Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-731-909/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-08
Bylos Nr.: e2-731-909/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30867-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Ieškovas: M. D., L. P., L. S.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio, D. A.
Advokatai: Vaidotas Sviderskis, Saulius Urbonavičius

Kategorijos

2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
2.1.5.6Kiti su ieškinio senatimi susiję klausimai
2.4.2.7Nuosavybės teisės praradimas
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-731-909/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30867-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.6; 2.4.2.7; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,dalyvaujant ieškovų M. D., L. P., L. S. atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Linai Kurakaitei,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Eglei Puronaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. D. ir L. P. patikslintą ieškinį ir ieškovės L. S. ieškinį atsakovams D. A., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijai dėl pripažinimo tinkamu naudoti aktų panaikinimo bei pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: F. B., A. M., A. M. M., A. G., D. G., A. B., M. G., J. A. G., P. K., L. K., M. J., J. S., R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai M. D. ir L. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-47657), kuriuo prašė: 1) panaikinti 1995 m. gegužės 2 d. rekonstruoto buto į parduotuvę, (duomenys neskelbtini), Vilnius, Priėmimo naudoti aktą; 2) panaikinti 2007 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-206; 3) įpareigoti atsakovą D. A. atlaisvinti namo, (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojams priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, atstatyti išgriautas sienas ir grąžinti bendrai naudoti visiems namo gyventojams; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovų naudai.

2. Paaiškino, kad M. D. nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris yra daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – daugiabutis namas). L. P., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, valdo palėpės dalį.

3. Teigė, jog daugiabučiame name yra negyvenamoji patalpa - parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovams kilo įtarimas, kad atsakovas galimai neteisėtai ir nepagrįstai naudojasi visiems daugiabučio namo gyventojams priklausančiomis patalpomis, t. y. neteisėtai patalpas prijungė prie jam priklausančio buto. Ieškovai teikė prašymą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl informacijos apie patalpą pateikimo ir 2020 m. rugsėjo 28 d. iš Registrų centro gavo atsakymą su dokumentacija, su kuria susipažinę, nustatė, kad atsakovas D. A. 1993 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš A. K. ir Ž. K. įsigijo vieno kambario butą, plane pažymėtą 2A3/p, turintį 53,54 kv. m. naudingo ploto, (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – butas Nr. 8). 1994 m. vasario 22 d. dalis daugiabučio namo gyventojų davė sutikimą atsakovui sutvarkyti rūsį, esantį šalia katilinės, ir naudoti kaip buto Nr. 8 pagalbines patalpas. 1995 m. balandžio 28 d. butas Nr. 8 perplanuotas į parduotuvę. 1995 m. gegužės 2 d. surašytas rekonstruoto buto į parduotuvę (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktas (toliau – Priėmimo naudoti aktas I), kuriame buto Nr. 8 plotas nurodomas 69,45 kv. m., prijungiant bendro naudojimo patalpas prie buto Nr. 8 ploto. 2007 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-206 (toliau – Priėmimo naudotis aktu II) buto Nr. 8 plotas padidintas iki 92,59 kv. m., išgriaunant vidines sienas, įskaitant ir sienas, tarp atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų ir bendro naudojimo patalpų. Ieškovai, sužinoję minėtas aplinkybes, kreipėsi į atsakovą D. A. raštu, prašydami atlaisvinti patalpas daugiabučiame name, rūsyje, kurios namo pirmojo aukšto kadastro planuose žymimos 15-3 arba R.-3, grąžinti jas bendrai naudoti namo gyventojams, tačiau atsakovas neatsakė.

4. Ieškovai nurodė, kad teisinis reglamentavimas rodo, kad siekiant teisėtai naudotis bei prijungti bendrosios nuosavybės teise priklausančias patalpas prie savo nuosavybės, jam yra būtinas bendraturčių sutikimas. Šiuo atveju tik nedidelė dalis (6 butai) tuometinių namo gyventojų davė atsakovui D. A. neprieštaravimą naudotis rūsio patalpomis šalia šilumos mazgo, tačiau ne šias patalpas atsakovui prijungti prie jam priklausančio buto. Ieškovai neturi dokumentų, patvirtinančių, jog atsakovas D. A. gavo daugiabučio namo gyventojų pritarimą ir sutikimą patalpas pertvarkyti, išgriaunant vidines sienas, prijungti jas prie atsakovo priklausančių patalpų. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų nusipirkęs ar kitu būdu teisėtai įgijęs nuosavybės teisę į buto Nr. 8 dalį, kuria jo dar 1993 m. įsigytas buto Nr. 8 plotas padidintas. Ieškovai mano, kad Priėmimo naudoti aktas I ir Priėmimo naudoti aktas II išduoti neteisėtai, neįvertinus, kad tam nėra daugiabučio namo bendraturčių sprendimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų naudojimo, įforminto įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo ir tai, kad daugiabučio namo bendraturčiai ne tik neišdavė leidimo prijungti patalpas, tačiau ir keisti patalpų paskirtį. Minėtame sutikime dalis bendraturčių nurodė, kad sutinka, jog rūsys, esantis šalia šiluminio mazgo būtų sutvarkytas ir naudojamas buto Nr. 8 gyventojo D. A., t. y. sutiko, kad buto Nr. 8 gyventojas bendrojo naudojimo patalpas naudotų kaip pagalbines savo reikmėms. Be kita ko, ieškovai pridūrė, kad ginčijamais aktais buto Nr. 8 patalpų paskirtis pakeista į negyvenamąsias patalpas-parduotuvę prie ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančio buto prijungiant bendrojo naudojimo patalpas, t. y. iš savarankiško nekilnojamojo turto vieneto (rūsio dalies), dalis be bendraturčių sutikimo ir/arba sprendimo jas ieškovui padovanoti ir/arba parduoti tapo negyvenamųjų patalpų-parduotuvės dalimi. Dėl šios priežasties, nuo 1995 m. atsakovas neteisėtai naudojosi visiems daugiabučio namo gyventojams priklausančiomis patalpomis. Neteisėtai jas prijungė prie atsakovui priklausančio buto Nr. 8, todėl privalo patalpas atlaisvinti, atstatyti sienas, grąžinti bendrai naudoti visiems namo gyventojams.

5. Ieškovų teigimu, jų pasirinktas teisių gynimo būdas neproporcingai neapribotų atsakovo D. A. nuosavybės teisių, kadangi atsakovas apskritai neturėjo teisės išgriauti sienų ir visiems daugiabučio namo gyventojams priklausantį turtą prijungti prie savo nuosavybės, o ginčijami priėmimo naudotis aktai, kurių pagrindu buto Nr. 8 plotas buvo padidintas, sudaryti neteisėtai. Ieškovų vertinimu, prašoma taikyti atsakovo atžvilgiu priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti, reikalinga, nesuvaržo atsakovo, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) (DOK-59411) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė ieškovų reikalavimams taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Netenkinus pirmojo prašymo, ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Inspekcija, pasisakydama dėl Priėmimo naudotis akto I teisėtumo, nurodė, kad rekonstrukcija įregistruota Vilniaus miesto statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcijoje 1994 m. sausio 26 d. registracijos Nr. 43. Rekonstrukcijos darbus vykdė užsakovas D. A. ūkio būdu. Bendras plotas pagal projektą – 69,45 kv. m. Papildomai bendrojo ploto neįrengė. Paaiškino, jog Priėmimo naudotis akto I priėmimo metu Lietuvos Respublikoje pastatytų, rekonstruotų, renovuotų, restauruotų, techniškai pertvarkytų, išplėstų, atkurtų, konservuotų ir kapitališkai suremontuotų įmonių, jų padalinių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti tvarka, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, priklausomybės ir statybos darbų vykdymo būdo, išdėstyta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl įmonių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti taisyklių (RSN 124-94) patvirtinimo“ patvirtintose Respublikinės statybos normų įmonių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti taisyklėse. Taigi Priėmimo naudotis akto I išdavimas sąlygotas statytojo pateiktų dokumentų, kuriuos patikrinusi ir nagrinėjamu atveju nenustačiusi esminių nukrypimų nuo statinio projekto ar kitų trūkumų, komisija šį aktą išdavė. Be to, teigė, kad byloje nėra įrodinėjama aplinkybė, kad Priėmimo naudotis akto I priėmimo metu pateikė dokumentus neabejotinai patvirtinančius imperatyvių teisės normų pažeidimą bei spręsdama statinio pripažinimo tinkamu naudoti klausimą, priėmimo komisija pažeidė kokių nors teisės aktų reikalavimus, kas sudarytų pagrindą Priėmimo naudotis aktą I pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti. Inspekcija mano, kad ieškovai nenurodė jokių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių Priėmimo naudotis aktas I turėtų būti pripažintas neteisėtu.

8. Dėl Priėmimo naudotis aktu II teisėtumo Inspekcija nurodė, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti reglamentuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Inspekcija pažymėjo, jog statinius tinkamais naudoti pripažįsta ne vienas specialistas, o pagal STR 10 punktą sudaryta komisija. Taigi, komisijos nariai kiekvienas pagal savo kompetenciją patikrino negyvenamų/parduotuvės patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitiktį statinio projektui, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, įvertino statinio tinkamumą naudoti ir nenustatę pažeidimų, trukdančių pripažinti patalpas tinkamas naudoti, Priėmimo naudotis aktu II atsakovo patalpas pripažino tinkamas naudoti. Inspekcija nurodė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas galėtų būti panaikintas, jei: statinys pastatytas ne pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus; pastatytas ne pagal statinio projektą; neatitinka Statybos įstatymo nustatytų esminių statinio reikalavimų bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimų; pastatytame, rekonstruotame ar kapitališkai suremontuotame statinyje (jo dalyje) neatlikti visi statinio (jo dalies) projekte numatyti statybos darbai ir neįvykdytos to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygos. Tačiau ieškovai neįrodė, kad minėti pagrindai egzistuotų.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu Inspekcija prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovui D. A. nuosavybės teise priklausantis butas Priėmimo naudotis aktais I ir II pagrindu, įregistruotas 1995 m. gegužės 2 d. ir 2007 m. sausio 30 d., taigi, Inspekcijos nuomone, nuo šio laiko informacija išviešinta viešame registre – nuo viešojo administravimo subjektų aktų priėmimo ir įregistravimo VĮ Registrų centre praėję daugiau nei 13 metų, nuo Priėmimo naudotis akto I daugiau nei 25 metai. Inspekcija teigė, jog į teismą dėl aktų pripažinimo negaliojančiais ieškovai kreipėsi 2020 m. spalio 28 d., praleidę tiek ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, tiek CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą ieškinio senaties terminą. Ieškovai neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, svarbių priežasčių nenurodo, todėl ieškovų reikalavimo tenkinimas prieštarautų suformuotai teismų praktikai, teisinių santykių stabilumui ir teisiniam saugumui.

10. Atsakovas D. A. pateikė (DOK-110431) atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutiko su kitų atsakovų pateiktais motyvais ir juos palaikė, tų pačių motyvų nekartojo. Papildomai paaiškino, kad D. A. dar 1993-1995 m. tvarkė nuosavybės teise priklausančias patalpas, jas rekonstravo, išplėtė, o rekonstrukcijos pabaigoje rezultatą įregistravo. Rekonstrukcijos metu gavo visus reikiamus leidimus ir dokumentus, gyventojų sutikimą, patalpas valdė atvirai bei nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų. Atsakovui priklausančios patalpos yra tokios pat ir nepakitę daugiau kaip 20 metų, todėl tokio ieškinio pareiškimui suėjo senaties terminai. Daugiabučio namo bendraturčiai žinojo apie rekonstrukciją, su ja sutiko, todėl, anot atsakovo, šioje dalyje gali būti taikytinas ir įgyjamosios senaties institutas. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčijami atsakovo veiksmai ir administraciniai aktai išviešinti, o atsakovas patalpas įregistravo viešame registre. Pastebėjo ir tai, kad ieškinys kontraversiškas, kadangi kaip pažeistos ieškovų teisės ieškovai neargumentavo. Paaiškino, kad neturi su rekonstrukcija susijusių dokumentų, ar jų suradimas apsunkintas, praėjus daug laiko. Tačiau dokumentai teikti reikiamoms institucijoms, kurios derino ginčijamus aktus, o pati patalpų rekonstrukcija išviešinta VĮ Registrų centre.

11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnija, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija), pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-8565) ir prašė ieškovų reikalavimams dėl Priėmimo naudotis akto I ir II panaikinimo taikyti senatį, o netenkinus pirmojo prašymo – ieškinį Administracijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad patikslintu ieškiniu nei Naujamiesčio seniūnijai, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra reiškiami reikalavimai. Pridūrė, kad ieškovai, ginčydami atsakovo D. A. neteisėtus veiksmus, nepateikė įrodymų dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių ginčijamas aktas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Mano, kad Priėmimo naudotis aktu I išdavimą sąlygojo statytojo pateiktų dokumentų, kuriuos patikrinusi ir nagrinėjamu atveju nenustačiusi esminių nukrypimų nuo statinio projekto ar kitų trūkumų, komisija aktą išdavė. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė minėtas aplinkybes paneigiančių dokumentų. Nurodė, kad atitinkamai, komisija, patikrinusi ginčo patalpų atitiktį statinio projektui, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, įvertinusi statinio tinkamumą naudoti ir nenustačius pažeidimų, trukdančių pripažinti patalpas tinkamas naudoti, šias pripažino tinkamomis naudoti (Priėmimo naudotis akto II pagrindu). Ieškovai apie savo pažeistas teises žinojo vėliausiai 2020 m. spalio 24 d., tačiau į teismą nesikreipė. Ieškovai praleido ne tik kreipimosi į teismą terminą, bet ir ieškinio senaties terminą. Pažymėjo ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas įregistruotas 1995 m. bei 2007 m., taigi informacija yra išviešinta viešame registre VĮ Registrų centro jau daugiau nei 13 metų. Todėl teigė, kad ieškovų reikalavimo tenkinimas prieštarautų suformuotai teismų praktikai, teisinių santykių stabilumui ir teisiniam saugumui.

12. 2022 m. vasario 15 d. teisme gautas ieškovės L. S. ieškinys dėl pripažinimo tinkamu naudoti aktų panaikinimo ir pažeidimų pašalinimo (CBP-3555), pareikštas atsakovams D. A., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijai. Ieškiniu keliami analogiški reikalavimai, kaip ir ieškovų M. D. ir L. P. patikslintame ieškinyje. Bylai suteiktas numeris e2-7892-1134/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi nutarta civilinę bylą Nr. e2-731-909/2022 sujungti su civiline byla Nr. e2-7892-1134/2022, suteikiant bylai vieną numerį e2-731-909/2022.

Šalies argumentai

13. Ieškovė L. S. ieškinyje nurodė, kad nuo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butą paveldėjo iš T. K., kuri 2000 m. liepos 31 d. butą paveldėjo iš S. K., butą įsigijusio 1992 m. balandžio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. Nurodė, kad ieškovė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu byloje Nr. e2-731-909/2022, ieškovės sužinojusi aplinkybes, kad atsakovas D. A. galimai nepagrįstai ir neteisėtai naudojasi visiems daugiabučio namo gyventojams priklausančiomis patalpomis bei neteisėtai jas prijungė prie jam priklausančio buto, taip pat reikalauja atlaisvinti ginčo patalpas ir grąžinti jas bendrai naudoti namo gyventojams, todėl ieškovė, siekdama efektyviau ginti savo pažeistas teises, pateikė teismui savarankišką ieškinį. Visi kiti ieškovės L. S. ieškinyje išdėstyti argumentai, motyvai, faktinės aplinkybės yra analogiški ieškovų M. D. ir L. P. patikslintame ieškinyje išdėstytiems, todėl teismas papildomai jų nekartoja.

Atsiliepimas

14. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė (DOK-49286) atsiliepimą į ieškovės L. S. ieškinį, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, netaikius ieškinio senaties – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė, siekdama panaikinti 1995 m. gegužės 2 d. Priėmimo naudoti aktą I ir 2007 m. sausio 30 d. Priėmimo naudoti aktą II, neginčija statybą leidžiančių dokumentų, kurių pagrindu buvo atliekami statybos darbai.

15. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2002 m. rugsėjo 19 d. išdavė statybos leidimą Nr. 337/Nr – 65, kurio pagrindu statytojai D. A. ind. įmonei „Audrida“ buvo leista atlikti rekonstrukciją, adresu (duomenys neskelbtini), Naujamiesčio sen., Vilnius, pagal 2002 m. R. M. firmos „Eksterjeras ir interjeras“ parengtą projektą Nr. 02-07. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas šiuo atveju galėtų būti panaikintas, jei ginčo statinys būtų pastatytas ne pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pastatytas ne pagal statinio projektą ir išduotą statybos leidimą, neatitiktų Statybos įstatymo nustatytų esminių statinio reikalavimų bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimų, pastatytame, rekonstruotame statinyje (jo dalyje) neatlikti visi statinio (jo dalies) projekte numatyti statybos darbai ir neįvykdytos to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygos. Tačiau ieškovė L. S. savo ieškinyje apskritai nenurodo, kad minėti pagrindai egzistuotų. Minėtas statybą leidžiantis dokumentas nepanaikintas, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja atlaisvinti namo gyventojams priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, atstatyti išgriautas sienas ir grąžinti bendrai naudoti visiems namo gyventojams bei panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris buvo išduotas statytojui turint visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir statybos leidimą, ir atlikus statybos darbus teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad ieškovė L. S. net neįrodinėja aplinkybės, kad šio ginčijamo statinio priėmimo naudoti akto metu buvo pateikti dokumentai neabejotinai patvirtinantys imperatyvių teisės normų pažeidimą bei spręsdama statinio pripažinimo tinkamu naudoti klausimą, priėmimo komisija pažeidė kokių nors teisės aktų reikalavimus.

16. Inspekcija atsiliepime akcentavo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą byloje teiktame atsiliepime (DOK-59411) ir mano, jog ieškovės ieškinio reikalavimai nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė L. S. yra viena iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrasavininkų, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė turi teisę veikti visų bendraturčių vardu, nes ieškinyje nenurodyta jokių argumentų ir nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad bendraturčiai būtų priėmę sprendimą kreiptis į teismą ir įgaliotų ieškovę L. S. būti jų procesiniu atstovu civilinėje byloje pagal CPK reikalavimus ir ginti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teises bei teisėtus interesus. Inspekcijos vertinimu, ieškovė kaip bylos šalis, neturi teisės reikšti reikalavimų sprendžiamo klausimo kontekste ir veikti visų bendraturčių vardu.

17. Inspekcija taip pat pabrėžė, kad ieškovė L. S. piktnaudžiauja savo teisėmis, nes būdama trečiuoju asmeniu byloje Nr. e2-731-909/2022 gerai žinojo apie tai, kad teisme yra ginčijami administraciniai aktai, tačiau į teismą su savarankišku analogišku ieškiniu kreipėsi praėjus beveik metams po to, kai į bylą Nr. e2-731-909/2022 buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Akcentavo, kad nuo ginčijamų administracinių aktų praėjus daugiau nei 15 bei daugiau nei 26 metams, laikytina, kad praleista ieškinio senatis tiek pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, o ieškovei neprašant jo atnaujinti, ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

Atsiliepimas

18. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnija, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateikė (DOK-57762) atsiliepimą į ieškovės L. S. ieškinį, prašė taikyti ieškinį senaties terminus, o jų netaikius – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės Administracija savo atsiliepime atkartojo argumentus išdėstytus rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-8565), todėl teismas jų nekartoja. Administracija atsiliepime papildomai nurodė, kad ieškovė, nors ir yra viena iš daugiabučio namo gyventojų, tačiau tai nereiškia, kad ji turi teisę veikti visų bendraturčių vardu, byloje nėra įrodymų, kad bendraturčiai būtų priėmę sprendimą kreiptis į teismą ir įgaliotų ieškovę L. S. būti jų procesiniu atstovu civilinėje byloje bei ginti daugiabučio namo butų savininkų teises ir teisėtus interesus.

19. Atsakovas D. A. pateikė (DOK-59626) atsiliepimą į ieškovės L. S. ieškinį, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ginčijamų veiksmų atlikimo metu ieškovė L. S. nebuvo buto savininkė, o taip pat namo kuriame yra butas bendraturtė. Įgydama butą ieškovė turėjo ir privalėjo susipažinti su visais aktualiais duomenimis ir dokumentais, todėl laikoma, kad apie visas reikšmingas su butu susijusias aplinkybes ji žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti. Ieškovė neįrodinėja faktinio savo teisių pažeidimo, ieškinyje perrašo kitų ieškovų argumentus. Atsakovas D. A. atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju administraciniams aktams ginčyti yra suėjęs naikinamasis dešimties metų skundo padavimo terminas, įtvirtintas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra praleistas bendrasis CK nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys vien šiuo pagrindu yra atmestinas. Pabrėžė, kad sutinka su kitų atsakovų pateiktuose atsiliepimuose išdėstytais argumentais, todėl jų papildomai nekartoja.

20. Teismo posėdžio metu ieškovų M. D., L. P., L. S. atstovas advokatas Saulius Urbonavičius palaikė ieškinius pilnai juose išdėstytais motyvais, prašė ieškinius tenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas (ieškovai M. D. ir L. P. patyrė 4 277,37 Eur atstovavimo išlaidas, ieškovė L. S. atstovavimo išlaidų nepatyrė). Papildomai paaiškino, kad bendraturčiai negalėjo prarasti nuosavybės nei administraciniais, nei kitais veiksmais, o šiuo atveju atsakovas D. A. be savininkų sutikimo pasisavino turtą – vieną iš bendro naudojimo patalpų, atsakovo turtas buvo padidintas sujungiant patalpas. Ieškovai nėra atsisakę nuosavybės, todėl administraciniai aktai turi būti panaikinti. Tai, kad patalpos pasisavintos ieškovams M. D. ir L. P. paaiškėjo 2020 m. rugsėjo pabaigoje kito civilinio ginčo dėl palėpės metu išreikalavus kadastrinę bylą, o ieškovei L. S. – tik vykstant šiam ginčui ir gavus procesinius dokumentus 2021 metais. Ieškovė L. S. yra senyvo amžiaus (70 m.), ji neseka visų pranešimų, jai objektyviai sunku buvo suprasti, kad patalpos buvo pasisavintos, todėl tai sudaro svarbias priežastis atnaujinti terminą, jei teismas pripažintų, kad ieškinio senaties terminas ieškovės L. S. buvo praleistas. Apskritai ieškovai laikosi pozicijos, kad nėra ieškinio senaties termino ginčams dėl nuosavybės teisės gynimo, kai buvo įgytas svetimas turtas bei savininkų sutikimo. Akcentavo, kad kiekvienas savininkas gali savo vardu reikšti reikalavimą, neprivalo visi savininkai kreiptis kartu, patalpos nepadalintos, todėl atmestinas atsakovų argumentas, kad ieškovai neturi teisės reikšti ieškinio visų bendraturčių vardu. Akcentavo, kad ieškovų teisės buvo pažeistos, kadangi iš ieškovų atimta 18 kv. m. bendro naudojimo patalpų, nuosavybė yra neliečiama, taigi buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Tai, kad dalis butų davė sutikimus naudotis patalpomis, nereiškia, kad jie atsisakė nuosavybės į šias patalpas.

Atsiliepimas

21. Teismo posėdžio metu atsakovo D. A. atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes bei motyvus motyvais, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinius atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad 1995 metais buvo keičiamos patalpų ribos, tvarkomi dokumentai, pagal tuo metu galiojusią tvarką reikėjo tik sutikimų, kurie buvo gauti, procedūros suderintos su visomis institucijomis, dokumentai sutvarkyti, patalpos įregistruotos. Nuo 1995 metų patalpos niekaip nepakito, nuo 2007 metų patalpos naudojamos kaip savo, sugrįžti į buvusį faktinį patalpų perskirstymą būtų neproporcinga ir neprotinga, būtų pažeistas apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai. Ieškovai, įsigydami patalpas, galėjo visus dokumentus patikrinti ir sužiūrėti. Patalpos buvo rekonstruojamos atvirai, nebuvo jokios apgaulės ar nusikalstamų veiksmų.

22. Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Lina Kurakaitė palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinius atmesti kaip nepagrįstus ir pateiktus praleidus ieškinio senaties terminus. Akcentavo, kad nuo administracinių aktų priėmimo praėjo daugiau nei 20 metų, visa informacija buvo viešai prieinama, ieškovai, siekdami panaikinti aktus, neginčija statybą leidžiančių dokumentų.

23. Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovė Eglė Puronaitė palaikė rašytiniuose paaiškinimuose ir atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinius atmesti kaip nepagrįstus ir pateiktus akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminus.

24. Tretieji asmenys F. B., A. M., A. M. M., A. G., D. G., A. B., M. G., Julija A. G., P. K., L. K., M. J., J. S., R. S. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai jiems buvo įteikti tinkamai. Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų M. D. ir L. P. patikslintas ieškinys ir ieškovės L. S. ieškinys atmestini.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

25. Iš byloje esančių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro išrašų) nustatyta, kad ieškovas M. D. ir jo sutuoktinė A. D. nuosavybės teise valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (įregistravimo pagrindas – 2014 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VB7-7189), ir dalį (393/1000) daugiabučiame name esančios neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (įsigijimo pagrindas – 2014 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VB-7189, 2017 m. gegužės 1 d. Turto dalių paskaičiavimo projektas, 2017 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8-3883, 2017 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DJ-5109, 2017 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 9167, 2018 m. liepos 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MK-6393, 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-12909).

26. Ieškovė L. P. nuosavybės teise valdo dalį (379/1000) daugiabučiame name esančios negyvenamosios patalpos (neįrengtos pastogės), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (įregistravimo pagrindas - 2020 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutartis Nr. 1026).

27. Ieškovė L. S. nuosavybės teise valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (įregistravimo pagrindas – 2005 m. gruodžio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 30RS-3943).

28. Likusios patalpos (butai, negyvenamosios patalpos, neįrengtos pastogės dalys), esantys daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims F. B. (butas Nr. 3, butas Nr. 3A, negyvenamoji patalpa – parduotuvė Nr. 1), A. M. (butas Nr. 2), A. M. M. (butas Nr. 4), A. G. ir D. G. (butas Nr. 6), A. B. (butas Nr. 9), M. G. ir Julijai A. G. (butas Nr. 10), P. K. ir L. K. (butas Nr. 11), M. J. (butas Nr. 12), J. S. ir R. S. (butas Nr. 7, 228/1000 dalys neįrengtos pastogės Nr. 7A).

29. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatyta, kad atsakovas D. A. nuosavybės teise valdo butą (negyvenamąją patalpą - parduotuvę), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pažymėjimas plane 2A-3p, bendras plotas – 92,59 kv. m., pagrindinis plotas – 90,66 kv. m. (įregistravimo pagrindas – 1993 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10-1897, 1995 m. gegužės 2 d. statinio priėmimo naudoti aktas, 2007 m. sausio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-206; įrašas galioja nuo 2007 m. vasario 1 d.). Kadastro žymose nurodyta, kad daiktas padidintas rekonstruojant (daikto registravimas); įregistravimo pagrindas – 2007 m. sausio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-206. Pagal byloje pateiktą 1993 m. gegužės 11 d. sutartį nustatyta, kad pardavėjai A. K. ir Ž. K. pardavė pirkėjui D. A. vieno kambario butą, plane pažymėtą 2A3/p, turintį 53,54 kv. m. naudingo ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Žemesnės instancijos teismas

30. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdyba 1994 m. gegužės 18 d., potvarkiu Nr. 80 „Dėl pagalbinės patalpos įrengimo rūsyje“ leido D. A. rūsyje įrengti 20 kv. m. pagalbines patalpas pagal nustatyta tvarka suderintą projektą bei gyventojų sutikimą. Teismui pateiktas 1994 m. vasario 22 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pasirašę (duomenys neskelbtini) namo gyventojai neprieštarauja, kad rūsys, esantis šalia šiluminio mazgo, būtų sutvarkytas ir naudojamas 8 buto gyventojo D. A., kaip pagalbinės patalpos; šį raštą pasirašė penkių butų gyventojai (buto Nr. 9, buto Nr. 10, buto Nr. 11, buto Nr. 12, buto Nr. 13), laiptinės (kurioje yra šeši butai) gyventojų parašus patvirtino valstybinės įmonės Naujamiesčio seniūnijos Vytenio skyriaus viršininkas.

31. 1995 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcija statytojui D. A. IĮ „Audrida“ išdavė statybos įregistravimo pažymą; statyba – buto perplanavimui į parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, registracijos Nr. R-95-156.

32. 1995 m. gegužės 2 d. priimtas rekonstruoto buto į parduotuvę, (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti aktas. Priėmimo komisija, paskirta Vilniaus miesto mero 1993 m. spalio 26 d. potvarkiu Nr. 588, apžiūrėjo pateiktą priimti į eksploataciją rekonstruotą statinį, (duomenys neskelbtini), Vilnius, ūkio būdu rekonstruoto buto į parduotuvę, plotas 69,45 kv. m., priėmė išvadą – rekonstrukcija atitinka projektą ir priimama naudoti.

33. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2002 m. liepos 30 d. statytojas D. A. individuali įmonė „Audrida“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu išduoti statybos leidimą parduotuvės – patalpos (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstrukcijai (nekeičiant paskirties). 2002 m. rugsėjo 19 d. statytojui buvo išduotas statybos leidimas Nr. 337/Nr-65 parduotuvės patalpų rekonstrukcijai (bendras plotas - 76,66 kv. m., naudingas plotas – 64,50 kv. m.). Statybos vadovas – D. A.; projekto rengėjas – R. M. firma „Eksterjeras ir interjeras“; leidimo galiojimas – iki 2003 m. rugsėjo 19 d.

34. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento komisija, paskirta 2004 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-9973, 2007 m. sausio 30 d. priėmė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-206. Akte nurodyta, kad komisija peržiūrėjo statytojo pateiktą statinio projektą ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiūrėjo statinį ir nustatė, kad statinio, kurio bendras plotas – 92,59 kv. m.; statybą leidžiantis dokumentas – 2002 m. rugsėjo 19 d. leidimas 337/Nr-65; statybos būklė atitiko kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 11929.

35. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centras atsakė į ieškovų atstovo paklausimą bei pateikė dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju daiktu, negyvenamąja patalpa, (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. 1094-0118-4012:0013), kopijas.

36. Teismui pateikta 2020 m. spalio 24 d. elektroninio laiško kopija, pagal kurią ieškovų M. D. ir L. P. atstovas kreipėsi į D. A. su pretenzija dėl savavališkai užimamų patalpų atlaisvinimo. Pateikta pretenzija prašė D. A. per 2 darbo dienas informuoti iki kurios datos atlaisvins patalpas, esančias namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, rūsyje, kurios namo pirmojo aukšto kadastro planuose žymimos 15-3 arba R.-3 ir grąžins jas bendrai naudoti namo gyventojams.

Dėl pripažinimo tinkamu naudoti aktų panaikinimo ir pažeidimų pašalinimo

37. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl administracinių aktų (1995 m. gegužės 2 d. Priėmimo naudoti akto I ir 2007 m. sausio 30 d. Priėmimo naudoti akto II) teisėtumo, bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, atlaisvinimo, išgriautų sienų atstatymo ir patalpų grąžinimo bendrai naudoti visiems namo gyventojams. Ieškovai teigia, kad atsakovas D. A. neteisėtai užėmė daugiabučio namo butų savininkų bendro naudojimo patalpas, pirmo aukšto kadastro planuose žymimas 15-3 arba R.-3, neteisėtai patalpas prijungė prie jam priklausančio buto, o 1995 m. gegužės 2 d. ir 2007 m. sausio 30 d. priėmimo naudoti aktai išduoti neteisėtai, neįvertinus, kad tam nėra visų statinio bendraturčių sutikimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų naudojimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovų ieškiniuose išdėstytais argumentais dėl žemiau išdėstytų motyvų.

38. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinant įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

39. Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnis). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos procese, ir ne tik pastatant naują statinį ar rekonstravus pastatą, bet ir statant, t. y. galimas nuosavybės teisės atsiradimas ir į nebaigtą statyti statinį. Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas.

40. Ieškovai nurodo, jog ginčijamais aktais atsakovas įregistravo bendrų patalpų sąskaita neteisėtai padidintas buto patalpas, neturėdamas visų bendraturčių sutikimo, sutikimus patalpų sutvarkymui ir naudojimui yra davę tik nedidelė dalis butų gyventojų.

41. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčijamame 1995 m. gegužės 2 d. statinio priėmimo naudoti akte nurodyta, kad Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos 1993 m. spalio 26 d. potvarkiu Nr. 588 buvo nutarta leisti atsakovui D. A. rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausantį butą į parduotuvę pagal nustatyta tvarka suderintą projektą, kurį parengė D. Č. Rekonstrukcija įregistruota Vilniaus m. statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcijoje 1994-01-26, registracijos Nr. 43. Rekonstrukcijos darbus vykdė atsakovas D. A. ūkio būdu. Bendras plotas pagal projektą: 69,45 kv. m. Pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad būtų papildomai įrengtas bendrasis plotas.

42. Pažymėtina, kad ginčijamo 1995 m. gegužės 2 d. Priėmimo naudotis akto I priėmimo metu Lietuvos Respublikoje pastatytų, rekonstruotų, renovuotų, restauruotų, techniškai pertvarkytų, išplėstų, atkurtų, konservuotų ir kapitališkai suremontuotų įmonių, jų padalinių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti tvarka, reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl įmonių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti taisyklių (RSN 124-94) patvirtinimo“ patvirtintose Respublikinės statybos normų įmonių, pastatų ir kitų statinių priėmimo naudoti taisyklėse (RSN 124-94) (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. lapkričio 24 d. iki 1995 m. gegužės 10 d.). Taisyklių 3 punkte nurodoma, kad statinių priėmimo naudoti tikslas yra patikrinti jų atitiktį projektams, normoms, rangos sutartims, aplinkos apsaugos, paminklosaugos ir saugos darbe reikalavimams, galimybes saugiai eksploatuoti statinį bei numatytos gaminti produkcijos nekenksmingumą žmonių sveikatai, o kai pradedama įmonės nauja veikla – galimybes saugiai dirbti bei gaminti žmonių sveikatai nekenksmingą bei gyvybei nepavojingą produkciją. Šį tikslą užtikrina komisija, sudaryta iš atitinkamų sričių ir atitinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad komisijai pateikiama statybos techninė ir išpildymo dokumentacija, išvardyta Taisyklių 2 priede: 1) patvirtinta projektinė dokumentacija, tame tarpe nustatyta tvarka suderinti jos pakeitimai; 2) sklypo atitikties genplanui dokumentacija, kurioje pažymėta statinių bei charakteringų taškų padėtis plane bei aukštyje pagal projektą ir natūroje; inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos; brėžiniai su pažymėtomis nuokrypomis, jeigu jos buvo padarytos; pagrindinių ašių nužymėjimo aktai bei schemos; 3) valstybinės priežiūros institucijų išvados apie statinio tinkamumą naudoti ir numatytos gaminti produkcijos nekenksmingumą; 4) įmonių, eksploatuojančių inžinerinius tinklus, pažymos; 5) specialistų sistemų, būtinosios priežiūros ir kitų įrenginių išbandymo bei priėmimo aktai arba techninės būklės įvertinimo dokumentai; 6) technologinių linijų kompleksinio išbandymo ir produkcijos pagaminimo aktai; 7) dengtų darbų aktai; 8) medžiagų, konstrukcijų ir įrengimų techniniai pasai; 9) higieninių tyrimų (matavimų) protokolai; 10) statybos, specialių darbų ir autorinės priežiūros žurnalai; 11) gamtos išteklių naudojimo ir teršalų išmetimo į aplinką leidimas (ekologinis pasas), duotas Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 12) dokumentai apie medinių konstrukcijų antiseptinimo ir ugniaatsparumo darbų kokybės laboratorinį patikrinimą. Nagrinėjamu atveju komisija, patikrinusi statytojo pateiktus dokumentus, išdavė ginčijamą aktą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad komisija būtų nustačiusi esminius nukrypimus nuo statinio projekto ar nustačiusi kitus trūkumus. Byloje nėra duomenų, kad priėmimo komisija pažeidė kokių nors teisės aktų imperatyvius reikalavimus, kas sudarytų pagrindą ginčijamą aktą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovai nenurodė jokių konkrečių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių ginčijamas 1995 m. gegužės 2 d. turėtų būti pripažintas neteisėtu.

43. Ieškovai ginčija 2007 m. sausio 30 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nurodydami, kad buto plotas buvo padidintas iki 92,59 kv. m., išgriaunant vidines sienas, įskaitant ir sienas tarp atsakovui D. A. priklausančių patalpų ir bendro naudojimo patalpų.

44. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. sausio 30 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre atsakovo D. A. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą - parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Akte nurodyta, kad statytojas yra D. A. Akte nurodyta, kad komisija peržiūrėjo statytojo pateiktą statinio projektą ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiūrėjo statinį ir nustatė, kad statinio, kurio bendras plotas – 92,59 kv. m.; statybą leidžiantis dokumentas – 2002 m. rugsėjo 19 d. leidimas 337/Nr-65; statybos būklė atitiko kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 11929.

45. Pažymėtina, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija 2006 m. gruodžio 21 d. – 2007 m. gegužės 18 d.) 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Detali tokio proceso tvarka aptarta statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (toliau – STR) (redakcija, galiojusi 2006 m. rugsėjo 20 – 2007 m. birželio 30 d. ). Pagal STR 9.6 punktą statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Statinius tinkamais naudoti pripažįsta pagal minėto STR 10 punktą sudaryta komisija. Su prašymu dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagal STR 15 punktą pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija, išvardinta STR 3 priede, bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas. Sudarytos komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projektų rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju komisijos nariai patikrino negyvenamų - parduotuvės patalpų atitiktį statinio projektui, įvertino statinio tinkamumą naudoti ir nenustatę pažeidimų, trukdančių pripažinti patalpas tinkamas naudoti, ginčijamu 2007 m. sausio 30 d. aktu ginčo patalpas pripažino tinkamas naudoti. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad komisija būtų nustačiusi esminius nukrypimus nuo statinio projekto ar nustačiusi kitus trūkumus, normatyvinių statybos techninių dokumentų neatitikimą reikalavimams. STR 22 punkte numatyta, kad komisija įformina statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Remiantis STR 24 punktu, pasirašius statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, statytojas (užsakovas) privalo statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jį naudoti teisės aktais nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas D. A. įvykdė teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus dėl daikto registracijos Nekilnojamojo turto registre po atliktos rekonstrukcijos, todėl laikytina, kad teisėtai tapo rekonstruotų patalpų savininku. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas D. A. statybą pradėjo, vykdė ir baigė nelaikydamas tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

46. Pažymėtina, kad tiek iš STR 9.6 punkto nuostatos, tiek iš formuojamos administracinių teismų praktikos būtų galima teigti, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas paprastai galėtų būti panaikintas, jei statinys pastatytas ne pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, statinys pastatytas ne pagal statinio projektą, statinys neatitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus, pastatytame, rekonstruotame ar kapitališkai suremontuotame statinyje (jo dalyje) neatlikti visi statinio (jo dalies) projekte numatyti statybos darbai ir neįvykdytos to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygos. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodo, kad minėti pagrindai egzistuotų. Ieškovai byloje teigė, kad pagal tuo metu galiojusio STR 27.2 bei 27.3 papunkčiuose įtvirtintas nuostatas, priėmimo komisijai atsakovas D. A. turėjo pateikti statinio bendraturčių (jei jų yra) sprendimą (sutikimą) pakeisti paskirtį bei statinio bendraturčių sprendimą (susitarimą) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo, infrastruktūros objektų, statinio inžinerinių sistemų, konstrukcijų bei patalpų naudojimo suformavus naujus kadastro objektus. Tačiau su šiuo argumentu teismas neturi pagrindo sutikti. Iš ginčijamo 2007 m. sausio 30 d. akto matyti, kad rekonstrukcija atlikta pagal 2002 m. rugsėjo 19 d. statybos leidimą 337/Nr-65. Vadinasi, šiuo atveju taikytini ne ieškovų nurodyti STR 27.2 ir 27.3 papunkčiai, o 27.1 papunktis, kuris nurodo, kad turi būti pateikiami šie STR 3 priedo 1, 2, 15 punktuose nurodytus dokumentai: 1) Statinio projektas (techninis projektas ir darbo projektas, jei projektavimas buvo vykdomas dviem etapais; techninis – darbo projektas, jei projektavimas buvo vykdomas vienu etapu; supaprastintas projektas II grupės nesudėtingiems statiniams) su nustatyta tvarka atliktais ir įteisintais pakeitimais, papildymais bei taisymais (3 priedo 1 punktas), 2) Statybos leidimas (kai jis privalomas) (3 priedo 2 punktas), 3) Statinio kadastrinių matavimų byla (tiesiant vartotojų prijungimo prie veikiančių inžinerinių tinklų įvadus, kurių projektų ir statybos užsakovai yra veikiančius tinklus eksploatuojančios įmonės, šių įvadų kadastrinių matavimų bylos neprivalomos) (3 priedo 15 punktas). Ieškovai byloje neįrodė, kad atsakovas D. A. šių reikalavimų neįvykdė ar įvykdė netinkamai, byloje apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovai byloje neginčijo 2002 m. rugsėjo 19 d. išduoto statybos leidimo, kurio pagrindu ir buvo atlikta rekonstrukcija bei priimtas ginčijamas 2007 m. sausio 30 d. aktas.

47. Taigi, ieškovams byloje neįrodžius, kad ginčijamų aktų priėmimo metu buvo pateikti dokumentai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, taip pat neįrodžius, kad komisijos, spręsdamos statinio pripažinimo tinkamu naudoti klausimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo panaikinti ginčijamus aktus, todėl ieškovų reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti. Nesant panaikintiems ginčijamiems aktams, remiantis ieškovų nurodytais pagrindais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimo dėl įpareigojimo atlaisvinti patapas, atstatyti išgriautas sienas bei grąžinti patalpas naudotis visiems namo gyventojams.

Dėl administracinių bylų teisenos ir ieškinio senaties terminų taikymo

48. Nagrinėjamu atveju atsakovai prašė ieškovų reikalavimus atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovai į teismą kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminus. Ieškovai laikėsi pozicijos, kad ginčams dėl nuosavybės teisės gynimo, kai buvo įgytas svetimas turtas bei savininkų sutikimo, nėra ieškinio senaties termino.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimas dėl įpareigojimo atlaisvinti, grąžinti patalpas bei atstatyti išgriautas sienas yra išvestinis, nes patalpų įregistravimo pagrindai – ginčijami pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Taigi šio išvestinio reikalavimo išsprendimas priklauso pirmiausia nuo ieškovų pareikšto reikalavimo panaikinti ginčijamus aktus. Šis ieškovų reikalavimas susijęs su administracinių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Atsakovai nurodė, kad ginčijami aktai priimti 1995 m. gegužės 10 d. bei 2007 m. sausio 30 d., todėl negalima ginčyti administracinių aktų, jei nuo jų priėmimo yra praėję daugiau kaip dešimt metų (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

51. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016). Tai reiškia, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas. Vadinasi, asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas.

54. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą 2020 m. spalio 29 d., t. y. dėl administracinių aktų panaikinimo praėjus 25 metams (nuo 1995 m. gegužės 2 d. akto), ir praėjus 13 metų (nuo 2007 m. sausio 30 d. akto), t.y. praleidę naikinamąjį skundo padavimo terminą. Ieškovas M. D. ir L. P. teigė, kad terminas ieškiniui pareikšti jiems turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d., kai jie iš Registrų centro gavo informaciją apie ginčo patalpą, o L. S. - nuo 2021 m., kai ji gavo bylos procesinius dokumentus. Tačiau nagrinėjamu atveju yra suėjęs naikinamas 10 metų terminas, kurio pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-110-492/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-194-552/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 59 punktas), todėl aplinkybė dėl ieškovų informacijos gavimo iš Registrų centro ar teismo procesinių dokumentų gavimo šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat yra suderinta su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir joje nurodyta, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas, o ieškovai, kreipęsi į teismą dėl sprendimo, kuris priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų, panaikinimo, laikytini praleidusiais dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 64 punktas). Nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimai atmestini ir tuo pagrindu, kad į teismą jie kreipėsi praleidę naikinamąjį ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dešimties metų terminą nuo ginčijamų aktų priėmimo dienos.

55. Atsakovai byloje teigė, kad ieškovai į teismą kreipėsi praleidę ir bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

56. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, pripažinęs, jog ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020, 64 punktas).

57. Nagrinėjamu atveju ieškovai M. D. ir L. P. teigė, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie tai, kad pažeistos jų teisės, sužinojo 2020 m. rugsėjo pabaigoje kito civilinio ginčo dėl palėpės metu išreikalavus kadastrinę bylą, o ieškovei L. S. – tik vykstant šiam ginčui ir gavus procesinius dokumentus 2021 metais. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centras atsakė į ieškovų atstovo paklausimą bei pateikė dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju daiktu, negyvenamąja patalpa, (duomenys neskelbtini), Vilnius, kopijas. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad tiek ieškovai M. D. ir L. P., tike ieškovė L. S. apie rekonstruotas patalpas sužinojo anksčiau nei gavo dokumentus iš Registrų centro bei procesinius dokumentus iš teismo. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad ieškovai nepraleido bendrojo ieškinio senaties termino, nes ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo sužinojimo apie patalpų rekonstrukciją dienos, t. y. subjektyvaus momento. Tai, kad duomenys buvo išviešinti Registrų centre, nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių apie subjektyvųjį sužinojimo momentą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovų reikalavimas taikyti bendrąją ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

58. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60. Ieškovų M. D. ir L. P. patikslintą ieškinį ir L. S. ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

61. Atsakovai byloje nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl pašto išlaidų

62. Pašto išlaidos byloje sudaro 427,95 Eur. Šios išlaidos priteisimos lygiomis dalimis iš ieškovų valstybės naudai, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 142,65 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų M. D. ir L. P. patikslintą ieškinį atmesti.

Ieškovės L. S. ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų M. D., L. P., L. S. lygiomis dalimis 427,95 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 95 centus), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 142,65 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 65 centus), pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė