- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-836-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01421-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 88.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-836-544/2014
2014 m. gruodžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), esant tretieisiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų J. M., Ž. O. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 743,86 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo darbuotojas Ž. O. krovė krovinį – ruloninį šiaudų presą - į ieškovo transporto priemonę M. B. (MB), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Krovimo metu dėl šio atsakovo darbuotojo kaltės buvo sulaužytos minėto automobilio grindys, kurių remontas kainavo 743,86 Lt. Todėl atsakovas turi atlyginti padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 371,93 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,97 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2013-05-03 atsakovo teritorijoje Pramonės g. 3, Panevėžyje atsakovo darbuotojas tretysis asmuo Ž. O. autokrautuvu krovė ruloninį šiaudų presą „Supertino SR 712“ 5 980 kg svorio į minėtą ieškovo transporto priemonę MB, su kuria dirbo ieškovo darbuotojas tretysis asmuo J. M.. Atsakovo darbuotojui kraunant į ieškovo transporto priemonę krovinį krovimo metu vienas iš preso ratų išlaužė ieškovo transporto priemonės grindis. Todėl krovinys buvo iškrautas ir transporto priemone nebevežtas. Transporto priemonės MB grindų remontas kainavo 743,86 Lt (be PVM). Galiojant generalinio delikto taisyklei, žalos padarymas (grindų sugadinimas) preziumuoja atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę. Šios prezumpcijos atsakovas nenuginčijo, todėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas teismas pripažino įrodytomis. Žalą padarė atsakovo darbuotojas, todėl už ją atsakingas darbdavys. Tačiau teismas nustatė ir ieškovo kaltę, nes ieškovas, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovo darbuotojas, žinodamas transporto priemonės būklę, jos nusidėvėjimo laipsnį, grindų patvarumą, matydamas krovinį ir jo ypatumus (gabaritai, apytikris svoris, aštrių briaunų ratai ir kt.) neperspėjo atsakovo atstovo apie galimą žalos atsiradimą ir apie tai, kad grindys gali neišlaikyti svorio, nestebėjo ir nekontroliavo krovimo proceso, neteikė pastabų dėl galimos žalos, nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų kelią žalos atsiradimui (po krovinio ratais nepadėjo lentų ar skydų) ar bent nutrauktų jos atsiradimą, nors, teismo vertinimu, nurodytomis aplinkybėmis būdamas apdairus ir rūpestingas, privalėjo tai padaryti. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, kad transporto priemonės grindys įlūžo tik vienoje krovinio pusėje, o kitoje – ne, todėl, įvertinus transporto priemonės keliamąją galią (14 000 kg), krovinio svorį (5 980 kg), padarė išvadą, kad žalos atsiradimui didelę įtaką turėjo ir grindų nusidėvėjimas sugadinimo vietoje. Todėl teismas pripažino, kad dėl žalos atsiradimo yra ir ieškovo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu, dėl ko 1/2 dalimi sumažino iš atsakovo ieškovui priteisiamos žalos dydį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas padarė neteisingą išvadą, jog dėl žalos atsiradimo yra ir ieškovo kaltė. Pažymėjo, jog transporto priemonės grindys nenusidėvėjusios ir patvarios. Byloje nėra jokių įrodymų, jog grindų sugadinimą sąlygojo jų nusidėvėjimas. Grindų sugadinimą lėmė krovinio ypatumai, nes ant kombaino buvo uždėti siauri metaliniai su aštriomis briaunomis ratai. Mano, kad atsakovas turėjo pasirūpinti apsaugomis, ne jis žinojo, jog bus kraunamas ne standartinis krovinys bei perspėti ieškovą, jog gali grindys neišlaikyti svorio. Byloje nėra nustatyta, kodėl grindys lūžo tik vienoje pusėje, galbūt, pakrovus krovinį, būtų lūžusi ir kita pusė. Mano, jog už žalą, padarytą ieškovui pakrovimo metu, yra atsakingas atsakovas. Nurodė, kad nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes sumokėtos bylinėjimosi išlaidos advokatui nėra didelės ir neviršija patvirtintų rekomendacijų maksimalių dydžių. Teismas neįvertino tų faktų, kad buvo paruoštas pareiškimas dėl teismo įsakymo, ieškinys, buvo vykta į teismo posėdį kitame mieste, ruoštasi bylai. Mano, jog teismas nepagrįstai šalių išlaidas sugretino, nes atsakovo atstovui nereikėjo vykti į kitą miestą, jį atstovavo advokato padėjėjas, kurio užmokestis yra mažesnis nei advokato. Bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai 50 procentų patenkintai ieškinio daliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo, jog dėl padarytos žalos yra kaltas ir ieškovas. Ieškovas transporto priemonės grindis greitai pakeitė nauja plokšte, taip neliko įrodymų apie grindų būklę įvykio metu. Mano, jog grindų plokštės nusidėvėjimas turėjo įtakos grindų įlūžimui. Pats krovinys buvo pilnai pakrautas, tačiau įlūžimas įvyko tik vienoje pusėje. Ieškovo argumentai dėl galimo abiejų pusių grindų lūžimo pagrįsti tik prielaidomis. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes teismo įsakymas buvo priimtas kitoje byloje ir už jį šioje byloje bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos.
Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančių įrodymų viseto turinį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl ieškinį tenkindamas iš dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, jog 2013-05-03 atsakovo teritorijoje Pramonės g. 3, Panevėžyje darbuotojas Ž. O. autokrautuvu krovė ruloninį šiaudų presą „Supertino SR 712“ 5 980 kg svorio į ieškovui priklausančią transporto priemonę M. B. (MB), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuria dirbo darbuotojas J. M.. Atsakovo darbuotojui kraunant į ieškovo transporto priemonę krovinį krovimo metu vienas iš preso ratų išlaužė ieškovo transporto priemonės grindis, kurių remontas kainavo 743,86 Lt. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo pusę padarytos žalos motyvuojant tuo, jog dėl žalos atsiradimo yra kaltas ir pats ieškovas.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su tokiais teismo motyvais nurodydamas, jog transporto priemonės grindys nebuvo nusidėvėjusios, grindų įlūžimą lėmė krovinio ypatumai – ratai su aštriomis briaunomis ir dėl žalos atsiradimo kaltas tik atsakovas.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šia teismų praktika vadovavosi ir nuo jos nenukrypo, o apeliantas teismo sprendimą ginčija vadovaudamasis prielaidomis, tačiau jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl dalinio ieškinio patenkinimo, nepateikia.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog transporto priemonės M. B. maksimalus galimas krovinio svoris yra 14 000 kg, o krovinio šiaudų preso „Supertino SR 712 svoris buvo 5 980 kg, t. y. per usę mažiau negu leistina (b. l. 5, 30-31). Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad transporto priemonės grindys įlūžo minėtą presą stumiant transporto priemonėje ir vienoje jos pusėje. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog transporto priemonės grindys buvo techniškai tvarkingos, nereikalavo remonto, nes transporto priemonė yra eksploatuojama nuo 2008 metų (b. l. 5). Transporto priemonė buvo ieškovo žinioje, todėl šią aplinkybę jis galėjo įrodyti pasinaudodamas specialistų ar ekspertų išvadomis, bet tokių įordymų nepateikė, ekspertizės skirti neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog žalos atsiradimui didelę įtaką turėjo tiek grindų nusidėvėjimas sugadinimo vietoje, tiek tai, kad ant grindų po krovinio ratais krovimo metu nebuvo padėti lentos ar skydai.
Nepagrįstai apeliantas nurodo, jog krovinys buvo ne pilnai pakrautas, kad autokrautuvo strypas galėjo būti ne viename lygyje, todėl grindys ir lūžo tik vienoje pusėje. Tačiau iš byloje pateiktos foto nuotraukos matyti, jog krovinys į transporto priemonę buvo įkeltas iš šono, visas ir abiem ratais rėmėsi į grindų plokštę, o įlūžimas įvyko tik vienoje pusėje (b. l. 53-54). Be to, apeliantas matydamas, kokių gabaritų ir svario yra šiaudų presas ir kad jo ratų briaunos aštrios, turėjo ir galėjo įvertinti galimybes dėl krovinio transportavimo, tačiau to nepadarė. Ieškovo darbuotojas bylos tretysis asmuo J. M. pripažino, kad grindys nebūtų lūžę, jei ant grindų būtų buvę padėti lentos ar skydai. Todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas yra atsakingi dėl padarytos žalos, nes jie abu nesiėmė pakankamo saugumo priemonių ir nesilegė taip, kad būtų išvengta žalos padarymo. Todėl pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu turėjo pagrindą konstatuoti, kad byloje yra įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir kad yra nustatytas ieškovo didelis neatsargumas, sudarantis pagrindą mažinti priteisiamų nuostolių dydį (CPK 6.246-6.249 str., 6.264 str., 6.282 str.). Pagal teismų praktiką atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Todėl iš esmės sutinakant su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, kuriais vadovaujantis buvo nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, visi jie išsamiai nekartojami.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai jas lygino su atsakovo patirtomis išlaidomis ir be pagrindo jų dalies ieškovui nepriteisė. Apeliacinio skundo argumentas vertinamas nepagrįstu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 71,95 Lt žyminio mokesčio, turėjo 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio paruošimą ir atstovavimą šioje byloje, taip pat turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo paruošimą (b. l. 4, 17, 18, 56-58). Žyminio mokesčio paskirstymas ir priteisimas apeliaciniame skunde neginčijamas. Iš teismo sistemos Liteko duomenų matyti, kad ieškovas 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėjo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo įsakymo paruošimo išieškoti iš atsakovo tą pačią skolą ir palūkanas. Tačiau 2014-01-17 atsakovui pareiškus prieštaravimus, ieškovas per 14 dienų nepateikė ieškinio, todėl 2014-02-13 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-09 įsakymas buvo panaikintas, pareiškimą nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Todėl ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai minėtoje byloje apmokėti susidarė dėl paties ieškovo pasirinkto elgesio varianto ir negali būti pripažintos šios civilinės bylos išlaidomis, kurias turėtų atlyginti atsakovas (CPK 94 str.). Tiek ieškovo šioje byloje turėtos 1500 Lt, tiek atsakovo – 684 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinkamai už ieškinio parengimą ir atstovavimą bei atsiliepimo surašymą ir atstovavimą neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą“ maksimalių dydžių, yra ženkliai mažesnės už juo. Todėl apelianto argumentai, susiję su tuo, kad atsakovą atstovavo advokato padėjėjas, kurio išlaidos negali viršyti 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Teismui ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems reikalavimams (CPK 93 str. 2 d.). Tačiau teismas šiuo konkrečiu atveju teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgęs į minėtų Rekomendacijų 2, 8, 11 p. nuostatas ir konkrečias sprendime nurodytas bylos aplinkybes, nutarė, kad nėra pagrindo šalims viena iš kitos priteisti po 50 procentų turėtų išlaidų advokato pagal apmokėti (būtų 408 Lt skirtumas (1500/2-684/2). Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad išlaidos turėjo būti pripažintos pagrįstomis ir priteistos iš priešingos šalies ir dėl to, kad advokatas turėjo vykti į kitą miestą, taip pat dėl privalomų mokėti mokesčių. Advokato privalomus mokėti mokesčius moka visi advokatai. Rekomendacijų 3 p. numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių komendiruočių apmokėjimo išlaidas ir kad jos iš šalies priteisiamos tik tada, kai advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta.
Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 1210 Lt išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą Problemų sprendimai, VšĮ pagal teisinės pagalbos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 9 p., apeliacinės instancijos teismas būtinomis ir pagrįstomis pripažįsta 400 Lt išlaidų už tinkamo atsiliepimo į skundą surašymą, atsižvelgiant į kainą, kuri buvo nustatyta ieškinio surašymui, į ieškinio sumą, į tai, kad byla nesudėtinga, nedidelės apimties, naujos aplinkybės nenurodytos, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 93 str. 1 -3 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui UAB „Specagra“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 400 Lt (keturis šimtus litų) (115,85 EUR) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.