Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui UAB „Burda moden salonas“ dėl netinkamos kokybės daikto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pinigus. Pardavėja ieškojo, gal yra galimybė pakeisti striukę, bet jos dėvimo dydžio striukės nebuvo. Paliko striukę parduotuvėje. 2018 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu gavo Advokatų profesinės bendrijos „Višnevski ir partneriai“ atsakymą, kad pardavėjas sutinka su parduotos striukės kokybės trūkumu, bet nesutinka su jos reikalavimu pakeisti daiktą. Jų manymu striukės rankovių

nevienodas ilgis yra mažareikšmis trūkumas, ir jie sutinka pašalinti trūkumą kaip mažareikšmį.

Taip pat parašė, kad pardavėjas sutinka pataisyti striukę savo sąskaita. Nesutiko su tokiu

daiktą pirko brangiai, todėl ir nori kokybės. Tuo labiau, kad sutiko keisti daiktą į daiktą,

ieškojo taikių būdų, rinkosi net du reikalavimo būdus iš keturių galimų pagal LR CK 6.363

str. 7 d., bet nesutiko pardavėjas. 2018 m. gruodžio 14 d. parašė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko patikrinimo aktą, kuriame dėl

atstumo ir užimtumo negalėjo dalyvauti. 2019 m. vasario 21 d. surašytas patikrinimo aktas,

kuriame nurodyta, kad patikrinime dalyvavo pardavėjo atstovas L. K.. Tą patį

patikrinimo aktą pasirašė jame nedalyvavęs D. S.. Patikrinimo akte pažymėta, kad

nutrūkus rankovės pamušalo užtvirtinimo prie rankovės siūlės siūlui, dėl to iširusi

užtvirtinimo siūlė, dėl to dešinės rankovės trikotažinis rankogalis išlenda iš rankovės 4 cm

(kitos rankovės 3 cm). VVTAT nusprendė, kad nutrūkęs siūlas ir iširusi užtvirtinimo siūlė gali

būti pataisoma, kad tai nėra esminis kokybės trūkumas. Pati domėjosi, ar šis trūkumas pataisomas ir girdėjo nuomonių, kadangi megzta dalis yra kaprizinga, ne taip lengvai pasiduoda taisymui, daiktas gali ne tik kad nepasitaisyti, bet dar ir pabloginti jo būklę. Ir vėl kelis kartus skambino pardavėjui, prašė, kad: 1) pakeistų daiktą į daiktą, 2) kad leistų išsirinkti kitą striukę (kadangi jie turi

parduotuvių tinklą). Jai juk reikėjo daikto, reikėjo žieminės striukės. Jie nesutiko, sakė, kad

šią striukę pataisys. Neturėjo kito pasirinkimo, tik sutikti su striukės taisymu. Nesutiko su

tuo, kad tai yra mažareikšmis trūkumas, bet su striukės taisymu privalėjo sutikti. Neturėjo

kito kelio: arba turės striukę skirtingo ilgio rankovėmis, arba dar tikėtis turėti sutaisytą striukę. 2019 m. gegužės 4 d. nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini) atsiimti sutaisytos striukės. Pasimatavo, viskas kaip buvo, taip ir likę. Dešinė rankovė ilgesnė už kairiąją. Ir dar rankovės viduje susivėlęs pamušalas (galimai dėl taisymo, nes striukė buvo ardyta, siuvamos siūlės). Vėl parduotuvės darbuotoja nufotografavo, akivaizdu, kad rankovės nevienodos. Striukės nepasiėmė, paliko ją parduotuvėje, kurioje iki šiol striukė ir yra. Tą patį vakarą vėl siuntė nuotraukas vadybininkui/direktoriui L. K.. Sakė, kad striukė nesutaisyta, ji liko tokia pati kaip ir prieš taisymą. Vėl prašė, gal galima rasti kompromisą, siūlė įvairius variantus, bet L. K. nukirsdavo, kad „jokių galimybių nėra, prašau pasiimti savo striukę, kreipkitės į teismą“. Supranta, kad pardavėjas yra stiprioji pusė, o vartotojas - silpnoji. Pardavėjui atstovauja advokatų kontora, ji tokių galimybių neturi. Tikrai nerimauja, jaučiasi pažeminta, neturinti nei daikto, nei pinigų. Pablogėjo miegas, atsiranda širdies ritmo sutrikimai. Striukė neatitinka kokybės ir kainos santykio, jos negalėjo dėvėti visą žiemą ir negalės dėvėti dėl skirtingo, nevienodo ilgio rankovių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojui yra suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, taip pat ir galimybė nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pagal 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų vartotojas pirmiausia turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį - pataisyti prekę arba ją pakeisti. Pataisyti žieminės striukės nepavyko, nors ardė rankoves, siuvo nutrūkusias siūles, siuvo. Visa tai rodo, kad daiktas yra nekokybiškas, tai nėra mažareikšmiai daikto trūkumai. Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. negali dėvėti striukės, neturi sumokėtų pinigų, negali įsigyti kitos striukės, tai jai kelia didelius nepatogumus. Ji, pirkdama neva

kokybišką daiktą, sumokėjo 272,99 Eur, iš esmės negavo to, ko siekė, sudarydama

pirkimo-pardavimo sutartį - turėti geros kokybės žieminę striukę ir ją dėvėti. Išnaudojo visas savo galimybes draugiškai išspręsti ginčą. Žeminosi, prašė, skambino daug kartų, alinantys pokalbiai, aiškinimaisi... Kadangi neturi daikto, daiktas nesutaisytas, todėl prašo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus - 272,99 Eur bei sumokėtą žyminį mokestį (15,00 Eur).

trūkumas yra laikomas neatitikimu prekei keliamiems kokybės reikalavimams. Atsižvelgdamas į

tai, atsakovas ieškovės atsiprašė ir geranoriškai sutiko savo sąskaita ištaisyti prekės trūkumą.

Tačiau, ieškovė su tokiu atsakovo siūlymu kategoriškai nesutiko ir reikalavo prekę pakeisti kita

preke arba nutraukti tarp šalių sudarytą pirkimo pardavimo sutartį bei grąžinti ieškovei už prekę

sumokėtus pinigus. Atsakovas ne kartą aiškino ieškovei apie tai, kad jos reikalavimas yra iš

esmės neproporcingas bei neteisėtas, tačiau ieškovė buvo kategoriška, t. y. reikalavo naujo

daikto arba sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo. Po atsakymo į ieškovės pretenziją, ieškovė

vieno iš reikalavimo atsisakė, bei pradėjo reikalauti tik sutarties nutraukimo ir pinigų už prekę

grąžinimo - analogiškas reikalavimas yra nurodomas ir ieškovės teismui pateiktame ieškinyje. LR CK 6.363 str. 8 d. yra numatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto

trūkumas yra mažareikšmis. Ginčą nagrinėjant VVTAT, buvo atliktas prekės patikrinimas dėl jos atitikties keliamiems kokybės reikalavimams ir konstatuota, kad prekė dėl ieškovės nurodyto pažeidimo yra nekokybiška. VVTAT taip pat konstatavo, kad nustatytas prekės pažeidimas yra mažareikšmis ir gali būti pašalintas. Šios aplinkybės yra nurodytos VVTAT surašytame patikrinimo akte ir atsakovo su atsiliepimu teikiamame 2019 m. kovo 18 VVTAT nutarime. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad teigiančioji arba tam tikrų aplinkybių konstatavimu suinteresuota šalis turi įrodyti tokias aplinkybes. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, jog ji nesutinka su VVTAT nustatyta aplinkybe, kad prekės trūkumas yra laikomas mažareikšmiu, tačiau ieškovė nepateikia jokių šią jos poziciją pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu byloje esantis VVTAT patikrinimo protokolas bei atsakovo teikiamas VVTAT nutarimas, kurie vadovaujantis LR CPK 197 str. 2 d. yra laikomi didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais, patvirtina, jog ginčo daikto trūkumas yra laikomas mažareikšmiu. Ieškovė neskundė nei VVTAT surašyto patikrinimo akto, nei per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau - LR VTAĮ) 28 str. 1 d.), dėl to yra laikytina, jog ieškovė su šiais VVTAT dokumentais sutiko. VVTAT priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas (LR VTAĮ 28 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad prekės defektas VVTAT yra pripažintas mažareikšmiu, o LR CK 6.363 str. 8 d. aiškiai yra aiškiai nurodyta, jog pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties dėl mažareikšmio prekės pažeidimo, ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. LR CK 6.363 str. 7 d. yra numatyti netinkamos kokybės prekę įsigijusio vartotojo teisių gynimo būdai, t. y. pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja teismo nutraukti tarp šalių sudarytą daikto pirkimo- pardavimo sutartį ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti už prekę sumokėtų pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra išsamiai pasisakęs, jog LR CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Taigi įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir netinkama daikto kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą. Tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą

užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo

sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų

nuostatomis. Įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisiu gynimo būdo pasirinkimo

pagrįstumą, turi atsižvelgti i konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad

vartotojo teisiu gynimo būdas būtu proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltu

pažeidimui neadekvačių teisiniu padariniu. Ieškovė savo valia įsigijo jai patinkančią prekę. Ją dėvėjo. Dėl to, kad prekė yra dėvėta ieškovės, prekė yra praradusi savo prekinę išvaizdą. Tenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovas negalės realizuoti ieškovės grąžintos prekės - atsakovas patirs nuostolių. Atsakovo nuostoliai pasireikš tuo, kad atsakovas privalės ieškovei grąžinti prekės kainą - 272,99 Eur. Be to, atsakovo nuostolis pasireikš sumokėta kaina už prekės tvarkymą, su kuriuo ieškovė pati sutiko. Kaip jau yra nurodyta, ieškovės nurodomas prekės trūkumas yra visiškai pašalintas, t. y. ieškovės įsigyta prekė gali būti nevaržomai naudojama pagal tiesioginę jos paskirtį bei prekė yra paruošta atsiėmimui. Dėl to laikytina, jog ieškovės teisės iš esmės nėra pažeistos, o ieškovės ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai neproporcingas pasireiškusiam prekės pažeidimui, dėl to taip pat ieškinys yra laikomas akivaizdžiai nepagrįstu.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 29 d. parduotuvėje „Mare O'Polo“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), už 272,99 Eur įsigijo žieminę striukę. 2018-012-02 ieškovė atsakovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog 2018 m. lapkričio mėnesį pradėjusi dėvėti striukę pastebėjo, kad striukės dešinės rankovės megzta dalis yra ilgesnė, nei kairės rankovės. Ieškovė prašė pakeisti striukę į kitą, arba grąžinti pinigus. Atsakovas su ieškovės pasiūlymu nesutiko ir 2018 m. gruodžio 13 d. atsakyme į pretenziją pasiūlė sutvarkyti esamą prekės trūkumą. 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su pakartotiną pretenziją, reikalaudama nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti jai už prekę sumokėtus pinigus. Atsakovui nesutikus su ieškovės pasiūlymu, ieškovė 2018-12-17 kreipėsi su skundu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) dėl įsigytos galimai netinkamos kokybės moteriškos striukės. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą, apžiūrėjusi striukę, 2019-02-21 surašė Patikrinimo aktą Nr. 1OG-10. Minėto akto išvadoje nurodoma, kad vartotojos striukė dėl nutrūkusio siūlo ir iširusios rankovės pamušalo užtvirtinimo siūlės dešinėje rankovėje, neatitinka kokybės rodiklių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį, kaip numatyta Civilinio kodekso 6.33 str. 6 p. Nutrūkęs siūlas ir iširusi rankovės užtvirtinimo siūlė dešinėje rankovėje nėra esminis kokybės trūkumas ir yra pataisomas ir pataisymas neturi neigiamos įtakos (nepablogina) gaminio išvaizdai ir kokybei. Apie patikrinimo rezultatus vartotoja informuota 2019-02-27 raštu Nr. 4V-573. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2019 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. 10-295 „Dėl R. B. prašymo“. Komisija nutarė atmesti vartotojos R. B. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti striukės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už striukę sumokėtus pinigus (272,99 Eur). Komisija nutarime nurodė, kad striukės trūkumas, kuris gali būti lengvai ir greitai pašalintas, yra mažareikšmis ir konstatavo, kad vartotojos reikalavimas nutraukti striukės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už striukę sumokėtus pinigus yra neproporcingas jos teisių gynimo būdais, tačiau vartotoja turi teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais. 2019 m. kovo 26 d. ieškovė raštu nurodė, kad sutinka, kad atsakovas savo lėšomis ištaisytų žieminę striukę. Atsakovo nurodymu striukė yra tinkamai sutvarkyta ir yra laikoma parduotuvėje, kurioje ieškovė ją pirko.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straispsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).

LR CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto pardavimo metu.

Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovei buvo parduota netinkamos kokybės prekė – moterišką striukė. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovas pripažino faktą, kad pardavė ieškovei striukę su trūkumu.

Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovė, reikalaudama nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti jai už prekę sumokėtus pinigus, pasirinko tinkamą teisių gynimo būdą.

CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, ir pardavėjas su pirkėju šių trūkumų nebuvo Aptaręs iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, savo pasirinkimu turi teisę per Civilinio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2 ) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pasirinkimo teisė reikšti vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių reikalavimų yra suteikiama būtent vartotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose formuojamoje teismų praktikoje yra pasisakęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).

LR CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkantiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytais, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Aukščiau minėta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą 2019-02-21 Patikrinimo akte Nr. 1OG-10 konstatavo, kad vartotojos (ieškovės) striukė dėl nutrūkusio siūlo ir iširusios rankovės pamušalo užtvirtinimo siūlės dešinėje rankovėje, neatitinka kokybės rodiklių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį, kaip numatyta Civilinio kodekso 6.33 str. 6 p. Tačiau VVTAT taip pat konstatavo, kad nutrūkęs siūlas ir iširusi rankovės užtvirtinimo siūlė dešinėje rankovėje nėra esminis kokybės trūkumas ir yra pataisomas ir pataisymas neturi neigiamos įtakos (nepablogina) gaminio išvaizdai ir kokybei. Aplinkybę, kad ieškovei parduotos striukės trūkumas yra mažareikšmis savo 2019 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 10-295 „Dėl R. B. prašymo“ konstatavo ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija. Dėl to komisija nutarė atmesti vartotojos R. B. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti striukės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už striukę sumokėtus pinigus (272,99 Eur). Aukščiau minėta, kad komisija nutarime nurodė, kad striukės trūkumas, kuris gali būti lengvai ir greitai pašalintas, yra mažareikšmis ir konstatavo, kad vartotojos reikalavimas nutraukti striukės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už striukę sumokėtus pinigus yra neproporcingas jos teisių gynimo būdais, tačiau vartotoja turi teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais. Byloje nustatyta, kad ieškovė su šiais VVTAT dokumentais sutiko, jų nustatyta tvarka neskundė, todėl 2019 m. kovo 26 d. sutiko, kad atsakovas savo lėšomis pataisytų žieminę striukę.

Ieškovė, tvirtindama, kad atsakovas taip ir nepašalino striukės trūkumo (nepataisė daikto), nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Jokių kategoriškų išvadų iš teismui ieškovės pateiktos fotonuotraukos teismas daryti negali, kadangi nėra aišku ar nuotraukoje yra užfiksuota ta pati striukė, kuri buvo parduota ieškovei, kada nuotrauka daryta - ar iki striukės taisymo ar po to.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šios bylos atveju vartotojo (ieškovės) pasirinkimas pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti, pripažintina neproporcinga teisių gynimo priemone, nes kaip nustatyta byloje nagrinėjamu atveju pardavėjas sutiko nemokamai pataisyti mažareikšmį daikto, t. y. striukės trūkumą, ieškovė su tokiu pasiūlymu sutiko, ieškovės nurodomos prekės trūkumas pašalintas, dėl ko striukė gali būti nevaržomai naudojama.

Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovo nepriteisiamos.

Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas UAB „Burda Moden Salonas“ šioje byloje advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 1464,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos išlaidos priteistinos atsakovui UAB „Burda moden salonas“ iš ieškovės R. B. (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl jos iš ieškovo valstybei nepriteisimos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Burda moden salonas“, juridinio asmens kodas 122025391, 1464,10 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt keturi eurai 10 ct.) už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.