Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1855-524/2013

2013 m. gruodžio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7301-897/2013 pagal ieškovo V. J. (V. J.) ieškinį atsakovei I. B. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir paskemių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė byloje pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovą netrukdyti jai naudotis butu, esančiu Galinio Pylimo g. 5-6, Klaipėdoje, iki teismas išnagrinės civilinę bylą. Nurodė, kad ieškovas savavališkai 2013-09-07 vakare pakeitė buto durų spynas ir jos į butą neįleidžia. Šiame bute liko atsakovės asmeniniai daiktai, dokumentai bei pinigai, o pati ji likusi gatvėje. Šiuo metu atsakovei yra teikiama trumpalaikės socialinės globos paslauga, todėl ji laikinai gyvena biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Šeimos gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas nepriklausomai nuo to, kuriam iš sutuoktinių ši patalpa priklausantis nuosavybės teise (CK 3.84 str. 2 d. 1 p.). Šeimos turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti naudojamas, valdomas ar juo gali būti disponuojama CK 3.85 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą (CK 3.85 str. 2 d.), sutuoktiniai net tarpusavio sutartimi negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties (CK 3.85 str. 4 d.). Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 str. 1 d.).

Byloje nagrinėjamu atveju ginčo butas yra šeimos turtas, todėl nuomos ar panaudos materialinės teisės normos netaikytinos, o su tuo susiję apeliantės ir ieškovo argumentai nenagrinėtini, tačiau pažymėtina, kad netgi laikinus gyventojus, subnuomininkus ar net savavališkai gyvenamąją patalpą užėmusius asmenis priverstinai iškeldinti iš gyvenamosios patalpos galima tik teismo tvarka arba įstatymo nustatytais atvejais – pagal prokuroro sankciją (pvz., CK 6.596 str. 1 d., 6.597 str. 1 d., 6.610 str., 6.612 str.). Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą konstatavęs, kad atsakovė neįrodė, jog jos interesams kyla reali grėsmė, – atsakovės teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa yra preziumuojama įstatymo, todėl ieškovas privalėjo įrodyti atsakovės iškeldinimo teisinio pagrindo egzistavimą. Ieškovas neginčija atsakovės nurodomų aplinkybių dėl jos faktinio iškeldinimo, todėl akivaizdu, kad ieškovo veiksmai, apribojantys atsakovės teisę naudotis šeimos būstu, yra neteisėti.

Ypatingai atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-05 nutartimi atmetė ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę gyventi skyrium, t. y. negyventi su juo kartu bute, esančiame Galinio Pylimo g. 5-6, Klaipėdoje. Tačiau ieškovas neteisėtai savavališkai iškeldino atsakovę, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šio teisės pažeidimo nepašalino. Be to, teismas nutartį motyvavo bei atsakovės nenaudai prieš jos valią panaudojo ir kitą teisės pažeidimą – ieškovo smurtą prieš atsakovę, o ieškovas savo atsiliepime dar patikslino, jog gali panaudoti net ir fizinį smurtą. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (nullus commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur), todėl ieškovo neteisėti veiksmai negali būti pagrindu apriboti atsakovės teises ir suteikti daugiau teisių ieškovui. Aplinkybė, kad šiuo metu atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą kitame bute ar kad turi (priverstinai) laikiną gyvenamąją vietą, nešalina ieškovo veiksmų neteisėtumo ir neapriboja įstatymo garantuojamų atsakovės teisių į šeimos gyvenamąją patalpą.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas trukdytų atsakovei naudotis šeimos gyvenamuoju būstu, yra formali ir nepagrįsta, nes atsakovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtent dėl to ir kreipėsi, kad teismas įpareigotų ieškovą netrukdyti naudotis būstu. Nesant ieškovo paneigimo, netikėti atsakovės procesiniame dokumente nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nebuvo pakankamo pagrindo, be to, kilus abejonėms, teismas galėjo apie prašymo nagrinėjimą pranešti ieškovui ir sužinoti jo versiją (CPK 147 str. 1 d., 376 str. 1 d.). Kaip minėta, ieškovas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių dėl jos iškeldinimo neneigia.

Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nepagrįstai suvaržytų ieškovo turtines teises, yra visiškai nepagrįstas, kadangi minėta, jog šeimos turto suvaržymai yra nustatyti įstatymo (CK 3.85 str.), todėl negali būti laikomi nepagrįstais, o atsakovė iš esmės prašė tik pašalinti jos teisių pažeidimą, t. y. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią faktinę padėtį (CK 1.138 str. 2 p.).

Ieškovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad jo atžvilgiu nebuvo nustatyta pagrindų baudžiamajai ar administracinei atsakomybei, neturi įtakos šeimos turto teisinį režimą reglamentuojančių Civilinio kodekso materialinių teisės normų taikymui (CK 3.1 str.).

Ieškovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad atsakovė yra laikina gyventoja, turinti tik leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neturi įtakos situacijos teisiniam įvertinimui, kadangi Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 str.), sutuoktinių asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės, t. y. šiuo atveju – Lietuvos, teisė (CK 1.27 str. 1 d., 1.28 str. 1 d.), kuri nenumato sutuoktinio teisių į šeimos turtą išimčių užsieniečiams ar asmenims be pilietybės, įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (Konstitucijos 29 str.).

Ieškovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad jis notarine tvarka panaikino leidimą atsakovei gyventi ginčo bute, taip pat teisiškai nereikšminga šioje byloje, kadangi ieškovas savo vienašališku sandoriu negali apriboti atsakovei įstatymo suteiktų teisių (CK 3.85 str. 2, 4 d.).

Ieškovo argumentai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikytos, kadangi nesusijusios nei su ieškinio dalyku, nei su jų taikymo pagrindais, yra nepagrįsti. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Į tai teismus orientuoja ir specialios CK 3.65 straipsnyje įtvirtintos šiam tikslui skirtos laikinosios apsaugos priemonės. Jas teismas taiko, kai byloje bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtina apsaugoti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesus.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti ne tik atsakovės teisių ir teisėtų interesų apsaugai, bet ir jau įvykusiam jų pažeidimui pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 145 str. 1 d. 13 p., CK 6.35 str. 2 d. 3 p, CPK 339 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartį panaikinti.

Atsakovės I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – įpareigoti ieškovą V. J. netrukdyti I. B. naudotis butu, esančiu Galinio Pylimo g. 5–6, Klaipėdoje.