Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Panevėžio socialinių paslaugų centras, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Skyriaus atstovė posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą. Nurodė, kad situacija yra pasikeitusi, šiuo metu pareiškėja rūpinasi sūnumi, juo domisi, atvyksta jo aplankyti, skambina ir teiraujasi apie sūnų, noriai bendrauja ir bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais specialistais. Stengėsi atkurti ryšį su sūnumi. Be to, net ir grąžinus nepilnametį vaiką į pareiškėjos šeimą, šeimai ir toliau būtų teikiamos socialinės paslaugos. Skyrius neturi duomenų, jog su socialiniu paslaugų teikimu šeima negebėtų funkcionuoti. Prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

8. Nustatyta, pareiškėja J. S. (buvusi pavardė J.) yra D. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina, tėvystė nenustatyta. Pareiškėja gyvena santuokoje su R. S., augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukterį L. S..

9. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 2-1100-744/2015 buvo laikinai – dvejiems metams – apribota motinos valdžia pareiškėjai jos nepilnamečių vaikų G. J. ir D. J. atžvilgiu; vaikams nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini), juose nustatyta vaikų gyvenamoji vieta; iš J. S. priteistas išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur kiekvienam vaikui nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki vaikų pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d., po 720 Eur kiekvienam vaikui. Laikinas motinos valdžios apribojimas pareiškėjai buvo skirtas dėl to, kad ji girtavo, nesirūpino buitimi, palikdavo vaikus be priežiūros, vengė atlikti pareigą auklėti vaikus. 2016 m. rugpjūčio 3 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-632-287/2016 vaikų nuolatiniais globėjais paskirti I. T. ir N. T.. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3641-812/2018 panaikintas motinos valdžios apribojimas J. S. nepilnamečio vaiko G. J. atžvilgiu, nustatant jo gyvenamąją vietą su motina J. S.. 2020 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2168-284/2020 pareiškėjos atžvilgiu neterminuotai apribojo motinos valdžią vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad pareiškėja mažai domisi savo sūnaus pasiekimais, mažai bendrauja, neteikia išlaikymo, nors dėjo pastangas sūnų susigrąžinti, tačiau vėliau to atsisakė, pakeitė savo elgesį, dėl kurio buvo laikinai ribota motinos valdžia, tinkamai rūpinasi buitimi, nebevartoja alkoholio, tačiau nėra emocinio ryšio su D. ir šio ryšio atkurti nepavyksta. Šiuo metu D. J. gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose Panevėžyje.

10. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis, tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

11. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys). Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos gyvenimą suvaržymo, teismas turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdamas nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui. Taip pat sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

13. Pareiškėja poziciją dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo sūnaus D. atžvilgiu grindžia tuo, kad yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių jai buvo neterminuotai buvo apribota motinos valdžia, t. y. išlaikymo neteikimas ir ryšio su sūnumi D. praradimas.

14. Byloje nėra ginčo dėl pareikšto pareiškimo. Iš byloje pateiktų šeimos buities tyrimų aktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu R. S. bei nepilnamečiais vaikais G. J., gim. 2(duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame (socialiniame) būste Pakruojo m. Pareiškėjos gyvenimo sąlygos geros, nuomojamas dviejų kambarių ir virtuvės butas su patogumais, aplinka švari ir tvarkinga, yra visi reikalingi daiktai bei priemonės vaikų ugdymui, šeima gauna pastovias pajamas (2024 m. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, vaiko situacijos vertinimo anketos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie išmokėtas lėšas, socialinio būsto nuomos sutartis). 2024 m. rugpjūčio 11 d. buvo gauta duomenų apie galimą pareiškėjos alkoholio vartojimą, netinkamą elgesį policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos specialistų atžvilgiu, pareiškėja šias aplinkybes pripažino kaip vienkartinio pobūdžio elgesį. Sprendimo priėmimo metu byloje nėra duomenų apie administracines nuobaudas ar pažeidimus. Pareiškėja gauna išmokas vaikams, šalpos neįgalumo pensiją ir socialinę pašalpą, R. S. dirba (duomenys neskelbtini), iš viso šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1600 Eur. Pareiškėjai nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2057 m. gegužės 16 d. nustatytas 45 procentų darbingumo lygi, sutrikimas ar liga neįtakoja jos pasirengimo auginti ir auklėti vaikus. Iš J. S. į bylą pateiktų mokėjimo dokumentų nustatyta, kad ji kiekvieną mėnesį sūnui D. J. perveda po 66 Eur išlaikymo išmokas.

15. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos elgesys iš esmės pasikeitė, ji įgijo daugiau socialinių įgūdžių (dalyvavo 80 val. trukmės pozityvios tėvystės mokymuose), gyvena socialiniame būste, augina du nepilnamečius vaikus, teikia išlaikymą sūnui D., kurio atžvilgiu apribota motinos valdžia.

16. Nagrinėjamos bylos kontekste ypač svarbu analizuoti ir tai, kokias pastangas pareiškėja deda siekdama atkurti socialinį, emocinį ryšį su sūnumi. Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad J. S. deda pastangas susigrąžinti sūnų į savo šeimą. Ji sistemingai lanko sūnų, su juo bendrauja „Messenger“ programėle, telefonu. Susitikimų metu stebimas šiltas D. bendravimas su mama, broliu ir sese. Vaikas labai džiaugiasi, kad mama į susitikimus su juo atsiveža brolį ir sesę. Vaikai tarpusavyje elgiasi šiltai, žaidžia kartu. D. visų susitikimų metu sulaukdavo iš mamos lauktuvių. Į susitikimus mama ir vaikai atvykdavo tvarkingi, nevėluodavo. Susitikimų metu mama skiria daug dėmesio sūnui D., noriai su juo užsiima, eina į parką, kavinę, stebimas tarp mamos ir sūnaus užsimezgęs artimas ryšys. D. susitikęs su artimaisiais atrodo laimingas bei jų pasiilgęs, noriai dalinasi įspūdžiais, pozityviai atsiliepė apie santykius su mama ir jo sutuoktiniu, išreiškė norą gyventi su mama. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2024 m. liepos 12 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas. Vaiko nuomone, mama yra viską padariusi, kad jį susigrąžintų. Vaikas jaučia nuoskaudą, kad 7 metus turėjo gyventi ne su mama. Teismas įvertinęs šias aplinkybes sprendžia, kad teigiami pokyčiai, kurie būtų pagrindas panaikinti motinos valdžios apribojimą, yra stabilūs ir nagrinėjamu atveju apima visas sritis, t. y. alkoholio vartojimo problemų sprendimą, gyvenamosios vietos vaikui, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą, taip pat ir tarpusavio santykių atkūrimą, rūpinimąsi sūnaus auklėjimu, išlaikymo teikimu ir pan.

17. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, ištyrę visus byloje esančius duomenis, taip pat pabendravę su nepilnamečiu ir išklausę jo nuomonę, pritarė pareiškimo tenkinimui ir vaiko grąžinimui gyventi pas motiną – pareiškėją, nurodydami, kad pareiškėjos pareiškimo dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimas atitiktų nepilnamečio D. J. teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog pareiškėja pagrindė, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams, pateikė duomenis apie sūnui sukurtą tinkamą ir saugią aplinką, į kurią jis galėtų grįžti, pateikė duomenis, kad užtikrins būtent sūnaus poreikius atitinkančios aplinkos sukūrimą. Be kita ko, pažymėtina, kad net ir grąžinus nepilnametį vaiką į pareiškėjos šeimą, šeimai ir toliau bus teikiamos socialinės paslaugos.

18. Įvertinęs visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, pareiškėjos J. S. elgesio pokyčius po motinos valdžios teisių apribojimo, atsižvelgus į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, teismas pripažįsta, kad nuo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimo priėmimo pareiškėja pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką D. J., neterminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

19. Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 408 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą visiškai.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2168-284/2020, kuriuo neterminuotai apribota J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžia vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Panaikinti D. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1100-744/2015 nustatytą nuolatinę globą.

Nustatyti vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutraukti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1100-744/2015 iš J. S. (J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnamečiui vaikui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.