Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Dalios Kačinskienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. K. prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-116-943/2015 priėmimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2208-619/2014 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams R. V. S., R. S. ir K. P. dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2208-619/2014, 2015 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo apeliacinį skundą tenkino, pripažino negaliojančia ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį ir taikė restituciją.

Sprendimu taip pat buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų tarp bylos šalių paskirstymo klausimas: iš atsakovų R. S. ir R. V. S. bei K. P. ieškovės J. K. naudai priteista lygiomis dalimis 579,20 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, t. y. po 193,08 Eur iš kiekvieno atsakovo, taip pat 5 039,39 Eur sumokėtam žyminiam mokesčiui atlyginti, t. y. po 1 679,80 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. kovo 19 d. gautas ieškovės J. K. prašymas priimti papildomą procesinį sprendimą, kuriuo be išvardintų bylinėjimosi išlaidų, būtų išspręstas ir 4000 Lt dydžio ieškovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Prieš vertinant ieškovės pateikto prašymo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog ieškovė prašo CPK 277 straipsnio pagrindu priimti byloje papildomą sprendimą, kuriuo būtų išspręstas visų jos bylos nagrinėjimo teisme metu patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba/ir teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba/ir teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, jog papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu tuomet, kai teismas, esant šalies pareikštam prašymui, neišsprendė tam tikro prašymo. Šiuo atveju dėl ieškovės nurodomos bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo, t. y. 4000 Lt atstovavimo teisme išlaidų, byloje buvo sprendžiama. Kaip prašyme nurodo ir pati ieškovė, teismas vertino ir šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų klausimą, tačiau nustatęs, jog nepateiktas šių išlaidų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, jų iš atsakovų ieškovei nepriteisė atlyginti. Iš išdėstyto akivaizdu, jog šiuo atveju papildomo sprendimo priėmimo galimybė neegzistuoja, kadangi priešingai nei numatyta CPK 277 straipsnyje, teismas vertino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, tačiau jų nepriteisė.

Tačiau iš ieškovės išdėstytų aplinkybių ir bylos medžiagos akivaizdu, jog teismo sprendimu yra įtvirtintas aiškus neatitikimas bylos medžiagoje esančioms faktinėms aplinkybėms, kurias ieškovė siekia pašalinti, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašymą tikslingiau būtų traktuoti prašymu pašalinti sprendime esančius apsirikimus, o ne priimti papildomą procesinį sprendimą.

CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo išdėstytos aplinkybės, tiek ir civilinės bylos Nr. 2A-116-943/2015 medžiaga patvirtina, jog 2015 m. kovo 5 d. sprendime rašymo ar aritmetinių klaidų dalyje, kurioje buvo sprendžiama bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir paskirstymo tarp bylos šalių klausimai, neegzistuoja (teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė jos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtų atstovavimo išlaidų - 4000 Lt apmokėjimo patvirtinimo), tačiau nepaisant to, sprendimu sukurta faktinė situacija neatitinka realiai susiklosčiusios situacijos, kadangi ieškovės prašymu nurodytos aplinkybės ir bylos medžiaga įrodo, jog ieškovė teismui buvo pateikusi nurodytos sumos (4000 Lt) apmokėjimą patvirtinančius įrodymus - pinigų priėmimo kvitą (t. 1, b. l. 147). Tokia faktinė ir teisinė situacija negali likti neištaisyta. Kaip buvo nurodyta, teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos ne formaliai, o vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas. Todėl, siekiant nustatyti tikrąją ieškovei iš atsakovų priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, pripažįstama, jog ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė ne 579,20 Eur (2000 Lt) (kaip nurodyta 2015 m. kovo 5 d. sprendime), o 1737,72 Eur (6 000 Lt) atstovavimo išlaidas, kurios lygiomis dalimis, t. y. po 579,24 Eur, iš atsakovų priteisiamos ieškovei atlyginti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2015 m. kovo 5 d. sprendime esantys neatitikimai faktinei situacijai taisytini, atitinkamai atliekant taisymus ir sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti ieškovės J. K. prašymą.

Ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendime esančius neatitikimus faktinei situacijai ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies šeštą pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 1737,72 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 72 euro centus) atstovavimo išlaidoms atlyginti, t. y. po 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 euro centus) iš kiekvieno atsakovo.“