Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-446/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-22
Bylos Nr.
1-38-446/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24516-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
V. Z.
Kaltinamasis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-38-446/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24516-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.2.20.3.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 22 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Gabrielei Petrylei,dalyvaujant prokurorui E. J.,nukentėjusiajam V. Z., jo atstovui advokatui D. P.,kaltinamajam A. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. gruodžio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį 20 MGL dydžio (753,20 Eur) bauda; 2) 2015 m. gruodžio 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 15 parų areštu; 3) 2016 m. liepos 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu, subendrinus su 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, 75 parų areštu; 4) 2017 m. vasario 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, subendrinus su 2016 m. liepos 1 d. nusprendžiu, laisvės atėmimu 7 mėnesiams, 2017 m. birželio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2018 m. liepos 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro; 5) 2021 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2021 m. lapkričio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro; 6) 2022 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui; 7) 2022 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 MGL dydžio - 1000 Eur – bauda, įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, laikoma atlikusiu 2 MGL dydžio – 100 Eur baudą, likusi baudos dalis nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. N. 2021 m. liepos 12 d. apie 15 val. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio prie (duomenys neskelbtini), susitikęs su Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-309/2022 (teisminio proceso Nr.1-01-1-47085-2015-5), kurioje jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, 157 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiuoju pripažintu V. Z., siūlydamas piniginį atlygį, prašė V. Z., kad šis, apklausiamas minėtoje Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, pakeistų ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje anksčiau duotus savo parodymus, o būtent, kad V. Z. „švelniau“ nurodytų nusikaltimo padarymo aplinkybes bei pamirštų kai kurias nusikaltimo padarymo aplinkybes, o V. Z. nesutikus atlikti šių veiksmų, grasino fiziniu susidorojimu, pasakydamas V. Z. bauginančius žodžius – „tau reikės vaikščioti ir gyventi (duomenys neskelbtini), aš kad ir sėsiu vis vien tave ras, galėčiau aš tave vietoj čia suspardyčiau“, duodamas suprasti, kad V. Z. gali būti sumuštas, ir tokiu būdu jis siekė paveikti nukentėjusįjį V. Z., kad šis Šiaulių apygardos teisme apklausos metu duotų melagingus parodymus.

Kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad V. Z. pažįsta daug metų. V. Z. ne pirmą kartą jį apkalba, prieš trejus metus vienoje baudžiamojoje byloje V. Z. jį nurodė, kaip nusikalstamos veikos iniciatorių, dėl ko jis buvo suimtas. Jo įsitikinimu, dėl įvykio 2021 m. vasarą prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, V. Z. jį taip pat apkalba. Tuo metu, kai jis su V. Z. buvo susitikęs prie tvenkinio, baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, kurioje jis kaltinamas prekyba žmonėmis, o V. Z. yra pripažintas nukentėjusiuoju, jis jau buvo davęs parodymus, kaltę pripažinęs, todėl jam nebuvo jokio pagrindo daryti poveikį nukentėjusiajam. Prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio jis atvyko su draugu T. V., buvo blaivus. Su kuo atvažiavo V. Z., jis nematė. V. Z. ranka jam pamojo, tokį jo gestą suprato kaip kvietimą prieiti, tačiau jis prie V. Z. nėjo, taip pat pamojo jam ranka, kad šis prieitų. Jo supratimu, jei V. Z. nori su juo pasikalbėti, tai jis ir turi prieiti. V. Z. prie jo priėjo. Nuo V. Z. sklido alkoholio kvapas. Priėjęs prie jo V. Z. ėmė nepagarbiai kalbėti apie jo giminaitį, motinos sugyventinį. Jis pasakęs V., kad jam tokios kalbos neįdomios ir stengėsi jas baigti. Kadangi V. Z., būdamas neblaivus, kalbėjo garsiai, tiesiog šaukė, o prie tvenkinio buvo daug žmonių, jis paprašė V., kad šis kalbėtų tyliau, nešūkautų. Paklausė V. Z., kaip byla, turėdamas omenyje baudžiamąją bylą, kuri nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. V. Z. atsakęs, kad nieko apie bylą nieko nežino, kad jį į posėdį nekviečia. Jokio pokalbio tarp jo ir V. Z. apie civilinius ieškinius nebuvo. Jam buvo žinoma, kad yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kokią sumą prašė priteisti V. Z., jis neįsidėmėjo, raštu pateiktų civilinių ieškinių jis neturėjo, visi jo dokumentai buvo pas gynėją advokatą. Su V. Z. pokalbio apie pinigus nebuvo, jis nereikalavo, kad V. Z. pakeistų parodymus. Jis teiravosi V. Z., kas nutiko jo kojai, nes matė, kad jam ant kojos yra įtvaras, tačiau jokių žodžių apie suspardymą jis nesakė ir tokių minčių neturėjo. Priešingai, pretenzijas jam reiškė V. Z., priekaištavo dėl močiutės namo padegimo. Jo ir V. Z. pokalbis truko apie penkias minutes, jis V. Z. negrasino, nieko iš jo nereikalavo ir pinigų nesiūlė. Telefonu V. Z. jis neskambino, V. Z. telefono numerio niekieno neprašė. Kartą parduotuvėje susitikęs V. Z. kaimyną pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pasiteiravo, kaip gyvena V. Z.. Šiam atsakius, kad V. išvykęs, dirba, daugiau nieko apie jį neklausinėjo, telefono numerio neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad su kaltinamuoju A. N. jis susipažino prieš septynerius metus, jų bendravimas nutrūko, kai A. N. pradėjo jį apgaudinėti. Jis yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, kurioje A. N. pareikšti kaltinimai prekyba žmonėmis. Toje byloje jis yra pareiškęs civilinį ieškinį, tačiau neprisimena, kokią sumą prašo priteisti iš A. N. ir kitų kaltinamųjų. Jis buvo susitikęs su A. N. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio 2021 m. vasarą. Prie tvenkinio jis atvyko su savo draugais. Išlipęs iš automobilio, rūkydamas pamatė, kad jam ranka moja, kviesdamas prieiti A. N.. Jis ėjo link A., A. link jo. Jiems susitikus, A. N. pasiteiravo kas nutiko jo kojai, nes ant jo kojos buvo uždėtas įtvaras. Po to A. pasiteiravo jo, ko jis tikisi iš ieškinio, kiek tikis gauti pinigų, tvirtino, kad niekas jam nieko nesumokės. A. pasakė, kad duos jam 400 Eur, vėliau parinktų dar, jei reikėtų. A. prašė jo, kad jis teisme pakalbėtų truputį švelniau. Tiksliai išsakytų A. N. žodžių jis neprisimena, tačiau gerai suprato, kad A. N. reikalauja, kad jis atisakytų civilinio ieškinio ir pakeistų savo parodymus. Jis atsisakė A. N. pasiūlytų 400 Eur. Priminė A. apie močiutės sudegintą ūkinį pastatą, išsakė jam savo nuomonę, kad galimai A. N. ir jo draugai sukėlė gaisrą. Į jo išsakytą nuomonę A. N. atsakęs, kad jei jis būtų deginęs, tai būtų sudeginęs viską. Jiems besikalbant, prie tvenkinio atvažiavo policijos pareigūnų automobilis. Jie vienas nuo kito atsitraukė, jis atsitraukė dėl to, kad jam buvo žinoma, jog A. N. yra paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su juo. Mano, kad A. N. nuo jo atsitraukė dėl tos pačios priežasties. Pravažiavus policijos pareigūnams, jie vėl vienas prie kito priėjo. A. N. kalbėjo pakeltu tonu, pasakė, kad jam reikės gyventi (duomenys neskelbtini). Jis tai suprato kaip grasinimus. Gerai pažinodamas A. N., žinodamas jo būdą, suprato, ką jis nori pasakyti. A. N. ne kartą yra smurtavęs prieš jį, mušęs ir spardęs jį net kitų žmonių akivaizdoje. Jis visada paklusdavo A. N., daug kartų nuo jo yra nukentėjęs, niekada nesiskųsdavęs, tačiau tuo metu jis jau buvo apsisprendęs, kad taip tęstis ilgiau nebegali, kad jis daugiau nebekentės, todėl ir dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Nei jo draugai, su kuriais jis atvažiavo prie tvenkinio, nei A. N. draugas, kuris stovėjo nuo jų apie dešimties metrų atstumu, pokalbio tarp jo ir A. N. negirdėjo. A. N. nors kalbėjo pakeltu tonu, tačiau pakankamai tyliai, aplinkiniai jų pokalbio negalėjo girdėti. Savo draugams, su kuriais atvyko išsimaudyti tvenkinyje, apie pokalbį su A. N. nepasakojo. Jei A. N. jo nebūtų kvietęs, jis prie jo nebūtų priėjęs. Jis bijo A. N..

Liudytojas A. N. parodė, kad nukentėjusysis V. Z. yra jo kaimynas, su kuriuo kartais išgeria, kartu yra tekę talkininkauti įvairiuose darbuose. Su V. susiskambina, pasikalba apie įvairius buitinius reikalus, V. Z. niekada nėra skundęsis, kad yra nukentėjęs nuo A. N.. Jis yra matęs kelis kartus V. Z. kartu su A. N., tačiau kokie reikalai juos sieja, jam nežinoma. Kartą, kai jis su vienu pažįstamu žmogumi sėdėjo ant suoliuko, įrengto dviračiu take, šalia kelio (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), prie jų sustojo A. N., važiavęs automobiliu, pasiteiravo, ar jis nematęs „(duomenys neskelbtini)“, paklausęs, ar neturi jo telefono. V. Z. vadinamas pravarde „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Kaip tik tą dieną, valandą prieš sutinkant A. N., jam skambino V. Z., su kuriuo kalbėjosi apie įprastus, gyvenimiškus dalykus. Jis V. Z. mobiliojo telefono numerio nebuvo įsivedęs savo telefone, todėl pasakė, kad jo numerio neturi, tačiau A. N. jis padiktavo tą telefono numerį, iš kurio prieš valandą jam buvo skambinęs V. Z.. Pats jis turi kelias pravardes - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas J. P. parodė, kad V. Z. yra jo pusbrolis, kaltinamojo A. N. jis nepažįsta, su juo jokių reikalų nėra turėjęs, kas sieja V. ir A. taip pat nežino, nes atvirai su V. nepasikalba, jis niekada nėra skundęsis dėl savo bėdų. Tą dieną, kai jis su V. ir V. Ž. atvyko išsimaudyti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, matė, kad V. buvo nuėjęs su kažkuo pasikalbėti. Kai jie išlipo iš automobilio, matė, kad kažkas pamojo ranka, V. pasakė, kad eina pasikalbėti ir nuėjo. Jis ir V. Ž. išsimaudė tvenkinyje. Kol jie maudėsi, V. Z. su kažkuo kalbėjosi. Jis matė, kad tai buvo sportiškos išvaizdos jaunuolis, kurio jis nepažįsta. Kai jie išsimaudę atėjo prie automobilio, V. taip pat atėjo prie jų, išsimaudė tvenkinyje ir jie išvažiavo. Po pokalbio su jaunuoliu V. Z. atrodė įprastai, nebuvo nei susijaudinęs, nei pasimetęs. Papriekaištavus, kad V. reikia laukti, pastarasis atsakęs, kad jam reikėjo pasikalbėti su A.. Apie ką jie kalbėjosi, nei tą dieną, nei vėliau V. Z. jam nepasakojo. Kad V. Z. kas nors būtų grasinęs, nei iš paties V., nei iš kitų žmonių jis negirdėjo. Jis nematė, kad atvažiavus prie tvenkinio ir išlipus iš automobilio, V. Z. būtų kam nors pamojęs.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad V. Z. pažįsta nuo vaikystės, A. N. nepažįsta, negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti, kad 2021 m. vasarą prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kur buvo atvykęs išsimaudyti, buvo A. N.. Tą kartą jis vairavo automobilį, buvo blaivus, V. Z. ir J. P. gėrė alų. Kai atvažiavo prie tvenkinio ir išlipo iš automobilio, jis matė pavėsyje, prie treniruoklių stovinčius du vaikinus. Išlipus iš automobilio V. Z. ir J. P. gėrė alų, rūkė. Jam pasirodė, kad vienas iš tų vaikinų, stovinčių prie treniruoklių, pamojo ranka. Kadangi V. Z. nuėjo prie jų, jis suprato, kad tie vaikinai taip pasikvietė V. Z.. Kad V. Z. būtų kam nors mojęs, jis nematė, kad būtų kas nors ką nors kvietęs vardu, šaukęs, negirdėjo. Tuo metu, kai V. Z. kalbėjosi, jis ir J. P. maudėsi tvenkinyje. Jiems išlipus iš vandens, V. Z. sugrįžo nuo tų vaikinų, atrodė ramiai, kaip įprastai. V. išsimaudė ir jie išvažiavo. Apie pokalbį su vaikinais, prie kurių V. Z. buvo priėjęs, nieko nepasakojo, nesiskundė, kad jam kas nors būtų grasinęs.

Liudytojas T. V. parodė, kad jis ir A. N. - geri draugai, V. Z. pažįsta tik iš matymo. 2021 m. vasarą prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio jis atvyko susitikti su A. N.. Jiems besikalbant, prie tvenkinio atvažiavo automobilis, iš kurio priekinės keleivio vietos išlipo V. Z., kuris mojo ranka A., taip kviesdamas jį prieiti, šaukė A. vardu. Daugiau niekas iš automobilio neišlipo. A. N. ignoravo kvietimą, tuomet V. Z. pats priėjo prie A. N.. Jų pokalbyje jis nedalyvavo, stovėjo per 1-2 metrus nuo A.. Nesuprato, apie ką kalba V. Z., iš jos elgesio, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, suprato, kad jis yra neblaivus. Girdėjo, kaip V. įžeidinėjo A. šeimą, artimuosius vadino ožiais. Pokalbio turinio jis negirdėjo, nesuprato apie ką kalbėjo V. Z. ir A. N., tačiau pakelto tono, grasinimų iš A. negirdėjo. Jo įsitikinimu, pokalbio nei apie baudžiamąją bylą, nei apie pinigus, nebuvo. Girdėjo V. kaltinimus dėl padegimo. Jo nuomone, V. ir A. pokalbis truko apie penkias minutes. Po pokalbio su A. V. grįžo prie automobilio, su kuriuo jis atvažiavo, įsėdo į jį ir išvažiavo. Ką veikė kiti asmenys, atvažiavę kartu su V. Z., jis nestebėjo, pasakyti negali.

2021 m. liepos 14 d. V. Z. pareiškimu (1 t., b. l. 21) kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2021 m. liepos 12 d. jam nuvykus prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini) miestelyje, jį pasišaukęs A. N. siūlė pinigų, apie kelis šimtus eurų, kad jis pakeistų parodymus ir atsisakytų civilinio ieškinio byloje, kurioje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju dėl prekybos žmonėmis, su šiuo pasiūlymu jis nesutiko, dėl ko sulaukė grasinimų.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., b. l. 108-109) ir foto nuotraukų (1 t., b. l. 112-120) matyti, kad parodymų patikrinimo metu 2021 m. rugsėjo 21 d. nukentėjusysis V. Z. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio prie (duomenys neskelbtini), parodė vietą, kur 2021 m. liepos 12 d. atvykęs prie ežero, susitiko su A. N., paaiškino, kad abu, pasitraukę 8-10 metrų nuo sporto aikštelės, kalbėjosi. Pokalbio metu A. N. klausė, kas buvo jo kojai, į tai jam atsakęs, kad trauma. A. N. klausė, ar jis galvoja gauti pinigų, sakė, kad turi 400 eurų ir dar kažkiek sukrapštytų, nes ieškinio jis vis tiek nemokės ir jis jokių pinigų negaus. Atsisakius priimti tokį pasiūlymą, A. N. pakeltu balsu pasakė, kad jam reikės vaikščioti (duomenys neskelbtini), kad jeigu galėtų, tai tuoj pat čia jį suspardytų. Paklausus ar tai jis padegė jo močiutės namo ūkinius pastatus, A. N. jam šypsodamasis atsakė „jeigu jis būtų deginęs, būtų viską sudeginęs“.

Akistatos tarp V. Z. ir A. N. metu (1 t., b. l. 132-135) V. Z. parodė, kad nuvykus prie ežero ir išlipus iš automobilio, A. N. jį pašaukė ateiti pamodamas ranka. Priėjus prie jo, abu paėjo atokiau į šoną ir kalbėjosi. Pradžioje paklausė, kas nutiko kojai, po to prasidėjo kalba apie bylą. A. N. jam sakė, kad ant jo niekas nepyksta, kad jis (V. Z.) negaus pinigų dėl civilinio ieškinio byloje, sakė duos 400 eurų ir dar kažkiek parinks. Kai jam atsakė, kad jo pinigai jam nereikalingi, A. N. tonas pasikeitė ir šis ėmė kalbėti agresyviai, pakeltu tonu, pradėjo grasinti „tau reikės vaikščiot po (duomenys neskelbtini), aš sėsiu ar nesėsiu tau reikės vaikščiot po (duomenys neskelbtini), jei galėčiau čia vietoj tave suspardyčiau“. Pravažiavus policijos pareigūnų automobiliui, A. N. nuo jo atsitraukė, o šiems nuvažiavus, A. N. vėl priėjo prie jo ir pasakė: „nu žėk, mąstyk, tau gyvent“. Į tai jam atsakė „gerai“ ir nuėjo šalin. Mano, kad šio pokalbio metu A. N. tikėjosi, kad jis byloje atsisakys pareikšto ieškinio. Be to, pastarasis anksčiau per draugus (duomenys neskelbtini) jo jau ieškojo. Minimoje byloje iki šiol teisme dar nebuvo apklaustas, tačiau savo pozicijos teisme nekeis ir pareikšto civilinio ieškinio neatsisakys. A. N. akistatos metu parodė, kad V. Z. niekur nesivedė, kur buvo, ten ir stovėjo. Jie kalbėjo apie ankstesnę bylą, jis V. Z. asmeniškai pinigų neturėjo ir jų jam nebūtų siūlęs. Baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo padarymo yra prisipažinęs, tad pakeltu tonu nekalbėjo, tam nebuvo priežasties ir jokių grasinimų jam nereiškė. Pareikšto ieškinio neprašė sumažinti, be to, teisme kaltę dėl padaryto nusikaltimo yra pripažinęs dar iki susitikimo su juo. Taip pat šio susitikimo metu V. Z. jo klausė apie padegimą, tačiau jam atsakė, kad to jis nedarė. V. Z. specialiai neieškojo, tik maždaug prieš mėnesį iki šio susitikimo, būdamas kaime susitiko vyriškį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir šio klausė apie V. Z..

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo (1 t. b. l. 50) matyti, kad ikiteisminio tyrimo, kuriame tiriamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje, V. Z. buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Iš 2020 m. vasario 27 d. kaltinamojo akto ištraukos (3 t., b. l. 209-211) matyti, kad A. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis 2014 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas asmens pažeidžiamumu, verbavo ir gabeno V. Z. į (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad jis būtų išnaudojamas nusikalstamai veikai daryti.

Iš nukentėjusiojo V. Z. apklausų protokolų (1 t., b. l. 32-34, 36-4142-44) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Z. davė parodymus apie A. N. padarytas neteisėtas veikas jo ir kitų asmenų atžvilgiu, smurtinius kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu.

Šiaulių apygardos teismui baudžiamosios bylos, kurioje A. N. ir kiti asmenys kaltinami nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo atstovas advokatas D. P. pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 51-53), kuriuo prašoma nukentėjusiajam V. Z. priteisti neturtinės žalos atlyginimui iš A. N. 8000 Eur ir tokią pat sumą (8000 Eur) solidariai iš A. N. ir kitų kaltinamųjų.

Iš Šiaulių apygardos teismo teisiamojo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 31 d., protokolo (1 t., b. l. 85-87) matyti, kad A. N., kaltinamas V. Z. atžvilgiu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, po prokuroro pagarsinto kaltinamojo akto, pareiškė, kad kaltu prisipažįsta pilnai.

BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusįjį, kad šie ikiteisminiame tyrime, teisme duotų melagingus parodymus. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra nurodyta, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, t. y. duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2010, 2K-291/2013, 2K-488/2014, 2K-348-303/2015).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-309/2022, A. N. kaltinamas sunkiu nusikaltimu, numatytu BK 147 straipsnio 1 dalyje, padarytu nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu. Nekyla abejonių, kad A. N., kaltinamam sunkiu nusikaltimu, turint gynėją, buvo gerai žinomi ikiteisminio tyrimo metu jo nenaudai duoti V. Z. parodymai. Tai, kad jis kaltę pripažino, nepaneigia jo siekimo bet kokiu būdu sušvelninti savo padėtį. Be to, iš A. N. paaiškinimų Šiaulių apygardos teisme (3 t. b. l. 207-208), matyti, kad jis daugelio aplinkybių, įvykių neprisimena, neigia kai kurias nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, dėl ko gali būti itin svarbūs kaltės įrodymui kitų asmenų, tame tarpe ir nukentėjusiojo V. Z. parodymai. Iki A. N. ir V. Z. susitikimo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio 2021 m. liepos 12 d., nukentėjusysis V. Z. parodymų teisme baudžiamojoje byloje, kurioje A. N. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nebuvo davęs. Iš Šiaulių apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo (3 t., b. l. 201-204) matyti, kad nukentėjusysis V. Z. teisme buvo apklausiamas 2022 m. kovo 21 d. A. N., siūlydamas 400 Eur, pažadėdamas ateityje paieškoti ir daugiau pinigų, pasakodamas, kad nukentėjusiajam niekas civilinių ieškinių nepadengs, siekė įtikinti nukentėjusįjį, kad jam naudingiau būtų paimti jo siūlomus pinigus ir padaryti jam paslaugą – sušvelninti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiajam atsisakius paimti pinigus, kaltinamasis išsakė žodžius, kurių turinys leidžia manyti, kad su nukentėjusiuoju bus susidorota. Kaltinamojo išsakyti grasinimai patvirtina tai, kad jis, pasikviesdamas nukentėjusįjį pasikalbėti, siūlydamas pinigus, siekė sau palankaus nukentėjusiojo elgesio, t. y. jam palankių parodymų teisme, o nukentėjusiajam atsisakius siūlomo atlygio, nepriėmus jo pasiūlymo, siekė jį įbauginti. Kadangi nukentėjusysis iš karto atsisakė kaltinamojo siūlomų pinigų, taip parodydamas kaltinamajam, kad jis nepriima jo pasiūlymo ir neketina vykdyti jo prašymų, todėl išsamaus aptarimo tarp V. Z. ir A. N. dėl nukentėjusiojo parodymų pakeitimo neįvyko. Tačiau visa pokalbio seka ir kaltinamojo elgesys rodo, kad kaltinamasis siekė palankaus jam nukentėjusiojo elgesio, parodymų teisme, o tai nukentėjusiajam reikštų savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pakeitimą, t. y. melagingų parodymų davimą. Kaltinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. Z. parodymais. Nors jie ir nėra visiškai tapatūs ir nuoseklūs, tačiau iš esmės vienodi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. Z. tvirtino, kad A. N., pamodamas ranka, jį pasikvietė prieiti, A. N. pradėjo pokalbį apie baudžiamąją bylą, siūlė pinigų, jam atsisakius pinigus paimti, grasino. Liudytojų V. Ž. ir J. P. parodymai analogiški nuketėjusiojo parodymams. Liudytojai teisme patvirtino, kad jie matė, kaip vienas iš vaikinų pamojo ranka, V. Z. prie jiems nepažįstamų vaikinų nuėjo būtent po kvietimo prieiti, išreikšto rankos pamojimu. V. Z. buvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, kurioje A. N. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą V. Z. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu V. Z. davė nenaudingus A. N. parodymus, iš kurių matyti, kad A. N. smurtavo prieš nukentėjusįjį, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis savo iniciatyva būtų ieškojęs susitikimo su kaltinamuoju, kvietęs pasikalbėti, kaip teigė kaltinamasis. Liudytojo T. V. parodymais remtis nėra pagrindo, nes jie prieštaringi ir neobjektyvūs. Teisme jis tvirtino, kad pokalbio, vykusio taro A. ir V. Z. prie tvenkinio, turinio jis negirdėjo, tačiau nurodė, ką V. Z. sakė A. N., tvirtino, kad jie nekalbėjo nei apie baudžiamąją bylą, nei apie pinigus, kas akivaizdžiai rodo liudytojo siekį duoti parodymus, palankius kaltinamajam. Šio liudytojo parodymai prieštarauja ir paties kaltinamojo paaiškinimams. Kaltinamasis teisme pripažino, kad klausęs V. Z. apie baudžiamąją bylą.

Dėl civilinio ieškinio.

Teisme pareikštas nukentėjusiojo V. Z. civilinis ieškinys (4 t., b. l. 151-152), kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad iki šio nusikaltimo padarymo nukentėjusysis V. Z. iš kaltinamojo buvo patyręs veiksmus, kurie kvalifikuojami kaip nusikalstamos veikos, kurių metu jis patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, todėl tuo metu, kai kaltinamasis A. N. jo atžvilgiu vykdė poveikį dėl parodymų pakeitimo, nukentėjusysis V. Z. jautė psichologinę įtampą, baimę ir stresą daug didesne apimtimi ir sunkumu, nei tai galėtų būti, jei iki tol savo atžvilgiu minėtų nusikalstamų veikų jis nebūtų patyręs. Nežiūrint į tai, kad nukentėjusiajam V. Z. pavyko atsispirti kaltinamojo daromam poveikiui, ilgesnį laiką po aptariamo įvykio V. Z. jautė nerimą ir baimę, bijodamas, jog kaltinamasis A. N. gali imtis pavojingesnių poveikio priemonių prieš jį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.

Bet koks neigiamas poveikis asmeniui yra lydimas dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo poveikis nukentėjusiajam buvo vienkartinis, truko trumpą laiką, turtinė žala nepadaryta, nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas, duomenų apie nukentėjusiojo sutrikusią sveikatą ar sveikatos pablogėjimą po šio įvykio nėra, todėl vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo įvardytas 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Nukentėjusysis davė parodymus, nenaudingus kaltinamajam A. N., baudžiamojoje byloje, kurioje jam pareikšti kaltinimai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, kas suteikė pagrindo nukentėjusiajam manyti, kad nevykdymas kaltinamojo reikalavimų gali sukelti itin neigiamą reakciją savo atžvilgiu, dėl ko neabejotinai nuketėjusysis po kaltinamojo siekimo jį paveikti jautė baimę, nerimą, psichologinę įtampą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tyčinė, kas rodo didesnį veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į visumą aptartų aplinkybių, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, laikytina, kad nukentėjusiajam už patirtą skriaudą, dvasinius išgyvenimus piniginė kompensacija, priteistina iš kaltinamojo, būtų 1000 Eur. Kaltinamojo turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės jo padaryto nusikaltimo pasekmėms ir negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, todėl į jas neatsižvelgiama.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalto būdamas teistas, turėdamas neišnykusių teistumų už tyčinius nusikaltimus, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo A. N. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau kaltės nepripažino, nusikalto laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, turėdamas neišnykusių teistumų, po šios nusikalstamos veikos nuteistas realia laisvės atėmimo bausme 2022 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir to paties teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra teistas užsienio valstybėse (4 t., b. l. 67-74, „Liteko“ duomenys). Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad A. N. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o itin švelniomis bausmėmis, kurios buvo skiriamos jam už ankstesnius nusikaltimus, bausmių tikslai nepasiekiami, nes jis sistemingai, vis iš naujo nusikalsta, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas A. N. asmenybei, jo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant tokioms aplinkybėms, jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalies sankcijose, - laisvės atėmimas. Aptarti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kadangi kaltinamasis kaltės nepripažįsta, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina griežtesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymo sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką.

Šiuo metu kaltinamojo A. N. atžvilgiu yra įsiteisėję du Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiai – 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir nuteistas 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu - už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 20 MGL dydžio – 1000 Eur – bauda. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, padaryta iki nuosprendžių priėmimo, todėl ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme bendrinamos pagal BK 63 straipsnio nuostatas (BK 63 straipsnio 9 dalis). Kaltinamojo A. N. padarytos nusikalstamos veikos – baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), nesunkus nusikaltimas (BK 233 straipsnio 1 dalis) ir sunkus nusikaltimas (BK 260 straipsnio 1 dalis) - labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl skiriant galutinę subendrintą bausmę jos bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme ir 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta 20 MGL dydžio – 1000 Eur – bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnes, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. vasario 22 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. N. V. Z. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė