Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ prašymą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Drustila“, uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos statyba“ ir A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Drustila“ pateikė pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Alkor“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytais pagrindais.

2. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartimi BUAB „Alkor“ iškėlė bankroto bylą ir atsakovės bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. UAB „Drustila“, būdama teismo nutartimi patvirtinta atsakovės kreditore, teigia, kad bankroto administratorės pateiktoje BUAB „Alkor“ veiklos ataskaitoje esantys duomenys patvirtina egzistuojant tyčinio bankroto požymius. Kreditorės vertinimu, tai, jog BUAB „Alkor“ turtas (tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis) laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. ženkliai sumažėjo, t. y. 2017 m. BUAB „Alkor“ turto turėjo už 1 422 188 Eur, 2018 m. rugpjūčio 11 d. – už 934 532 Eur, o per tą patį laikotarpį atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, nors ir nežymiai, tačiau sumažėjo, 2017 m. sudarė 611 152 Eur, o 2018 m. rugpjūčio 11 d. – 606 025 Eur, patvirtina faktą, jog BUAB „Alkor“ nemokumą sąlygojo turto sumažėjimas, o ne pradelstų įsipareigojimų padidėjimas.

3. BUAB „Alkor“ veiklos ataskaitoje taip pat nėra aptartas konkretus įmonės nemokumo atsiradimo momentas. Bankroto administratorė įmonės nemokumo atsiradimo momentą laiko nutarties iškelti BUAB „Alkor“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, tačiau tokia išvada niekaip nepagrįsta, todėl yra pagrindas manyti, jog įmonės nemokumas atsirado anksčiau, nei nurodo bankroto administratorė.

4. Iš BUAB „Alkor“ veiklos ataskaitos lentelės „parduoto ilgalaikio turto sąrašas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d.“ matyti, jog iš 40 parduoto ilgalaikio turto pozicijų, net 37 pozicijos buvo parduotos per 2018 m., o iš lentelės „nurašyto ilgalaikio turto sąrašas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d.“ matyti, kad iš 186 ilgalaikio turto pozicijų net 147 likvidaus turto pozicijos buvo nurašytos per 2018 m. Tai patvirtina, kad turto pardavimas ir likvidaus turto nurašymas turėjo esminę reikšmę BUAB „Alkor“ mokumui. Taip pat nėra nurodyta, kokiems asmenims buvo parduotas BUAB „Alkor“ ilgalaikis turtas, todėl neatmetama galimybė, jog bankrutuojančios įmonės turtas galėjo būti parduotas susijusiems asmenims arba BUAB „Alkor“ kreditoriams kaip atsiskaitymas už skolas, kas atitinkamai pažeidžia kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką.

5. Lentelės „nurašyto ilgalaikio turto sąrašas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d.“ duomenimis, 2018 m. birželio 1 d. buvo nurašytas toks turtas kaip: programinė įranga, ISO atsiskaitymų Sistema, internetinis puslapis, office2016+kaupiklis 1TB 2.5 GB, kurių likutinė vertė didelė ir kurie yra reikalingi kasdieninėje įmonės veikloje. Taip pat buvo parduoti arba nurašyti įvairūs darbo įrankiai. Taip pat 2018 m. BUAB „Alkor“ neįgijo jokio ilgalaikio turto, išskyrus ištraukiamas kopėčias, kurios buvo įgytos 2018 m. sausio 12 d. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog BUAB „Alkor“ nebeketino vykdyti veiklos jau nuo 2018 m. birželio 1 d. Taigi, jau 2018 m. birželio 1 d. bankrutuojančios įmonės vadovui neabejotinai buvo žinoma, jog įmonė yra nemoki, arba įmonė buvo tyčia vedama prie nemokumo, sąmoningais veiksmais mažinant bankrutuojančios įmonės turtą. Bankroto byla iškelta praėjus tik dviem mėnesiams nuo BUAB „Alkor“ programų ir kitų bankrutuojančios įmonės veiklai būtinų įrankių (programų) nurašymo.

6. Tuo tarpu bankroto administratorė nenustatė tikrosios BUAB „Alkor“ nemokumo atsiradimo dienos, neįvertino ilgalaikio turto pardavimo ir likvidaus turto nurašymo kaip turėjusių įtakos bankrutuojančios įmonės mokumui, o taip pat nenustatė nemokumo atsiradimo priežasties. Pateikta ataskaita ir joje nurodytos bankrutuojančios įmonės turto perleidimo bei likvidaus turto nurašymo datos sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad galimai nuo pat 2018 m. pradžios sąmoningais veiksmais buvo siekiama privesti BUAB „Alkor“ prie bankroto, palaipsniui mažinant jos turimo turto dydį bei nedengiant kreditorinių įsiskolinimų, todėl egzistuoja visi požymiai pripažinti BUAB „Alkor“ bankrotą tyčiniu.

7. Kreditorė UAB „Dzūkijos statyba“ atsiliepimu į pareiškimą dėl BUAB „Alkor“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė jį tenkinti bei nurodė, kad BUAB „Alkor“ valdymo organai netinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu: 2017 m. sudarinėjo su kreditore, kaip su subrangove, rangos sutartis, pagal kurias iš užsakovo gautas pinigines lėšas pasisavino ir / arba panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. sąmoningai neatsiskaitė su UAB „Dzūkijos statyba“. Tokiu būdu atsakovė liko skolinga UAB „Dzūkijos statyba“ už atliktus darbus – 2017 m. rugpjūčio 25 d. mokėtina suma sudarė 67 544,32 Eur. BUAB „Alkor“ vadovas atidėliojo atsiskaitymus ir, elgdamasis nesąžiningai, pats sudarinėjo skolos atsiskaitymo grafikus, nors iš anksto žinojo, kad jų nevykdys, tačiau minėtu pagrindu atsiskaitymo laiką nukėlinėjo, turėdamas tikslą nevykdyti savo įsipareigojimų. UAB „Dzūkijos statyba“ dėl 15 282,26 Eur skolos priteisimo kreipėsi į teismą, tačiau BUAB „Alkor“ net ir įsiteisėjus teismo sprendimui dėl skolos priteisimo jo nevykdė, todėl buvo kreiptasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. Tokie veiksmai įrodo BUAB „Alkor“ vadovų netinkamą pareigų vykdymą ir nesąžiningumą, t. y. BUAB „Alkor“ veikla 2017 m. buvo sąmoningai organizuojama taip, kad su kreditoriais įmonė negalėtų atsiskaityti. Visas įmonės turtas buvo įkeistas bankui ir kitiems kreditoriams, todėl 2018 m. balandžio 17 d. Alytaus apylinkės teismo vykdomasis raštas nebuvo įvykdytas dėl išieškojimo negalimumo.

8. Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu į pareiškimą dėl BUAB „Alkor“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuo 2005 m. gegužės 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo jis – A. A.. BUAB „Alkor“ dirbo sėkmingai, plėtėsi, turėjo pelno – bankroto administratorės ataskaitoje pateikti suvestiniai finansinių ataskaitų duomenys už trejus metus patvirtina, kad iki bankroto bylos iškėlimo, 2015-2016 m. įmonė baigė pelningai, nuosavo kapitalo dydis visada atitiko Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) reikalavimus. 2017 m. įmonei ėmė stigti apyvartinių lėšų, nes viena didžiausių skolininkių Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Kernavė g. 6“ neatsiskaitė už atliktus statybos rangos darbus ir liko skolinga 197 670,51 Eur (dėl to iki šiol vyksta ginčas teisme, civilinės bylos Nr. e2-792-324/2018). Tokio dydžio lėšos įmonei buvo itin reikšmingos, vien jos būtų padengusios visą 2017 m. nuostolį (-71 377 Eur), leidusios atsiskaityti su dauguma kreditorių ir sėkmingai tęsti veiklą 2018 m. Taip pat neatsiskaitinėjo ir kiti skolininkai – R. ir G. A. už statybos rangos darbus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-635-661/2016 sudarytos taikos sutarties pagrindu turėjo įmonei sumokėti 168 558,84 Eur, tačiau ir šių planuotų lėšų įmonė negavo.

9. Atsakovei susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, suinteresuotas asmuo ėmėsi priemonių įmonės veiklos stabilizavimui ir išsaugojimui. 2017 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutarties pagrindu iš AB „Šiaulių bankas“ gautas 40 000 Eur dydžio kreditas apyvartinių lėšų finansavimui, buvo nuolat deramasi dėl įmonei palankaus įmokų grąžinimo grafiko. Tačiau šaltuoju laikotarpiu statybos darbų mastams sulėtėjus bei skolininkams neatsiskaitant, teko vykdyti įsipareigojimus bankui, pirkti žaliavas darbams, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius, buvo patiriamos kitos veiklos sąnaudos. Todėl 2018 m. kovo 2 d. skubiai parengus atsakovės 2017 m. balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą 2018 m. vasario 28 d. duomenimis, buvo nustatyta, kad per 2018 m. sausį-vasarį įmonė buvo gavusi beveik 150 000 Eur pajamų, šio laikotarpio finansinis rezultatas buvo 79 786 Eur pelnas. Be to, įmonė buvo pasirašiusi net devynias daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) sutartis ir vieną stalių gaminių sutartį, iš kurių per 2018 m. planavo gauti 1 166 547,01 Eur be PVM. 2018 m. planuota pasirašyti dar tris statybos rangos sutartis bendrai 274 040,00 Eur be PVM sumai. Iš viso bendra šių sutarčių vertė buvo 1 440 587,01 Eur. Atsižvelgiant į nurodytus faktus, 2018 m. kovo 2 d. įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė inicijuoti įmonės restruktūrizavimo bylą. 2018 m. kovo 8 d. suinteresuotas asmuo Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuris priimtas ir nagrinėtas civilinėje byloje Nr. B2-1687-555/2018, tačiau įmonės restruktūrizavimui pasipriešinus AB „Šiaulių bankas“, restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas užsitęsė daugiau nei tris mėnesius, per kuriuos įmonės situacija iš esmės pasikeitė. Per šį laiką įmonė prarado realią galimybę tęsti veiklą – trūko lėšų mokėti darbo užmokestį, įdarbinti naujus darbuotojus, įsigyti žaliavų darbams, o užsakovai, kreditoriai, matydami, kad restruktūrizavimo byla vis neiškeliama, nustojo bendradarbiauti, informavo apie būsimą sutarčių nutraukimą. Todėl 2018 m. birželio pradžioje, įvertinus, kad įmonė nebeturės pakankamai užsakymų ir negalės tęsti veiklos, suinteresuotas asmuo kreipėsi į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą palikimo nenagrinėtu. Nurodydamas, kad faktas, jog įmonė negali tęsti veiklos ir atitinka požymius bankroto bylos iškėlimui, paaiškėjo 2018 m. birželio pradžioje, suinteresuotas asmuo sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, įvykusį 2018 m. birželio 22 d., bet akcininkams nesiėmus priemonių įmonės mokumui atkurti, 2018 m. birželio 26 d. suinteresuotas asmuo inicijavo bankroto bylos atsakovei iškėlimą. Taigi, BUAB „Alkor“ vadovas elgėsi pagal įstatymų reikalavimus, sąžiningai, lojaliai įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė, laikydamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros ir terminų, todėl jo veiksmai niekaip negali būti vertinami kaip pavėluotas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas, tuo labiau negali būti pagrindu pripažinti BUAB „Alkor“ bankrotą tyčiniu.

10. Taip pat nors kreditorė teigia, kad iš ataskaitos lentelės matyti, jog „iš 40 parduoto ilgalaikio turto pozicijų, net 37 pozicijos buvo parduotos per 2018 m.“, tačiau, pirma, ji ignoruoja faktą, kad per 2018 m. buvo parduotas turtas, kurio didžioji dauguma buvo įsigyta 2007-2011 m., t. y. buvo 7-11 metų senumo. Aktyviai veikloje naudojant turtą, per tiek metų dalis įmonės turėto turto (statybiniai vagonėliai, įrankiai, įranga) nusidėvėjo, kai kurie jų veikloje faktiškai nebuvo naudojami. Tuo tarpu viena iš priemonių gerinti įmonės finansinę situaciją, numatyta restruktūrizavimo plano metmenyse, buvo inventorizuoti ir realizuoti įmonei neduodantį naudos turtą, tokiu būdu gauti lėšų, sumažinti turto laikymo, priežiūros, saugojimo sąnaudas. Todėl, 2018 m. sausio – balandžio mėn. toks nenaudojamas turtas buvo parduotas. Antra, faktiškai parduota ne 37 turto vienetai, o tik 29, nes dalis lentelėje nurodytų pozicijų nėra atskiras turtas, o po turto įsigijimo atliktų atnaujinimo, remonto darbų vertė. Trečia, įmonei nemokant už patalpų nuomą, nuomotojas ragino išsikelti, todėl buvo priimtas sprendimas parduoti patalpose buvusius vienuolikos metų senumo baldus bei šaldytuvą. Turtas parduotas už bendrą 11 944,77 Eur kainą, kuri buvo net didesnė už likutinę turto vertę. Taigi, kreditorės akcentuojami turto pardavimo sandoriai įmonei iš tiesų buvo naudingi, kadangi parduotas susidėvėjęs, veikloje nenaudotas turtas, gauta lėšų ir, be kita ko, išvengta tokio turto saugojimo, perdavimo bankroto administratorei išlaidų.

11. Kreditorės teiginiai, jog iš 186 ilgalaikio turto pozicijų 147 likvidaus turto pozicijų nurašymas per 2018 m. lėmė įmonės nemokumą yra nepagrįsti. Šiuo atveju buvo nurašytas senas (įsigytas nuo 2006 m. turtas), kuris buvo susidėvėjęs, sugedęs, sunaudotas įmonės veikloje, nurašytos sugedusioje kompiuterinėje technikoje buvusios kompiuterinės programos ir pan. Daugumos nurašyto turto likutinė vertė nesiekia 1 Eur. Dalis nurašyto turto, pavyzdžiui, internetinis puslapis turėjo vertę tik pačiai įmonei ir tik vykdant veiklą. Nepaisant nurašyto turto pozicijų skaičiaus, bendra per 2018 m. nurašyto turto vertė yra tik 2 582,84 Eur. Be to, už bankroto administratorei perduotos buhalterinės darbo užmokesčio apskaičiavimo ir „Finvalda“ programos nurašymą jau pirmajame kreditorių susirinkime kreditorė UAB „Drustila“ balsavo „už“ šį nutarimą.

12. Taip pat turto vertės sumažėjimą lėmė privalomi reikalavimai buhalterinei apskaitai. Pirma, ilgalaikio turto amortizacijos skaičiavimas pagal verslo apskaitos standartus (toliau –VAS). Antra, ženklus turto sumažėjimas atsargų (žaliavos, komplektuojamieji gaminiai) dalyje per 2018 m. buvo susijęs su užbaigtais statybos projektais. Trečia, balansinės turto vertės sumažėjimas yra ryškus dar ir todėl, kad dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nepavyko iškelti restruktūrizavimo bylos, nors tuo metu įmonė vis tiek patyrė veiklos sąnaudas. Visi nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai ir duomenys perduoti bankroto administratorei. Tuo tarpu pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kad turtas būtų parduotas per maža kaina ar kad nurašytas turtas buvo egzistuojantis ir (ar) turėjo realią vertę jo nurašymo ar šiuo metu, ar kad turto vertės sumažėjimą lėmė tyčiniai bei sąmoningi įmonės vadovo veiksmai.

13. BUAB „Alkor“ bankroto priežastys buvo nulemtos verslo nesėkmės, užsakovų neatsiskaitymo. Suinteresuotas asmuo veikė lojaliai ir rūpestingai įmonės interesams, siekė tęsti veiklą ir taip išspręsti trumpalaikius finansinius sunkumus, gauti papildomų apyvartinių lėšų veiklai vykdyti. Paaiškėjus, kad šio tikslo pasiekti nėra galimybės, nedelsdamas, sąžiningai ir laiku vykdė ĮBĮ numatytą pareigą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir įmonės bankroto bylos iškėlimo, tuo labiau nebuvo jokio sąmoningo siekio privesti įmonę prie bankroto ar pabloginti jos finansinę situaciją.

14. BUAB „Alkor“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ direktorės I. D., atsiliepimu prašė pagal byloje surinktus įrodymus nustačius nors vieną ĮBĮ įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, tenkinti pareiškėjos prašymą pripažinti atsakovės BUAB „Alkor“ bankrotą tyčiniu. Atsakovė nurodė, kad vertinant pareiškėjos argumentus, susijusius su BUAB „Alkor“ bankroto administratorės ataskaitoje nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis, dalis teiginių yra pateikiami kaip pareiškėjos interpretacijos, neatitinkančios faktinių aplinkybių. Bankroto administratorės ataskaitoje už laikotarpį nuo bankroto bylos BUAB „Alkor“ iškėlimo iki 2018 m. gruodžio 10 d. nenurodyta išvada dėl BUAB „Alkor“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi ataskaitiniu laikotarpiu bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų nebuvo įmanoma nustatyti. Ataskaitoje nėra pateikta išvados dėl konkretaus BUAB „Alkor“ nemokumo atsiradimo momento, kadangi nemokumo momentas, bus įrodinėjamas atskiruose teisiniuose ginčuose, jei tokie bus pradėti. Tuo tarpu vien įmonės turto pardavimas, jeigu neįrodoma rinkos vertės neatitinkanti turto pardavimo kaina, kitos nesąžiningos, įmonės ir jos kreditorių interesus pažeidžiančios sutarties sąlygos ir / ar piniginių lėšų, gautų iš parduoto turto, panaudojimas, nėra kreditorių teisių pažeidimas. Ataskaitoje pažymėta, jog įmonės direktoriaus perduoti ir administratoriaus patikrinti aukščiau nurodyti sandoriai buvo sudaryti standartinėmis sąlygomis, atitinka įstatymo reikalaujamą formą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešai tvarkai ar gerai moralei, neprieštarauja juridinio asmens teisnumui. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių įmonės nusidėvėjusio / nelikvidaus turto nurašymai ir / ar įmonės turto pardavimai, nenustačius, jog sandorio kaina neatitiko tuometinės rinkos kainos, turi būti vertintini kaip atitinkantys ĮBĮ įtvirtintus bankroto pripažinimo tyčiniu požymius. Faktinė aplinkybė, kad įmonė per 2018 m. neįgijo jokio turto, nei teismų praktikoje, nei ĮBĮ nėra vertinama kaip požymis, kuriuo vadovaujantis įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu.

15. Taip pat ataskaitoje pažymėta, jog BUAB „Alkor“ 2017-2018 m. sudarė reikalavimų į R. bei G. A. perleidimo sutartis, kurias bankroto administratorė artimiausiu metu ketina ginčyti teisme. Atitinkamai, šiuo metu yra ruošiami ieškiniai dėl atitinkamų sandorių ginčijimo, tačiau faktinės ir teisinės aplinkybės dėl ginčytinų sandorių (ne)teisėtumo bus išanalizuotos atskirose civilinėse bylose, kuriuose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu bus galima daryti atitinkamas teisines išvadas.

16. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) pateikė žinomą informaciją į kreditorės UAB „Drustila“ pareiškimą dėl BUAB „Alkor“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame nurodė, kad VSDFV Alytaus skyriuje 2018 m. balandžio 12 d. – 2018 m. balandžio 13 d., vykdant draudėjo BUAB „Alkor“ patikrinimą, nustatyta, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau 2018 m. kovo 7 d. gautas pajamas (57 126,54 Eur) panaudodama atsiskaitymams su prekių ir paslaugų tiekėjais, esant prievolei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2018 m. vasario mėn., pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tokiu būdu BUAB „Alkor“ direktorius A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 12 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl to 2018 m. balandžio 26 d. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 193 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas) jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

17. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą dėl BUAB „Alkor“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.

18. Teismo vertinimu, bankroto administratorės ataskaitoje pateikti suvestiniai finansinių ataskaitų duomenys už trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtina, kad 2015-2016 m. įmonė baigė pelningai, nuosavo kapitalo dydis visada atitiko ABĮ reikalavimus. Iš bylos medžiagos ir faktinių duomenų būtų galima daryti išvadą, kad įmonei apyvartinių lėšų pradėjo stigti tuomet, kai vieni iš didžiausių skolininkų (DNSB „Kernavė g. 6“ bei R. ir G. A.) neatsiskaitė už atliktus statybos rangos darbus ir liko skolingi įmonei bendrai – 366 229,35 Eur sumą.

19. Nustatęs, kad AB „Šiaulių bankas“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. suteikė BUAB „Alkor“ 40 000 Eur dydžio kreditą apyvartinių lėšų finansavimui, teismas sprendė, jog tai patvirtina banką įvertinus įmonės kredito istoriją, mokumą ir gebėjimą grąžinti kreditą, t. y. konstatavo, kad BUAB „Alkor“ yra pajėgi grąžinti suteiktą kreditą, dirba pelningai ir yra moki. Iš 2017 m. balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, jog per 2018 m. sausio – vasario mėnesį įmonė buvo gavusi beveik 150 000 Eur pajamų, šio laikotarpio finansinis rezultatas buvo 79 786 Eur pelnas. Įmonė buvo pasirašiusi net devynias daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) sutartis ir vieną stalių gaminių sutartį, iš kurių per 2018 m. planavo gauti 1 166 547,01 Eur be PVM. Bankroto administratorės ataskaitos duomenys, taip pat 2018 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta pelno (nuostolio) ataskaita įrodo, kad per kiek daugiau nei septynis 2018 m. mėnesius buvo gauta 188 059 Eur pardavimo pajamų, kitos veiklos pajamų – 616 Eur, kas taip pat patvirtina, jog įmonė dirbo pelningai.

20. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad pagal 2018 m. kovo 8 d. BUAB „Alkor“ vadovo pareiškimą Kauno apygardos teisme iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau įmonės restruktūrizavimui pasipriešinus kreditorei AB „Šiaulių bankas“, Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą paliko nenagrinėtu. Atsižvelgęs į visas aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad BUAB „Alkor“ vadovas A. A., įvertinęs įmonės finansinę padėtį, pats nedelsdamas ir laiku pateikė pareiškimą teismui dėl UAB „Alkor“ bankroto bylos iškėlimo.

21. Pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio teismas akcentavo, kad pareiškėja faktiniais duomenimis nepagrindė aplinkybių, jog turto pardavimo sandoriai iš esmės pablogino įmonės turtinę padėtį ir sąlygojo jos veiklos perspektyvų praradimą ir bankrotą. Iš ataskaitoje esančios lentelės „parduoto ilgalaikio turto sąrašas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d.“ teismas nustatė, kad minėto turto įsigijimo vertė buvo – 28 623,75 Eur, o turtas parduotas už 11 945,67 Eur sumą, net 14 parduoto ilgalaikio turto pozicijų buvo įsigytos prieš daugiau nei dešimt metų, kitos taip pat buvo kelių metų senumo, kas leidžia daryti išvadą, jog įmonėje naudotas turtas per šį laikotarpį buvo galimai nusidėvėjęs ir praradęs dalį savo vertės, o už parduotus daiktus gauta pinigų suma papildė UAB „Alkor“ biudžetą.

22. Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad turto nurašymas nulėmė įmonės nemokumą ar įmonės vadovas tuo siekė tyčinio bankroto. Turto pardavimo sandoriai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones ir nelemia konstatavimo, kad BUAB „Alkor“ buvo privesta prie bankroto tyčia.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagos nenustatyta kokiems asmenims parduotas BUAB „Alkor“ minėtas turtas, kaip ir nenustatyta, ar šis turtas galėjo būti parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai. Nenustačius su kokiais konkrečiai asmenimis BUAB „Alkor“ vykdė pardavimo sandorius, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad turtas parduotas asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo BUAB „Alkor“ bankrotą tyčiniu vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

24. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 26 d. UAB „Alkor“ vadovui A. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 193 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 75 Eur bauda už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. laiku nesumokėjo 2 360,41 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų už apdraustuosius. Priskaičiuotas VSD įmokas direktorius A. A. privalėjo sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos, tačiau esant prievolei mokėti įmokas už apdraustuosius, pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (CK 6.930¹ straipsnis), į atsiskaitomąją sąskaitą įplaukusias lėšas panaudojo atsiskaitymui su tiekėjais ir paslaugų gavėjais. Minėtas protokolas patvirtina, kad įmonė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. galimai pažeidė atsiskaitymų eiliškumą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl to BUAB „Alkor“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams iš esmės padidėjo ar sukėlė įmonės nemokumą. ĮBĮ nuostatos tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas) sieja ne vien su formaliu CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, bet su sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių.

25. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad BUAB „Alkor“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui už 2018 m. vasario mėnesį turėjo būti sumokėta iki 2018 m. kovo 15 d., todėl teismo manymu, UAB „Alkor“, 2018 m. kovo 7 d. gautas pajamas panaudodama atsiskaitymams su prekių ir paslaugų tiekėjais, nepažeidė atsiskaitymo termino su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nes tuo metu įmonė galėjo atsiskaitinėti ir su kitais kreditoriais. Vien aplinkybė, kad BUAB „Alkor“ pirma atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais, o ne su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, nes terminas sumokėti skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dar nebuvo suėjęs.

26. Teismas akcentavo, jog byloje nenurodyta, kokių konkrečiai kreditorių teisės, įmonei vykdant atsiskaitymus, CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo pažeistos. Bylos duomenimis, tokių neteisėtais įvardijamų mokėjimų mastas buvo 57 126,54 Eur, kurie buvo panaudoti atsiskaitymams su prekių ir paslaugų tiekėjais. Teismo vertinimu, tokie įmonės mokėjimai, tai yra atsiskaitymai su prekių ir paslaugų tiekėjais, jokiu būdu nereiškia tyčinio veikimo įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgiant į UAB „Alkor“ turimą turtą ir kitus finansinius duomenis, akivaizdu, kad tokie įmonės atsiskaitymai negalėjo lemti įmonės nemokumo ar esmingai pabloginti juridinio asmens kreditorių interesus.

27. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog po bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovo pareigas ėjęs suinteresuotas asmuo bankroto administratorei perdavė visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Nenustatyta, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pareiškėja, įrodinėdama įmonės tyčinio bankroto požymius, išimtinai vadovavosi tik bankroto administratorės pateikta veiklos ataskaita, tačiau nevertino visų įmonės buhalterinės apskaitos ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Vien įmonės tam tikro turto pardavimo ir nurašymo faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų žalą įmonės kreditoriams, siekį nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, pats savaime nepatvirtina aplaidaus ir (arba) apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad įmonės vadovas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos įstaigos dokumentų (turto) apsaugos.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28. Suinteresuotas asmuo UAB „Drustila“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „Alkor“ bankrotą tyčiniu, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apmokant jas iš bankroto administravimui skirtų sumų. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais, pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išdėstytais, argumentais. Apeliantė papildomai nurodė:

28.1. Teismas bankroto bylose turi būti aktyvus. Atitinkamai ir šioje byloje teismas turėjo visas galimybes išreikalauti iš bankroto administratorės teisingam sprendimui priimti reikalingus dokumentus ir duomenis, tame tarpe ir įmonių, kurioms buvo parduotas BUAB „Alkor“ turtas sąrašą. Akivaizdu, kad tik bankroto administratorė turi visus su įmonės veikla susijusius dokumentus, todėl pareiškėjos galimybės pateikti juos teismui yra apsunkintos.

28.2. Kritiškai vertintini bendrovės direktoriaus argumentai, jog BUAB „Alkor“ buvo pasirašiusi devynias daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) sutartis ir vieną stalių gaminių sutartį, o 2018 m. planuota pasirašyti dar tris statybos rangos sutartis. Anot įmonės direktoriaus, įmonė iš minėtų sutarčių vykdymo tikėjosi gauti 1 440 587,01 Eur pajamų. Pirma, planuotos pasirašyti sutartys niekaip neįrodo, jog įmonė veikė pelningai ir / ar buvo moki. Priešingai, įmonės planuojamos pasirašyti sutartys dar nereiškia, jog jos bus pasirašytos ir vykdomos, o juo labiau kad iš šių sutarčių vykdymo įmonė gaus pelno. Kaip rodo BUAB „Alkor“ patirtis, anksčiau pasirašytos ir vykdytos sutartys įmonei, o tuo pačiu ir kreditoriams, dėl netinkamo įmonės valdymo, buvo nuostolingos. Antra, net ir įmonės pasirašytos sutartys nesudaro pagrindo teigti, jog jos įmonei bus pelningos. Taip pat nepateikta duomenų, jog įmonės direktoriaus nurodytos pasirašytos sutartys buvo tinkamai vykdomos. Priešingai, byloje kreditorė UAB „Dzūkijos statyba“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad BUAB „Alkor“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė mokėjimų eiliškumo.

28.3. Nutartyje nurodyta, jog bankroto administratorės teigimu, BUAB „Alkor“ direktorius perdavė bankroto administratorei eilę įrankių ir įrengimų, skirtų vykdyti statybos veiklą. Tačiau iš bankroto administratoriaus pateiktos ataskaitos matyti, jog įmonė turi tik 20 pozicijų veiklai skirtų įrankių, o per 2018 m. iš įmonės veiklai reikalingos įrangos įsigijo tik aliuminines 10 m ištraukiamas kopėčias. Todėl nesuprantama, kokiu būdu atsakovė ketino sėkmingai veikti 2018 m. ir vykdyti sutartis po to, kai nurašė arba pardavė didžiąją dalį turimos įrangos ir neįsigijo naujos. Tuo tarpu teiginiai, kad nurašytas ir parduotas turtas buvo nudėvėtas, netinkamas naudoti yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais bylos duomenimis.

28.4. Kritiškai vertintina aplinkybė, jog 2018 m. kovo 2 d. buvo nuspręsta restruktūrizuoti bankrutuojančią įmonę, o vos po kiek daugiau nei trijų mėnesių buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Nei administratorė, nei įmonės direktorius nepaaiškino, kokios objektyvios aplinkybės lėmė tokio staigaus įmonės nemokumo atsiradimo. Debitoriniai įsiskolinimai, kurie lėmė laikiną įmonės lėšų stygių, buvo susidarę jau tuo metu, kai buvo nuspręsta kreiptis dėl įmonės restruktūrizavimo, todėl jie negalėjo lemti staigaus įmonės nemokumo atsiradimo. Tuo tarpu kreipimasis dėl įmonės restruktūrizavimo įmonei jau faktiškai esant nemokiai, patvirtina ne įmonės direktoriaus tinkamą pareigų vykdymą, o nesąžiningumą ir veikimą prieš įmonės ir jos kreditorių interesus. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog 2018 m. balandžio 26 d. BUAB „Alkor” direktoriui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinį teisės nusižengimą. Taigi, vietoj to, kad jau 2018 m. kovo mėn. būtų kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės direktorius, siekdamas galimai teisei priešingų veiksmų, bei siekdamas vilkinti laiką bei didinti kreditorinius įsipareigojimus (kas akivaizdžiai matyti iš įsiskolinimo padidėjimo VSDFV Alytaus skyriui), kreipėsi dėl įmonės restruktūrizavimo.

28.5. Bankroto administratorės ataskaita ir joje nurodytos įmonės turto perleidimo bei likvidaus turto nurašymo datos sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuo pat 2018 m. pradžios sąmoningais veiksmais buvo siekiama privesti įmonę prie bankroto palaipsniui mažinant jos turimo turto dydį bei nedengiant kreditorinių įsiskolinimų. Todėl egzistuoja visi požymiai pripažinti BUAB „Alkor“ bankrotą tyčiniu. Tuo tarpu bankroto administratorės teiginiai, jog šiuo metu yra ruošiami ieškiniai dėl atitinkamų sandorių ginčijimo, nenurodant konkrečių planuojamų ginčyti sandorių yra deklaratyvūs.

29. Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau savo pareiškime pripažinti bankrotą tyčiniu pateiktus argumentus, tačiau nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nesutikimas su tuo, kaip bylos aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai sprendė bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Apeliantė iš konteksto selektyviai išima tik keletą aplinkybių, sandorių, bet nevertina aplinkybių visumos, akcentuoja jai tinkamas bankroto administratorės veiklos ataskaitos vietas, tačiau ignoruoja kitus to paties dokumento duomenis bei kitus įrodymus, visą bankroto bylos medžiagą.

29.2. Teismas šioje byloje buvo aktyvus bei išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nors klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, šioje byloje teismas skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje taip pat gauti bankroto administratorės, VSDFV Alytaus skyriaus, UAB „Dzūkijos statyba”, A. A. rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai, teismas vadovavosi Liteko duomenimis ir visos bankroto bylos medžiaga, todėl ginčo esmė buvo pakankamai atskleista ir leido priimti teisingą sprendimą. Tuo tarpu kreditorė nepagrįstai jai priskirtą įrodinėjimo pareigą bando perkelti teismui. Apeliantė byloje buvo ir yra atstovaujama advokato, teikė įrodymus ir argumentus, kurie turėjo pagrįsti pareikštus reikalavimus. Tai, kad pateikti įrodymai nėra pakankami, nereiškia, jog teismas turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus už pareiškėją. Apeliantė iš esmės nekonkretizuoja, kokius būtent įrodymus teismas turėjo rinkti (nurodo tik vieną – įmonių, kurioms buvo parduotas turtas, sąrašą), tačiau prašymo išreikalauti konkrečius įrodymus iš bankroto administratorės ar kitų asmenų nei pirmojoje instancijoje, nei su atskiruoju skundu nepateikė, nenurodė, kodėl jos galimybė gauti reikalingus duomenis buvo apsunkinta. Be to, daugelį savo argumentų apeliantė grindė spėjimais, loginiais ryšiais nesusijusiomis prielaidomis, todėl teismas tuo labiau neturėjo pareigos aiškintis aplinkybių, dėl kurių egzistavimo nebuvo įsitikinusi pati kreditorė.

29.3. Apeliantės pakartotinai akcentuojami turto pardavimo sandoriai už 11 944,77 Eur, turto nurašymas 2 582,84 Eur sumai, net jei ir būtų nenaudingi bendrovei, negali būti laikomi tyčinio bankroto požymiu – tai buvo mažareikšmiai sandoriai, ypač atsižvelgiant į viso įmonės turto vertę ir tai, kad vien dėl dviejų skolininkų neatsiskaitymo įmonė negavo 341 032,41 Eur. Turto nurašymo, pardavimo sandoriais kaip tik pasiekta atsakovės sąnaudų optimizavimo, gauta naudos, vykdyti privalomi teisės aktų reikalavimai dėl apskaitos vedimo.

29.4. Apeliantė visiškai nepagrįstai kritiškai vertina įmonės sudarytas veiklos sutartis ir 2018 m. planuotas sudaryti tris sutartis. Teigdama, kad nėra duomenų, ar sudarytos sutartys bus pelningos, apeliantė savo argumentus grindžia tik spėlionėmis. Apeliantė konkrečiai nepaaiškina ir neįrodo, kodėl bankroto administratorei perduotas 20 veiklai skirtų įrankių kiekis liudija, jog įmonė neketino tęsti savo veiklos. Pabrėžtina, kad BUAB „Alkor” savo veikloje ne tik pati vykdė statybos rangos darbus, bet daliai darbų samdė subrangovus, taip pat dalį reikalingų įrankių nuomojo iš UAB „CRAMO“, UAB “Dzūkijos kūlverstukas”, Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo, ir šį faktą patvirtina bankroto bylos medžiaga, todėl įmonės turimas įrankių kiekis visada buvo pakankamas. Vien subjektyvus pareiškėjos, nedalyvavusios įmonės veikloje, priešingas manymas nelaikytinas pagrįstu. Apeliantė ignoruoja, kad bankroto administratorei buvo perduoti ne tik įrankiai, bet daug kito vertingo turto, į kuri kreditoriai gali nukreipti savo išieškojimą. 2018 m. rugpjūčio 11 d. BUAB „Alkor“ turto vertė buvo 934 532 Eur, kurį sudaro nekilnojamasis turtas (102 603 Eur vertės butas Palangoje, 160 594,30 Eur vertės butas ir 2 parkingo vietos Vilniuje), 5 automobiliai, sandėlis, įvairi įranga, technika, debitorių skolos. Sėkmingas turto realizavimas, ypač 197 670,51 Eur skolos iš mokios skolininkės DNSB „Kernavės g. 6” priteisimas bei išieškojimas (Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. e2-322-324/2019) galėtų leisti patenkinti didelę dalį visų kreditorių, netgi trečios eilės, reikalavimų, kas visiškai paneigia tyčinio bankroto požymių egzistavimą.

29.5. Priešingai nei teigia apeliantė, suinteresuotas asmuo A. A. veikė taip, kad išsaugotų įmonės veiklą ir iki 2018 m. birželio mėn. turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad atsakovės bankroto galima išvengti, t. y. jokio kryptingo, sąmoningo ir tyčinio siekio privesti įmonę prie bankroto nebuvo. Byloje buvo paaiškintos, konkrečiais duomenimis pagrįstos priežastys, lėmusios BUAB „Alkor“ finansinius sunkumus ir galiausiai – nemokumą, kurias apeliantė tendencingai ignoruoja.

29.6. Pati apeliantė savo teiginį, kad nuo pat 2018 m. pradžios sąmoningais veiksmais buvo siekiama privesti BUAB „Alkor“ prie bankroto palaipsniui mažinant jos turimo turto dydį bei nedengiant kreditorių įsiskolinimų, paneigė tiek teismo posėdyje pripažindama, kad pardavimo sandorių suma buvo mažareikšmė, tiek atskirajame skunde nurodydama, kad per tą patį (2018 m.) laikotarpį įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, nors ir nežymiai, tačiau sumažėjo. Be to, byloje VSDFV Alytaus skyrius pateikė duomenis, kad tikrintu laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. iš įmonės sąskaitų VSDFV buvo išmokėta net 12 224,25 Eur ir 2018 m. balandžio 13 d. buvo likusi tik 2 360,41 Eur skola. UAB „Dzūkijos statyba” atsiliepime taip pat nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsakovės skola buvo 67 544,32 Eur, tačiau pripažino, kad 2018 m. sausį likusi skola buvo 15 282,26 Eur. Taigi įmonė padengė beveik 80 proc. skolos, kas patvirtina, jog siekio išvengti atsiskaitymo su kreditoriais nebuvo.

29.7. Faktas, kad nuo įmonės nemokumo iki bankroto bylos iškėlimo teisme praėjo du mėnesiai, niekaip negali būti laikomas pavėluotu bankroto bylos inicijavimu ar tuo labiau tyčinio bankroto požymiu. Priešingai, apelianto akcentuojama aplinkybė rodo tinkamą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies vykdymą ir savalaikį bankroto bylos iškėlimą. Kad įmonė negali tęsti veiklos ir atitinka požymius bankroto bylos iškėlimui, paaiškėjo 2018 m. birželio pradžioje, po Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, paruošus tarpines finansines ataskaitas, reikalingas restruktūrizavimo bylai. Todėl skubiai 2018 m. birželio 22 d. atsakovės vadovui sušaukus visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau akcininkams nesiėmus priemonių įmonės mokumui atkurti, 2018 m. birželio 26 d. pareiškimu buvo inicijuota įmonės bankroto byla. Taigi nebuvo praleisti įstatyme nustatyti terminai, o bankroto bylos iškėlimas iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. užtruko dėl objektyvių priežasčių: būtino laiko akcininkų susirinkimo sušaukimui, finansinių ir procesinių dokumentų parengimui, išsiuntimui, be to, ĮBĮ numato procesinius terminus pasirengti bylai, teismo nutarčiai įsiteisėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas exofficio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

31. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1128/2014). Pagal formuojamą teismų praktiką, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

33. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y. įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė. Tik byloje nustatytų aplinkybių (įmonės vadovo veiksmų ar neveikimo, priimtų sprendimų, sudarytų sandorių ir kt.) visuma suteikia pagrindą spręsti dėl įmonės vadovo kryptingo bei sąmoningo įmonės vedimo prie bankroto, t. y. byloje reikia turėti tiek duomenų, kurių visuma leistų spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių egzistavimą konkrečioje situacijoje, suteikiančių pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pabrėžiama, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-597/2013).

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad galima konstatuoti tyčinio bankroto faktą, kai byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių duomenų pagrindu būtų sprendžiama apie tyčinį bankrotą.

35. Kaip teisingai akcentuoja apeliantė, iš byloje esančių BUAB „Alkor“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2017 m. bendrovė turėjo turto už 1 422 118 Eur, tuo tarpu 2018 m. rugpjūčio 11 d. duomenimis, bendrovės turtas akivaizdžiai sumažėjo ir siekė 934 532 Eur. Remdamasi būtent šia aplinkybe, pareiškėja UAB „Drustila“ teigia, jog BUAB „Alkor“ nemokumą sąlygojo turto sumažėjimas – turto pardavimas bei likvidaus turto nurašymas, t. y. apeliantės vertinimu, turto pardavimas bei jo nurašymas per 2018 m. patvirtina sąmoningą bendrovės privedimą prie bankroto. Taip pat apeliantė tvirtina, kad nors bendrovės turtas galimai parduotas su bendrove susijusiems asmenims, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepagrįstai nesiaiškino.

36. Byloje esanti BUAB „Alkor” bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ veiklos ataskaita (toliau – ir Ataskaita) patvirtina, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo BUAB „Alkor“ turėjo turto už 934 532 Eur, kurį sudarė 123 146 Eur vertės ilgalaikis turtas (nematerialus turtas – darbo užmokesčio programa (705,50 Eur) ir materialusis turtas – sandėlis (vagonėlis) (8 720,97 Eur), 55,21 kv. m. butas Palangoje (102 603,87 Eur), 5 transporto priemonės (3 887,57 Eur), įranga, prietaisai ir įrenginiai (7 227,80 Eur)) ir 811 386 Eur vertės trumpalaikis turtas (atsargos – nebaigtos statybos (160 594,30 Eur vertės 2/9 automobilių stovėjimo aikštelės ir 73,30 kv. m. butas Vilniuje); per vienerius metu gautinos sumos (650 752,17 Eur)). Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 7 d., t. y. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bendrovė pardavė 29 vienetus ilgalaikio turto – vagonėlius, kilnojamas buitines patalpas, skardos lankstymo stakles, akumuliatorinius suktukus, baldus, šaldytuvą ir pan. už 11 945,67 Eur, kurių įsigijimo vertė buvo 28 623,75 Eur. Tačiau iš Ataskaitos matyti, jog iš esmės visas bendrovės parduotas turtas atsakovės buvo įsigytas laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. (išskyrus 2018 m. sausio 12 d. įsigytas kopėčias). Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovė iš esmės pardavė savo ūkinėje-komercinėje veikloje (pastatų bei inžinerinių statinių statyba ir su tuo susijusi veikla) ne vienerius metus naudotą turtą. Atsižvelgdamas į iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo momento parduoto turto vertę bei turinį, turto įsigijimo bei pardavimo kainų skirtumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog turto pardavimo sandorių negalima vertinti kaip iš esmės pabloginusių atsakovės turtinę padėtį ir sąlygojusių bendrovės veiklos perspektyvų praradimą, taigi ir nemokumą. Akivaizdu, jog atsakovė pardavusį dalį ilgalaikio turto, priešingai nei teigia pareiškėja, ne tik išvengė nusidėvėjusio turto saugojimo bei remonto išlaidų, tačiau tokiu būdu optimizavo bendrovės sąnaudas bei gavo pajamų. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog aptartas bendrovės turto pardavimas buvo nuostolingas ar bendrovei ekonomiškai nenaudingas.

37. Pareiškėjos teigimu, aukščiau nurodytas atsakovės turtas galimai buvo parduotas su bendrove susijusiems asmenims ir / ar kreditoriams už skolas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių duomenų byloje nėra. Nors apeliantės tvirtinimu teismas turėjo imtis priemonių išsiaiškinti šioms aplinkybėms, tačiau nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, bankroto bylose taip pat yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl teigdama, kad atsakovė savo turtą pardavė susijusiems asmenims, pareiškėjo privalėjo šį savo argumentą pagrįsti, o ne deklaratyviai tvirtinti tam tikras aplinkybes, savo įrodinėjimo pareigą perkeliant teismui. Kita vertus, atskirajame skunde teigdama, kad jos įrodinėjimo pareigos šiame procese yra apsunkintos, apeliantė jokių tokio „apsunkinimo“ priežasčių nenurodė bei tai patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, prašymo dėl šių įrodymų išreikalavimo teismui pareiškėja taip pat nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo bylos aplinkybių ištyrimo atmeta kaip nepagrįstus.

38. Ataskaitos duomenimis taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 7 d., t. y. iki bankroto bylos BUAB „Alkor“ iškėlimo, bendrovėje buvo nurašyti 147 vienetai ilgalaikio turto. Apeliantės tvirtinimu, tai, jog bendrovė neilgai trukus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nurašė tokį didelį kiekį turto, į kurį įėjo ir programinė įranga, ISO atsiskaitymų Sistema, internetinis puslapis, office2016+kaupiklis 1TB 2.5 GB, įvairūs darbo įrankiai, sudaro pagrindą spręsti, jog BUAB „Alkor“ nebeketino vykdyti veiklos jau nuo 2018 m. birželio 1 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmeta tokius pareiškėjos argumentus kaip nepagrįstus. Pirma, iš Ataskaitos duomenų matyti, kad atsakovės nurašytas turtas bendrovės buvo įsigytas laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., t. y. nusidėvėjęs turtas, iš kurio daugiau nei 100 vienetų vertė nesiekė nei 1 Eur. Antra, pareiškėja tvirtina, kad programinė įranga, ISO atsiskaitymų Sistema, internetinis puslapis, office2016+kaupiklis 1TB 2.5 GB buvo vertingas bei likvidus turtas, tačiau Ataskaitos duomenimis matyti, kad apeliantė tiesiog iš Ataskaitoje pateiktos nurašyto ilgalaikio turto lentelės išrinko didžiausios vertės lyginant su kitu nurašytinu turtu nurašomą turtą, t. y. šio turto vertė jo nurašymo momentu buvo viena didžiausių (programinės įrangos vertė nurašymo momentu siekė 123,11 Eur, ISO atsiskaitymo sistemos vertė jos nurašymo momentu siekė 276,19 Eur, office2016+kaupiklis 1TB 2.5 GB – 208,63 Eur, internetinis puslapis – 220,32 Eur), tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiu būdu buvo nurašytas vertingas turtas ir būtent tai lėmė bendrovės nemokumą. Pažymėtina, kad viso bendrovės nurašyto turto vertė siekia 2 582,84 Eur, kas palyginus su bankroto bylos iškėlimo momentu atsakovės turimo turto verte (934 532 Eur) vertintina kaip mažareikšmė aplinkybė. Trečia, iš Teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-1687-555/2018 buvo sprendžiamas restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo klausimas pagal UAB „Alkor“ administracijos direktoriaus A. A. 2018 m. kovo 12 d. pareiškimą. Ši aplinkybė patvirtina, kad turto nurašymas taip pat buvo viena iš priemonių gerinti įmonės finansinę situaciją, numatyta restruktūrizavimo plano metmenyse, t. y. inventorizuoti ir realizuoti įmonei neduodantį naudos turtą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, jog atitinkamo bendrovės nusidėvėjusio turto nurašymas šiuo nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip sąmoningas bendrovės vedimo prie bankroto požymis. Akivaizdu, jog šiuo atveju buvo nurašytas bendrovėje nebenaudojamas, jokios vertės nesukuriantis bei vertę praradęs turtas, o tai paneigia apeliantės teiginius apie turto nurašymo kaip tyčinį bankrotą patvirtinančio požymio egzistavimą.

39. Iš esmės remdamasi tuo, kad 2018 m. birželio 1 d. bendrovėje buvo nurašyta programinė įranga, ISO atsiskaitymų Sistema, internetinis puslapis, office2016+kaupiklis 1TB 2.5 GB, apeliantė taip pat teigė, kad jau tuo metu bendrovės vadovas žinojo bendrovę toliau veiklos nebevykdysiant, todėl būtent 2018 m. birželio 1 d.. jis turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Alkor“ iškėlimo. Taigi iš esmės apeliantė tvirtina šiuo atveju BUAB „Alkor“ vadovą pažeidus pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, kaip nustatyta šioje nutartyje, aplinkybė dėl bendrovės turto nurašymo neįrodo, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia. Šios nutarties 38 punkte minėta, jog Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamas bendrovės vadovo A. A. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Alkor“ iškėlimo. Tačiau restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimui užtrukus dėl pagrindinės bendrovės kreditorės AB „Šiaulių bankas“ prieštaravimų, ką patvirtina Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1687-555/2018 esantis AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. balandžio 10 d. prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms, bendrovės vadovas pateikė prašymą dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą palikimo nenagrinėtu, kurį teismas 2018 m. birželio 16 d. nutartimi tenkino. Nors atskirajame skunde apeliantė tvirtina, kad 2018 m. kovo mėn. įmonės direktorius, siekdamas galimai teisei priešingų veiksmų – vilkinti laiką bei didinti kreditorinius įsipareigojimus, kreipėsi dėl įmonės restruktūrizavimo, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš 2017 m. balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, jog per 2018 m. sausio – vasario mėnesį įmonė buvo gavusi beveik 150 000 Eur pajamų, šio laikotarpio finansinis rezultatas buvo 79 786 Eur pelnas. Įmonė buvo pasirašiusi net devynias daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) sutartis ir vieną stalių gaminių sutartį, iš kurių per 2018 m. planavo gauti 1 166 547,01 Eur be PVM. Ataskaitos duomenys bei 2018 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta pelno (nuostolio) ataskaita įrodo, kad per kiek daugiau nei septynis 2018 m. mėnesius buvo gauta 188 059 Eur pardavimo pajamų, kitos veiklos pajamų – 616 Eur, kas taip pat patvirtina, jog įmonė dirbo pelningai. Šios faktinės aplinkybės visiškai paneigia apeliantės prielaidas, kad planuotos pasirašyti sutartys niekaip neįrodo, jog įmonė veikė pelningai ir / ar buvo moki, bei kad iš šių sutarčių vykdymo įmonė gaus pelno.

40. Teismo vertinimu, būtent užsitęsęs restruktūrizavimo bylos iškėlimas, kai tuo pačiu laikotarpiu bendrovei stigo apyvartinių lėšų, lėmė situacijos bendrovėje pasikeitimą. Tuo tarpu bankroto bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismui nutartimi patenkinus bendrovės vadovo prašymą dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą palikimo nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo, 2018 m. birželio 22 d. sušaukęs visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, 2018 m. birželio 26 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Alkor“ iškėlimo. Šios aplinkybės patvirtina bendrovės vadovą laiku ir tinkamai atlikus jam ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Pabrėžtina, jog net ir sutikus su pareiškėja, kad bendrovės vadovas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo turėjo kreiptis 2018 m. birželio 1 d., akivaizdu, jog 2018 m. birželio 26 d. pateiktas pareiškimas patvirtina iš esmės savalaikį ir tinkamą ĮBĮ vadovui įtvirtintos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atlikimą. Bankroto byla atsakovei iškelta 2018 m. liepos 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 11 d. Šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus dėl tariamai pavėluoto atsakovės bankroto bylos inicijavimo.

41. Atskirajame skunde iš esmės plačiau nepasisakydama, pareiškėja taip pat tvirtina atsakovę pažeidus CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (nutarties 24-26 punktai), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog neteisėtais įvardijami mokėjimai tiekėjams už prekes, kurių mastas buvo 57 126,54 Eur, tuo pačiu metu turint įsiskolinimą VSDFV, jokiu būdu nereiškia tyčinio įmonės veikimo įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgiant į UAB „Alkor“ turimą turtą ir kitus finansinius duomenis, akivaizdu, kad tokie įmonės atsiskaitymai negalėjo lemti įmonės nemokumo ar esmingai pabloginti juridinio asmens kreditorių interesų. Ši teismo išvada visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017).

42. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, iš esmės pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės procesiniam ginčo išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. UAB „Drustila“ atskirojo skundo netenkinus, o likusioms bylos šalims prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.