Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-359-264/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-12
Bylos Nr.: e2A-359-264/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00746-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas: UAB „Kauno architektai“
Atsakovas: VŠĮ senelių namai „Užusaliai“, UAB „Krėslynų močiutės“
Trečiasis asmuo: Kauno

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-359-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00746-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kauno architektai“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1208-7252/2017 pagal ieškovės UAB „Kauno architektai“ ieškinį atsakovėms VŠĮ senelių namai „Užusaliai“, UAB „Krėslynų močiutės“, tretiesiems asmenims Kauno kredito unijai, Kauno 5-ojo notarų biuro notarei L. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kauno architektai“ patikslintame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2016 m. vasario 12 d. VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ ir UAB „Krėslynų močiutės“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovė VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ būdama skolinga ieškovei su atsakove UAB „Krėslynų močiutės“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovei UAB „Krėslynų močiutės“ buvo parduotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Sudarant sutartį abi atsakoves atstovavo tas pats asmuo, o tai traktuotina kaip sandorio sudarymas su pačiu savimi. Nekilnojamasis turtas parduotas už nepagrįstai didelę kainą. VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ veikla buvo sustabdyta, todėl įmonė negalėjo sudaryti jokių sandorių. Sustabdžius veiklą įmonė turėjo atsiskaityti su kreditoriais.Atsakovės VŠĮ senelių namai „Užusaliai“, UAB „Krėslynų močiutės“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė actio Pauliana ieškiniui būtinų sąlygų nepagrindė, be to, praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Trečiasis asmuo Kauno kredito unija atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Trečiasis asmuo Kauno 5-ojo notarų biuro notarė L. G. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Kauno architektai“ atsakovėms VŠĮ senelių namai „Užusaliai“, UAB „Krėslynų močiutės“ 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Kauno architektai“ 16,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Dėl senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad gavus iš antstolės raštą sužinojo, jog VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ jokio turto neturi, kad jį perleido. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 8 d. Veiklos sustabdymo akte A. E. J. nepranešė, kad turtą perleido kitai bendrovei, kad jokio turto neturi, ieškovė neįrodė, kaip ji po 2016 m. rugpjūčio 16 d. nustatė, kad atsakovės neturi jokio turto ir, kad turtą pardavė. Teismas laikė nepatikimais liudytojo K.B. parodymus, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažymėjo, kad ieškovė, būdama projektavimo paslaugų teikėja, turi galimybę prisijungti prie duomenų bazės ir patikrinti, kokį nekilnojamąjį turtą turi užsakovas, be to, 2016 m. vasario 25 d. susitarime aiškiai nurodyta, kad turto (žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė UAB „Krėslynų močiutės“ (o ne VŠĮ senelių namai „Užusaliai“). Visiems žinoma aplinkybė, kad žemės sklypas po pastatais negali būti parduodamas atskirai nuo pastatų, žemės sklypo ir statinių savininkas yra tas pats. Šį susitarimą pasirašė UAB „Krėslynų močiutės“ direktorė A.E. J., V. Z., UAB „Kauno architektai“ direktorius R. J..Dėl ieškovės( kreditorės) teisių pažeidimo perleidžiant turtą. Teismas sprendė, kad labiau netikėtina, nei tikėtina, kad atsakovė, siekdama išvengti 4 114,92 Eur skolos sumokėjimo ieškovei, pardavė savo nekilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad atsakovių turtas įkeistas kredito unijai 2014 m. liepos 31 d., t.y. anksčiau, nei su ieškove sudaryta 2014 m. spalio 13 d. statinio projektavimo paslaugų sutartis. Išieškojimo iš įkeisto turto atveju, pirmenybę turi hipotekos kreditorius. Taip pat pažymėjo, kad turtas buvo parduotas už 138 000 Eur su sąlyga, kad bus grąžintas visas VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ skolinis įsipareigojimas KKU pagal 2014 m. liepos 11 d. paskolos sutartį. Su kredito unija buvo atsiskaityta turto pardavimo metu pervedant pinigus į kredito unijos sąskaitą.Vertindamas sandorio kainą, teismas sprendė, kad nors VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ ir UAB „Krėslynų močiutės“ vadovė ta pati – direktorė A.E. J., kuri yra vienasmenis valdymo organas, nėra pagrindo manyti, kad turtas parduotas už pernelyg aukštą kainą, nes, neįrodytas atsakovių nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu, o taip pat kaip ginčo sandoris pažeidžia ieškovės interesus. Taip pat teismui nebuvo pagrindo teigti, kad sandoris sudarytas su pačiu savimi, nes šiuo atveju nėra LR CK 2.134 str. 1d. numatytų pagrindų. Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatyme nenumatytas viešosios įstaigos veiklos sustabdymas (tik reorganizavimas ir likvidavimas), tačiau nenumatyta, kad tai draudžiama. Be to, nėra numatyta, kad VŠĮ veiklos sustabdymo metu draudžiami tokie sandoriai kaip turto perleidimas. Pagal įstatus nekilnojamojo turto pardavimas nėra minėtos VŠĮ veikla.Dėl ieškovės reikalavimo teisės sandorio sudarymo metu. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimo teisė atsirado ne 2015 m. gruodžio mėnesį, bet 2016 m. kovo 13 d. Pagal 2014 m. spalio 13 d. sutarties 6.1.1 p., užsakovas ( VŠĮ Senelių namai „Užusaliai“) įsipareigoja apmokėti PVM sąskaitas faktūras per 3 darbo dienas. PVM sąskaita faktūra KA Nr.16/10 dėl 4 114,92 Eur skolos išrašyta 2016 m. kovo 10 d.Teismas nustatė, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu neįrodytas, paduotas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą ir dėl to yra pagrindas ieškinį atmesti. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, protingumo, sandorių stabilumo principu, teismas sandorio nepripažino negaliojančiu ir nenaikintinu.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovėms, valstybei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti; priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Kauno architektai” ieškinį patenkinti; pripažinti negaliojančia ab initio 2016 m. vasario 12 d. VŠĮ senelių namai „Užusaliai” ir UAB „Krėslynų močiutės” sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas žemės sklypas (u. n. (duomenys neskelbtini)), pastatas - Gyvenamasis namas (u. n. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad ji 1 metų ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti nepraleido, nes apie ginčijamą sandorį sužinojo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iš antstolei pateikto veiklos sustabdymo akto, ieškinį teismui pateikė 2017 m. kovo 21 d. Nors šiame veiklos sustabdymo akte A. E. J. nepranešė, kad turtą perleido kitai bendrovei, kad jokio turto neturi, tačiau apie sandorį ieškovė sužinojo tik po to, kuomet kreipėsi į antstolių kontorą dėl 2016 m. gegužės 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1745-527/2016 4114,92 Eur skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, nors prieš tai ieškovei buvo žinoma, kad skolininkė turi turto. VŠĮ senelių namai „Užusaliai” nevykdė savo įsipareigojimų ir projektavimo darbai buvo sustabdyti, todėl ieškovė duomenų bazėje netikrino ar VŠĮ senelių namai „Užusaliai” vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad labiau netikėtina, nei tikėtina, kad VŠĮ senelių namai „Užusaliai”, siekdama išvengti 4 114,92 Eur skolos sumokėjimo ieškovei, pardavė savo nekilnojamąjį turtą. Pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Krėslynų močiutės” įgijo nekilnojamąjį turtą, akivaizdžiai pažeidžia ieškovės, kaip VŠĮ senelių namai „Užusaliai” kreditorės, interesus. VŠĮ senelių namai „Užusaliai” neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio. Dėl šio sandorio sudarymo nebuvo priimtas nei teismo sprendimas, nei koks nors kitas privalomas imperatyvaus pobūdžio valstybės aktas. Todėl nesant jokio poreikio skolininkei VŠĮ senelių namai „Užusaliai” nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą perleisti UAB „Krėslynų močiutės”, tokiu būdu siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, leidžia pagrįstai teigti, kad ginčo sutarties sudarymu iš esmės buvo siekiama sąžiningos verslo praktikos požiūriu neteisėtų tikslų. Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovės buvo nesąžiningos. Abiejų atsakovių direktorė yra A. E. J., todėl ji puikiai žinojo, kodėl turtas perleidžiamas ir, kad sandoris pažeidžia ieškovės teises. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės reikalavimo teisė atsirado ne 2015 m. gruodžio mėnesį, bet 2016 m. kovo 13 d, nes ieškovės manymu, reikalavimo teisė atsirado nuo tada, kuomet VŠĮ senelių namai „Užusaliai” nustojo mokėti ieškovei sutartas sumas. 2015 m. gruodžio 30 d. sąskaita faktūra KA Nr.15/62 nustatyta, kad reikia mokėti 1 737,72 Eur, avansas – 1 737,72 Eur. Sandoris yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas nes sudarant sutartį abi atsakoves atstovavo tas pats asmuo - direktorė A. E. J., o tai traktuotina, kaip sandorio sudarymas su pačiu savimi; nekilnojamasis turtas pagal sutartį parduotas už nepagrįstai didelę kainą, t. y. vidutinė turto vertė Registrų Centro duomenimis yra 21 678 Eur, o turtas parduotas už 138 000 Eur; A. E. J., žinodama, kad turi skolinių įsipareigojimų ieškovei, turtą iš vienos savo vadovaujamos įstaigos pardavė kitai savo vadovaujamai bendrovei taip siekdama jį nuslėpti; jeigu VŠĮ senelių namai „Užusaliai” veikla buvo sustabdyta nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 2016 m. vasario 12 d. ji negalėjo sudaryti jokių sandorių; sustabdant juridinio asmens veiklą, turėjo būti atsiskaityta su įmonės kreditoriais.Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės VŠĮ senelių namai „Užusaliai“, UAB „Krėslynų močiutės“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o 2017 m. spalio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti išlaidas patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos proceso metu. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai: Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ji ieškinio senaties termino nepraleido. Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad 2016 m. birželio 8 d. veiklos sustabdymo akte A. E. J. nepranešė, kad turtą perleido kitai bendrovei, kad jokio turto neturi, ieškovė neįrodė, kaip ji po 2016 m. rugpjūčio 16 d. nustatė, kad atsakovės neturi jokio turto ir kad turtą pardavė. Konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kokiu būdu apeliantė sužinojo apie 2016 m. vasario 12 d. sudarytą ginčijamą pirkimo — pardavimo sandorį, apeliantė nepateikė, tik apsiribojo deklaratyviais ir iš esmės pertekliniais teiginiais, kad apie aukščiau minėtą sandorį buvo sužinota tik po kreipimosi į antstolių kontorą. Kad vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas patvirtina ieškovės, UAB „Krėslynų močiutės“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus sudarytas trišalis susitarimas Nr. SUT-2016, kurį inicijavo ieškovė (K. B. iki 2016 m. sausio 12 d. buvo UAB „Kauno architektai“ vadovas, koordinavęs tarp ieškovės ir VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ sudarytos statinio projektavimo paslaugų sutarties vykdymą). Iš susitarimo aiškiai matyti, kad jį pasirašo jau nebe VŠĮ senelių namai „Užusaliai“, o UAB „Krėslynų močiutės“. Ieškovė kaip verslo subjektas turėjo būti itin atidi ir sudarydama trišalį susitarimą, kurio objektas, jos pačios teigimu priklausė jos VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ ir pasidomėti, kodėl minėtą susitarimą pasirašo kitas subjektas. Net ir teigiant, kad ieškovė pasirašydama trišalį susitarimą, nežinojo, kad pasikeitė aukščiau minėto susitarimo objekto savininkas, tai neturėtų keisti išvados, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi CK 6.66 str. 3 d. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Nors apeliantė cituoja liudytojo K.B. parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad liudytojo K.B. parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Apeliantės argumentai dėl jos reikalavimo teisės atsiradimo momento prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tik ieškovei atlikus savo įsipareigojimus pagal paslaugų sutartį, VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ atsirasdavo pareiga už šiuos atsiskaityti. VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio metu (t. y. 2016 m. vasario 12 d.) neturėjo prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Tokia prievolė VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ atsirado tik po 2016 m. kovo 7 d. gauto leidimo. Tai patvirtina ir 2016 m. kovo 10 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 3 bei jo pagrindu ieškovės pateikta 2016 m. kovo 10 d. PVM sąskaita-faktūra Serija KA Nr. 16/10. Apeliantės turtinis reikalavimas VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ atžvilgiu atsirado ne anksčiau kaip 2016 m. kovo 10 d. t. y. tada, kai buvo išrašyta PVM saskaita-faktūra Serija KA Nr. 16/10. Apeliaciniame skunde pozicija, kad reikalavimo teisė atsirado 2015 m. gruodžio mėn. iš esmės yra grindžiama apeliantės į bylą pateikta 2015 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita - faktūra Serija KA Nr. 15/62, kurioje nurodoma 1737,72 Eur. Ji yra išrašyta pagal paslaugos sutarties aktą Nr. 2. Pats aktas byloje apeliantės nėra pateikiamas, tai leidžia daryti išvadą, kad galimai apeliantės atlikti darbai pagal paslaugų sutartį VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ iš viso nebuvo priimti. Laikant kad VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ apeliantei yra skolinga ir aukščiau minėtoje PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytą piniginę sumą, nesuprantama, kodėl tiek 2016 m. gegužės 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu, tiek 2017 m. kovo 21 d. pateiktame ieškinyje yra nurodoma tik 4114,92 Eur. Be to, būtent tokios sumos dydį pirmosios instancijos teismo metu patvirtino ir liudytojas R. J.. Apeliantė neįrodė actio Pauliana instituto taikymui CK 6.66 str. 1 d. būtinos sąlygos buvimo. Paslaugų sutartis, iš kurios ieškovė ir kildina savo reikalavimo teisę, buvo sudaryta 2014 m. spalio 13 d., t. y. jau po VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ ir KKU sudarytos paskolos sutarties, kurios vykdymas ir buvo užtikrintas hipoteka, konstatuotina, kad KKU VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ atžvilgiu turi būti laikomas pirminiu kreditoriumi. Be to, hipoteka buvo įregistruota Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka Hipotekos registre. Ieškovė turėjo visas teisines galimybes žinoti apie egzistuojančią hipoteką. Net ir nesudarius ginčijamo sandorio, išieškojimas į buvusį turtą galėtų būti nukreiptas tik gavus KKU kaip hipotekos kreditoriaus sutikimą. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad ginčo sutarties sudarymu iš esmės buvo siekiama sąžiningos verslo praktikos požiūriu neteisėtų tikslų. Nors VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ neturėjo pareigos sudaryti ginčo sandorio, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ siekė išvengti atsiskaitymo su ieškove. VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ kaip ir kiekvienas ūkio subjektas, turėjo teisę laisva valia nuspręsti, ar sudaryti ginčijamą sandorį, ar ne, nepaisant to, ar tam apeliantės nuomone buvo tam tikras poreikis. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus, kad ginčijamas sandoris sudarytas siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovių direktorė yra A. E. J., todėl ji puikiai žinojo, kodėl turtas perleidžiamas ir, kad sandoris pažeidžia ieškovės teises, tačiau teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad nėra pagrindo teigti, jog sandoris sudarytas su pačiu savimi, nes šiuo atveju nėra LR CK 2.134 str. 1 d. numatytų pagrindų. Be to, A. E. J. sudarydama ginčijamą sandorį veikė pagal įstatymą kaip atsakovių (t. y. juridinių asmenų) atstovė, ginčijamas sandoris buvo sudarytas būtent tarp juridiniu asmenų, o ne tarp fizinio asmens A. E. J. ir vieno iš juridiniu asmenų (atsakovių). Perleidžiant ginčijamo sandorio objektą nebuvo siekiama pažeisti apeliantės kaip tariamo kreditoriaus teisių. A. E. J. išsamiai nurodė aplinkybes, susijusias su UAB „Krėslynų močiutės“ įkūrimu. Apeliantės teiginys dėl turto pardavimo už per didelę kainą prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ginčijamojo sandorio objekto kaina buvo nustatyta vadovaujantis sutarčių laisvės principu ir remiantis UAB „Ober-haus“ nekilnojamojo turto 2016 m. sausio 18 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 32746 VAT_2016 KLE KAUN nustatyta vertinamo turto rinkos verte (126 000 Eur). Nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę VĮ Registrų centras nustato atlikdamas masinį vertinimą, tačiau vien tik masiniu būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės negalima laikyti nei objektyviai teisinga, nei pagrista. Ne per didelė, o priešingai, aiškiai mažesnė kaina leidžia pripažinti skolininką, taip pat net ir kitą sandorio šalį, nesąžiningu.VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ su ieškove elgėsi sąžiningai. 2016 m. gegužės 18 d., atsakydama į ieškovės pranešimą, VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ pateikė ieškovei informaciją dėl užklausos už pavėluotus darbus atsiskaitymo ir nurodė ne tik tai, kad ieškovė, iš esmės, pirmoji pažeidė paslaugų sutartį bei papildomą susitarimą neįvykdydama sutartinių įsipareigojimų šiuose dokumentuose nustatytu terminu, bet ir nurodė, kad visus VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ įsipareigojimus prisiims su naujais atsiskaitymo terminais UAB „Krėslynų močiutės“. Taigi, atsakovės nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekdamos nuslėpti ieškovei aktualią informaciją. Atsakovių sąžiningumą taip pat patvirtina 2017 m. spalio 5 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu UAB „Krėslynų močiutės“ atstovės A. E. J. duoti parodymai (garso įrašo 1:03:00 val.).Juridinio asmens veiklos stabdymas nėra civilinės teisės normų reglamentuojamas santykis. Teisės aktų normos suteikia teisę mokesčių mokėtojui galimybę būti laikinai atleistam nuo mokesčių, susijusių su pajamų uždirbimu, deklaracijų pateikimu, jei laikinai nevykdo veiklos. Juridinio asmens veiklos sustabdymas savaime nereiškia, kad šis negali sudaryti jokių sandorių (Valstybinės Mokesčių Inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2004-06-09 viršininko įsakymu Nr. VA-135 patvirtintos mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių 4 priedas).Net ir pripažįstant, kad VŠĮ senelių namai „Užusaliai“, sustabdžiusi savo veiklą, negalėjo sudaryti jokių sandorių, tai negalėtų lemti ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes vien ta aplinkybė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ buvo sustabdžiusi savo veiklą, nelemtų apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Turėtų būti keliamas klausimas dėl VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ kaip mokesčių mokėtojos tinkamo ar netinkamo pareigų vykdymo, kas nėra šio ieškinio dalykas. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė L. G. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai: Jokių kliūčių sudaryti ginčo sandorį ir užtikrinti šio sandorio teisėtumą nebuvo, dėl šio sandorio teisėtumo abejonių nekilo. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad sandoris neteisėtas, kadangi sudarant abi atsakoves atstovavo tas pats asmuo. A. E. J. sudarydama sandorį veikė kaip atsakovių direktorė, t.y. veikė pagal įstatymą. Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl ginčo objekto kainos. Nekilnojamojo turto kaina pirkimo - pardavimo sutartyje šalys (pardavėjas ir pirkėjas) nustato savo nuožiūra, laisva valia. Šiuo konkrečiu atveju šalys nurodė, kad bendra turto pirkimo pardavimo kaina 138 000 Eur. Šalys taip pat papildomai pateikė (tai nėra privaloma) 2016 m. sausio 18 d. UAB „OBER HAUS“ turto vertės nustatymo pažymą Nr.32746 VAT_2016 KLE KAUN. Nesutinku su ieškovės teiginiu, kad sandoris neteisėtas, kadangi A. E. J., žinodama, kad turi skolinių įsipareigojimų ieškovei, turtą iš vienos savo vadovaujamos įstaigos pardavė kitai savo vadovaujamai bendrovei, taip siekdama jį nuslėpti. Parduodamas turtas buvo įkeistas (hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno kredito unijai užtikrinant pardavėjo VšĮ senelių namai „Užusaliai“ prievolę pagal 2014 m. liepos 11 d. paskolos sutartį Nr. 14-00287. Turtas buvo parduotas gavus hipotekos kreditoriaus sutikimą su sąlyga, kad hipotekos kreditoriui būtų grąžintas visas VšĮ senelių namai „Užusaliai“ skolinis įsipareigojimas, kuris sudarė 137 913,22 Eur. Pardavėjas VšĮ senelių namai „Užusaliai“ nekilnojamąjį turtą pardavė tikslu padengti skolinį įsipareigojimą Kauno kredito unijai. Atsiskaitant pagal nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį 137 660 Eur buvo pervesta tiesiogiai į Kauno kredito unijos sąskaitą. Nesutinku su ieškovės teiginiu, kad sandoris neteisėtas kadangi VšĮ senelių namai „Užusaliai “ veikla buvo sustabdyta nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Sandorio sudarymo momentu valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose nebuvo jokių duomenų apie tai, kad pardavėjo VšĮ senelių namai „Užusaliai“ nekilnojamojo turto disponavimui būtų taikomi kokie nors draudimai ar ribojimai. Taip pat sutartyje pardavėjo VšĮ senelių namai „Užusaliai“ atstovė A. E. J. patvirtino, kad pardavėjo teisė naudotis, valdyti ir disponuoti turtu neatimta ir/ar— neapribota, tretieji asmenys, jokių teisių ir/ar pretenzijų į turtą neturi, visi pardavėjo sutartyje prisiimti įsipareigojimai yra visiškai teisėti ir neprieštaraujantys teisės aktams, viešajai tvarkai ar gerai moralei; pardavėjas nepažeidžia jokių sutarčių ar kitokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl 2016 m. vasario 12 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, kuria VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ pardavė, o UAB „Krėslynų močiutės“ nupirko žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia CK 6. 66 str. pagrindu ir restitucijos taikymo. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl actio Pauliana sąlygų

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Reikšdamas actio Pauliana reikalavimą, įrodyti actio Pauliana instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, kurias turėjo pareigą įrodyti ieškovė UAB „Kauno architektai“.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo sąlygos

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimo sąlygą.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.66 str. straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises – dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.). Teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės, o įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).Apeliantė teigia, kad VŠĮ senelių namai „Užusaliai”, ginčo nekilnojamojo turto pardavimu siekė išvengti 4 114,92 Eur skolos sumokėjimo ieškovei, tuo akivaizdžiai pažeidžia ieškovės, kaip VŠĮ senelių namai „Užusaliai” kreditorės, interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės teiginiai nepagrįsti objektyviais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio.Nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog atsakovė (pardavėja) VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ pardavė atsakovei (pirkėjai) UAB „Krėslynų močiutės“ nekilnojamąjį turtą, kuris pardavėjos buvo įkeistas kredito unijai 2014 m. liepos 31 d. sutartinės hipotekos pagrindu, užtikrinant 2014 m. liepos 11 d. paskolos sutarties Nr.14-0028 - dėl 472 000 Lt (kas atitinka 136 700 Eur) grąžinimą (el. bylos 1 t. b. l. 84-92, 132-138), todėl ieškovė, sudarydama 2014 m. spalio 13 d. statinio projektavimo paslaugų sutartį su atsakove VŠĮ senelių namai „Užusaliai“, turėjo pasidomėti ir galėjo sužinoti apie šios atsakovės turtinę padėtį, hipotekos kreditorių bei galimybes vykdyti sutartį.Byloje nustatyta ir apeliantė neginčija, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 138 000 Eur hipotekos kreditorės sutikimu su sąlyga, kad bus grąžintas visas VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ skolinis įsipareigojimas kredito unijai pagal 2014 m. liepos 11 d. paskolos sutartį ir kad su kredito unija buvo atsiskaityta turto pardavimo metu pervedant pinigus į kredito unijos sąskaitą, kad vėliau šį turtą įkeitė pirkėja UAB „Krėslynų močiutės“ kredito unijai užtikrindama pirkėjos prievolę, kylančią iš paskolos sutarties šiam turtui įsigyti. VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-03-02 duomenimis ginčo nekilnojamasis turtas nuo 2016 m. vasario 17 d., įregistruotas UAB „Krėslynų močiutės“ nuosavybės teise“ bei 2016 m. kovo 3 d. hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota hipoteka (el. bylos 1 t.b.l. 56-59). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad ginčo turtas parduotas už aiškiai per mažą kainą. Pardavus turtą, buvo gauti pinigai. Įvertinus tai, kad pardavus įkeistą turtą buvo atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi ir įkaito turėtoju, kurio reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami be eilės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu sumažintas skolininkės mokumas ir nereiškia, kad pats ginčijamas sandoris savaime pažeidė ieškovės kaip kreditorės teises ir teisėtus interesus (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2014 m. spalio 13 d. Statinio projektavimo paslaugų sutarties Nr. KA14/19 sąlygas, bendra paslaugų kaina – 30 000 Lt (8 688 Eur), o pagal sutarties 6.1.1 p. atsakovė VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ įsipareigojo apmokėti projektuotojui už atliktus darbus ar jų organizavimą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagal suderintus ir pasirašytus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras per 3 darbo dienas (el. bylos 1 t. b. l. 23-26). Kaip matyti iš apeliantės į bylą pateiktų duomenų apie VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ 4114, 92 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovei, šio dydžio kreditorės reikalavimas atsirado būtent pagal Atliktų darbų aktą Nr. 3, surašytą 2016 m. kovo 10 d. - atliktų darbų 3590, 33 Eur vertė (plius PVM -753, 97 Eur) ir užsakovei VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ per 3 darbo dienas neapmokėjus ieškovės išrašytos 2016 m. kovo 10 d. PVM sąskaitos-faktūros serija KA Nr.16/10 dėl 4 114, 92 Eur apmokėjimo už projektavimo paslaugas (el. bylos 1 t. b. l. 27-28, 87, 118, 120-121). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės reikalavimo teisė atsirado ne 2015 m. gruodžio mėnesį, bet 2016-03-13, t.y. vėliau nei sudarytas ginčijamas sandoris. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, aplinkybė, jog ginčijamas sandoris sudarytas tuo metu, kai VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ buvo sustabdžiusi savo veiklą, nėra reikšminga vertinant kreditorių teisių pažeidimo aspektu.

Dėl atsakovių nesąžiningumo

Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovės buvo nesąžiningos, nes abiejų atsakovių direktorė yra A. E. J., todėl ji puikiai žinojo, kodėl turtas perleidžiamas ir, kad sandoris pažeidžia ieškovės teises. Pažymėtina, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-262/2008). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog jo su skolininku sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-463/2013). CK 6.67 straipsnyje yra įtvirtinti ir konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka jiems patiems.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė neįrodė atsakovių nesąžiningumo. Nors VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ ir UAB „Krėslynų močiutės“ vadovė ta pati – direktorė A.E. J., kuri yra vienasmenis valdymo organas, tačiau vertinant ginčijamą sandorį (sudarytą tarp dviejų juridinių asmenų), nepripažintina, kad ginčo sandoris sudarytas su pačiu savimi. Byloje nenustatyta aplinkybių CK 2.134 str. 1d. numatytų apribojimų ir CK 6. 67 straipsnyje įtvirtinto nesąžiningumo prezumpcijos taikymui atsakovių atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad kredito unijai atsakovės VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ skolinis įsipareigojimas sudarė 137 913,22 Eur, nekilnojamasis turtas parduotas už 138 000 Eur. Kaip minėta šios nutarties 33 punkte apeliantė neteigė ir neįrodinėjo, kad ginčo nekilnojamasis turtas parduotas aiškiai per maža kaina, o teigė priešingai, kad parduotas už per didelę kainą, tačiau net ir nustačius tokią aplinkybę nebūtų pagrindo pripažinti skolininkę ir kitą sandorio šalį nesąžiningomis.Konstatavus, kad sudarius ginčijamą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos, neįrodžius atsakovių nesąžiningumo sąlygos, kitų actio Pualiana taikymo sąlygų analizavimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi, nesant bent vienos iš įstatyme nustatytų sąlygų, sandorio pripažinimas negaliojančiu aptariamu teisiniu pagrindu nėra galimas.

Dėl ieškinio senaties

Apeliantė UAB „Kauno architektai“ , nesutikdama su skundžiamu sprendimu, argumentuoja, kad nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti, kadangi apie ginčijamos Sutarties sudarymą sužinojo tik po to, kuomet kreipėsi į antstolių kontorą dėl 2016 m. gegužės 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1745-527/2016 4114,92 Eur skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, t.y. 2016 m. rugpjūčio 16 d. iš antstolei pateikto veiklos sustabdymo akto, o ieškinį teismui pateikė 2017 m. kovo 21 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnio nuostata, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes ieškovė, būdama projektavimo paslaugų teikėja, turėjo galimybę prisijungti prie duomenų bazės ir patikrinti, kokį nekilnojamąjį turtą turi užsakovas, be to, 2016-02-25 trišaliame susitarime Nr. SUT-2016, kurį pasirašė ir ieškovės UAB „Kauno architektai“ direktorius R. J., aiškiai nurodyta, kad turto (žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra UAB „Krėslynų močiutės“ (o ne VŠĮ senelių namai „Užusaliai“). Apeliantės teigimu, jos reikalavimo teisės atsirado jau 2015 m. gruodžio mėnesį. Todėl esant šioms aplinkybėms spręstina, kad jau nuo 2016-02-25 ieškovė turėjo pareigą pasidomėti atsakovės VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su ieškove. VĮ nekilnojamojo turto registro duomenimis 2016-02-12 pirkimo-pardavimo sutartis išviešinta 2016-02-17, o ieškinys pateiktas 2017-03-21, praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą nuo sandorio išviešinimo, ieškovė neprašė jo atnaujinti (CK 6.66 straipsnio 3 dalis, 1.127 straipsnis), todėl esant atsakovių prašymui taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis.).

Dėl bylos baigties

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę į jų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo iš apeliantės priteisti visas bylinėjimosi išlaidų, jų patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių duomenų apie patirtų išlaidų dydį, jų apskaičiavimo su pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas atsakovėms VŠĮ senelių namai „Užusaliai“ ir UAB „Krėslynų močiutės“ nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.). Trečiasis asmuo Kauno 5-ojo notarų biuro notarė L. G. nepateikė prašymo dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 15,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu (pagrindas-pažyma su išlaidų apskaičiavimu), todėl netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistinos šios išlaidos (CPK 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės 15, 12 Eur (penkiolika eurų ir 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 18865952, įmokos kodas – 5660) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas