Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-11-25 · Administracinė byla Nr. I1-7991-428/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-11-25Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-25
Bylos Nr.
I1-7991-428/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01748-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7991-428/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01748-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga, Pravieniškių PN-AK), 9500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2, 8).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas neužtikrino privatumo dušo patalpose laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2021-01-03 būnant trečiame sektoriuje, kadangi nebuvo įrengtos pertvaros, todėl buvo stebimas nuteistųjų ir pareigūnų. Esant tokioms aplinkybėms negalėjo tinkamai nusiprausti bei apsirengti. Į žodinius skundus nebuvo reaguojama. Taipogi dušo patalpose trūko veidrodžių, dozatorių, lentynėlių. Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškiančia diskomfortu, nepasitikėjimu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 16–19) nurodė, jog įstaiga užtikrina dušų įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus. Patalpose įrengti veidrodžiai, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai užpildomi prausimosi priemonėmis pagal poreikį, tačiau nuteistieji nuolatos šiuos dozatorius sugadina ir pasisavina. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato Įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. LVAT yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr. LVAT 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020-11-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).

Nagrinėjamu atveju, byloje nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Taigi nors ir pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.

Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas

konstatauja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2021-01-03 pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK.

Atsakovas pateikė 2021-09-21 pažymą Nr. 63-3136 (b. l. 20) iš kurios matyti, jog pareiškėjas į trečiąjį sektorių atvyko 2018-04-17, todėl tikslintina ginčo laikotarpio pradžia, nustatant ją nuo 2018-04-17.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas žalą kildina ir iš to, jog dušo patalpose trūko veidrodžių, dozatorių, lentynėlių bei nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas teigia, kad dušo patalpoje neįrengtos pertvaros, dėl to pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys bei pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje buvo laikomas nuo 2018-04-17 iki 2021-01-03 (b. l. 16, 20).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 3 sektoriuje dušų neskiria jokios pertvaros, kadangi atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl trečiojo sektoriaus dušo patalpų įrengimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo norma) tokio reikalavimo nėra numatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Pažymėtina, kad vyraujančioje vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjui, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-12-15 sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu 3 sektoriuje laikotarpiu nuo 2018-04-17 iki 2021-01-03 buvo pažeidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių praustis duše, nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2018-04-17 iki 2021-01-03) turėjo teisę pasinaudoti dušu iki 142 kartų, todėl, teismo vertinimu 142 kartus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.

Aprūpinimo normų 13 punkte numatyta, jog dušo patalpose turi būti veidrodis (1 vnt.), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)) bei kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai ( norma – pagal poreikį). Atsakovė nurodė, jog dušo patalpose yra veidrodis bei įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai užpildomai prausimosi priemonėmis pagal poreikį bei teigia, jog dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (b. l. 22). Atsakovas į bylą nėra pateikęs trečiojo sektoriaus dušo patalpų nuotraukų. Atsakovas patvirtina, jog veidrodis dušo patalpose yra, todėl pareiškėjo argumentai dėl veidrodžių trūkumo atmestini, kadangi Aprūpinimo normoje dušo patalpose numatytas tik vienas veidrodis. Pareiškėjas skunde nurodęs, jog trūko dozatorių, tačiau skunde nenurodė kūno ar plaukų prausiklių dozatorių trūko, taipogi nenurodė konkrečiai ar visuomet buvo jų trūkumas, ar tam tikrais laikotarpiais, nepateikta jokių duomenų, jog dėl minėto inventoriaus trūkumo būtų kreiptasi į atsakovą, o savo skundą, jame nurodydamas ilgesnį nei 2 metų laikotarpį, grindžia tik abstrakčiais teiginiais.

Teismų praktikoje dėl inventoriaus trūkumo laikomasi pozicijos, kad tai, jog atsakovo atstovas pateikia bendrą įrengiamų baldų ar įrenginių sąrašą, savaime nereiškia, kad šių baldų ir įrenginių buvimas ir pakankamas jų kiekis buvo užtikrintas visose įstaigos kamerose ir kitose patalpose. Atsakovas nurodo teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl inventoriaus užtikrinimo dušo patalpose, tačiau nenurodo ar dušo patalpose buvo užtikrintas tinkamas kiekis lentynėlių higienos priemonėms susidėti. Dėl lentynėlių trūkumo atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, todėl jie lieka nepaneigti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, nepasitikėjimą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra. Atsakovo pateiktoje 2021-09-28 pažymoje (b. l. 21) nurodyta, kad pareiškėjas į psichologus ginčo laikotarpiu nesikreipė.

Nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme bei pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis dušu bei nepaneigiant pareiškėjo argumentų dėl lentynėlių higienos priemonėms susidėti trūkumo konstatuotina, jog jis galimai patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą ir nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais per daugiau nei 2 metus būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, ar kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė