Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje yra VĮ Turto bankas, Kupiškio rajono savivaldybė, atstovaujama Kupiškio rajono mero, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas iš esmės pareiškimui neprieštarauja, jeigu teismas nustatytų, jog pareiškėjos nurodomas turto valdymas atitinka CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas. Tačiau mano, jog pareiškėjas V. J. nepateikė visapusiškų įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodyto statinio statybos teisėtumą ir nepateikė dokumentų, kad garažas, į kurį jis prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tai tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), o taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi (CK 4.68 straipsnio l dalis). Taigi, tik pareiškėjui pateikus papildomus rašytinius įrodymus ir juos išanalizavus, galima bus spręsti apie jo pareikšto prašymo pagrįstumą.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas V. J. pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Patvirtino, jog 1986 m. gegužės mėnesį iš V. S. už 805 rublius įsigijo garažą tuometinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo įtrauktas į garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narių sąrašą, o V. S. – išbrauktas. Parodė, jog nuo to laiko šiuo garažu naudojasi, iki 1992 metų laikydavo savo automobilį, o nuo 1992 metų persikėlęs gyventi į kaimą davė garažu naudotis savo sūnui R. J.. Visą tą laiką už garaže sunaudojamą elektros energiją, žemės mokestį buvo sumokama bendrijos pirmininkams, tačiau mirus paskutinei pirmininkei, K., bendrija pirmininko neišrinko, todėl šiuo metu yra mokama tik vietinė rinkliava už atliekų išvežimą.

7. Pareiškėjo atstovas advokatas K. Paspirgėlis yra įsitikinęs, kad pareiškimas turi būti tenkinamas: pareiškėjas V. J. šį garažą valdo daugiau nei 38 metus, jį įsigijo sumokėdamas V. S. už garažų bendrijos pajus, tą patvirtina jų pateikti rašytiniai įrodymai. Nuo to lako V. J. garažą naudojo savo reikmėms, vėliau žodinės panaudos sutarties pagrindu davė naudotis savo sūnui, kuris garažu naudojasi iki šiol. Niekas per visą tą laiką jokių pretenzijų į garažą nereiškė, nuobaudų dėl neteisėtos statybos neskyrė, pareiškėjui buvo siunčiami ir nurodymai sumokėti rinkliavą už atliekų išvežimą, kas patvirtina, jog ir ši įstaiga V. J. laikė garažo valdytoju.

8. Suinteresuoto asmens NŽT atstovas A. S. iš esmės pareiškimui neprieštaravo, pati institucija duomenų, paneigiančių ar patvirtinančių pareiškėjo V. J. teiginius įrodymų neturi, žemė sklypas, kuriame stovi garažas, kuriuo naudojasi V. J., priklauso valstybei, nuo 2024 m. sausio mėnesio patikėjimo teise perduota Kupiškio rajono savivaldybei.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

10. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 21 punktas). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

12. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-943/2023).

13. Šioje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. J. 1986 m. gegužės 13 d. iš garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nario V. S. teisėtai įgijo kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ pastatytą garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), šiuo garažu naudojasi daugiau nei 38 metus (iki 1992 m. naudojosi pats, nuo 1992 m. perdavė naudotis sūnui R. J.), mokėjo garažų kooperatyvui už sunaudojamą elektros energiją, žemės naudojimo mokestį (kol šis buvo renkamas), iki šiol moka vietinę rinkliavą už atliekų išvežimą.

14. Nustatyta, jog garažas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jį pareiškėjas V. J. valdo atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, o per visą jo valdymo laikotarpį pareiškėjui niekas nėra pareiškęs pretenzijų į šį turtą. Visą valdymo laiką garažas pareiškėjo V. J. buvo valdomas kaip savas, pareiškėjas rūpinosi daikto išlaikymu, tiek pats, tiek ir sūnaus pagalba jį prižiūrėjo, kreipėsi dėl adreso suteikimo, kadastrinių matavimų bylos suformavimo.

15. Todėl teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos pareiškimui tenkinti, pareiškėjo V. J. pareiškimas yra tenkinamas ir pripažįstamas nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį. Šis sprendimas yra pagrindas pareiškėjui V. J. kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl daiktinių teisių į jį įregistravimo.

16. Nors VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas V. J. nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodyto statinio statybos teisėtumą, nepateikė dokumentų, kad garažas, į kurį jis prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka, teismas, nustatęs, jog garažas buvo pastatytas daugiau nei prieš 50 metų (prieš 54 metus), pastatytas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame sklype, per visus tuos 54 metus jokia institucija, pavyzdžiui, kontroliuojanti neteisėtas statybas bei taikanti priemones jų neteisėtiems padariniams pašalinti, nesiėmė jokių veiksmų neteisėtos statybos padariniams pašalinti, nesiėmė veiksmų, kad garažas įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas savavališkos statybos objektu. Be to, ir pati garažų eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, tikėtina, pakeitusi dar sovietų okupacijos metu įkurtą garažų kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. yra išregistruota iš viešo juridinių asmenų registro. Teismo posėdyje parodymus davęs pareiškėjas V. J., liudijęs jo sūnus R. J. teigė, jog bendrija nustojo egzistuoti mirus paskutinei bendrijos pirmininkei K. (vardas nenustatytas), pareiškėjas V. J. parodė, jog per visą tą laikotarpį, kurį jis naudojosi garažu, buvo 4 pirmininkai ir visi šiuo metu yra mirę, niekas nebesirūpino bendrijos veikla. Nenustačius, jog dėl neteisėtos statybos, savavališko sklypo užėmimo, bent viena institucija per 54 metus būtų sureagavusi, nesant tai patvirtinančių įrodymų, teismas konstatuoja, jog garažo statyba pagal tuo metu galiojusius teisės aktus valstybei priklausančiame žemės sklype buvo teisėta.

17. Visus procesinius dokumentus teismas suinteresuotam asmeniui siuntė elektroniniu būdu per EPP sistemą, todėl šioje byloje nebuvo patirta procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 268, 275, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškyje, (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.