą, atsakovas nebeperveda ir nepilnametei dukrai priklausančios neįgalumo pašalpos, kurią tikėtinai naudoja savo reikmėms nuo 2017 m. gruodžio mėn. (4 mėnesius), kas sudaro 860 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, 2018-07-17 atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime atsakovas R. V. nurodė, kad sutinka dėl dukters L. U. V. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tol kol vaikas pats galės nuspręsti su kuo nori gyventi. Sutinka dėl nustatytų bendravimo taisyklių, tol kol vaikas pats galės nuspręsti kaip ir kiek bendrauti su tėvu. Atsakovas nurodė, kad nesutinka dėl skolos priteisimo, teismo išlaidų apmokėjimo, bei vaiko išlaikymo sumos dydžio. Prieš išeidamas vaiko priežiūros atostogų jis dirbo įmonėje UAB „Ali šokoladinė“, jo alga siekė 400 Eur. Šiuo metu jis nenutraukęs vaiko priežiūros atostogų, dėl ko jis neturi jokių pajamų. Nutraukus vaiko priežiūros atostogas jo alga sieks 400 Eur. Nekilnojamojo ar kitokio turto jis neturi. Jo dukra nuo 2017 m. kovo mėn. gauna neįgalumo išmoką, pirmoji įmoką gauta balandžio mėnesį. Ši išmoka skiriama metams, tad paskutinė įmoka gauta 2018 m. kovo mėn. L. U. V. didžiąją laiko dalį gyveno su juo, tai yra iki 2017 m. lapkričio 3 d., todėl pagal susitarimą išmoka priklausė jam. 2017 m. gruodžio mėn. jis ieškovei pervedė 415 Eur (215 Eur neįgalumo išmoką, 200 Eur vaiko išlaikymui). Kadangi nuo 2017 m. gruodžio mėn. negavo vaiko priežiūros atostogų išmokos (apie 580 Eur), kurią Sodra paskaičiuodavo antrais vaiko priežiūros atostogų metais (nuo 2017-03-11 iki 2018-03-11) nuo J. P. algos ir buvo išmokama į jos sąskaitą, o pagal susitarimą turėjo būti pervedama į jo sąskaitą, todėl nuo to laiko jis į J. P. sąskaitą nepervedė nei vaiko išlaikymui skirtų pinigų, nei neįgalumo išmokos. Sutinka grąžinti L. U. V. neįgalumo išmoką už tris mėnesius (2017 m. gruodį, 2018 m. sausį ir vasarį) 645 Eur. Prašė teismo sumažinti įsiskolinimo ir vaiko išlaikymo sumos dydį atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas ir finansinę padėtį.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Marija Muchambetalijeva ieškovės ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu buvo susisiekta telefonu. Vyras nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, o tik deklaravęs gyvenamąją vietą. Faktiškai jis gyvena nuomojamajame bute (duomenys neskelbtini). Yra vedęs, gyvena su žmona Inga V. dviese. Dirba padienius darbus, padeda UAB „Ali šokoladinėje“. Turi nereguliarias pajamas-vidutiniškai 500,00 Eur. Atsakovas teigė, kad nuo dukters L. U. gimimo ir iki šiol yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas teigė, kad su J. P. išsiskyrė 2017 m. liepos mėn. Dukra L. U. liko gyventi su mama J. P.. Šiuo metu su dukra jis matosi savaitgaliais, 1-2 kartus per mėnesį. Mergaitę pasiima iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nusiveža į (duomenys neskelbtini). Jis kartu su dukra pramogauja: eina į baseiną, vaikų žaidimų kambarius, pasivaikščioja prie jūros. Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo sutinka, tačiau nesutinka dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, 2018-07-26 teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. 2018-05-07 pateikė išvadą dėl nepilnametės L. U. V., kurioje nurodyta, kad skyriaus pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės J. P. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute (apie 64 kv.m.), kuriame yra visi patogumai, gyvena J. P. ir šalių nepilnametė dukra L. U.. Būsto būklė labai gera - namuose švaru, erdvu, tvarkinga, yra visi šeimai reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai bei buitinė technika, pastebėta daug žaislų ir ugdymosi priemonių. Sudarytos labai geros sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis nepilnametei.
Šalies argumentai
J. P. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) reklamos operacijų vadove. Mėnesio pajamas sudaro 3000 Eur dydžio darbo užmokestis, 100 Eur dydžio neįgalumo pašalpa dukrai ir 160 Eur dydžio neįgalumo pašalpa ieškovei. Pasak J. P., ji tikisi, kad atsakovas daugiau bendraus su dukra ir prieš atvykdamas įspės iš anksto. L. U. V., gimusi (duomenys neskelbtini), auga namuose, ugdymo įstaigos nelanko. Pasak ieškovės, ji yra pateikusi prašymą dėl dukros priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, planuoja ją (arba privatų vaikų darželį) pradėti lankyti ateinančiais mokslo metais. Motina nurodė, kad L. U. turi įgimtą širdies ydą. Su mažamete dėl amžiaus bendrauta nebuvo.
Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, bylos aplinkybes, vaiko amžių, į tai, kad L. U. nuo gimimo gyvena su motina, Skyriui neturint duomenų, kad J. P. netinkamai vykdytų motinos pareigas, mano, kad nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų mergaitės interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo
Ieškovė prašė teismo, nustatyti dukters L. U. V. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2017 m. liepos mėnesio. Dukra nuo gimimo gyvena su motina (ieškove). Mergaitei yra du metai, todėl per šį laikotarpį atsakovo (tėvo) ir dukters ryšys yra silpnesnis, nes su dukterimi bendrauja retai. Teismas neturi duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų motinos valdžia, netinkamai rūpintųsi vaiku, ar būtų neatsakinga motina. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas dukrai augti ir vystytis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad tėvas R. V. su ieškovės reikalavimu dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina, sutiko, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko L. U. V.gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) atitiktų vaiko interesus.
Ieškovė taip pat prašė teismo, nustatyti atsakovo R. V. bendravimo su dukra tvarka.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su dukterimi tvarka, savo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nesiūlė. Ieškovės teigimu, atsakovas su dukterimi bendrauja mažai. Taigi teismo nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaikui optimali ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką, nepažeidžianti tėvų lygybės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Atsakovo R. V. bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai mažamečio vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką: tėvas turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis suderinęs su vaiko motina savo atvykimą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 dienas, nebent šalys šį terminą sutrumpino raštu ar bendru suturimu. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, tėvas bendravimo laiką derina su motina, atsižvelgdamas į ugdymo įstaigos ir ugdymo užsiėmimų (būrelių) lankymo režimą; tėvui bendravimui su vaiku priklauso kas antras savaitgalis nuo penktadienio 19 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. Vaiko tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinu į gyvenamąją vietą, nebent susitartų kitaip, atsižvelgiant į bendravimo su vaiku vietą; vaikui L. U. V. esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis; šalys susitaria, kad Kūčios. Kalėdos, Naujieji metai, Velykos Švenčiamos su vaiku šalių susitarimu, t.y. išlaikant proporcingumo principą (pvz., tėvui sudaromos sąlygos Švęsti su vaiku Velykų bei Kalėdų antrąją dieną arba poriniais metais Velykas vaikas švenčia su mama. o Kalėdas - su tėvu, neporiniais metais - Velykas vaikas švenčia su tėvu, o Kalėdas - su mama). Naujuosius metus (gruodžio 31 d, - sausio l d.) vaikas švenčia kiekvienais metais paeiliui su kiekvienu iš tėvų, nebent šalys susitaria kitaip; šalys susitaria, kad tėvas turi teisę atostogauti su vaiku ne mažiau kaip 14 (keturiolika) dienų per kalendorinius metus. Šalių susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali būti skaidoma į dalis, bet ne ilgesnė nei savaitės trukmės, nebent šalys raštu susitarė kitaip; šalys susitaria, kad atostogų datą, vietą ir trukmę raštu (elektroniniu paštu arba sms žinute) suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, nebent šalys tarpusavio sutarimu šį terminą pakeitė; kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko; šalis praleidusi informavimo apie atostogų laiką terminą netenka jai atitinkamu laikotarpiui tenkančio prioritetu pasirinkti atostogų laiką - prioritetas pereina kitai šaliai; tėvo atostogos su vaiku derinamos atsižvelgiant ir į iš anksto suplanuotus vaiko vizitus pas gydytojus; jei vienas iš tėvų ketina išvykti su vaiku atostogų iš Lietuvos, tai privalo informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamos išvykos, informuojant į kokia valstybę vykstama ir buvimo trukmę joje; šalys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti atostogauti išvykstant iš Lietuvos; vaikui, pradėjus lankyti ugdymo įstaigą - mokyklą, tėvų atostogos su vaiku derinamos atsižvelgiant į vaiko atostogų grafiką, nustatytą mokymosi įstaigos; šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją. susijusią su vaiko sveikata bei apsilankymu medicinos įstaigose, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo; vaikui susirgus ar sunegalavus, šalys susitaria viena kitai suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką; aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei rėžinio ypatumai ir pan.; apie aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą el. laišku ar SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet nevėliau kaip per 3 dienas nuo tokios aplinkybės atsiradimo ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; šalys įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat kontaktinių duomenų (elektroninio pašto, telefono numerio) pasikeitimą viena kitą informuoti raštu ne vėlinu kaip per 7 (septynias) darbo dienas, nurodant tikslų gyvenamosios vietos adresą bei pakitusius kontaktinius duomenis.
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.).
Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.1 d., 2d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 200,00 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį nepilnametei dukrai L. U. V. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamos sudaro 3000 Eur atlyginimas bei 142 Eur prarasto darbingumo pensija. Ieškovė turi įsiskolinimų kreditoriams. Atsakovas teigia, kad šiuo metu jo pajamos yra 450 Eur per mėnesį, todėl vaiko išlaikymui jis galėtų skirti 150 Eur per mėnesį. Mergaitė turi lengvą neįgalumą, jai nustatyta įgimta širdies yda, mergaitei yra mokama 215 Eur neįgalumo pašalpa. Teismas vertina, kad atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra. Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali savo nepilnametei dukrai teikti išlaikymą po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymo kas mėnesį nepilnamečiam vaikui suma mažintina iki 150,00 Eur. Ieškovė J. P. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji prašo iš atsakovo R. V. priteisti išlaikymo įsiskolinimą 800 Eur, susidariusį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio, tai yra už keturis mėnesius, kadangi atsakovas nuo 2017 m. gruodžio mėnesio išlaikymo neteikė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas patvirtino, kad išlaikymo dukrai nemoka nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai L. U. V. po 150 Eur kas mėnesį, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už keturis mėnesius – 600 Eur.
Dėl įpareigojimo grąžinti neįgalumo pašalpą
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą grąžinti L. U. V. paskirtą neįgalumo pašalpą (po 215 Eur) už keturis mėnesius, t.y. nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėnesio, kas sudarytų 860 Eur, pervedant šią sumą į ieškovės sąskaitą. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį patvirtino aplinkybes, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio jis nepervedė dukrai neįgalumo pašalpos, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, atsakovas įpareigotinas grąžinti L. U. V. paskirtą neįgalumo pašalpą 860 Eur (už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėnesio) pinigus pervedant į ieškovės J. P. sąskaitą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1200 Eur už advokato teisinę pagalbą bei 150 Eur žyminio mokesčio, kurios yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo R. V. (V.) ieškovės J. P. naudai.
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 54,00 Eur žyminis mokestis (150,00 Eur x 12 mėn. x 3% = 54,00 Eur). Be to, Teismas šioje byloje taip pat patyrė 5,32 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,32 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko L. U. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti R. V. bendravimo su dukterimi L. U. V. tvarką: tėvas turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis suderinęs su vaiko motina savo atvykimą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 dienas, nebent šalys šį terminą sutrumpino raštu ar bendru suturimu. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, tėvas bendravimo laiką derina su motina, atsižvelgdamas į ugdymo įstaigos ir ugdymo užsiėmimų (būrelių) lankymo režimą; tėvui bendravimui su vaiku priklauso kas antras savaitgalis nuo penktadienio 19 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. Vaiko tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinu į gyvenamąją vietą, nebent susitartų kitaip, atsižvelgiant į bendravimo su vaiku vietą; vaikui L. U. V. esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su dukra telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis; šalys susitaria, kad Kūčios. Kalėdos, Naujieji metai, Velykos Švenčiamos su vaiku šalių susitarimu, t.y. išlaikant proporcingumo principą (pvz., tėvui sudaromos sąlygos Švęsti su vaiku Velykų bei Kalėdų antrąją dieną arba poriniais metais Velykas vaikas švenčia su mama. o Kalėdas - su tėvu, neporiniais metais - Velykas vaikas švenčia su tėvu, o Kalėdas - su mama). Naujuosius metus (gruodžio 31 d, - sausio l d.) vaikas švenčia kiekvienais metais paeiliui su kiekvienu iš tėvų, nebent šalys susitaria kitaip; šalys susitaria, kad tėvas turi teisę atostogauti su vaiku ne mažiau kaip 14 (keturiolika) dienų per kalendorinius metus. Šalių susitarimu, atostogų trukmė su tėvais gali būti skaidoma į dalis, bet ne ilgesnė nei savaitės trukmės, nebent šalys raštu susitarė kitaip; šalys susitaria, kad atostogų datą, vietą ir trukmę raštu (elektroniniu paštu arba sms žinute) suderina tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, nebent šalys tarpusavio sutarimu šį terminą pakeitė; kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko; šalis praleidusi informavimo apie atostogų laiką terminą netenka jai atitinkamu laikotarpiui tenkančio prioritetu pasirinkti atostogų laiką - prioritetas pereina kitai šaliai; tėvo atostogos su vaiku derinamos atsižvelgiant ir į iš anksto suplanuotus vaiko vizitus pas gydytojus; jei vienas iš tėvų ketina išvykti su vaiku atostogų iš Lietuvos, tai privalo informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamos išvykos, informuojant į kokia valstybę vykstama ir buvimo trukmę joje; šalys privalo viena kitai perduoti visus vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių gali prireikti atostogauti išvykstant iš Lietuvos; vaikui, pradėjus lankyti ugdymo įstaigą - mokyklą, tėvų atostogos su vaiku derinamos atsižvelgiant į vaiko atostogų grafiką, nustatytą mokymosi įstaigos; šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją. susijusią su vaiko sveikata bei apsilankymu medicinos įstaigose, taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl vaiko papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo; vaikui susirgus ar sunegalavus, šalys susitaria viena kitai suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką; aptarta bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo/motinos ar vaiko liga, tėvo/motinos darbo laiko bei rėžinio ypatumai ir pan.; apie aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą el. laišku ar SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet nevėliau kaip per 3 dienas nuo tokios aplinkybės atsiradimo ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus; šalys įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat kontaktinių duomenų (elektroninio pašto, telefono numerio) pasikeitimą viena kitą informuoti raštu ne vėlinu kaip per 7 (septynias) darbo dienas, nurodant tikslų gyvenamosios vietos adresą bei pakitusius kontaktinius duomenis.Priteisti iš atsakovo R. V. a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai L. U. V., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir tęsti iki dukters pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Materialinio išlaikymo pradžia 2018-04-01. Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai L. U. V.a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų, 00 ct) materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-04-01.Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini).Įpareigoti atsakovą grąžinti L. U. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą neįgalumo pašalpą 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-04-01, pervedant į ieškovės J. P. sąskaitą. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-04-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priteisti iš atsakovo R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų, 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio.Iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 54,00 Eur ( penkiasdešimt keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,32 Eur (penkis eurus, 32 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.