Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, S. Ž., I. B., vertėjaujant D. K., dalyvaujant ieškovui V. J. (V. J.), jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovei I. B., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalinimo bei pagal atsakovės I. B. patikslintą priešieškinį ieškovui V. J. dėl turto padalinimo ir turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t., b.l. 2), prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes, o būtent „J.“ ir „B.“, 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuokinis gyvenimas nutrūko daugiau kaip prieš metus, nes atsakovė buvo neištikima ieškovui. Pažymėjo, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio turto neįgijo, todėl turto padalinimo klausimas nespręstinas. Kreditorių ir/ar skolininkų nėra.

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove susipažino plaukdamas į jūrą, o netrukus susituokė Stačiatikių bažnyčioje. Santuokos pradžioje santykiai klostėsi gerai, grįžęs iš darbo jūroje matydavo, kad atsakovė vienu periodu daug verkė, tačiau, kodėl ji verkdavo, jis nežino. Vaikų santuokoje nesusilaukė, o atsakovė iš pirmos santuokos turi pilnametę dukterį. Esminė priežastis dėl kurios nutrūko ieškovo ir atsakovės santuoka, yra atsakovės neištikimybė. Kol jis būdavo darbinėse komandiruotėse, atsakovės naujasis draugas gyveno pas ieškovą namuose, važinėjosi su atsakovės automobiliu. Ieškovui taip pat yra žinoma, jog atsakovė kartu su tuo vyru kartu važiavo į kelionę. Be to, atsakovė gyvendama santuokoje buvo labai išlaidi, pirkdavo įvairius daiktus ne pagal savo galimybes. Jis jai skirdavo 1000 Lt per mėnesį, tačiau jai tų pinigų nepakakdavo, suteikė jai gyvenamąjį būstą, skyrė pakankamai lėšų jai ir jos dukrai. Po to kai susituokė, praėjus dviem mėnesiams, jis atsakovei pasakė, jog turi įsigijęs žemės sklypą ir rengiasi jame statyti namą. Šiuo metu namas dar nėra įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, nes statybininkai nukrypo nuo projekto. Atsakovė nedalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, nei prie žemės sklypo, nei prie namo statybų savo piniginėmis lėšomis neprisidėjo. Atsakovė nuolat kartodavo, kad ji negyvens tame name. Prasidėjus konfliktams su atsakove, jie 2013-01-24 pasirašė turto padalinimo sutartį ir sutarė santuoką nutraukti bendru sutikimu, bet atsakovė persigalvojo. Atsakovė kas antrą savaitę dirbo bare, gaudavo apie 1200 Lt ir juos visus išleisdavo savo dukrai.

Teismo posėdžio metu atsakovė bei jos atstovė palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus, prašė patikslintą priešieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu, o ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad su ieškovu susipažino darbo metu, po ko ieškovas pakvietė ją kartu su dukra pasisvečiuoti Lietuvoje. Atvažiavusi į Lietuvą, ji joje pasiliko. Netrukus su atsakovu susituokė Stačiatikių bažnyčioje. Po santuokos sudarymo abu su sutuoktiniu išvyko dirbti pagal sutartis į užsienį. Po kurio laiko staiga mirė jos mama, ji buvo sukrėsta ir pusę metų verkė, o po to nusiraminusi užsiėmė namo statybomis. Teigia, jog per jos buvimo laiką Lietuvoje, dar iki santuokos sudarymo, kartu su ieškovu važiavo apžiūrėti žemės sklypo, derino visus klausimus, susijusius su žemės sklypo pirkimu, pati davė ieškovui pinigų žemės sklypo įsigijimui. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoryje nedalyvavo, nes kuomet jis buvo perkamas, ji nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė. Namo statybose ji taip pat aktyviai dalyvavo, rinko namo projektą, už namo projektą kartu su ieškovu mokėjo lygiomis dalimis, per savo draugus rado specialistus, kurie paklojo namo pamatus, už kuriuos taip pat mokėjo grynaisiais pinigais kartu su ieškovu, pati kasdien važinėjo prie namo, jį prižiūrėjo, laistė pamatus, nes ieškovas tuo metu buvo išvykęs į darbinę komandiruotę. Atsakovės teigimu, pagrindinė santuokos iširimo priežastis – ieškovo mama, kuri visada rodė perdėtą rūpestį savo sūnui, elgėsi su ieškovu lyg su mažu vaiku ir be jos nuomonės ar pritarimo šeimoje nebuvo sprendžiami jokie klausimai. Santuokos nutraukimo procesą pradėjo pats ieškovas. Ieškovo nurodytą kitą vyrą ji pažįsta taip pat kaip ir kitus vyrus, todėl atsakovės manymu, nėra pagrindo kaltinti ja neištikimybe. Ieškovei žinoma, kad jos sutuoktinio iniciatyva buvo daromi garso įrašai, tačiau teigia, kad jie yra iškarpyti ir sumontuoti ieškovui palankesne tvarka.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. R. paaiškino, jog ji yra ieškovės draugė, į Klaipėdą atvažiuoja tris keturis kartus per metus. Nurodė, kad atsakovė su dabartiniu sutuoktiniu skiriasi dėl to, kad ieškovas jos draugę įtaria neištikimybe. Jai yra žinoma, jog žemės sklypą ieškovas su atsakove pirko bendrai, atsakovė ieškovui davė pinigų žemės sklypo pirkimui. Kartu su atsakove kelis kartus buvo nuvažiavusios prie statomo namo. Atsakovė rūpinosi prie namo esančiame tvenkinyje veisiamomis žuvimis. Ji periodiškai važiuodavo daryti tvenkinyje oro ertmes, kad neuždustų žuvys. Atsakovė ne mažiau, nei ieškovas dirbo, ir uždirbtus pinigus atiduodavo namo statyboms. Jai atsakovė visada guosdavosi dėl materialinio nepritekliaus. Atsakovė jai skundėsi, kad ieškovo mama kišasi į jų santuokinį gyvenimą, o ieškovas labiau tikėdavo savo mama, nei savo sutuoktine. Mano, jog žemės sklypą pirko kartu dar neįregistravus santuokos, nes atsakovė labai pasitikėjo ieškovu, save laikė ieškovo žmona. Name yra buvusi du kartus, pirmą kartą, kai buvo išlieti namo pamatai, o antrą kartą – kai buvo pastatytas namas.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. D. paaiškino, kad ji yra N. D., su kuriuo draugauja atsakovė, sutuoktinė. 2012 m. vasarą ji pamatė savo vyrą su atsakove. Jie kartu buvo išvažiavę į Italiją, o 2012 m. rudenį savo vyrą pamatė su atsakove sporto klube. Jai viena draugė papasakojo, jog atsakovė skiriasi su savo sutuoktiniu bendru sutarimu, tada ji supratusi, kad atsakovė yra ištekėjusi. Vėliau su ja susisiekė ieškovas. Teigia, kad pusantro mėnesio jos vyras gyveno su atsakove pastarosios sutuoktinio bute. Vieną kartą atsitiktinai pamačiusi atsakovę įlipančią į jos vyro automobilį, ji pasiūliusi jai pasikalbėti, tačiau atsakovė kalbėtis nepanoro. Jos vyras dažnai būdavo pas atsakovę, kartu su ja gyveno tais laikotarpiais, kai atsakovės sutuoktinis būdavo išvykęs į darbinę komandiruotę. Kiek jai žinoma, jos vyras ir atsakovas dažnai laiką leisdavo kavinėje „Fridricho pasažas“. Šiuo metu jos vyras yra grįžęs namo, ir ji su juo kartu gyvena, su ja skirtis nesutinka. Ar jos vyras bendrauja su atsakove šiuo metu, ji nežino. Jai vyras niekada neprisipažino, kad su atsakove jie yra meilužiai.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. J. paaiškino, jog ji yra ieškovo mama bei nurodė, kad ji mačiusi, kad 2012 m. ar 2013 m., tiksliai neprisimena, vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, atsakovė gyveno ieškovo bute, esančiame G. P. g. 6, Klaipėdoje, kartu su jai nepažįstamu vyru. Atsakovė metus laiko dirbo bare. Iš kokių lėšų gyveno atsakovė, kai nedirbo, ji nežino. Su atsakove iš esmės nebendraudavo. Ji nėra girdėjusi, jog jos sūnus su atsakove pyktųsi, ji nesikišdavo į savo sūnaus šeiminius santykius. Jai žinoma, kad atsakovė už savo lėšas yra įsigijusi tik automobilį „Kia“ ir dviratį, o daugiau nieko nėra nupirkusi namams. Ieškovas padėdavo materialiai atsakovės dukrai D. K., ne kartą kvietėsi atvykti į Lietuvą iš Kaliningrado. Ji matydavo, kad atsakovė kartas nuo karto verkė, bet kai susipažino su vyriškiu, verkti nustojusi. Matydavo, kaip svetimas vyriškis ateidavo pas jos sūnaus žmoną, į butą, esantį G. P. (duomenys neskelbtini), tačiau ji įeiti į tą butą negalėjo, nes atsakovė palikdavo raktą spynoje. Suprato, jog atsakovė yra neištikima jos sūnui, be to ir aplinkiniai žmonės apie tai kalbėjo. Jai yra žinoma, kad sūnus pirko žemės sklypą Priekulėje ir norėjo ten statyti namą, atsakovė šiame sandoryje nedalyvavo. Namo statybai ieškovė pinigų neskyrė, prie jo statybos neprididėjo, nes tuo metu niekur nedirbo. Atsakovė padėdavo tik savo dukrai, gyvenančiai Kaliningrade. Jai ieškovas yra sakęs, kad atsakovė atėjo pas jį gyventi nieko neturėdama. Ieškovas su atsakove buvo geruoju susitarę, kad atsakovė gaus nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, ir nepretenduos į ieškovo turtą. Ji pati padėjo sūnui finansiškai, namo statybai davė pinigų pati.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. paaiškino, kad su ieškovas yra jo kaimynas, ir su juo jie yra pažįstami apie 20 metų. Pamena, kaip prieš šešerius metus ieškovas atsivežė atsakovę į Lietuvą, įvardindamas ją kaip draugę. Jam yra žinoma, kad ieškovas prieš 1,5 metų dar prieš atsivežant atsakovę, nusipirko žemės sklypą. Kas ateidavo pas atsakovę, kai ieškovas būdavo išplaukęs į jūrą, jis negali pasakyti. Jam yra žinoma, kad ieškovas su atsakove norėjo santuoką nutraukti taikiu būdu, taip pat ir tai, kad atsakovė į jokį ieškovo turtą nepretendavo, tačiau vos tik atsakovė gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, pradėjo norėti ieškovo turto. Mano, jog atsakovė apgavo ieškovą. Atsakovė nedalyvavo žemės sklypo pirkimo procese, visą namo statybą organizavo ieškovas, o kai jo nebūdavo, jis padėdavo ieškovui. Ieškovas jam palikdavo pinigus, kuriuos jis panaudodavo, jei prireikdavo, namo statybos reikalams. Namo projektą rinkosi ieškovas, atsakovė šiame procese nedalyvavo. Kad ieškovė laistytų pamatus, jis nematė. Atsakovės naują draugą pažįsta iš matymo ir žino iš savo sutuoktinės kalbų, kad atsakovė turi draugą.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, kad jis yra ieškovo kaimynas ir nurodė, kad 2013 m. kelis kartus matė, kaip iš ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išėjo jam nepažįstamas vyriškis, be to, ieškovo bute yra matęs krepšį su vyriškais batais ir sportine avalyne, tačiau apie tai, ieškovui nieko nesakė. Kiek laiko atsakovė gyveno su svetimu vyru, jis nežino. Jam yra žinoma, kad ieškovas plaukė į jūrą, bei statėsi namą.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. G. paaiškino, jog ieškovas iš jos sesers Erikos pirko žemės sklypą, už kurį 10000 Lt grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovas. Pas notarą pasirašę sutartį, kartu su ieškovu važiavo paimti pinigų pas jo mamą.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. S. paaiškino, jog ji yra ieškovės draugė, su atsakove susipažino, kai pastaroji atvyko gyventi į Lietuvą. Nurodė, kad atsakovė daug dirbo, plaukė į jūrą, niekur nepramogavo, o visus uždirbtus pinigus skyrė namo statyboms. Jai atsakovė ne kartą skundėsi, kad ieškovo mama trukdo jiems gyventi. Prieš maždaug du metus ji kartu su atsakove važiavo apžiūrėti namo, tuo metu jame dar niekas negyveno. Ieškovą yra mačiusi vieną kartą prie žemės sklypo. Ar atsakovė prisidėjo prie namo statybų ji negalinti pasakyti.

Teismo posėdžio metu D. K. paaiškino, kad ji yra atsakovės dukra. Nurodė, kad visas ieškovo ir atsakovės turtas buvo perkamas kartu, kažkiek materialiai prisidėdavo ir ieškovo mama. Jos mama prisidėjo prie namo statybų. Iš pradžių jos mama su ieškovu sutarė gerai, buvo kartu atvažiavę į jos vestuves Kaliningrade. Jos manymu, santuokos iširimo priežastis, tai, kad ieškovo mama nuolat kišosi į santuokinį gyvenimą. Kaliningrade jos mama turėjo butą, kurį vėliau perrašė jai. Ji yra buvusi ginčo žemės sklype, jame tuo metu jau buvo namo pamatai, o atvažiavus kitą kartą – buvo ir namo sienos. Mama jai pasakojusi, kad visus savo pinigus investavo į namo statybą, nieko sau neleisdavo, net atostogauti ji mamą vežėsi už savo pinigus, nes mama neturėjusi pinigų. Kai ji mokėsi jai mama padėjo finansiškai, pinigų iš ieškovo ji asmeniškai nėra gavusi. Kas namo projektą užsakinėjo, ji nežinanti. Mama jai kartą rodė projektą, tarėsi su ja, norėjo išgirsti jos nuomonę apie namą. Taip pat paaiškino, kad jos mama bendrauja su jos tėčiu, kuris yra dabar Amerikoje, bet materialiai mamos tėtis neišlaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys 2006-10-09 Stačiatikių bažnyčioje sudarė santuoką, kuri 2006-10-11 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įtraukta į apskaitą (akto įrašo Nr. 1160 ) (I t., b. l. 5) . Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašus V. J. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr., esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2006-09-27 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. M-11719, ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1997-11-11 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. M-10425 (I t., b. l. 55-57, 61). Atsakovės vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra (I t., b. l. 62). VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo pažyma taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-05-03 duomenimis, ieškovo vardu santuokos metu (nuo 2006-10-09) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, nėra (I t., b. l. 63). 2013-06-05 antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 44 nustatyta, kad I. B. nurodytame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), matomi du statiniai, įrenginėjamos tvoros detalės, statybinės medžiagos, tvenkinys (I t., b. l. 64, 65). UAB „Ober Haus“ Nekilnojamasis turtas byloje esančia konsultacija nustatyta, kad gyvenamojo namo su garažu ir pagalbinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina (galima) turto kaina rinkoje 2013 m. liepos mėn. galėtų siekti iki 300000 Lt (I t., b. l. 83-85). 2006-09-27 sutartimi nustatyta, kad E. G. pardavė ieškovui V. J. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 10000 Lt (I t., b. l. 166, 167). VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro išrašu nustatyta, kad V. J. vardu yra registruotas ratinis traktorius, valstybinis Nr. T841G, ir ratinis ekskavatorius – krautuvas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 54). VĮ „Regitra“ duomenimis V. J. vardu registruotos transporto priemonės – savos gamybos, valstybinis Nr. DB767, pirmo registravimo data – 2009-11-12; automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data – 2009-11-12, registravimo data – 2010-01-19; automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data – 1990 m., registravimo data – 2000-07-25 (I t., b. l. 58); I. B. vardu registruota transporto priemonė – Kia Sportage, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2012-03-29, registravimo data – 2013-03-29 (I t., b. l. 59). Automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 20130809/001 nustatyta, kad I. B. 2013-08-09 pardavė naudotą automobilį Kia Sportage, 2012 m. už 79000 Lt (I t., b. l. 163). UAB „Pajūrio autorika“ pažyma nustatyta, kad automobilio Kia Sportage, 2012 m., vidutinė rinkos vertė 2013 m. liepos mėn. – 51380 Lt; savos gamybos priekabos, 2009 m., vidutinė rinkos vertė 2013 m. liepos mėn. 1280 Lt; automobilio BMW X5, 2006 m., vidutinė rinkos vertė 2013 m. liepos mėn. – 50710 Lt; automobilio „VW Passat“, 1990 m., vidutinė rinkos vertė nuo 1690-1800 Lt (priklausomai nuo kėbulo tipo, variklio darbinio tūrio, kuro tipo ir komplektacijos skirtumų; raktinio traktoriaus „Kubota B1500“, 2009 m., vidutinė rinkos vertė 15000 Lt; raktinio ekskavatoriaus – krautuvo „N. H. LB115B-49S“, 1999 m., vidutinė rinkos vertė – 35320 Lt. Rinkos vertės nustatytos, neapžiūrėjus transporto priemonių, jų neidentifikavus, remtasi užsakovės I. B. pateikta informacija (I t., b. l. 68, 69, 74-81). Ūkininko registravimo pažymėjimu nustatyta, kad 2006-10-04 V. J. baigė kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, kodas 261062110 (I t., b. l. 168-169). Ieškovas V. J. 2006-10-19 įregistravo ūkininko ūkį adresu (duomenys neskelbtini). (I t., b. l. 170). Pagal atsakovės pateiktas pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsakovė 2009 m. dirbo laive Norvegijoje, nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 jai priskaičiuotas apie 30798,50 Lt darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (I t., b. l. 50-52).

Dėl termino susitaikyti nustatymo ir santuokos nutraukimo pagrindų bei kaltės

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Ieškovas prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, tuo tarpu atsakovė pareikšdama tiek priešieškinį, tiek patikslintą priešieškinį, nesutiko su santuokos nutraukimu ir prašė teismo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti, tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo poziciją pakeitė ir prašė santuoką nutraukti. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad santuoka iširusi negrįžtamai ir ją išsaugoti nebėra galimybės. Nagrinėjamoje byloje termino sutuoktiniams sutaikyti skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, šiuo metu gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2006-10-09 šalių sudaryta santuoka faktiškai yra iširusi (CK 3.54 str. 2 d., 3.64 str.) ir šią aplinkybę šalys pripažįsta.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – ieškovui, teigiančiam apie atsakovės neištikimybę) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodydamas jos kaltės prezumpcijos faktą, t.y. atsakovės neištikimybę. Ieškovas, teigdamas kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, akcentuoja jos neištikimybę, kurią įrodinėjo savo parodymais ir liudytojų paaiškinimais, garso ir vaizdo įrašais bei fotonuotraukomis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė turi kitą vyrą, su kuriuo leido visą savo laiką, kol ieškovas būdavo išvykęs į darbines komandiruotes, atsakovės naujasis draugas gyveno pas ieškovą namuose, važinėjosi atsakovės automobiliu, kartu važiavo į kelionę. Atsakovė neneigė, kad pažįsta ieškovo ieškinyje minimą N. D. ir, kad dabar su juo bendrauja kaip su draugu, tačiau aiškino, jog gyvendama santuokoje su ieškovu buvo jam ištikima, su ieškovo minimu asmeniu jokių intymių santykių nėra turėjusi. Siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybės, teismas tenkino ieškovo prašymą apklausti liudytojus M. S., D. S., V. P., ieškovo motiną A. J.. Tiek ieškovo motina A. J., tiek ieškovo kaimynas V. P., tiek ieškovo šeimos draugai M. S., D. S. bei J. D. patvirtino matę atsakovę draugijoje su N. D., be to, ir iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad atsakovė kavinėje yra su kitu vyru, tačiau nei liudytojai, nei byloje esantys vaizdo, garso įrašai bei fotonuotraukos iš esmės nepatvirtina, kad atsakovė elgėsi netinkamai Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme, ar buvo neištikima ieškovui. Liudytojų nurodytos aplinkybės, kad jie atsakovę matė su N. D., kad atsakovė gyveno kartu su kitu vyru ieškovo darbinėse komandiruotėse buvimo metu, ar fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas atsakovės ir N. D. buvimas kavinėje kartu, savaime neįrodo atsakovės neištikimybės fakto. Be to, liudytojų parodymai apie sutuoktinių asmenines savybes, jų elgesį šeimoje, tarpusavio bendravimą, nuomonė dėl vieno ar kito sutuoktinio kaltės šeimos iširime, vaizdo ir garso įrašai nėra informatyvūs sprendžiant dėl kieno kaltės santykiai pablogėjo ir leidžia suvokti, jog šalių kaip sutuoktinių santykiai yra konfliktiški. Byloje, be paties ieškovo ir jo pakviestų liudytojų samprotavimų apie atsakovės kaltę, nesama jokių objektyvių duomenų apie tai, kurias sutuoktinės pareigas ji yra iš esmės pažeidusi, kad jos elgesį būtų galima traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių.

Pažymėtina, jog šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakovė tiek patikslintame priešieškinyje, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovą mylėjo, dėl to persikėlė gyventi į Lietuvą, nors turėjo susikūrusi gerbūvį Kaliningrade (turėjo ten nuolatinę gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto, gyveno kartu su savo dukra iš pirmos santuokos), tačiau ieškovas buvo jai nedėmesingas, su ja mažai bendraudavo, ja visiškai nesidomėjo, o grįžęs iš darbinės komandiruotės visą laiką leisdavo statydamas namą, be to, į jų šeimyninius santykius nuolat kišosi ieškovo mama, kuri darė neigiamą įtaką savo sūnui, kas iš esmės sąlygojo jų šeiminių ryšių nutrūkimą. Ieškovas šių atsakovės nurodytų aplinkybių neneigė, patvirtindamas, kad grįžęs iš komandiruočių laisvu nuo darbo metu važiuodavo į Priekulę, kur buvo statomas namas, namą statė sau, o kur gyvens atsakovė jam nerūpėjo, nes ieškovas norėjo namo užmiestyje, o atsakovė svajojo apie namą mieste. Nurodė, kad su savo sutuoktine gyveno kaip su kaimyne. Be to, ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad tarp šalių buvo tik susitarimas migracijos klausimais, santuoka buvo sudaryta tam, kad atsakovė turėtų gyvenamąją vietą Lietuvoje. Teismas daro išvadą, kad toks ieškovo požiūris į santuoką ir elgesys su atsakove taip pat rodo jo nepagarbą bei nelojalumą savo sutuoktinei. Ieškovas neįrodė, kad pablogėjus jo ir atsakovės santykiams, jis būtų sprendęs šeimai iškilusias problemas ir dėjęs pastangas įveikti šeimyninio gyvenimo krizę. Priešingai, pablogėjus ieškovo ir atsakovės šeiminiams santykiams, ieškovas inicijavo santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2013-04-19 kreipdamasis į teismą su prašymu nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau 2013-05-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi prašymas paliktas nenagrinėtu, atsižvelgiant į pareiškėjos I. B. prašymą santuokos nenutraukti ir netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. 2-6176-730/2013).

Ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kurias įvertinus būtų galima konstatuoti, jog ginčo šalių santuoka iširo vien tik dėl atsakovės kaltės. Ieškovo ir byloje apklaustų liudytojų parodymai dėl netinkamo atsakovės elgesio šeimoje yra labai abstraktūs, todėl nesudaro pagrindo padaryti vienareikšmę išvadą dėl atsakovės neištikimybės šeimoje, nepagarbos savo sutuoktiniui, šeimos nesirūpinimu. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, ieškovo argumentas apie tai, jog šalių šeima iširo tik dėl atsakovės kaltės, laikomas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 12, 178, 185 str.). Kartu pabrėžtina, kad atsakovė taip pat nepateikė jokių savo subjektyvią nuomonę, jog ieškovo mama nepagrįstai kišosi į šeimos gyvenimą, darė neigiamą įtaką jų tarpusavio santykiams, patvirtinančių įrodymų.

Byloje nustatytos aplinkybės apie šalių tarpusavio santykius leidžia daryti išvadą, jog šeimos ryšiai susilpnėjo ir iš esmės nutrūko dėl sąlygotų aplinkos ir interesų pokyčių bei atsiradusių skirtingų požiūrių į esminius gyvenimo kartu klausimus. Teismas įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes apie jų bendravimą, elgesį gyvenant bendrai, liudytojų parodymus apie šalių bendravimą, elgesį, daro išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje, santarvės, lojalumo vienas kitam nebuvimo. Sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, tolerantiškumo stoka viena kitai, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trūkumas vienas kitam ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Pripažintina, kad šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, taip abu pažeidė CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Šalims nesutariant dėl bendro gyvenimo principų, abiems skirtingai vertinant šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, esant skirtingiems jų požiūriams į atskirų problemų sprendimą, skirtingiems charakteriams ir nebegalėjimui bei nebenorėjimui šių požiūrių suderinti tarpusavyje, nevienodai suprantant sutuoktinių pareigas ir šalims nepateikus įtikinamų kaltės įrodymų, yra pagrindas padaryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas konstatuoja abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustato vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio.

Dėl sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto padalinimo

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl turto verčių, be to, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės pateiktais turto įvertinimais, o ieškovas nepateikė naujų turto įvertinimų, kuriose būtų nurodoma kitokia turto vertė, teismas vadovaujasi aukščiau turto vertinimais ir laiko faktą dėl dalintino turto vertės nustatytu (CK 3.119 str., CPK 187 str. 2 d.).

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas dar prieš santuokos sudarymą su atsakove 2006-09-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. M-11719 pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek šalių paaiškinimais, tiek ir byloje esančiai įrodymais nustatyta, kad šiame žemės sklype yra pastatytas ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu teisiškai Valstybės įmonės Registrų centre dar neįregistruotas. Pagal byloje esančią UAB „Ober hause“ Nekilnojamasis turtas konsultaciją bendra žemės sklypo ir gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais vidutinė rinkos vertė yra 300000 Lt.

Ieškovas nurodo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, nes jis yra įgytas ne santuokos metu, o gyvenamasis namas esantis žemės sklype, nors ir buvo statomas santuokos metu, tačiau jis nėra baigtas statyti, neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, be to, atsakovė nei prie žemės sklypo pirkimo, nei prie namo statybų savo piniginėmis lėšomis neprisidėjo. Atsakovė nesutinka su ieškovu ir prašo pripažinti žemės sklypą ir jame esančius nebaigtus statyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovui šį turtą priteisti asmeninėn ieškovo nuosavybėn, jai priteisiant kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį natūra.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V.; bylos Nr. 3K-3-193/2005). Taigi, turto, įsigyto santuokos metu, teisinis statusas priklauso nuo jo įsigijimo momento - jeigu jis įsigytas gyvenant santuokoje, preziumuojama, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir atvirkščiai – jei jis įgytas iki santuokos sudarymo, preziumuojama, jog jis yra šį turtą įsigijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas įgytas ieškovo vardu ir jo asmeninėmis lėšomis dar iki santuokos sudarymo su atsakove, t.y. 2006-09-27, o šalių santuoka sudaryta - 2006-10-09. Iš byloje esančios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį sudarė pats ieškovas, žemės sklypą įregistravo savo vardu. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja E. G. patvirtino, jog už žemės sklypą 10000 Lt grynaisiais pinigais jai sumokėjo būtent ieškovas. Tuo tarpu duomenų, kad prie žemės sklypo įsigijimo būtų prisidėjusi atsakovė, byloje nėra. Vien tik atsakovės deklaratyvūs argumentai, apie tai, kad ji davė ieškovui pusę sumos už perkamą žemės sklypą, o pati negalėjo įregistruoti nuosavybės teisės į perkamą turtą, nes ji žemės sklypo įsigijimo metu nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė, ir tai, kad ji duodama savo pinigus ieškovui beatodairiškai juo pasitikėjo nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad minėtas ginčo žemės sklypas įgytas panaudojus ir jos asmenines lėšas, todėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ginčo žemės sklypą, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Nustačius, kad žemės sklypas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, į bendrą sutuoktinių dalytino turto balansą jis neįeina.

Šalys santuokos metu statėsi gyvenamąjį namą ir priestatus, kurie dėl projekto defektų nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas nurodė, kad gyvenamajam namui statyti jis naudojo savo lėšas, namo statybai leido savo uždirbtus pinigus, dalį pinigų davė jo mama, namą statė savo jėgomis, tuo tarpu atsakovė prie namo statybos neprisidėjo nei savo lėšomis, nei darbu. Liudytojai A. J., M. S., N. B. bei ieškovo pateiktos fotonuotraukos patvirtino, kad ieškovas daug dirbo prie statomo namo, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas vien tik iš savo asmeninių lėšų statėsi gyvenamąjį namą ir priestatus. Priešingai, nepaneigta, kad savo lėšomis prie gyvenamojo namo statybos prisidėjo ir atsakovė. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė, būdama santuokoje, kurį laiką dirbo Norvegijoje (I t., b. l. 50-52), vėliau dirbo Lietuvoje, t.y. turėjo realią galimybę finansiškai prisidėti prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo namo statybų. Be to, ir ieškovas neneigia, kad atsakovė turėjusi savo asmeninių lėšų bei santaupų. Tai, kad atsakovė taip pat prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų tiek savo lėšomis, tiek ir savo darbu patvirtina ir byloje esantys kiti duomenys, liudytojų parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės bei liudytojų V. R., D. K. parodymais apie tai, jog atsakovė uždirbtus pinigus investuodavo namo statyboms, su specialistais derino namo projektą, už namo projektą kartu su ieškovu mokėjo lygiomis dalimis, kartu su ieškovu klojo namo pamatus, ieškovui, būnant ilgalaikėse darbinėse komandiruotėse, namą prižiūrėjo, rūpinosi tvenkinyje esančiomis žuvimis.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad santuokos metu pradėtas, tačiau nebaigtas statyti gyvenamasis namas su priestatais yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis) ir kiekvienam iš sutuoktinių nuosavybės teise turi atitekti po 1/2 dalį viso gyvenamojo namo ir priestatų ( CK 3.117 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Dalijant turtą, atsižvelgtina į CK 3.100 str. nuostatą, kad nutraukiant santuoką dalijamas visas sutuoktinių bendras turtas, atsižvelgiant į CK 3.127 str. 3 d. nuostatą, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Minėtose teisės normose įtvirtinti kriterijai sudaro pagrindą teismui parinkti bendro sutuoktinių turto padalijimo būdą, t.y. ar abiem sutuoktiniams padalyti turtą natūra ar vienam iš jų kompensuojant pinigais, taip pat, ar reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus tai, kad prašomą padalinti turtą iš esmės galima padalinti natūra, sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, įrodymų, jog turto padalijimas natūra nepriimtinas, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei nepažeidžia šalių interesų (CK 1.5 str., 3.3 str.). Kadangi teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių santuokoje pastatytas gyvenamasis namas su priestatais, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300000 Lt, dalintinas lygiomis dalimis, t. y. po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ dalį gyvenamojo namo su priestatais, esančio (duomenys neskelbtini).

Šalys santuokos metu taip pat įgijo registruotiną kilnojamąjį turtą – ratinį traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 15000 Lt, ratinį ekskavatorių krautuvą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 35320 Lt vertės, savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. DB767, 1280 Lt vertės, automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 50710 Lt automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1690 Lt vertės, Kia Sportage, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė, remiantis atsakovės pateikta pažyma dėl automobilių rinkos verčių 2013 m. liepos mėn. - 51380 Lt. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2013-08-09 atsakovė šį automobilį pardavė už 79000 Lt.

Abi šalys sutinka, kad transporto priemonės - ratinis traktorius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 15000 Lt, ratinis ekskavatorius krautuvas, valstybinis Nr. T061Z, 35320 Lt vertės, savos gamybos priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1280 Lt vertės, automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 50710 Lt vertės, automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1690 Lt vertės, būtų priteistos ieškovui jo asmeninėn nuosavybėn, nes jis šiomis transporto priemonėmis naudojasi, o atsakovei būtų priteista transporto priemonė Kia Sportage, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas nesutinka mokėti kompensacijos už jam tenkančią turto dalį, o atsakovė prašo iš ieškovo priteisti kompensaciją už atsakovės dalį šiame turte. Kadangi transporto priemonė Kia Sportage, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-08-09 buvo parduota už 79000 Lt, todėl šis automobilis įtrauktinas į dalintino turto balansą, nustatant jo vertę, buvusią automobilio pardavimo metu, t.y. 79000 Lt, o ne 51380 Lt vidutinę rinkos vertę, kaip patikslintame priešieškinyje prašo atsakovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės ieškovui priteistina 39500 Lt kompensacija (79000 Lt : 2=39500 Lt) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Kadangi ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonių už 53290 Lt, tai iš ieškovo atsakovei priteistina 26645 Lt kompensacija už automobilius, kurie po santuokos nutraukimo lieka ieškovui. Teismas atlikęs tarpusavio piniginių prievolių įskaitymą daro išvadą, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 12855 Lt (39500 Lt – 26645 Lt) dydžio piniginė kompensacija.

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (LR CPK 3.69 str.). Šalys nurodė ir bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių vaikų jie neturi, kreditorių neturi ir vienas iš kito išlaikymo priteisti nereikalauja (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, kad ieškinys bei patikslintas priešieškinis patenkinti 50 %, todėl šalims neatlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimui įsiteisėjus, 2013-07-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį bei patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio G. P. g. 5-6, Klaipėdoje, ir I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietės, įregistruotą 2006-10-11 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1160, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos metu įgytą turtą padalinti natūra ieškovui V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), ir kilnojamąjį registruotiną turtą - ratinį traktorių, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį ekskavatorių krautuvą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovei I. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. B. ieškovui V. J. (V. J.) 12855 Lt (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis litus) dydžio kompensaciją.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „B.”.

Kitose dalyse ieškinį bei patikslintą priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-07-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.