Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. C. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pirmo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir ėjo į naktinį barą dar išgerti, eidamas sutiko M. A. ir nusprendė kartu su juo parūkyti. Stovėdami ant šaligatvio matė einantį žmogų su dviem vaikais apie (duomenys neskelbtini) metų, tą vyrą matė pirmą kartą. Jis kažkiek svirduliavo, bet ne tiek, kad nesiorientuotų aplinkoje, susitrenkė pečiais su minėtu praeiviu ir prasidėjo žodinis konfliktas, vienas kitam grasino, fizinio kontakto nebuvo. Vėliau dar apsižodžiavo ir vyras iškvietė policijos pareigūnus. Apie suduotus smūgius nieko nežino. Jei būtų panaudojęs fizinę jėgą, būtų bėgęs nuo iškviestų policijos pareigūnų. Įvykio metu buvo pakankamai išgėręs, per metus kelis kartus išgeria ir visada kažkas įvyksta, kažkur įlenda ar pakliūva, yra baustas už vairavimą išgėrus. Nežino, iš kur atsirado sužalojimai nukentėjusiajam, ta dieną vartotas alkoholis šiam konfliktui neturėjo įtakos. Mano, kad A. D. žinojo jį, kad turi (duomenys neskelbtini) ir dėl to norėjo pasipelnyti. Nukentėjusiojo A. D. pareikšto civilinio ieškinio ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. Antro įvykio metu lapkričio 10 d. jis buvo svečiuose (duomenys neskelbtini), pas M. A., kurio namuose nebuvo. Tą dieną buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Apie 22-23 val. vakaro išgirdo moters šauksmą, prašantį pagalbos: „padėkit, gelbėkit, prievartauja“. Jis išbėgo ir pasibeldė į duris šalia gyvenančiai kaimynei, ji pasakė, kad šitas pagalbos šauksmas ne iš jos buto. Vėl išgirdęs pagalbos šauksmą, nusileido į apačią, pasibeldė į duris ir jam atidarė duris kaimynė, kuriai į plaukus buvo įsikabinęs M., o ji šaukė: „padėkit, padėkit“. Jis įkišo ranką pro duris, su kita ranka ją išstūmė ir nustūmė vyrą, įsikabinusį jai į plaukus. Jis nukrito, o tą kaimynę pasikvietė pas save į antrą aukštą išgerti arbatos, nusiraminti, galbūt iškviesti policijos pareigūnus. Minėtą moterį matė pirmą kartą, jos vardo bei pavardės nežino. Praėjus maždaug 15-20 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad šią moterį atsivedė pas save nusiraminti, nes ji buvo prievartaujama. Policijos pareigūnai paklausė moters ar tikrai taip buvo, ji patvirtino, tada pareigūnai išėjo. Nei vieno iš ten buvusių asmenų nepažinojo, nežino, kas nutiko M. U. A. U., galbūt eidamas nukrito.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. D. parodė, kad išėjo pasivaikščioti iki garažo (duomenys neskelbtini) ir ėjo namo apie 20.00 val. Prie įėjimo į barą stovėjo K. C. ir jo draugas. Iš K. C. veiksmų matė, kad jis neadekvatus, sunkiai galėjo stovėti. Iš K. C. išgirdo frazę „kur vaikštai su kiaušingalviais“, taip pat riksmus: „stok, kur šituos kiaušingalvius vedi?“, pastebėjo, kad jis vejasi juos. K. C. jį pasivijo, jis atsisuko atsakyti, kad tai jo vaikai, bet iš K. C. gavo iš dešinės rankos į kairį žandą. Tada atsisuko į vaikus, kad atitrauktų juos, pasisuko šonu ir gavo dar vieną smūgį į veidą. Vaikai pradėjo rėkti, jis patraukė vaikus į šoną. K. C. apsisuko, o jis paėmė telefoną ir iškvietė policiją. Sulaukė pareigūnų ir tada atėjo K. C. draugas. Tuo metu nesijautė skausmo, bet atsigulus miegoti pradėjo mausti kaklą. Kitą dieną nuvažiavo į darbą, bet negalėjo dirbti ir kreipėsi į medikus. Jautė skausmą, kurį įvertintų 8 balais, buvo ištinęs žandas, buvo sunku sukti galvą. Pirmą smūgį gavo į kairį žandą, antrą smūgį į dešinį žandą. Patyrė fizinį smurtą dėl suduotų smūgių, liekamųjų reiškinių šiai dienai dėl smūgių nėra. Jis fizinio smurto prieš K. C. nenaudojo. Turi (duomenys neskelbtini). Pareiškė civilinį ieškinį dėl to, kad buvo labai išgąsdinti vaikai, kurie dabar net negali pro tą vietą praeiti. Dėl šio įvykio jam gėda prieš vaikus. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti K. C. Žymės ant veido matėsi visą savaitgalį ir pirmadienį, trečiadienį tik atslūgo. Iki 7 dienų jautėsi skausmas ir matėsi sužalojimai. Po įvykio visą savaitgalį buvo sunku pakreipti galvą, namuose buvo įtampa.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. P. parodė, kad sėdėjo, gėrė kavą ir išgirdo beldimą. Atidarė duris, kaimynas M. U. A. U. stovėjo visas kruvinas ir puolė į virtuvę plauti veido. Ji klausė, kas nutiko, o M. pasakė, kad atėjo iš viršaus asmuo ir pradėjo jį daužyti. Vėliau M. U. A. U. pasakė, kad jam reikalinga striukė ir kompiuteris. Kai kartu nuėjo į butą, pamatė baisų vaizdą – kedės išvartytos, viena kėdė sulaužyta, K. C. sėdėjo išsižergęs. Kai K. C. pamatė ją ir M. U. A. U., puolė prie jos su kumščiais. Ji spėjo nusisukti, bet kaltinamojo kumštis kabino lūpą, buvo įskilę lūpos viduje nuo danties. Tada ji M. U. A. U. išstūmė į koridorių eidama atbula, o K. C. ėjo paskui. K. C. pradėjo rėkti, paėmė jai už gerklės ir ėmė smaugti, o tada viena ranka nusviedė ant grindų. Tada K. C. peržengęs ją nuėjo į virtuvę ir daužė M. U. A. U. per galvą, per kojas. Kai ji paėmė telefoną, K. C. išėjo. Tada ji užrakino duris ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams viską papasakojo, pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir greitoji išsivežė M. U. A. U. į ligoninę. Jai irgi siūlė važiuoti, bet ji atsisakė. Po to M. U. A. U. grįžo, pasirodo jam buvo sulaužyta nosis. M. U. A. U. iki tos dienos neturėjo sužalojimų. Praėjo daug laiko nuo įvykio, kol kreipėsi i medikus, nors kitą dieną jau negalėjo išlipti iš lovos. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti K. C. Po įvykio jautė skausmą klubuose, bet galvojo, kad tai tik sumušimas, įvykio metu skausmo nejautė. K. C. bandė trenkti jai į veidą, bet kumštis praėjo pro šalį ir kabino lūpą.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. U. A. U. parodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Kalbėjosi bute garsiai, šiek tiek konfliktavo. Tada atbėgo į butą kaltinamasis, kelis kartus jam smogė. Jis trenkė ne vieną kartą, nes buvo sužalota nosis, buvo kraujosruvos ant žandų. Vienu smūgiu tokių sužalojimų negalima padaryti. Jis prašė nedaužyti į koją, nes ji sužalota, suveržta varžtais. Kiek kartų jam trenkė, nežino. jam pavyko išbėgti iš buto. Nubėgo į R. P. butą. R. C. bėgo iš paskos, nespėjo uždaryti buto durų. Ar jis tame bute mušė jį, nepamena, nes gavo ne vieną smūgį į veidą. Pamena tai, kad kaltinamasis griebė R. P. už gerklės, ją pastūmė, tada jiems pavyko uždaryti duris ir jas užrakinti. Iškvietė policiją, jį išvežė į ligoninę ir ligoninėje nustatė nosies lūžį. Kai atėjo K. C., I. M. buvo virtuvėje, virė koldūnus, o jis buvo kitame kambaryje. Nežino, ar I. M. matė, kaip K. C. sudavė smūgius. Iki tos dienos sveikatos sužalojimų neturėjo. Iš I. M. buto nuėjo pas R. P., nes tai buvo pati tinkamiausia vieta, lauke K. C. būtų jį prisivijęs. Matė, tik kaip K. C. griebė R. P. už gerklės ir stūmė. Šiai dienai liekamųjų reiškinių neturi. Iki įvykio dienos neturėjo konfliktų su K. C., nebuvo jo matęs. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti K. C.

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. L. parodė, kad buvo su kolega iškviesti į įvykio vietą, adresu Savanorių pr., Vilniuje. Pranešėjas buvo nukentėjusysis, kuris pranešė, kad prieš jį smurtavo, įvyko konfliktas tarp jo ir kito asmens. Nukentėjusysis paaiškino, jog kaltinamasis prisikabino prie jo, kad jis tamsiu paros metu vedžiojo savo nepilnamečius vaikus ir kaltinamasis vaikus atims. Prašo vadovautis surinkta medžiaga. Neblaivumą nustatinėjo kaltinamajam, tikriausiai ir pranešėjui. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos G. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (l t., b. l. 56), G. L. parodė, jog teisingi parodymai, K. C. neneigė sudavęs nukentėjusiajam A. D. Nukentėjusysis nurodė, kad jam trenkė į veido sritį. Ant nukentėjusiojo veido smurto žinių nesimatė. Kartu su K. C., nukentėjusiuoju ir jo vaiku, buvo K. C. draugas. Be šių asmenų, pašalinių asmenų gatvėje nebuvo. Buvo tamsus metas, praeivių nebuvo. Įvykio vietoje ji bendravo su kaltinamuoju ir šis sutiko, kad turėjo priekaištų nukentėjusiajam, kad konfliktas kilo dėl to, jog nukentėjusysis su savo vaikais vaikšto tamsiu paros metu.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. A. parodė, kad įvykio dieną su K. C. susitiko atsitiktinai. Jis ėjo namo, o K. C. taip pat ėjo namo. Jis atėjo nuo Savanorių pr., susitiko stotelėje, o tada sustojo prie kebabinės įėjimo, ant šaligatvio. Prie tos vietos, kur su K. C. susitiko, yra kebabinė, maisto užeiga. Jis tą dieną buvo išgėręs truputį alaus. Buvo vakaras, tamsu. Su K. C. rūkė prie kebabinės ir K. C. su žmogumi susimušė pečiais, jie neprasilenkė, tada įvyko žodinis konfliktas. Po 5 min. atvyko policijos pareigūnai. Policiją iškvietė tas žmogus. Nežino, dėl ko buvo reikalinga policija žodinio konflikto metu. Kai atvyko pareigūnai, bendravo su jais. Tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog K. C. inicijavo konfliktą, yra netiesa. Įvykio vietoje be jo, nukentėjusiojo ir K. C., buvo nukentėjusiojo vaikai. Nukentėjusysis su vaikais atėjo tuo pačiu šaligatviu, kaip ir jie stovėjo. Šaligatvis nėra platus, dėl to K. C. su nukentėjusiuoju susitrenkė pečiais. Jis matė tik žodinį konfliktą, buvo šalia visą laiką. K. C. su nukentėjusiuoju susitrenkė pečiais ir viskas, nebuvo taip, kad kažkas pirmas trenkė pečiu kitam. Kai prasidėjo žodinis konfliktas, vaikai buvo išsigandę, jie tempė tėtį, kad šis nekonfliktuotų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. M. parodė, kad 2023 m. lapkričio mėn., įvykio dieną ji buvo su M. U. A. U. ir jie konfliktavo. Kalbėjo garsiai, tada ji stipriai suriko. Durys buvo neuždarytos ir įėjo pasimetęs K. C. K. C. paklausė ar ją skriaudžia, ji pasakė, kad taip. Tada K. C. išėjo, išgirdo kaip trinktelėjo durys, o ji liko namie. M. U. A. U. išėjo pas R. P. Pagalvojo, kad galbūt K. C. iš paskos taip pat išėjo pas R. P., nežinojo, kas vyko toliau. Kitą dieną tik sužinojo, kas vyko pas R. P. bute, kad įvyko susistumdymas, kuriame M. U. A. U. ir R. P. nukentėjo nuo K. C. Viską žino iš R. P. žodžių. Su M. U. A. U. po įvykio bendravo, klausė jo dėl konflikto, jis pasakė, kad K. C. pateko į R. P. butą ir tada prasidėjo konfliktas, sužeidė M. U. A. U. nosį, o R. P. numetė ant žemės. Iki tos dienos M. U. A. U. turėjo problemų su koja, bet jokių matomų sužalojimų neturėjo. Ji tą dieną buvo pavartojusi nemažai alkoholio, jos akivaizdoje fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Galėjo nematyti smurto, nes buvo virtuvėje, ten yra siena. Po įvykio ant R. P. jokių sužalojimų nematė, tik iš M. U. A. U. žodžių žino, kad R. P. buvo nustumta, o M. U. A. U. jai paskambino ir vakare užėjo, tai matė, kad nosis buvo patinusi ir kreiva. Po konflikto buvo užėjusi pas K. C. į butą, paklausė kas atsitiko su M. U. A. U., kodėl jis negrįžta. Kai atvyko pareigūnai, buvo nakties metas, apie 1.00 val.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G.-M. parodė, kad U. pavardę prisimena, detalių neprisimena, prisimena tik tiek, kad buvo konfliktas kažkoks. Prisimena, kad U. yra žemo ūgio ir atrodo kaip benamis. Kokia kalba tą dieną bendravo neprisimena. Prisimena pirmą ir antrą aukštus, kad beldėsi į duris, bet durys nebuvo atidarytos. Ten buvo nukentėjusioji ir moteris, apie jos apklausą neprisimena, su kaltinamuoju bendrauti neteko.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad apie įvykį nieko pasakyti negali, gali būti, kad bylą gavo jau būdami valdyboje, pačiame įvykio reagavime gal net nedalyvavo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojo A. B. tarnybinį pranešimą (l t., b. l. 82), A. B. parodė, jog būna tokių atvejų, kad kolegos važiuoja į įvykio vietą, visko nepadaro, tai važiuoja kitas ekipažas, gal net ir kitą dieną pabaigia. Neprisimena, kad būtų bendravęs su M. U.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis K. C. parodė, kad tiksliai neprisimena laiko, tai gali būti 2023 m. spalio mėn., kiek valandų buvo taip pat neprisimena, kai prie parduotuvės „Cesta“, esančios adresu Savanorių pr. 43, Vilniuje, buvo su pažįstamu M. A. Jam stovint šalia minėtos parduotuvės, pastebėjo, kaip link jo eina nepažįstamas vyras su vaikais. Minėtas vyras praeidamas užkabino jį pečiu. Jam tas nepatiko ir jis jį pasiuntė ant trijų raidžių ir jį negražiai pavadino, kaip pavadino įvardyti negali, nes neprisimena. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, fizinės jėgos prieš jį nenaudojo. Tuomet vyras, kuris buvo su vaikais, iškvietė policijos pareigūnus, dėl to, kad negražiai su juo bendravo ir negražiai jį pavadino. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, ar vyro, buvusio su vaikais, taip pat tikrino blaivumą, nurodyti negali, nes neprisimena. Tuomet jį pasodino į policijos tarnybinį automobilį. Sėdint policijos tarnybinėje transporto priemonėje, prie jo priėjo minėtas vyras ir pradėjo grasinti, kad išvažiavus policijos pareigūnams jis jį nusives už kampo ir sumuš. Jis į šiuos grasinimus nereagavo ir mano, kad minėtas asmuo tiesiog norėjo pasirodyti prieš savo vaikus bei jį pamokyti, nes jis buvo negražiai pavadintas, tačiau konfliktą sukėlė pats vyras praeidamas ir pastumdamas jį pečiu. 2023 m. lapkričio mėn., kokią tiksliai dieną neprisimena, kiek tiksliai valandų buvo taip pat neprisimena, dienos metu, jam būnant savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo moters, garsiai besišaukiančios pagalbos, triukšmą. Jis nusileido pažiūrėti kas vyksta, iš pradžių išgirdo, kad pagalbos šauksmas girdisi iš pirmojo aukšto. Galimai tai galėjo būti butas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai nežino ir neprisimena, tos kaimynės nepažįsta. Jis pasibeldė į duris, tačiau durų niekas neatidarė, girdėjosi senyvo amžiaus moters pagalbos šauksmas, todėl jis užėjo į minėtą butą. Įėjęs į butą pamatė koridoriuje stovinčią senyvo amžiaus moterį bei jai už nugaros stovėjo galimai (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau jam pirmą kartą matytas. Jis matė, kaip minėtas vyras abejomis rankomis laikė moteriai už plaukų ir traukė jai už plaukų į save. Nieko nelaukdamas pribėgo prie senyvo amžiaus moters ir jį nuo jos nustūmė, po ko jis nugriuvo. Namuose buvo netvarkinga, mėtėsi įvairūs daiktai, ant ko krito pastumtas vyras, jis nežino. Tikėtina, kad krisdamas galėjo susižaloti, tačiau jis tyčinės jėgos nenaudojo, norėjo tik apginti moterį. Nematė, ar buvo kraujo žymių. Visi asmenys bute buvo stipriai neblaivūs. Jis pradėjo kalbinti minėtą moterį, kad ateitų pas jį į butą nusiraminti, atsigerti arbatos, nes moteris buvo streso būsenoje, verkė ir šaukė. Kol jis kalbino moterį ateiti pas save į butą, atėjo kita kaimynė, galimai R. P., kuriai jis pasakė, kad ji išeitų bei ją pasiuntė ant trijų raidžių. Prie šios kaimynės neprisilietė ir jokio fizinio skausmo jai nesukėlė. Senyvo amžiaus moterį nusivedė pas save į butą, o (duomenys neskelbtini) pilietis ir minėta vėliau atėjusi kaimynė liko minėtame bute. Įvykio metu buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie užėjo pas jį į butą, kai jis su senyvo amžiaus moterimi buvo jo bute, ji patvirtino, kad viskas buvo taip kaip ir jis sakė, tuomet policijos pareigūnai išėjo (2 t., b. l. 26-28).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2023 m. spalio 26 d. apie 20.30 val. ėjo Savanorių prospektu namo su savo dviem nepilnamečiais vaikais L. ir R. Einant pro pastatą, esantį adresu Savanorių pr. 43A, pastebėjo akivaizdžiai neblaivų asmenį, kuris svirduliavo ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pamatęs jį, jis agresyviai paklausė: „Kur eini? Kur vedi šituos kiaušingalvius?“. Paklausęs priėjo ir sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. Jis atsakė, kad tai yra jo vaikai ir jie eina namo. Tada jis sudavė iš kairės rankos kumščio į dešinę veido pusę. Tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, kurį vertina 4 balais iš 10. Jo vaikai išsigandę ėmė šaukti, todėl iš karto atsitraukė, jis išsitraukė mobilųjį telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus, medikų pagalbos atsisakė. Jam trenkusį asmenį apibūdina kaip aukštą, stambaus kūno sudėjimo, labai trumpais, šviesiais plaukais (1 t., b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad jis su vaikais tik ėjo pro šalį, atstumas apytiksliai buvo apie 2 m, vyriškis pradėjo kabinėtis, tuomet jis sustojo, vyriškis pradėjo prasivardžiuoti, sparčiau pradėjo artėti link jo, o nuėjus apie 6 m, pasivijęs pradėjo sakyti: „kur vedi tuos kiaušingalvius“, jis atsakė, jog tai yra jo vaikai ir patraukęs juos, vedė toliau link namų. Pirmas smūgis buvo iš karto tik priėjus, iš dešinio kumščio į kairį žandą, o kai pasisuko į vaikus gavo antrą kartą, su kairės rankos kumščiu į dešinį žandą. Vaikai išsigandę pradėjo rėkti ir jie atsitraukė. Po konflikto dešinės pusės smakro dalis buvo patinusi, jautėsi skausmas. Po įvykio kreipėsi į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, buvo suteikta pagalba bei išduotas vizito išrašas (1 t., b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. parodė, kad 2023 m. spalio 27 d., laiko neprisimena, ėjo iš „Maximos“, esančios Savanorių pr. 31, ir sutiko K. C., ėjo pro alaus barą. K. C. norėjo ten užeiti. Jo maišiukas plyšo, jis nėjo ir pastebėjo, jog K. netoli alaus baro su ten esančiu vyriškiu pradėjo žodinį konfliktą, kiek matė, konfliktą inicijavo K., fizinis smurtas panaudotas nebuvo (1 t. b. l. 49-50). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. A. parodė, kad su K. C. nėra artimi draugai, tik pažįstami. 2023 m. spalio 27 d. buvo tamsus paros metas, valandų neprisimena, tačiau apie 22.00 val. Tą dieną vartojo alkoholį, tačiau ne kartu su K. Ėjo nuo „Maximos“, rankose nešėsi maišelį, prie kebabinės sutiko K. Kai ėjo atgal, pamatė, kad K. jau konfliktavo su vyru. Kiek jam žinoma, K. taip pat norėjo užeiti į kebabinę/alubarį, tačiau nespėjo, nes dėl kilusio konflikto atvyko policijos pareigūnai. Paties konflikto metu buvo tamsus paros metas ir jis stovėjo maždaug 3 metrų atstumu nuo jų, girdėjo, kaip jie apsižodžiavo. Kol jie su K. rūkė, jis pradėjo kliudyti praeivį vyrą ir kilo konfliktas. Konflikto dalyvius jis stengėsi išskirti, nes jam pasirodė, kad vyriškiai tik susistumdė, nematė, kad būtų panaudotas fizinis smurtas. Aplink save kitų žmonių nematė, tik vyriškio vaikus, negirdėjo, kad vaikai šauktų, nematė, kaip vyriškis kvietė policijos pareigūnus, mano, kad juos kvietė, dėl to, kad išsigando (1 t. b. l. 52-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, ją pasitiko A. D., jo mažamečiai vaikai R. ir L., M. A. ir K. C. Įvykio metu vyko konfliktas tarp A. D. ir K. C., dėl to, kad K. C. trenkė A. D., nes pastarasis ėjo su mažamečiais vaikais vėlų vakarą, o tas nepatiko K. C. Ant A. D. veido smurto žymių nebuvo, jokių sužalojimų ar sumušimų ji nematė, tik jis teigė, kad skauda smakrą, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė. K. C. neneigė, kad trenkė A. D. K. C. paaiškino, kad trenkė A. D., nes teigė, kad draudžiama vesti naktį nepilnamečius vaikus, sakydamas „kas tu per tėvas“ (1 t., b. l. 56-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3588/2023 (01): 1. A. D. nustatyta poodinė kraujosruva veido dešinėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2023 m. spalio 27 d. 2. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek griuvimo metu, tiek susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. 5. Sužalojimo lokalizacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo jam padarymo metu. 6. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 60-61).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta teritorija, esanti Savanorių pr. 43A, Vilniuje. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Iš įvykio vietos tyrimui reikšmingų daiktu ar dokumentu nepaimta (1 t., b. l. 16-23).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis A. D. atpažino K. C. iš veido bruožų, šukuosenos ir pagal pečių plotį, šis asmuo būdamas akivaizdžiai girtas jam trenkė (1 t., b. l. 33-36).

Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo ir operatorės, iš kurio matyti, jog A. D. nurodė, jog Savanorių prospekte jį sumušė girtas asmuo (1 t., b. l. 62-63).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio užfiksuota, kad iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos gautas pranešimas, jog 2023 m. lapkričio 10 d. apie 13.40 val. į ligoninę iš (duomenys neskelbtini), pristatytas M. U. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kurį sumušė kaimynas, nustatytas nosies kaulo lūžimas (1 t., b. l. 82).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. U. A. U. parodė, kad 2023 m. lapkričio 10 d. jis būdamas adresu (duomenys neskelbtini), su savo drauge I. M. išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Tada į duris pasibeldė kaimynas iš (duomenys neskelbtini), I. atidarė duris ir kaimynas pradėjo jį mušti su kumščiais, kojomis, kiek smūgių sudavė jis nežino. Tada jis išbėgo iš buto ir nubėgo pas kaimynę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), prašyti pagalbos. Kaimynė R. P. atidarė jam duris ir jis įbėgo pas ją į butą ir paskui jį atbėgo kaimynas, kuris jį virtuvėje ir koridoriuje mušė, o kaimynė bandė padėti jam. Jis matė, kai kaimynas paėmė R. už gerklės ir nustūmė ją. Kaimynei padėti negalėjo, nes kaimynas aukštesnis už jį, apie 190 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Kaimyno vardo nežino, nes jis nuomojasi butą. Žino, kad su kaimynu kartu gyvena M. Kas paskambino bendrajam pagalbos centrui, jis nežino, tik prisimena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, vėliau – medikai ir jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Kadangi buvo išgėręs, apie įvykį daugiau nieko negali papasakoti (1 t., b. l. 107-110). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis M. U. A. U. parodė, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus, todėl, kai kurių dalykų gali tiksliai neprisiminti, praėjo nemažai laiko, įvykį prisimena miglotai. Atsimena, kad įvykio dieną jis buvo svečiuose pas I., kuri yra jo gera pažįstama. Jie kartu jos buto virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip atsirado jam nepažįstamas vyras jos bute, žino tik tiek, kad įvykio metu jis gyveno tame pačiame name kaip ir I. Nežino, kodėl tas vyriškis atėjo pas I., galbūt todėl, kad jie garsiai kalbėjosi, gali būti, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir tas vyras išgirdo. Tas vyras užėjęs pas I. į butą, be jokios priežasties pradėjo jį mušti, t. y. jis vieną kartą sudavė jam kumščiu į dešinės pusės skruostą ir antrą kartą sudavė kumščiu į kairės pusės skruostą. Po smūgių jis pajuto fizinį skausmą ir po smūgio nukrito ant kambaryje stovinčio dulkių siurblio. Po ko, jis atsistojo ir išbėgo iš I. buto, pas kaimynę R. Kaimynė R. atidarė jam duris, jis įbėgo į jos butą ir paskui jį atbėgo tas nepažįstamas vyras, gali būti, kad tas vyras ir R. bute jį mušė, tačiau kiek kartų ir į kurią vietą jis jam sudavė, neprisimena. Atsimena, kad R. bute tas vyras smurtavo prieš ją, matė, kaip tas vyras paėmė R. už gerklės ir nustūmė ją. Minėtam vyrui dėl mušimo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio reikšti nenori, pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, kadangi planuoja išvažiuoti į savo tėviškę (duomenys neskelbtini), todėl jam būtų nepatogu vykti į teismo posėdžius Lietuvoje. Galimybei esant sutiko su tuo vyru pasirašyti susitaikymo protokolą (1 t., b. l. 111-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), pažįsta asmenį vardu M., jis yra senas jos pažįstamas. Kiek žino, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvena tai pas pažįstamus, tai pas kaimynę R. 2023 m. lapkričio 10 d. M. buvo pas ją namuose, ji su juo bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tai buvo dienos metas, tikslaus laiko pasakyti negali. Bendravimo metu, tarp jos ir M. įvyko žodinis konflikto, šio konflikto metu jie tarpusavyje bendravo pakeltu tonu. Tarp jų jokių muštynių nebuvo, M. jos nemušė, ji jo taip pat, tiesiog garsiai aiškinosi. Staiga, pati nesuprato kaip, į jos butą įlėkė jai nepažįstamas vyriškis, jo veido nespėjo įsidėmėti. M. pamatęs tą vyriškį iškart išbėgo iš jos buto, o tas vyriškis paskui jį. Viskas vyko greitai, ji nesuprato kas įvyko. Jos akivaizdoje tas nepažįstamas vyriškis M. nemušė ir nieko ji negirdėjo. To vyriškio ji neprašė jokios pagalbos ir tą dieną ji asmeniškai policijos pareigūnų nekvietė. Po to, kai M. ir tas nepažįstamas vyriškis išbėgo iš jos buto, ji jame liko viena. Apie įvykusias muštynes sužinojo vėliau, kitą dieną, M. pats jai paskambino ir apie tai papasakojo, kad tas vyras jį sumušė R. bute. Dėl kokių priežasčių sumušė, M. jai nepaaiškino. Daugiau to vyriškio ji nematė (1 t. b. l. 172-174).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 283/2024 (01) nustatyta: 1. M. U. A. U. nustatytas nosies sumušimas pasireiškęs: nosies nugarėlės poodine kraujosruva ir nosikaulių lūžiu. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. lapkričio 10 d. 2. Sužalojimas, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas. 3. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. 4. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais). Neatmetama galimybė, kad nustatytą sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats. 5. Sužalojimo lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu. 6. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais). Neatmetama galimybė, kad nustatytą sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats (1 t., b. l. 130-131).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad įvykio laikas ir data – 2023 m. lapkričio 10 d. 13.00 val. RVUL slaugytoja telefonu policijos budinčiai daliai pranešė, kad į ligoninę greitosios medicinos pagalbos pristatytas M. U. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynas (1 t., b. l. 86-87).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūros objektas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykiui reikšmingų detalių ir įkalčių neaptikta. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 90-102).

Savanoriško dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis M. U. A. U. pateikė 2023 m. lapkričio 10 d. apsilankymo VŠĮ Respublikinės universitetinės ligoninės aprašymą, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) aprašymą, kuriame nurodyta, kad prieš 2 val. sumušė kaimynas, skauda kaklą, kraujuoja iš nosies (1 t., b. l. 119-122).

Tarnybiniu pranešimu ir alkotesterio parodymų žurnalo nuotrauka nustatyta, jog 2023 m. spalio 26 d. tikrinimo metu K. C. nustatytas 2,24 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2023 m. lapkričio 10 d. apie 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), pasibeldė į duris kaimynas M. U. A. U., kuris buvo visas kruvinas ir įėjęs į butą jai sakė, kad negali kvėpuoti. M. nuėjo į virtuvę apsiprausti veido. Nusiprausęs veidą jis jai pasakė, kad nėra apsirengęs ir jo visi dokumentai yra pas jį bute. Kai M. išleidinėjo į butą, ji atidarė savo duris ir M. nuėjo į savo butą. Laikė duris atidarytas, kad matytų M. butą ir nebūtų daugiau konflikto. Tada atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini), vėl pradėjo mušti M., ji griebė M. ir įsitempė į savo butą. Tada kaimynas pradėjo pulti ją ir koridoriuje smogė vieną kartą jai iš rankos į veido sritį ir pataikė į lūpą, po smūgio griebė viena ranka ją už gerklės ir sviedė ant grindų. Po šių kaimyno veiksmų pajuto stiprų fizinį skausmą. Kaimynas iš septinto buto nuėjo į virtuvę ir pradėjo daužyti M. su kumščiais per galvą, o M. rėkė: „Nemušk galvos“. Ji paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, kaimyno iš septinto buto pas ją jau nebuvo (1 t. b. l. 161-163).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji R. P. parodė, kad iš karto po sumušimo nesikreipė medicininės pagalbos, tačiau jai ilgą laiką skaudėjo dešinės pusės klubą, todėl po maždaug dviejų savaičių nepraėjus klubo skausmams, ji kreipėsi į šeimos gydytoją, pasakiusi, kad nukrito ir susižalojo, nepasakė, kad buvo sumušta, nes jautė gėdą. Po įvykio pareigūnai jai buvo įteikę užduotį atlikti kūno tyrimą. Su įteikta užduotimi ji kreipėsi į ekspertus, tačiau ekspertas jos neapžiūrėjo, nes minėta užduotis buvo išsiųsta jai į el. paštą ir minėtos užduoties failas kažkodėl neatsidarė. Medicininiuose dokumentuose yra įrašas, kuriame nurodyta apie klubo skausmus, patvirtina, kad minėti skausmai atsirado, po to, kai iš matymo pažįstamas kaimynas ją pastūmė, jai griuvus (1 t., b. l. 168-170).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimui tirti jokių pėdsakų nepaimta bei nerasta (1 t. b. l. 148-158).

2023 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos ir operatorės, iš kurio matyti, jog 2023 m. lapkričio 10 d. nukentėjusioji R. P. kvietė policiją, nurodė, kad kaimynas ją pargriovė, sumušė, praskėlė lūpą, greitoji medicinos pagalba nereikalinga, smurtavo kaimynas, kuris dabar trečiame bute, tačiau gyvena 7-ame bute (1 t., b. l. 182-183).

2023 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų dėvimų kūno kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnai bendravo su I. M., kuri nurodė, jog M. U. A. U. gyvena pas ją, šiuo metu miega. M. U. A. U. nurodė, jog jam sulaužyta nosis, tai padarė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, jis rašys pareiškimą (1 t., b. l. 184-185).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Kaltinamasis K. C. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė ir parodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir ėjo į naktinį barą išgerti. Stovėdamas su M. A. matė praeinantį žmogų su dviem vaikais, susitrenkė pečiais su minėtu praeiviu ir prasidėjo žodinis konfliktas, vienas kitam grasino, tačiau fizinio kontakto nebuvo. Vėliau jie dar apsižodžiavo ir vyras iškvietė policijos pareigūnus. Nieko nežino apie suduotus smūgius. Jei būtų panaudojęs fizinę jėgą, būtų bėgęs nuo iškviestų policijos pareigūnų. Nežino, kokiu būdu nukentėjusiam atsirado užfiksuoti sužalojimai, tą dieną jo vartotas alkoholis šio konflikto atsiradimui neturėjo įtakos. Vis tik tokiais kaltinamojo parodymais teismas remiasi tik iš dalies, t. y. tik ta jų dalimi, kurioje jo parodymus atitinka kiti byloje surinkti įrodymai.

Štai nukentėjusysis A. D. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad apie 20.00 val. ėjo kartu su vaikais pro naktinį barą. Prie baro stovėjo K. C. ir jo draugas. Iš K. C. veiksmų matė, kad jis neadekvatus, sunkiai galėjo stovėti. Iš K. C. išgirdo žodžius: „kur vaikštai su kiaušingalviais“. K. C. jį pasivijo, jis atsisuko atsakyti, kad tai jo vaikai, bet iš K. C. gavo iš dešinės rankos į kairį žandą, tada atsisuko į vaikus, kad atitrauktų juos, pasisuko šonu ir gavo dar vieną smūgį į veidą. Vaikai pradėjo rėkti, jis patraukė vaikus į šoną. K. C. apsisuko, o jis paėmė telefoną ir iškvietė policiją. Tuo metu skausmo nejautė, bet atsigulus miegoti pradėjo mausti kaklą. Kitą dieną nuvažiavo į darbą, bet negalėjo dirbti ir kreipėsi į medikus, buvo ištinęs žandas, buvo sunku sukti galvą. Patyrė fizinį smurtą dėl K. C. suduotų smūgių. Pats fizinio smurto prieš K. C. nenaudojo. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti K. C. Teismo vertinimu, tokie nukentėjusiojo A. D. parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir išsamūs ir atitinka tiek jo pareiškime nurodytas aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 12, 26, 30). Be to, teismas nustatė, jog aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, nėra, nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai, kaltinamasis ir nukentėjusysis iki šio įvykio nebuvo pažįstami. Nors kaltinamasis K. C. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad A. D. žinojo iš anksčiau jį, kad turi (duomenys neskelbtini) ir norėjo pasipelnyti, tokie jo teiginiai yra prielaidų pobūdžio, jų nepatvirtina jokie byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, todėl ši versija atmestina kaip nepagrįsta.

Pastebėtina, kad šioje byloje teismas nesusidūrė su situacija žinoma kaip „x žodžiai v y žodžiai“. Kaltinamojo K. C. kaltę patikimai įrodo aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma: nukentėjusiojo A. D., liudytojos G. L. parodymai, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, policijos įvykių registro išrašas, specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašai bei jų apžiūros protokolai.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis K. C. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad lapkričio 10 d. jis buvo svečiuose (duomenys neskelbtini), pas M. A., kurio namuose nebuvo. Tą dieną buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Apie 22-23 val. vakaro išgirdo moters šauksmą, prašantį pagalbos: „padėkit, gelbėkit, prievartauja“. Jis išbėgo ir pasibeldė į duris šalia gyvenančiai kaimynei, ji pasakė, kad šitas pagalbos šauksmas ne iš jos buto. Vėl išgirdęs pagalbos šauksmą, nusileido į apačią, pasibeldė į duris ir jam atidarė duris kaimynė, kuriai į plaukus buvo įsikabinęs M., o ji šaukė: „padėkit, padėkit“. Jis įkišo ranką pro duris, su kita ranka ją išstūmė ir nustūmė vyrą, įsikabinusį jai į plaukus. Jis nukrito, o tą kaimynę pasikvietė pas save į antrą aukštą išgerti arbatos, nusiraminti, galbūt iškviesti policijos pareigūnus. Minėtą moterį matė pirmą kartą, jos vardo bei pavardės nežino. Praėjus maždaug 15-20 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad šią moterį atsivedė pas save nusiraminti, nes ji buvo prievartaujama. Policijos pareigūnai paklausė moters, ar tikrai taip buvo, ji patvirtino, tada pareigūnai išėjo. Nežino, kas nutiko M. U. A. U., gal eidamas nukrito. Tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 26).

Antai, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties 2023 m. lapkričio 21 d. apie 21.00 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad RVUL slaugytoja telefonu pranešė, jog 2023 m. lapkričio 10 d. apie 13.40 val. į ligoninę buvo pristatytas M. U. A. U., kuris paaiškino, jog šią dieną, apie 13.00 val., jį namuose sumušė kaimynas. Nustatytas nosies kaulo lūžimas, paleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 86).

Tokias aplinkybes patvirtina ir viso proceso metu nukentėjusiojo M. U. A. U. duoti parodymai, kurie esminėse detalėse sutapo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. U. A. U. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) bute, vartojo alkoholį. Tada atbėgo į butą kaltinamasis, kuris jam smogė kelis kartus. Jis trenkė ne vieną kartą, nes buvo sužalota nosis, buvo kraujosruvos ant žandų. Kiek kartų jam trenkė, nežino. jam pavyko išbėgti iš buto. Nubėgo į R. P. butą, o K. C. bėgo iš paskos. Nepamena, ar kaltinamasis jį mušė tame bute, nes gavo ne vieną smūgį į veidą. Pamena tai, kad kaltinamasis griebė R. P. už gerklės, ją pastūmė, tada jiems pavyko uždaryti duris ir jas užrakinti. Iki tos dienos sveikatos sužalojimų neturėjo. Iki įvykio dienos neturėjo konfliktų su K. C., nebuvo jo matęs. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 107-108, 111). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį K. C., tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Teismas taip pat nustatė, kad iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusysis nebuvo tarpusavyje pažįstami. Teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad dar nukentėjusysis viso proceso metu nepareiškė civilinio ieškinio, be to, sutiko baudžiamąją bylą užbaigti susitaikant su kaltinamuoju. Kas leidžia spręsti, kad nei išankstinio nusiteikimo kaltinamojo atžvilgiu, nei kažkokio siekio pasipelnyti M. U. A. U. neturėjo. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurie bus aptarti žemiau.

Kaltinamojo ir gynybos keliamos versijos dėl to, kad nukentėjusysis M. U. A. U. galėjo susižaloti pats, yra niekuo nepagrįsta prielaidų pobūdžio versija, kurios nepatvirtina jokie byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai. Be to, nors kaltinamasis K. C. nurodė, kad neva jis pasikvietė I. M. po konflikto save į antrą aukštą išgerti arbatos, nusiraminti, galbūt iškviesti policijos pareigūnus, praėjus maždaug 15-20 minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad šią moterį atsivedė pas save nusiraminti, nes ji buvo prievartaujama, vėliau policijos pareigūnai paklausė moters, ar tikrai taip buvo, ji patvirtino, tada pareigūnai išėjo, tokie jo argumentai atmestini. Visų pirma, teismas pažymi, kad tokie kaltinamojo parodymai neatitinka liudytojos I. M. parodymų. Ši liudytoja teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad po konflikto buvo užėjusi pas K. C. į butą, paklausė, kas atsitiko su M. U. A. U., kodėl jis negrįžta, kai atvyko pareigūnai, buvo nakties metas, apie 1.00 val. Taigi, kaip matyti, I. M. parodė, kad ėjo pas K. C. ieškoti nukentėjusiojo M. U. A. U., o ne tiesiog gerti arbatos ar nusiraminti. Be to, ši liudytoja, priešingai nei kaltinamasis, apie jokią fizinę prievartą iš M. U. A. U. ar prievartavimus neparodė. Akivaizdu, kad jeigu policijos pareigūnai būtų iš tiesų atvykę pas K. C. ir I. M. būtų patvirtinusi prievartos faktą, šis pranešimas būtų buvęs tiriamas, tačiau tai nebuvo daryta.

Šioje vietoje teismas pažymi, kad nei vienas iš teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų nepatvirtino, kad 2023 m. lapkričio 10 d. bendravo su kaltinamuoju K. C. Priešingai, teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas A. G.-M. parodė, kad prisimena pirmą ir antrą aukštus, kad beldėsi į duris, bet durys nebuvo atidarytos, su kaltinamuoju bendrauti neteko. Sugretinus šias aplinkybes su 2023 m. lapkričio 14 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 188), matyti, kad policijos pareigūnams 2023 m. lapkričio 10 d. pavyko pabendrauti tik su R. P. ir M. U. A. U.

Kaltinamasis K. C. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo svečiuose (duomenys neskelbtini), antrame aukšte pas M. A., jo namuose nebuvo. Tą dieną buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Apie 22-23 val. vakaro išgirdo moters šauksmą, prašantį pagalbos: „padėkit, gelbėkit, prievartauja“. Jis išbėgo ir pasibeldė į duris šalia gyvenančiai kaimynei, ji pasakė, kad šitas pagalbos šauksmas ne iš jos buto. Vėl išgirdęs pagalbos šauksmą, nusileido į apačią, pasibeldė į duris ir jam atidarė duris kaimynė, kuriai į plaukus buvo įsikabinęs M., o ji šaukė: „padėkit, padėkit“. Jis įkišo ranką pro duris, su kita ranka ją išstūmė ir nustūmė vyrą, įsikabinusį jai į plaukus. Jis nukrito, o tą kaimynę pasikvietė pas save į antrą aukštą išgerti arbatos, nusiraminti, galbūt iškviesti policijos pareigūnus. Matė, kad R. P. atsidariusi duris kažką sakė. Pažymėtina, kad tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 26).

Tuo tarpu nukentėjusioji R. P. davė kitokius parodymus. Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. P. parodė, kad buvo namuose, kai į duris pasibeldė kaimynas M. U. A. U., kuris buvo kruvinas ir puolė plauti veido. Klausė, kas nutiko, o M. pasakė, kad atėjo iš viršaus asmuo ir pradėjo jį daužyti. Kai kartu su M. nuėjo į butą, kuriame šis buvo anksčiau, pamatė baisų vaizdą – kedės išvartytos, viena kėdė sulaužyta, K. C. sėdėjo išsižergęs. Kai K. C. pamatė ją ir M. U. A. U., puolė prie jos su kumščiais. Ji spėjo nusisukti, bet kaltinamojo kumštis kabino lūpą, buvo įskilę lūpos viduje nuo danties. Tada ji M. U. A. U. išstūmė į koridorių eidama atbula, o K. C. ėjo paskui. K. C. išsiveržė į prieškambarį, pradėjo rėkti, paėmė jai už gerklės, pradėjo smaugti, o tada viena ranka nusviedė ant grindų. Atvykus pareigūnams viską papasakojo, pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir greitoji išsivežė M. U. A. U. į ligoninę. Jai irgi siūlė važiuoti, bet ji atsisakė. Po įvykio jautė skausmą klubuose, bet galvojo, kad tai tik sumušimas. Įvykio metu skausmo nejautė. K. C. dar bandė trenkti jai į veidą, bet kumštis praėjo pro šalį ir kabino lūpą. Teismas pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai net ir toje pačioje apklausoje nebuvo visiškai nuoseklūs, jie neatitiko ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio. Todėl teismas remiasi tik ta nukentėjusiosios parodymų dalimi, kurią patvirtina kiti įrodymai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nukentėjusioji R. P. įvykio aplinkybes apklausiama dėstė sau palankiai, juos hiperbolizuodama. Toks jos elgesys BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme kelia abejonių jos parodymų patikimumu.

Šioje byloje nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos padarymo, ieškinyje nurodyta, kad įvykio dieną, viešoje vietoje, jis buvo sumuštas savo vaikų akivaizdoje. Dėl to buvo pažeista jo garbė ir orumas, labai smarkiai išgąsdinti jo vaikai, kurie patyrė psichologinę traumą (1 t., b. l. 44). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. D. papildomai paaiškino, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo labai išgąsdinti vaikai, kurie dabar negali net praeiti pro tą vietą. Dėl šio įvykio jam gėda prieš vaikus, žymės ant veido matėsi visą savaitgalį ir pirmadienį, jautė skausmą iki 7 dienų. Po įvykio visą savaitgalį buvo sunku pakreipti galvą, namuose buvo įtampa, vaikai buvo labai išsigandę.