Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-137-1034/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
1-137-1034/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41733-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
K. C.
Nukentėjusysis
A. D., R. P., M. U. A. U.
Advokatai
Romualdas Mikliušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-137-1034/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41733-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, Vaidai Mikalonienei, Daliai Antanavičienei,dalyvaujant prokurorėms Alai Petrenko, Elinai Safi,kaltinamajam K. C., jo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,nukentėjusiesiems A. D., R. P., M. U. A. U.,vertėjoms Olgai Gumuliauskienei, Rūtai Noor,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 6020 Eur; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. C. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2023 m. spalio 26 d. apie 20.30 val., viešoje vietoje – gatvėje, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 43A, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be pateisinamos priežasties, priėjo prie A. D. ir jo nepilnamečių vaikų akivaizdoje tyčia sudavė nukentėjusiajam iš kairiojo ir dešiniojo kumščio du kartus į nukentėjusiojo dešinį ir kairįjį žandą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai padarė A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva veido dešinėje ir sukėlė A. D. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais K. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, K. C. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 10 d. apie 13.00 val., užėjęs į butą adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje be jokios tam priežasties, nukentėjusiajam M. U. A. U. sudavė vieną kartą iš rankos kumščio į dešinės pusės skruostą, iškart po to sudavė vieną kartą iš rankos kumščio į kairės pusės skruostą, po ko, pastarasis pargriuvo, nukentėjusiajam išsigandus, bei atsistojus ir nubėgus pas kaimynę R. P. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį pasivijo, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, buto virtuvėje ir koridoriuje rankomis sudavė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. U. A. U. fizinį skausmą, padarė nosies nugarėlės poodinę kraujosruvą bei nosikaulių lūžį, t. y. sužalojimą, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais K. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. C. buvo kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 10 d. apie 13.00 val., be jokios tam priežasties užėjo į butą (duomenys neskelbtini), ir buto koridoriuje sudavė buto šeimininkei R. P. vieną kartą iš rankos į lūpą, po ko, ranka griebė už gerklės ir sviedė ją ant grindų, dėl šių padarytų veiksmų sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. P.

Šiais veiksmais K. C. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. C. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pirmo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir ėjo į naktinį barą dar išgerti, eidamas sutiko M. A. ir nusprendė kartu su juo parūkyti. Stovėdami ant šaligatvio matė einantį žmogų su dviem vaikais apie (duomenys neskelbtini) metų, tą vyrą matė pirmą kartą. Jis kažkiek svirduliavo, bet ne tiek, kad nesiorientuotų aplinkoje, susitrenkė pečiais su minėtu praeiviu ir prasidėjo žodinis konfliktas, vienas kitam grasino, fizinio kontakto nebuvo. Vėliau dar apsižodžiavo ir vyras iškvietė policijos pareigūnus. Apie suduotus smūgius nieko nežino. Jei būtų panaudojęs fizinę jėgą, būtų bėgęs nuo iškviestų policijos pareigūnų. Įvykio metu buvo pakankamai išgėręs, per metus kelis kartus išgeria ir visada kažkas įvyksta, kažkur įlenda ar pakliūva, yra baustas už vairavimą išgėrus. Nežino, iš kur atsirado sužalojimai nukentėjusiajam, ta dieną vartotas alkoholis šiam konfliktui neturėjo įtakos. Mano, kad A. D. žinojo jį, kad turi (duomenys neskelbtini) ir dėl to norėjo pasipelnyti. Nukentėjusiojo A. D. pareikšto civilinio ieškinio ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. Antro įvykio metu lapkričio 10 d. jis buvo svečiuose (duomenys neskelbtini), pas M. A., kurio namuose nebuvo. Tą dieną buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Apie 22-23 val. vakaro išgirdo moters šauksmą, prašantį pagalbos: „padėkit, gelbėkit, prievartauja“. Jis išbėgo ir pasibeldė į duris šalia gyvenančiai kaimynei, ji pasakė, kad šitas pagalbos šauksmas ne iš jos buto. Vėl išgirdęs pagalbos šauksmą, nusileido į apačią, pasibeldė į duris ir jam atidarė duris kaimynė, kuriai į plaukus buvo įsikabinęs M., o ji šaukė: „padėkit, padėkit“. Jis įkišo ranką pro duris, su kita ranka ją išstūmė ir nustūmė vyrą, įsikabinusį jai į plaukus. Jis nukrito, o tą kaimynę pasikvietė pas save į antrą aukštą išgerti arbatos, nusiraminti, galbūt iškviesti policijos pareigūnus. Minėtą moterį matė pirmą kartą, jos vardo bei pavardės nežino. Praėjus maždaug 15-20 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad šią moterį atsivedė pas save nusiraminti, nes ji buvo prievartaujama. Policijos pareigūnai paklausė moters ar tikrai taip buvo, ji patvirtino, tada pareigūnai išėjo. Nei vieno iš ten buvusių asmenų nepažinojo, nežino, kas nutiko M. U. A. U., galbūt eidamas nukrito.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. D. parodė, kad išėjo pasivaikščioti iki garažo (duomenys neskelbtini) ir ėjo namo apie 20.00 val. Prie įėjimo į barą stovėjo K. C. ir jo draugas. Iš K. C. veiksmų matė, kad jis neadekvatus, sunkiai galėjo stovėti. Iš K. C. išgirdo frazę „kur vaikštai su kiaušingalviais“, taip pat riksmus: „stok, kur šituos kiaušingalvius vedi?“, pastebėjo, kad jis vejasi juos. K. C. jį pasivijo, jis atsisuko atsakyti, kad tai jo vaikai, bet iš K. C. gavo iš dešinės rankos į kairį žandą. Tada atsisuko į vaikus, kad atitrauktų juos, pasisuko šonu ir gavo dar vieną smūgį į veidą. Vaikai pradėjo rėkti, jis patraukė vaikus į šoną. K. C. apsisuko, o jis paėmė telefoną ir iškvietė policiją. Sulaukė pareigūnų ir tada atėjo K. C. draugas. Tuo metu nesijautė skausmo, bet atsigulus miegoti pradėjo mausti kaklą. Kitą dieną nuvažiavo į darbą, bet negalėjo dirbti ir kreipėsi į medikus. Jautė skausmą, kurį įvertintų 8 balais, buvo ištinęs žandas, buvo sunku sukti galvą. Pirmą smūgį gavo į kairį žandą, antrą smūgį į dešinį žandą. Patyrė fizinį smurtą dėl suduotų smūgių, liekamųjų reiškinių šiai dienai dėl smūgių nėra. Jis fizinio smurto prieš K. C. nenaudojo. Turi (duomenys neskelbtini). Pareiškė civilinį ieškinį dėl to, kad buvo labai išgąsdinti vaikai, kurie dabar net negali pro tą vietą praeiti. Dėl šio įvykio jam gėda prieš vaikus. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti K. C. Žymės ant veido matėsi visą savaitgalį ir pirmadienį, trečiadienį tik atslūgo. Iki 7 dienų jautėsi skausmas ir matėsi sužalojimai. Po įvykio visą savaitgalį buvo sunku pakreipti galvą, namuose buvo įtampa.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. P. parodė, kad sėdėjo, gėrė kavą ir išgirdo beldimą. Atidarė duris, kaimynas M. U. A. U. stovėjo visas kruvinas ir puolė į virtuvę plauti veido. Ji klausė, kas nutiko, o M. pasakė, kad atėjo iš viršaus asmuo ir pradėjo jį daužyti. Vėliau M. U. A. U. pasakė, kad jam reikalinga striukė ir kompiuteris. Kai kartu nuėjo į butą, pamatė baisų vaizdą – kedės išvartytos, viena kėdė sulaužyta, K. C. sėdėjo išsižergęs. Kai K. C. pamatė ją ir M. U. A. U., puolė prie jos su kumščiais. Ji spėjo nusisukti, bet kaltinamojo kumštis kabino lūpą, buvo įskilę lūpos viduje nuo danties. Tada ji M. U. A. U. išstūmė į koridorių eidama atbula, o K. C. ėjo paskui. K. C. pradėjo rėkti, paėmė jai už gerklės ir ėmė smaugti, o tada viena ranka nusviedė ant grindų. Tada K. C. peržengęs ją nuėjo į virtuvę ir daužė M. U. A. U. per galvą, per kojas. Kai ji paėmė telefoną, K. C. išėjo. Tada ji užrakino duris ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams viską papasakojo, pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir greitoji išsivežė M. U. A. U. į ligoninę. Jai irgi siūlė važiuoti, bet ji atsisakė. Po to M. U. A. U. grįžo, pasirodo jam buvo sulaužyta nosis. M. U. A. U. iki tos dienos neturėjo sužalojimų. Praėjo daug laiko nuo įvykio, kol kreipėsi i medikus, nors kitą dieną jau negalėjo išlipti iš lovos. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti K. C. Po įvykio jautė skausmą klubuose, bet galvojo, kad tai tik sumušimas, įvykio metu skausmo nejautė. K. C. bandė trenkti jai į veidą, bet kumštis praėjo pro šalį ir kabino lūpą.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. U. A. U. parodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Kalbėjosi bute garsiai, šiek tiek konfliktavo. Tada atbėgo į butą kaltinamasis, kelis kartus jam smogė. Jis trenkė ne vieną kartą, nes buvo sužalota nosis, buvo kraujosruvos ant žandų. Vienu smūgiu tokių sužalojimų negalima padaryti. Jis prašė nedaužyti į koją, nes ji sužalota, suveržta varžtais. Kiek kartų jam trenkė, nežino. jam pavyko išbėgti iš buto. Nubėgo į R. P. butą. R. C. bėgo iš paskos, nespėjo uždaryti buto durų. Ar jis tame bute mušė jį, nepamena, nes gavo ne vieną smūgį į veidą. Pamena tai, kad kaltinamasis griebė R. P. už gerklės, ją pastūmė, tada jiems pavyko uždaryti duris ir jas užrakinti. Iškvietė policiją, jį išvežė į ligoninę ir ligoninėje nustatė nosies lūžį. Kai atėjo K. C., I. M. buvo virtuvėje, virė koldūnus, o jis buvo kitame kambaryje. Nežino, ar I. M. matė, kaip K. C. sudavė smūgius. Iki tos dienos sveikatos sužalojimų neturėjo. Iš I. M. buto nuėjo pas R. P., nes tai buvo pati tinkamiausia vieta, lauke K. C. būtų jį prisivijęs. Matė, tik kaip K. C. griebė R. P. už gerklės ir stūmė. Šiai dienai liekamųjų reiškinių neturi. Iki įvykio dienos neturėjo konfliktų su K. C., nebuvo jo matęs. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti K. C.

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. L. parodė, kad buvo su kolega iškviesti į įvykio vietą, adresu Savanorių pr., Vilniuje. Pranešėjas buvo nukentėjusysis, kuris pranešė, kad prieš jį smurtavo, įvyko konfliktas tarp jo ir kito asmens. Nukentėjusysis paaiškino, jog kaltinamasis prisikabino prie jo, kad jis tamsiu paros metu vedžiojo savo nepilnamečius vaikus ir kaltinamasis vaikus atims. Prašo vadovautis surinkta medžiaga. Neblaivumą nustatinėjo kaltinamajam, tikriausiai ir pranešėjui. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos G. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (l t., b. l. 56), G. L. parodė, jog teisingi parodymai, K. C. neneigė sudavęs nukentėjusiajam A. D. Nukentėjusysis nurodė, kad jam trenkė į veido sritį. Ant nukentėjusiojo veido smurto žinių nesimatė. Kartu su K. C., nukentėjusiuoju ir jo vaiku, buvo K. C. draugas. Be šių asmenų, pašalinių asmenų gatvėje nebuvo. Buvo tamsus metas, praeivių nebuvo. Įvykio vietoje ji bendravo su kaltinamuoju ir šis sutiko, kad turėjo priekaištų nukentėjusiajam, kad konfliktas kilo dėl to, jog nukentėjusysis su savo vaikais vaikšto tamsiu paros metu.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. A. parodė, kad įvykio dieną su K. C. susitiko atsitiktinai. Jis ėjo namo, o K. C. taip pat ėjo namo. Jis atėjo nuo Savanorių pr., susitiko stotelėje, o tada sustojo prie kebabinės įėjimo, ant šaligatvio. Prie tos vietos, kur su K. C. susitiko, yra kebabinė, maisto užeiga. Jis tą dieną buvo išgėręs truputį alaus. Buvo vakaras, tamsu. Su K. C. rūkė prie kebabinės ir K. C. su žmogumi susimušė pečiais, jie neprasilenkė, tada įvyko žodinis konfliktas. Po 5 min. atvyko policijos pareigūnai. Policiją iškvietė tas žmogus. Nežino, dėl ko buvo reikalinga policija žodinio konflikto metu. Kai atvyko pareigūnai, bendravo su jais. Tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog K. C. inicijavo konfliktą, yra netiesa. Įvykio vietoje be jo, nukentėjusiojo ir K. C., buvo nukentėjusiojo vaikai. Nukentėjusysis su vaikais atėjo tuo pačiu šaligatviu, kaip ir jie stovėjo. Šaligatvis nėra platus, dėl to K. C. su nukentėjusiuoju susitrenkė pečiais. Jis matė tik žodinį konfliktą, buvo šalia visą laiką. K. C. su nukentėjusiuoju susitrenkė pečiais ir viskas, nebuvo taip, kad kažkas pirmas trenkė pečiu kitam. Kai prasidėjo žodinis konfliktas, vaikai buvo išsigandę, jie tempė tėtį, kad šis nekonfliktuotų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. M. parodė, kad 2023 m. lapkričio mėn., įvykio dieną ji buvo su M. U. A. U. ir jie konfliktavo. Kalbėjo garsiai, tada ji stipriai suriko. Durys buvo neuždarytos ir įėjo pasimetęs K. C. K. C. paklausė ar ją skriaudžia, ji pasakė, kad taip. Tada K. C. išėjo, išgirdo kaip trinktelėjo durys, o ji liko namie. M. U. A. U. išėjo pas R. P. Pagalvojo, kad galbūt K. C. iš paskos taip pat išėjo pas R. P., nežinojo, kas vyko toliau. Kitą dieną tik sužinojo, kas vyko pas R. P. bute, kad įvyko susistumdymas, kuriame M. U. A. U. ir R. P. nukentėjo nuo K. C. Viską žino iš R. P. žodžių. Su M. U. A. U. po įvykio bendravo, klausė jo dėl konflikto, jis pasakė, kad K. C. pateko į R. P. butą ir tada prasidėjo konfliktas, sužeidė M. U. A. U. nosį, o R. P. numetė ant žemės. Iki tos dienos M. U. A. U. turėjo problemų su koja, bet jokių matomų sužalojimų neturėjo. Ji tą dieną buvo pavartojusi nemažai alkoholio, jos akivaizdoje fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Galėjo nematyti smurto, nes buvo virtuvėje, ten yra siena. Po įvykio ant R. P. jokių sužalojimų nematė, tik iš M. U. A. U. žodžių žino, kad R. P. buvo nustumta, o M. U. A. U. jai paskambino ir vakare užėjo, tai matė, kad nosis buvo patinusi ir kreiva. Po konflikto buvo užėjusi pas K. C. į butą, paklausė kas atsitiko su M. U. A. U., kodėl jis negrįžta. Kai atvyko pareigūnai, buvo nakties metas, apie 1.00 val.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G.-M. parodė, kad U. pavardę prisimena, detalių neprisimena, prisimena tik tiek, kad buvo konfliktas kažkoks. Prisimena, kad U. yra žemo ūgio ir atrodo kaip benamis. Kokia kalba tą dieną bendravo neprisimena. Prisimena pirmą ir antrą aukštus, kad beldėsi į duris, bet durys nebuvo atidarytos. Ten buvo nukentėjusioji ir moteris, apie jos apklausą neprisimena, su kaltinamuoju bendrauti neteko.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad apie įvykį nieko pasakyti negali, gali būti, kad bylą gavo jau būdami valdyboje, pačiame įvykio reagavime gal net nedalyvavo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojo A. B. tarnybinį pranešimą (l t., b. l. 82), A. B. parodė, jog būna tokių atvejų, kad kolegos važiuoja į įvykio vietą, visko nepadaro, tai važiuoja kitas ekipažas, gal net ir kitą dieną pabaigia. Neprisimena, kad būtų bendravęs su M. U.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis K. C. parodė, kad tiksliai neprisimena laiko, tai gali būti 2023 m. spalio mėn., kiek valandų buvo taip pat neprisimena, kai prie parduotuvės „Cesta“, esančios adresu Savanorių pr. 43, Vilniuje, buvo su pažįstamu M. A. Jam stovint šalia minėtos parduotuvės, pastebėjo, kaip link jo eina nepažįstamas vyras su vaikais. Minėtas vyras praeidamas užkabino jį pečiu. Jam tas nepatiko ir jis jį pasiuntė ant trijų raidžių ir jį negražiai pavadino, kaip pavadino įvardyti negali, nes neprisimena. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, fizinės jėgos prieš jį nenaudojo. Tuomet vyras, kuris buvo su vaikais, iškvietė policijos pareigūnus, dėl to, kad negražiai su juo bendravo ir negražiai jį pavadino. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, ar vyro, buvusio su vaikais, taip pat tikrino blaivumą, nurodyti negali, nes neprisimena. Tuomet jį pasodino į policijos tarnybinį automobilį. Sėdint policijos tarnybinėje transporto priemonėje, prie jo priėjo minėtas vyras ir pradėjo grasinti, kad išvažiavus policijos pareigūnams jis jį nusives už kampo ir sumuš. Jis į šiuos grasinimus nereagavo ir mano, kad minėtas asmuo tiesiog norėjo pasirodyti prieš savo vaikus bei jį pamokyti, nes jis buvo negražiai pavadintas, tačiau konfliktą sukėlė pats vyras praeidamas ir pastumdamas jį pečiu. 2023 m. lapkričio mėn., kokią tiksliai dieną neprisimena, kiek tiksliai valandų buvo taip pat neprisimena, dienos metu, jam būnant savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo moters, garsiai besišaukiančios pagalbos, triukšmą. Jis nusileido pažiūrėti kas vyksta, iš pradžių išgirdo, kad pagalbos šauksmas girdisi iš pirmojo aukšto. Galimai tai galėjo būti butas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai nežino ir neprisimena, tos kaimynės nepažįsta. Jis pasibeldė į duris, tačiau durų niekas neatidarė, girdėjosi senyvo amžiaus moters pagalbos šauksmas, todėl jis užėjo į minėtą butą. Įėjęs į butą pamatė koridoriuje stovinčią senyvo amžiaus moterį bei jai už nugaros stovėjo galimai (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau jam pirmą kartą matytas. Jis matė, kaip minėtas vyras abejomis rankomis laikė moteriai už plaukų ir traukė jai už plaukų į save. Nieko nelaukdamas pribėgo prie senyvo amžiaus moters ir jį nuo jos nustūmė, po ko jis nugriuvo. Namuose buvo netvarkinga, mėtėsi įvairūs daiktai, ant ko krito pastumtas vyras, jis nežino. Tikėtina, kad krisdamas galėjo susižaloti, tačiau jis tyčinės jėgos nenaudojo, norėjo tik apginti moterį. Nematė, ar buvo kraujo žymių. Visi asmenys bute buvo stipriai neblaivūs. Jis pradėjo kalbinti minėtą moterį, kad ateitų pas jį į butą nusiraminti, atsigerti arbatos, nes moteris buvo streso būsenoje, verkė ir šaukė. Kol jis kalbino moterį ateiti pas save į butą, atėjo kita kaimynė, galimai R. P., kuriai jis pasakė, kad ji išeitų bei ją pasiuntė ant trijų raidžių. Prie šios kaimynės neprisilietė ir jokio fizinio skausmo jai nesukėlė. Senyvo amžiaus moterį nusivedė pas save į butą, o (duomenys neskelbtini) pilietis ir minėta vėliau atėjusi kaimynė liko minėtame bute. Įvykio metu buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie užėjo pas jį į butą, kai jis su senyvo amžiaus moterimi buvo jo bute, ji patvirtino, kad viskas buvo taip kaip ir jis sakė, tuomet policijos pareigūnai išėjo (2 t., b. l. 26-28).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis A. D. pareiškime nurodė, kad 2023 m. spalio 26 d., apie 20.30 val., grįžtant su vaikais į namus, Savanorių pr. 35-21, prie parduotuvės „Cesta“ pastato, jam nežinomas asmuo pavadino jį ir jo vaikus kiaušingalviais bei sudavė jam du kartus į veidą kaire ir dešine ranka. Jo vaikai labai išsigando ir pradėjo verkti, prašyti, kad daugiau nemuštų. Kodėl šis asmuo jam sudavė, supratimo neturi. Iš jo elgesio suprato, kad yra smarkiai padauginęs alkoholio ir elgėsi neadekvačiai. Šio asmens nepažįsta (1 t., b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2023 m. spalio 26 d. apie 20.30 val. ėjo Savanorių prospektu namo su savo dviem nepilnamečiais vaikais L. ir R. Einant pro pastatą, esantį adresu Savanorių pr. 43A, pastebėjo akivaizdžiai neblaivų asmenį, kuris svirduliavo ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pamatęs jį, jis agresyviai paklausė: „Kur eini? Kur vedi šituos kiaušingalvius?“. Paklausęs priėjo ir sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. Jis atsakė, kad tai yra jo vaikai ir jie eina namo. Tada jis sudavė iš kairės rankos kumščio į dešinę veido pusę. Tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, kurį vertina 4 balais iš 10. Jo vaikai išsigandę ėmė šaukti, todėl iš karto atsitraukė, jis išsitraukė mobilųjį telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus, medikų pagalbos atsisakė. Jam trenkusį asmenį apibūdina kaip aukštą, stambaus kūno sudėjimo, labai trumpais, šviesiais plaukais (1 t., b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad jis su vaikais tik ėjo pro šalį, atstumas apytiksliai buvo apie 2 m, vyriškis pradėjo kabinėtis, tuomet jis sustojo, vyriškis pradėjo prasivardžiuoti, sparčiau pradėjo artėti link jo, o nuėjus apie 6 m, pasivijęs pradėjo sakyti: „kur vedi tuos kiaušingalvius“, jis atsakė, jog tai yra jo vaikai ir patraukęs juos, vedė toliau link namų. Pirmas smūgis buvo iš karto tik priėjus, iš dešinio kumščio į kairį žandą, o kai pasisuko į vaikus gavo antrą kartą, su kairės rankos kumščiu į dešinį žandą. Vaikai išsigandę pradėjo rėkti ir jie atsitraukė. Po konflikto dešinės pusės smakro dalis buvo patinusi, jautėsi skausmas. Po įvykio kreipėsi į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, buvo suteikta pagalba bei išduotas vizito išrašas (1 t., b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. parodė, kad 2023 m. spalio 27 d., laiko neprisimena, ėjo iš „Maximos“, esančios Savanorių pr. 31, ir sutiko K. C., ėjo pro alaus barą. K. C. norėjo ten užeiti. Jo maišiukas plyšo, jis nėjo ir pastebėjo, jog K. netoli alaus baro su ten esančiu vyriškiu pradėjo žodinį konfliktą, kiek matė, konfliktą inicijavo K., fizinis smurtas panaudotas nebuvo (1 t. b. l. 49-50). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. A. parodė, kad su K. C. nėra artimi draugai, tik pažįstami. 2023 m. spalio 27 d. buvo tamsus paros metas, valandų neprisimena, tačiau apie 22.00 val. Tą dieną vartojo alkoholį, tačiau ne kartu su K. Ėjo nuo „Maximos“, rankose nešėsi maišelį, prie kebabinės sutiko K. Kai ėjo atgal, pamatė, kad K. jau konfliktavo su vyru. Kiek jam žinoma, K. taip pat norėjo užeiti į kebabinę/alubarį, tačiau nespėjo, nes dėl kilusio konflikto atvyko policijos pareigūnai. Paties konflikto metu buvo tamsus paros metas ir jis stovėjo maždaug 3 metrų atstumu nuo jų, girdėjo, kaip jie apsižodžiavo. Kol jie su K. rūkė, jis pradėjo kliudyti praeivį vyrą ir kilo konfliktas. Konflikto dalyvius jis stengėsi išskirti, nes jam pasirodė, kad vyriškiai tik susistumdė, nematė, kad būtų panaudotas fizinis smurtas. Aplink save kitų žmonių nematė, tik vyriškio vaikus, negirdėjo, kad vaikai šauktų, nematė, kaip vyriškis kvietė policijos pareigūnus, mano, kad juos kvietė, dėl to, kad išsigando (1 t. b. l. 52-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, ją pasitiko A. D., jo mažamečiai vaikai R. ir L., M. A. ir K. C. Įvykio metu vyko konfliktas tarp A. D. ir K. C., dėl to, kad K. C. trenkė A. D., nes pastarasis ėjo su mažamečiais vaikais vėlų vakarą, o tas nepatiko K. C. Ant A. D. veido smurto žymių nebuvo, jokių sužalojimų ar sumušimų ji nematė, tik jis teigė, kad skauda smakrą, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė. K. C. neneigė, kad trenkė A. D. K. C. paaiškino, kad trenkė A. D., nes teigė, kad draudžiama vesti naktį nepilnamečius vaikus, sakydamas „kas tu per tėvas“ (1 t., b. l. 56-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3588/2023 (01): 1. A. D. nustatyta poodinė kraujosruva veido dešinėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2023 m. spalio 27 d. 2. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek griuvimo metu, tiek susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. 5. Sužalojimo lokalizacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo jam padarymo metu. 6. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 60-61).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta teritorija, esanti Savanorių pr. 43A, Vilniuje. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Iš įvykio vietos tyrimui reikšmingų daiktu ar dokumentu nepaimta (1 t., b. l. 16-23).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis A. D. atpažino K. C. iš veido bruožų, šukuosenos ir pagal pečių plotį, šis asmuo būdamas akivaizdžiai girtas jam trenkė (1 t., b. l. 33-36).

Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo ir operatorės, iš kurio matyti, jog A. D. nurodė, jog Savanorių prospekte jį sumušė girtas asmuo (1 t., b. l. 62-63).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio užfiksuota, kad iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos gautas pranešimas, jog 2023 m. lapkričio 10 d. apie 13.40 val. į ligoninę iš (duomenys neskelbtini), pristatytas M. U. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kurį sumušė kaimynas, nustatytas nosies kaulo lūžimas (1 t., b. l. 82).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. U. A. U. parodė, kad 2023 m. lapkričio 10 d. jis būdamas adresu (duomenys neskelbtini), su savo drauge I. M. išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Tada į duris pasibeldė kaimynas iš (duomenys neskelbtini), I. atidarė duris ir kaimynas pradėjo jį mušti su kumščiais, kojomis, kiek smūgių sudavė jis nežino. Tada jis išbėgo iš buto ir nubėgo pas kaimynę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), prašyti pagalbos. Kaimynė R. P. atidarė jam duris ir jis įbėgo pas ją į butą ir paskui jį atbėgo kaimynas, kuris jį virtuvėje ir koridoriuje mušė, o kaimynė bandė padėti jam. Jis matė, kai kaimynas paėmė R. už gerklės ir nustūmė ją. Kaimynei padėti negalėjo, nes kaimynas aukštesnis už jį, apie 190 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Kaimyno vardo nežino, nes jis nuomojasi butą. Žino, kad su kaimynu kartu gyvena M. Kas paskambino bendrajam pagalbos centrui, jis nežino, tik prisimena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, vėliau – medikai ir jį išvežė į Lazdynų ligoninę. Kadangi buvo išgėręs, apie įvykį daugiau nieko negali papasakoti (1 t., b. l. 107-110). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis M. U. A. U. parodė, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus, todėl, kai kurių dalykų gali tiksliai neprisiminti, praėjo nemažai laiko, įvykį prisimena miglotai. Atsimena, kad įvykio dieną jis buvo svečiuose pas I., kuri yra jo gera pažįstama. Jie kartu jos buto virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip atsirado jam nepažįstamas vyras jos bute, žino tik tiek, kad įvykio metu jis gyveno tame pačiame name kaip ir I. Nežino, kodėl tas vyriškis atėjo pas I., galbūt todėl, kad jie garsiai kalbėjosi, gali būti, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir tas vyras išgirdo. Tas vyras užėjęs pas I. į butą, be jokios priežasties pradėjo jį mušti, t. y. jis vieną kartą sudavė jam kumščiu į dešinės pusės skruostą ir antrą kartą sudavė kumščiu į kairės pusės skruostą. Po smūgių jis pajuto fizinį skausmą ir po smūgio nukrito ant kambaryje stovinčio dulkių siurblio. Po ko, jis atsistojo ir išbėgo iš I. buto, pas kaimynę R. Kaimynė R. atidarė jam duris, jis įbėgo į jos butą ir paskui jį atbėgo tas nepažįstamas vyras, gali būti, kad tas vyras ir R. bute jį mušė, tačiau kiek kartų ir į kurią vietą jis jam sudavė, neprisimena. Atsimena, kad R. bute tas vyras smurtavo prieš ją, matė, kaip tas vyras paėmė R. už gerklės ir nustūmė ją. Minėtam vyrui dėl mušimo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio reikšti nenori, pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, kadangi planuoja išvažiuoti į savo tėviškę (duomenys neskelbtini), todėl jam būtų nepatogu vykti į teismo posėdžius Lietuvoje. Galimybei esant sutiko su tuo vyru pasirašyti susitaikymo protokolą (1 t., b. l. 111-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), pažįsta asmenį vardu M., jis yra senas jos pažįstamas. Kiek žino, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvena tai pas pažįstamus, tai pas kaimynę R. 2023 m. lapkričio 10 d. M. buvo pas ją namuose, ji su juo bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tai buvo dienos metas, tikslaus laiko pasakyti negali. Bendravimo metu, tarp jos ir M. įvyko žodinis konflikto, šio konflikto metu jie tarpusavyje bendravo pakeltu tonu. Tarp jų jokių muštynių nebuvo, M. jos nemušė, ji jo taip pat, tiesiog garsiai aiškinosi. Staiga, pati nesuprato kaip, į jos butą įlėkė jai nepažįstamas vyriškis, jo veido nespėjo įsidėmėti. M. pamatęs tą vyriškį iškart išbėgo iš jos buto, o tas vyriškis paskui jį. Viskas vyko greitai, ji nesuprato kas įvyko. Jos akivaizdoje tas nepažįstamas vyriškis M. nemušė ir nieko ji negirdėjo. To vyriškio ji neprašė jokios pagalbos ir tą dieną ji asmeniškai policijos pareigūnų nekvietė. Po to, kai M. ir tas nepažįstamas vyriškis išbėgo iš jos buto, ji jame liko viena. Apie įvykusias muštynes sužinojo vėliau, kitą dieną, M. pats jai paskambino ir apie tai papasakojo, kad tas vyras jį sumušė R. bute. Dėl kokių priežasčių sumušė, M. jai nepaaiškino. Daugiau to vyriškio ji nematė (1 t. b. l. 172-174).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 283/2024 (01) nustatyta: 1. M. U. A. U. nustatytas nosies sumušimas pasireiškęs: nosies nugarėlės poodine kraujosruva ir nosikaulių lūžiu. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. lapkričio 10 d. 2. Sužalojimas, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas. 3. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. 4. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais). Neatmetama galimybė, kad nustatytą sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats. 5. Sužalojimo lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu. 6. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais). Neatmetama galimybė, kad nustatytą sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats (1 t., b. l. 130-131).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad įvykio laikas ir data – 2023 m. lapkričio 10 d. 13.00 val. RVUL slaugytoja telefonu policijos budinčiai daliai pranešė, kad į ligoninę greitosios medicinos pagalbos pristatytas M. U. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynas (1 t., b. l. 86-87).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūros objektas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykiui reikšmingų detalių ir įkalčių neaptikta. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 90-102).

Savanoriško dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis M. U. A. U. pateikė 2023 m. lapkričio 10 d. apsilankymo VŠĮ Respublikinės universitetinės ligoninės aprašymą, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) aprašymą, kuriame nurodyta, kad prieš 2 val. sumušė kaimynas, skauda kaklą, kraujuoja iš nosies (1 t., b. l. 119-122).

Tarnybiniu pranešimu ir alkotesterio parodymų žurnalo nuotrauka nustatyta, jog 2023 m. spalio 26 d. tikrinimo metu K. C. nustatytas 2,24 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 78-79).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

R. P. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 10 d. apie 13.00 val. į jos duris pasibeldė kaimynas M. U. A. U., kuris buvo visas kruvinas ir nuėjo plautis veido. M. išeidinėjo iš buto, kai į jos butą įėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini). Kaimynas koridoriuje smogė vieną kartą jai iš rankos į veido sritį ir pataikė į lūpą, po smūgio griebė viena ranka ją už gerklės ir sviedė ant grindų. Po šių kaimyno veiksmų pajuto fizinį skausmą. (1 t., b. l. 140).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2023 m. lapkričio 10 d. apie 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), pasibeldė į duris kaimynas M. U. A. U., kuris buvo visas kruvinas ir įėjęs į butą jai sakė, kad negali kvėpuoti. M. nuėjo į virtuvę apsiprausti veido. Nusiprausęs veidą jis jai pasakė, kad nėra apsirengęs ir jo visi dokumentai yra pas jį bute. Kai M. išleidinėjo į butą, ji atidarė savo duris ir M. nuėjo į savo butą. Laikė duris atidarytas, kad matytų M. butą ir nebūtų daugiau konflikto. Tada atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini), vėl pradėjo mušti M., ji griebė M. ir įsitempė į savo butą. Tada kaimynas pradėjo pulti ją ir koridoriuje smogė vieną kartą jai iš rankos į veido sritį ir pataikė į lūpą, po smūgio griebė viena ranka ją už gerklės ir sviedė ant grindų. Po šių kaimyno veiksmų pajuto stiprų fizinį skausmą. Kaimynas iš septinto buto nuėjo į virtuvę ir pradėjo daužyti M. su kumščiais per galvą, o M. rėkė: „Nemušk galvos“. Ji paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, kaimyno iš septinto buto pas ją jau nebuvo (1 t. b. l. 161-163).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji R. P. parodė, kad iš karto po sumušimo nesikreipė medicininės pagalbos, tačiau jai ilgą laiką skaudėjo dešinės pusės klubą, todėl po maždaug dviejų savaičių nepraėjus klubo skausmams, ji kreipėsi į šeimos gydytoją, pasakiusi, kad nukrito ir susižalojo, nepasakė, kad buvo sumušta, nes jautė gėdą. Po įvykio pareigūnai jai buvo įteikę užduotį atlikti kūno tyrimą. Su įteikta užduotimi ji kreipėsi į ekspertus, tačiau ekspertas jos neapžiūrėjo, nes minėta užduotis buvo išsiųsta jai į el. paštą ir minėtos užduoties failas kažkodėl neatsidarė. Medicininiuose dokumentuose yra įrašas, kuriame nurodyta apie klubo skausmus, patvirtina, kad minėti skausmai atsirado, po to, kai iš matymo pažįstamas kaimynas ją pastūmė, jai griuvus (1 t., b. l. 168-170).

Medicininių dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti R. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 23 d. – 2023 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) gydytojo išrašai. Pateiktuose R. P. medicinos dokumentuose gydytojo įrašuose objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Nustatyta klubo sumušimo diagnozė nėra pagrįsta sužalojimams būdingu makromarfologinio požymių aprašymu, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas. Nesant objektyvių sužalojimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui (1 t., b. l. 178-181).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimui tirti jokių pėdsakų nepaimta bei nerasta (1 t. b. l. 148-158).

2023 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos ir operatorės, iš kurio matyti, jog 2023 m. lapkričio 10 d. nukentėjusioji R. P. kvietė policiją, nurodė, kad kaimynas ją pargriovė, sumušė, praskėlė lūpą, greitoji medicinos pagalba nereikalinga, smurtavo kaimynas, kuris dabar trečiame bute, tačiau gyvena 7-ame bute (1 t., b. l. 182-183).

2023 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų dėvimų kūno kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnai bendravo su I. M., kuri nurodė, jog M. U. A. U. gyvena pas ją, šiuo metu miega. M. U. A. U. nurodė, jog jam sulaužyta nosis, tai padarė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, jis rašys pareiškimą (1 t., b. l. 184-185).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį (nukentėjusysis A. D.)

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo K. C. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

Kaltinamasis K. C. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė ir parodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir ėjo į naktinį barą išgerti. Stovėdamas su M. A. matė praeinantį žmogų su dviem vaikais, susitrenkė pečiais su minėtu praeiviu ir prasidėjo žodinis konfliktas, vienas kitam grasino, tačiau fizinio kontakto nebuvo. Vėliau jie dar apsižodžiavo ir vyras iškvietė policijos pareigūnus. Nieko nežino apie suduotus smūgius. Jei būtų panaudojęs fizinę jėgą, būtų bėgęs nuo iškviestų policijos pareigūnų. Nežino, kokiu būdu nukentėjusiam atsirado užfiksuoti sužalojimai, tą dieną jo vartotas alkoholis šio konflikto atsiradimui neturėjo įtakos. Vis tik tokiais kaltinamojo parodymais teismas remiasi tik iš dalies, t. y. tik ta jų dalimi, kurioje jo parodymus atitinka kiti byloje surinkti įrodymai.

Štai nukentėjusysis A. D. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad apie 20.00 val. ėjo kartu su vaikais pro naktinį barą. Prie baro stovėjo K. C. ir jo draugas. Iš K. C. veiksmų matė, kad jis neadekvatus, sunkiai galėjo stovėti. Iš K. C. išgirdo žodžius: „kur vaikštai su kiaušingalviais“. K. C. jį pasivijo, jis atsisuko atsakyti, kad tai jo vaikai, bet iš K. C. gavo iš dešinės rankos į kairį žandą, tada atsisuko į vaikus, kad atitrauktų juos, pasisuko šonu ir gavo dar vieną smūgį į veidą. Vaikai pradėjo rėkti, jis patraukė vaikus į šoną. K. C. apsisuko, o jis paėmė telefoną ir iškvietė policiją. Tuo metu skausmo nejautė, bet atsigulus miegoti pradėjo mausti kaklą. Kitą dieną nuvažiavo į darbą, bet negalėjo dirbti ir kreipėsi į medikus, buvo ištinęs žandas, buvo sunku sukti galvą. Patyrė fizinį smurtą dėl K. C. suduotų smūgių. Pats fizinio smurto prieš K. C. nenaudojo. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti K. C. Teismo vertinimu, tokie nukentėjusiojo A. D. parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir išsamūs ir atitinka tiek jo pareiškime nurodytas aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 12, 26, 30). Be to, teismas nustatė, jog aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, nėra, nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai, kaltinamasis ir nukentėjusysis iki šio įvykio nebuvo pažįstami. Nors kaltinamasis K. C. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad A. D. žinojo iš anksčiau jį, kad turi (duomenys neskelbtini) ir norėjo pasipelnyti, tokie jo teiginiai yra prielaidų pobūdžio, jų nepatvirtina jokie byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, todėl ši versija atmestina kaip nepagrįsta.

Be to, nukentėjusiojo A. D. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Štai, iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. D. atpažino K. C. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, dar kartą patvirtino, kad kaltinamasis, būdamas girtas, jam trenkė (1 t., b. l. 33-38).

Žemesnės instancijos teismas

Objektyviai nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta, jog A. D. nustatyta poodinė kraujosruva veido dešinėje, sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2023 m. spalio 27 d.; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 60-61).

Taip pat nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Antai, iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2023 m. spalio 26 d. apie 20.34 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. D. pranešimas apie tai, kad prie „Cesta“ parduotuvės jį sumušė nepažįstamas vyras, visi vietoje, laukia (1 t., b. l. 15). Tai patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambino nukentėjusysis A. D., kuris nurodė, jog Savanorių prospekte jį sumušė girtas asmuo (1 t., b. l. 62).

Pirmiau minėtus nukentėjusiojo A. D. parodymus, o kartu ir kaltinamojo K. C. kaltę patvirtina bei detalizuoja policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Body cam“) vaizdo įrašas. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad K. C. su policijos pareigūnais bendrauja įžūliai, keikiasi, be to, teigia, kad pamokė nukentėjusįjį A. D. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. C. negalėjo paaiškinti, ką reiškia vaizdo įraše jo ištarta frazė „pamokiau“.

Šioje vietoje svarbu, kad liudytoja policijos pareigūnė G. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad K. C. neneigė sudavęs nukentėjusiajam A. D., nukentėjusysis nurodė, kad jam trenkė į veido sritį. Nors gynyba teigė, kad neva vaizdo įraše neužfiksuota, jog kaltinamasis K. C. pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam, teismas šiuos argumentus atmeta. Visų pirma, pastebėtina, kad liudytojos G. L. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Antra, teismas pažymi, kad byloje esantis ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas „Body cam“ vaizdo įrašas yra apie pusvalandžio trukmės, todėl nebūtinai K. C. pripažinimas buvo užfiksuotas vaizdo medžiagoje, nes visiškai įmanoma, kad policijos pareigūnai bendravo su K. C. ilgiau nei užfiksuota vaizdo įraše. Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau, šiame vaizdo įraše aiškiai girdėti K. C. frazė „pamokiau“. Šią aplinkybę sugretinus su aukščiau nurodytais įrodymais, galima daryti pagrįstą išvadą, jog K. C. turėjo omenyje būtent suduotus smūgius nukentėjusiajam A. D.

Šie aukščiau nurodyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Žemesnės instancijos teismas

Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. A. parodė, kad matė tik žodinį konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, K. C. su nukentėjusiuoju susitrenkė pečiais ir viskas, nebuvo taip, kad kažkas pirmas trenkė pečiu kitam, teismas jo parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Viena vertus, teismas pažymi, kad M. A. yra kaltinamojo draugas, turi suinteresuotumą duoti šiam palankius parodymus. Kita vertus, jo viso proceso metu duoti parodymai yra gana selektyvūs ir neatitinka nei nukentėjusiojo A. D. parodymų, nei pvz. specialisto išvada nustatytų aplinkybių. Kita vertus, netgi šis liudytojas M. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad konfliktą tarp A. D. ir K. C. inicijavo pastarasis, be to, K. C. pirmas pradėjo kliudyti nukentėjusįjį A. D.

Taip pat pabrėžtina, kad būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad K. C. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. D. viešoje vietoje, nes tiek pirmiau paminėtais nukentėjusiojo A. D., tiek ir kaltinamojo K. C. parodymais nustatyta, jog įvykis kilo 2023 m. spalio 26 d. apie 20.30 val., viešoje vietoje – gatvėje, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 43A. Teismas nustatė, kad į šią vietą galėjo patekti bet kuris asmuo, be to, ten be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo M. A. ir nukentėjusiojo nepilnamečiai vaikai.

Teismas, remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, konstatuoja, kad viešoje vietoje kaltinamojo K. C. padarytu tyčiniu veiksmu, t. y. smūgiais nukentėjusiajam A. D. į nukentėjusiojo dešinį ir kairįjį žandą buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas.

Teismas taip pat pažymi, kad vien viešos vietos ir kaltinamojo K. C. įžūlaus elgesio, t. y. smūgių sudavimo nepakanka jo veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl kaltinamojo K. C. viešoje vietoje suduotų smūgių nukentėjusiajam A. D. kilo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad K. C. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, be aiškios motyvacijos, nulemta kaltinamojo noro pamokyti nukentėjusįjį, nes jis tamsiu paros metu kartu su savimi vedėsi nepilnamečius vaikus, suduodant smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, tai matė nukentėjusiojo nepilnamečiai vaikai. Vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusiojo A. D. vaikai yra susijaudinę ir išsigandę. Be to, dėl K. C. veiksmų buvo kviečiama policija. Visa tai rodo, kad kaltinamojo K. C. veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiuo atveju nukentėjusiojo A. D. patirti sužalojimai (past. – nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas) atskirai nekvalifikuojami, nes tokius padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis K. C. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius.

Žemesnės instancijos teismas

Kartu teismas pažymi, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, t. y. padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir nori ją pažeisti arba yra abejingas galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai konfliktui spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.).

Šioje byloje įvertinus tai, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra materiali, būtina nustatyti, kad kaltinamasis K. C. viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veido sritį iš esmės suvokė, jog viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir to norėjo, arba, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas nustatė, kad K. C., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas tokį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Baigiamųjų kalbų metu gynėjas nurodė, kad neva nukentėjusiajam A. D. buvo nustatytas vienas sužalojimas, o ne du, kaip jis teigė, tai neatitinka nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių. Teismas tokius argumentus atmeta. Visų pirma, pažymėtina, kad nukentėjusiojo A. D. parodymai dėl to, kad kaltinamasis jam sudavė du smūgius į veido sritį viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nesikeitė. Antra, teismas pažymi, kad, kaip aptarta aukščiau, specialisto išvada nukentėjusiajam A. D. nustatyta poodinė kraujosruva veido dešinėje, taip pat konstatuota, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris iš esmės praėjo be didesnių liekamųjų reiškinių, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo abejoti nuosekliais ir patikimais nukentėjusiojo parodymais. Vien tai, kad A. D. buvo nustatyta viena poodinė kraujosruva, o ne dvi, savaime nereiškia, kad jo parodymai yra nepatikimi ar jais remtis negalima.

Pastebėtina, kad šioje byloje teismas nesusidūrė su situacija žinoma kaip „x žodžiai v y žodžiai“. Kaltinamojo K. C. kaltę patikimai įrodo aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma: nukentėjusiojo A. D., liudytojos G. L. parodymai, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, policijos įvykių registro išrašas, specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašai bei jų apžiūros protokolai.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo K. C. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis M. U. A. U.)

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo K. C. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis K. C. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad lapkričio 10 d. jis buvo svečiuose (duomenys neskelbtini), pas M. A., kurio namuose nebuvo. Tą dieną buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Apie 22-23 val. vakaro išgirdo moters šauksmą, prašantį pagalbos: „padėkit, gelbėkit, prievartauja“. Jis išbėgo ir pasibeldė į duris šalia gyvenančiai kaimynei, ji pasakė, kad šitas pagalbos šauksmas ne iš jos buto. Vėl išgirdęs pagalbos šauksmą, nusileido į apačią, pasibeldė į duris ir jam atidarė duris kaimynė, kuriai į plaukus buvo įsikabinęs M., o ji šaukė: „padėkit, padėkit“. Jis įkišo ranką pro duris, su kita ranka ją išstūmė ir nustūmė vyrą, įsikabinusį jai į plaukus. Jis nukrito, o tą kaimynę pasikvietė pas save į antrą aukštą išgerti arbatos, nusiraminti, galbūt iškviesti policijos pareigūnus. Minėtą moterį matė pirmą kartą, jos vardo bei pavardės nežino. Praėjus maždaug 15-20 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad šią moterį atsivedė pas save nusiraminti, nes ji buvo prievartaujama. Policijos pareigūnai paklausė moters, ar tikrai taip buvo, ji patvirtino, tada pareigūnai išėjo. Nežino, kas nutiko M. U. A. U., gal eidamas nukrito. Tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 26).

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ne tik jo duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, t. y. nukentėjusiojo M. U. A. U. parodymai iš dalies liudytojos I. M. parodymai, nukentėjusiosios R. P. parodymai, specialisto išvada, policijos įvykių registro išrašas, kiti medicininiai dokumentai.

Antai, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties 2023 m. lapkričio 21 d. apie 21.00 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad RVUL slaugytoja telefonu pranešė, jog 2023 m. lapkričio 10 d. apie 13.40 val. į ligoninę buvo pristatytas M. U. A. U., kuris paaiškino, jog šią dieną, apie 13.00 val., jį namuose sumušė kaimynas. Nustatytas nosies kaulo lūžimas, paleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 86).

Tokias aplinkybes patvirtina ir viso proceso metu nukentėjusiojo M. U. A. U. duoti parodymai, kurie esminėse detalėse sutapo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. U. A. U. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) bute, vartojo alkoholį. Tada atbėgo į butą kaltinamasis, kuris jam smogė kelis kartus. Jis trenkė ne vieną kartą, nes buvo sužalota nosis, buvo kraujosruvos ant žandų. Kiek kartų jam trenkė, nežino. jam pavyko išbėgti iš buto. Nubėgo į R. P. butą, o K. C. bėgo iš paskos. Nepamena, ar kaltinamasis jį mušė tame bute, nes gavo ne vieną smūgį į veidą. Pamena tai, kad kaltinamasis griebė R. P. už gerklės, ją pastūmė, tada jiems pavyko uždaryti duris ir jas užrakinti. Iki tos dienos sveikatos sužalojimų neturėjo. Iki įvykio dienos neturėjo konfliktų su K. C., nebuvo jo matęs. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 107-108, 111). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį K. C., tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Teismas taip pat nustatė, kad iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusysis nebuvo tarpusavyje pažįstami. Teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad dar nukentėjusysis viso proceso metu nepareiškė civilinio ieškinio, be to, sutiko baudžiamąją bylą užbaigti susitaikant su kaltinamuoju. Kas leidžia spręsti, kad nei išankstinio nusiteikimo kaltinamojo atžvilgiu, nei kažkokio siekio pasipelnyti M. U. A. U. neturėjo. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurie bus aptarti žemiau.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad liudytoja I. M., pas kurią bute alkoholį vartojo M. U. A. U., parodė, jog 2023 m. lapkričio mėn., ji buvo su M. U. A. U. ir jie konfliktavo. Kalbėjo garsiai, tada ji stipriai suriko. Durys buvo neuždarytos ir įėjo pasimetęs K. C. K. C. paklausė ar ją skriaudžia, ji pasakė, kad taip. Tada K. C. išėjo, išgirdo kaip trinktelėjo durys, o ji liko namie. Pas R. P. išėjo M. U. A. U. Pagalvojo, kad galbūt K. C. iš paskos M. U. A. U. taip pat išėjo pas R. P., nežinojo kas vyko toliau. Kitą dieną tik sužinojo, kas vyko pas R. P. bute. Sužinojo, kad įvyko susistumdymas, kuriame M. U. A. U. ir R. P. nukentėjo nuo K. C. Viską žino tik iš R. P. žodžių. Su M. U. A. U. po įvykio bendravo, klausė jo dėl konflikto, jis pasakė, kad K. C. pateko į R. P. butą ir tada prasidėjo konfliktas, kaltinamasis sužeidė M. U. A. U. nosį, o R. P. numetė ant žemės. Ji tą dieną buvo pavartojusi nemažai alkoholio, jos akivaizdoje fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Galėjo nematyti smurto, nes buvo virtuvėje, ten yra siena.

Teismas pažymi, kad liudytojos I. M. parodymai yra iš esmės išvestiniai, apie tai, kas atsitiko, ji iš esmės žino iš R. P. ir M. U. A. U. pasakojimų. Kita vertus, ir iš šių liudytojos I. M. parodymų matyti, kad nukentėjusysis M. U. A. U. jai nurodė nukentėjęs būtent nuo kaltinamojo K. C. veiksmų. Tai, kad liudytoja I. M. galėjo nematyti ir dalies konflikto, parodė ir ji pati, nes nurodė, kad galėjo nematyti smurto dėl sienos virtuvėje, be to, tą dieną vartojo nemažai alkoholio. Teismas pažymi, kad liudytoja I. M. akivaizdžiai dalies aplinkybių nematė ar neprisimena dėl vartoto alkoholio. Tokia išvada darytina, nes sugretinus liudytojos ir paties kaltinamojo K. C. duotus parodymus dalyje, kad I. M. kvietėsi pagalbos ir jis apgynė moterį, pasielgtų taip ir dabar, akivaizdu, kad liudytojos parodymai neatitinka jokios gyvenimiškos logikos ir kaltinamojo duotų parodymų, nes akivaizdu, kad jeigu K. C. jokio fizinio smurto M. U. A. U. atžvilgiu I. M. bute nevartojo, M. U. A. U. nebuvo jokio reikalo išbėgti iš buto ir bandyti gauti pagalbą pas R. P., kur jį nusekė ir kaltinamasis. Be to, kaip matyti iš žemiau aptariamų nukentėjusiosios R. P. parodymų, M. U. A. U. pas ją į butą atėjo jau kruvinas ir plovė veidą, kas sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad K. C. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pradėjo naudoti jau I. M. bute.

Papildomai pastebėtina, kad aukščiau minėtus įrodymus patvirtina ir kitas objektyvus duomuo, kuris teismo pripažįstamas įrodymu, t. y. specialisto išvada, kuria nukentėjusiajam M. U. A. U. nustatytas nosies sumušimas pasireiškęs: nosies nugarėlės poodine kraujosruva ir nosikaulių lūžiu. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. lapkričio 10 d. 2. Sužalojimas, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 130-131).

Be to, teismas pažymi, kad ir nukentėjusioji R. P. parodė, jog sėdėjo, gėrė kavą ir išgirdo beldimą, atidarė duris, kaimynas M. U. A. U. stovėjo visas kruvinas ir puolė tiesiai į virtuvę plauti veido. Ji klausė, kas nutiko, o jis pasakė, kad atėjo iš viršaus asmuo ir įvyko konfliktas, asmuo pradėjo jį daužyti. Kai įėjo į butą, pamatė baisų vaizdą – kedės išvartytos, viena kėdė sulaužyta, K. C. sėdėjo išsižergęs. Kai K. C. pamatė ją ir M. U. A. U., puolė prie jos su kumščiais. Spėjo nusisukti, bet kaltinamojo kumštis kabino lūpą, buvo įskilę lūpos viduje nuo danties. Tada ji M. U. A. U. išstūmė į koridorių eidama atbula, o K. C. ėjo paskui. K. C. išplėšė duris, ji vos neišlėkė į laiptinę. K. C. išsiveržė į prieškambarį, ji užstojo ir M. U. A. U. pasakė eiti į virtuvę ir iškviesti policiją. K. C. paėmė jai už gerklės ir pradėjo smaugti, o tada viena ranka nusviedė ant grindų. Tada K. C. peržengęs ją nuėjo į virtuvę ir daužė M. U. A. U. per galvą. Kai ji paėmė telefoną, K. C. išėjo. Tada ji užrakino duris ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams viską papasakojo, pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir greitoji išsivežė M. U. A. U. į ligoninę. Po to, kai M. U. A. U. grįžo, jam buvo sulaužyta nosis. M. U. A. U. iki tos dienos neturėjo sužalojimų. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti K. C. Tokie jos parodymai šioje dalyje iš esmės buvo nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 161, 168). Taigi, sugretinus visas šias aplinkybes teismui nekyla abejonių, kad 2023 m. lapkričio 10 d. konflikto metu nukentėjusiajam M. U. A. U. nustatytus sužalojimus ir nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent kaltinamasis K. C.

Atskirai pastebėtina, kad K. C. parodė, jog moteris šaukėsi pagalbos 22.00-23.00 val., kai iš skambučio į BPC, BIRT žiūryklės duomenų matyti, jog M. U. A. U. į ligoninę buvo pristatytas 2023 m. lapkričio 10 d. 13.40 val., o R. P. skambino į policiją tą pačią dieną 12.27 val. Čia taip pat svarbu pažymėti, kad tą pačią dieną po konflikto surašytame 2023 m. lapkričio 10 d. VšĮ RVUL Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, jog M. U. A. U. medikams nurodė, jog prieš dvi valandas jį sumušė kaimynas, skauda nosį ir kaklą, kraujavo iš nosies (1 t., b. l. 122). Taigi, šios aplinkybės rodo, kad K. C., duodamas parodymus, nėra nuoširdus ir tikėti jo parodymais negalima.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad K. C. 2023 m. lapkričio 10 d. apie 13.00 val., užėjęs į butą adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje be jokios tam priežasties, nukentėjusiajam M. U. A. U. sudavė vieną kartą iš rankos kumščio į dešinės pusės skruostą, iškart po to sudavė vieną kartą iš rankos kumščio į kairės pusės skruostą, po ko, pastarasis pargriuvo, nukentėjusiajam išsigandus, bei atsistojus ir nubėgus pas kaimynę R. P. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis jį pasivijo, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, buto virtuvėje ir koridoriuje rankomis sudavė nukentėjusiajam tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. U. A. U. fizinį skausmą, padarė nosies nugarėlės poodinę kraujosruvą bei nosikaulių lūžį, t. y. sužalojimą, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas patikslina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas K. C. suduotas kiekis smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam. Toks patikslinimas niekaip nekeičia nei veikos kvalifikavimo, nesunkina kaltinamojo padėties.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo K. C. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam M. U. A. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Atsižvelgus į tai, kad K. C. suduodamas smūgius nukentėjusiajam tiek į veido sritį, tiek tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas kūno vietas, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, pripažintina, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamasis savo veiksmus minimizavo ir motyvavo juos tiek tuo, kad neva gynė I. M., be to, nukentėjusysis neva galėjo susižaloti nukritęs pats, teismas tokius jo argumentus atmeta.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis K. C. turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis M. U. A. U. kėlė grėsmę ar atliko kokius nors smurtinius veiksmus ar I. M., ar paties kaltinamojo atžvilgiu. Be to, nukentėjusiojo M. U. A. U. parodymai dalyje dėl to, kaip jis patyrė sužalojimus, viso proceso metu net ir nepaisant jam užfiksuoto neblaivumo, išliko nuoseklūs, t. y. jis parodė, kad jį sumušė kaimynas, t. y. K. C.

Kaltinamojo ir gynybos keliamos versijos dėl to, kad nukentėjusysis M. U. A. U. galėjo susižaloti pats, yra niekuo nepagrįsta prielaidų pobūdžio versija, kurios nepatvirtina jokie byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai. Be to, nors kaltinamasis K. C. nurodė, kad neva jis pasikvietė I. M. po konflikto save į antrą aukštą išgerti arbatos, nusiraminti, galbūt iškviesti policijos pareigūnus, praėjus maždaug 15-20 minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad šią moterį atsivedė pas save nusiraminti, nes ji buvo prievartaujama, vėliau policijos pareigūnai paklausė moters, ar tikrai taip buvo, ji patvirtino, tada pareigūnai išėjo, tokie jo argumentai atmestini. Visų pirma, teismas pažymi, kad tokie kaltinamojo parodymai neatitinka liudytojos I. M. parodymų. Ši liudytoja teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad po konflikto buvo užėjusi pas K. C. į butą, paklausė, kas atsitiko su M. U. A. U., kodėl jis negrįžta, kai atvyko pareigūnai, buvo nakties metas, apie 1.00 val. Taigi, kaip matyti, I. M. parodė, kad ėjo pas K. C. ieškoti nukentėjusiojo M. U. A. U., o ne tiesiog gerti arbatos ar nusiraminti. Be to, ši liudytoja, priešingai nei kaltinamasis, apie jokią fizinę prievartą iš M. U. A. U. ar prievartavimus neparodė. Akivaizdu, kad jeigu policijos pareigūnai būtų iš tiesų atvykę pas K. C. ir I. M. būtų patvirtinusi prievartos faktą, šis pranešimas būtų buvęs tiriamas, tačiau tai nebuvo daryta.

Šioje vietoje teismas pažymi, kad nei vienas iš teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų nepatvirtino, kad 2023 m. lapkričio 10 d. bendravo su kaltinamuoju K. C. Priešingai, teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas A. G.-M. parodė, kad prisimena pirmą ir antrą aukštus, kad beldėsi į duris, bet durys nebuvo atidarytos, su kaltinamuoju bendrauti neteko. Sugretinus šias aplinkybes su 2023 m. lapkričio 14 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 188), matyti, kad policijos pareigūnams 2023 m. lapkričio 10 d. pavyko pabendrauti tik su R. P. ir M. U. A. U.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji R. P.)

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Šioje byloje K. C. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį fizinio skausmo sukėlimu, kurį jis padarė R. P. (kaltinime nurodytais veiksmais). Būtent šie objektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai turi būti neginčijamai įrodyti pripažįstant kaltinamąjį K. C. kaltu.

Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą ir laikydamasis in dubio pro reo principo konstatuoja, kad išties įvykio metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo fizinio kontakto atvejų, tačiau nėra neabejotino pagrindo spręsti, jog kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiajai R. P. padarytais sužalojimais, kurie niekaip objektyviai nėra nustatyti. Kartu teismas konstatuoja, kad taip pat nėra pagrindo išvadai, jog 2023 m. lapkričio 10 d. įvykio metu K. C. veikė turėdamas tiesioginę ar netiesioginę tyčią sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai R. P. Tokia išvada darytina atlikus sisteminę byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų analizę, juos palyginus tarpusavyje, įvertinus įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, patikimumą ir nuoseklumą.

Kaltinamajam K. C. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pateiktas kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo R. P. iš esmės grindžiamas ne visai nuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios R. P. parodymais, kurių praktiškai nepatvirtina kiti patikimi įrodymai, kurie galėtų būti pagrindu spręsti, kad kaltinamasis išties būtų atlikęs kokius nors tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją ir, kad būtent kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. C. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo svečiuose (duomenys neskelbtini), antrame aukšte pas M. A., jo namuose nebuvo. Tą dieną buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Apie 22-23 val. vakaro išgirdo moters šauksmą, prašantį pagalbos: „padėkit, gelbėkit, prievartauja“. Jis išbėgo ir pasibeldė į duris šalia gyvenančiai kaimynei, ji pasakė, kad šitas pagalbos šauksmas ne iš jos buto. Vėl išgirdęs pagalbos šauksmą, nusileido į apačią, pasibeldė į duris ir jam atidarė duris kaimynė, kuriai į plaukus buvo įsikabinęs M., o ji šaukė: „padėkit, padėkit“. Jis įkišo ranką pro duris, su kita ranka ją išstūmė ir nustūmė vyrą, įsikabinusį jai į plaukus. Jis nukrito, o tą kaimynę pasikvietė pas save į antrą aukštą išgerti arbatos, nusiraminti, galbūt iškviesti policijos pareigūnus. Matė, kad R. P. atsidariusi duris kažką sakė. Pažymėtina, kad tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 26).

Tuo tarpu nukentėjusioji R. P. davė kitokius parodymus. Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. P. parodė, kad buvo namuose, kai į duris pasibeldė kaimynas M. U. A. U., kuris buvo kruvinas ir puolė plauti veido. Klausė, kas nutiko, o M. pasakė, kad atėjo iš viršaus asmuo ir pradėjo jį daužyti. Kai kartu su M. nuėjo į butą, kuriame šis buvo anksčiau, pamatė baisų vaizdą – kedės išvartytos, viena kėdė sulaužyta, K. C. sėdėjo išsižergęs. Kai K. C. pamatė ją ir M. U. A. U., puolė prie jos su kumščiais. Ji spėjo nusisukti, bet kaltinamojo kumštis kabino lūpą, buvo įskilę lūpos viduje nuo danties. Tada ji M. U. A. U. išstūmė į koridorių eidama atbula, o K. C. ėjo paskui. K. C. išsiveržė į prieškambarį, pradėjo rėkti, paėmė jai už gerklės, pradėjo smaugti, o tada viena ranka nusviedė ant grindų. Atvykus pareigūnams viską papasakojo, pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir greitoji išsivežė M. U. A. U. į ligoninę. Jai irgi siūlė važiuoti, bet ji atsisakė. Po įvykio jautė skausmą klubuose, bet galvojo, kad tai tik sumušimas. Įvykio metu skausmo nejautė. K. C. dar bandė trenkti jai į veidą, bet kumštis praėjo pro šalį ir kabino lūpą. Teismas pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai net ir toje pačioje apklausoje nebuvo visiškai nuoseklūs, jie neatitiko ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio. Todėl teismas remiasi tik ta nukentėjusiosios parodymų dalimi, kurią patvirtina kiti įrodymai. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nukentėjusioji R. P. įvykio aplinkybes apklausiama dėstė sau palankiai, juos hiperbolizuodama. Toks jos elgesys BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme kelia abejonių jos parodymų patikimumu.

Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, jog K. C. smogė jai vieną kartą iš rankos į veido sritį ir pataikė į lūpą, be to, griebė už gerklės ir sviedė ant grindų (1 t., b. l. 140, 161). Visgi, kaip matyti iš papildomos R. P. apklausos, ji parodė, kad į šeimos gydytoją kreipėsi tik po dviejų savaičių, nes nepraėjo klubo skausmai, gydytojui pasakė, kad nukrito ir susižalojo (1 t., b. l. 168).

Iš medicininius dokumentus apžiūrėjusio specialisto išvados matyti, jog R. P. pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir gydytojo įrašuose objektyvių kūno sužalojimų požymių nenustatyta, o nustatyta klubo sumušimo diagnozė nepagrįsta sužalojimams būdingu makromarfologinio požymio aprašymu, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas, nesant objektyvių sužalojimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui (1 t., b. l. 178-180). Taigi, teismas pažymi, kad objektyviai nukentėjusiajai R. P. jos teigimu padaryti sužalojimai niekaip mediciniškai neįvertinti ir nenustatyti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į kitus ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie yra reikšmingi vertinant R. P. galimai padarytus sužalojimus, nurodytus kaltinime. Iš 2023 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 PK vyr. tyrėjos I. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. lapkričio 10 d. apie 12.32 val., adresu (duomenys neskelbtini), registruotas pranešimas, kuriame nurodoma, jog į butą Nr. (duomenys neskelbtini) įsiveržė kaimynas iš antro aukšto, buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pranešėją ant grindų smaugė, trenkė į veidą, praskelta lūpa. Atvykusiems policijos pareigūnams R. P. paaiškino, kad jai į duris beldė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, I. M. sugyventinis, kuris nurodė, jog buvo sumuštas kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto. Buvo iškviesti medikai, kurie profilaktiniai tikrinimui (duomenys neskelbtini) pilietį išvežė į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 188). Visgi, teismas nustatė, kad byloje nėra nei policijos pareigūnų dėvimų vaizdo kamerų įrašų, iš kurių matytųsi pareigūnų bendravimas su R. P. bei galimos smurto žymės ant R. P. kūno, nei kokie nors kiti procesiniai dokumentai, kuriuose būtų užfiksuoti R. P. sužalojimai. Be to, iš R. P. protokolo-pareiškimo turinio matyti, jog pati nukentėjusioji R. P. pareiškimą policijai pateikė tik kitą dieną po konflikto, apie 20.00 val., kai galimai patirto smurto žymės galėjo ir nebesimatyti ar neišlikti (1 t., b. l. 140). Tokios aplinkybės vertinamos kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo trūkumai, kurių ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu galimybės nėra. O visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis M. U. A. U. nepatvirtino R. P. parodymų, nes teisiamajame posėdyje parodė, jog matė, tik kaip K. C. griebė R. P. už gerklės ir stūmė, taigi nematė nei smūgio į veido sritį, nei tariamo numetimo ant grindų. Sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad skambučio į BPC metu nukentėjusioji R. P. greitosios medicinos pagalbos nepageidavo, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar aptariamo konflikto metu R. P. iš viso patyrė fizinį skausmą ar kokius nors sveikatos sužalojimus. Esant tokiam nukentėjusiosios R. P. parodymų nenuoseklumui dėl faktinių aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti, kad nukentėjusiosios parodymai patikimi, ir kartu ir konstatuoti kokį nors tyčinį kaltinamojo K. C. fizinį smurtą, kuris galėjo nukentėjusiajai sukelti kaltinime nurodytus sužalojimus.

Be to, teismas nustatė, kad nukentėjusioji R. P. teisiamojo posėdžio metu buvo linkusi minimizuoti savo atžvilgiu patirtus veiksmus ir parodė, kad dėl to, jog kaltinamasis kumščiu lietė jos lūpą, jai buvo nemalonu, dėl griebimo už gerklės skausmo nejautė, tačiau buvo nemalonu. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kitu žmogumi, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, ir toks jo pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipiamasi pagalbos į medikus. Kaltinamasis K. C. viso proceso metu išvis neigė naudojęs smurtinius veiksmus nukentėjusiosios R. P. atžvilgiu. Pati nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad K. C. kumščiu lietė lūpą, buvo nemalonu, tačiau lūpą jai praskėlė dantis iš vidaus.

Taigi, kaip matyti, byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad dėl K. C. veiksmų nukentėjusioji R. P. iš tiesų būtų jautusi tokį fizinį skausmą, kuris yra ginamas baudžiamojo įstatymo. Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kadangi neigiami padariniai BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra nurodytas kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia.

Šioje situacijoje, nors nukentėjusioji ir teigė, kad pajuto skausmą, jai po įvykio skaudėjo dešinės pusės klubą, visgi šios aplinkybės nepatvirtino kiti bylos duomenys, be to, kaltinamajam pateiktame kaltinime net nėra nurodyta aplinkybė dėl nukentėjusiosios klubo (ar klubų) sužalojimo, tokiu būdu sukeliant fizinį skausmą. Teismo vertinimu, K. C. sugriebus nukentėjusiąją už gerklę ar pastūmus, ji iš tiesų galėjo pajusti nemalonius pojūčius, tačiau kad jie galėtų būti laikomi fizinio skausmo sukėlimu baudžiamąja prasme, teismo vertinimu, vienareikšmiškos išvados daryti tikrai negalima. Tokią išvadą suponuoja iškart po įvykio susiklosčiusi situacija, kai nukentėjusioji greitosios medicinos pagalbos nesikreipė, o vėliau, kai kreipėsi, konstatuota, jog nustatyta klubo sumušimo diagnozė nepagrįsta sužalojimams būdingu makromarfologinio požymio aprašymu, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas, nesant objektyvių sužalojimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui.

Taigi, įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad tarp K. C. veiksmų ir nukentėjusiajai kaltinime nurodytų kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat nėra neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis turėdamas tiesioginę ar netiesioginę tyčią nukentėjusiajai R. P. sukėlė fizinį skausmą, todėl jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Bausmės skyrimas

BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 138 straipsnio 1 dalyje alternatyvios bausmės rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam K. C., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka, ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos nebuvo iš anksto planuotos, tiek įžūlus elgesys (past. – fizinio smurto naudojimas nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu), tiek ir fizinis smurtas nukentėjusiojo M. U. A. U. atžvilgiu iš esmės (į)vyko spontaniškai ir nebuvo išskirtinai intensyvus. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam K. C. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas, tačiau anksčiau jam skirtos bausmės nepakeitė kaltinamojo elgesio ir jis vėl nusikalto, be to, teistas užsienyje. Teismas taip pat įvertina kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas, nebaustas administracine tvarka, teistas užsienyje dėl vairavimo neblaiviam, gydytas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12). Teismas nustatė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamasis K. C. yra linkęs nusikalsti, priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, toks panašaus elgesio pasikartojimas esant žalingam alkoholio vartojimui rodo augant asmenybės pavojingumą, įžūlumą ir ciniškumą. Be to, kaltinamasis teistas už vairavimą neblaiviam tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šioje byloje nustatyta veika, bent jau padaryta BK 284 straipsnyje, taip pat padaryta esant pakankamai gausiam alkoholio vartojimui. Tai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nesigailėjo, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tiek pagal BK 284 straipsnį, tiek pagal BK 138 straipsnio 1 dalį K. C. paskyrus ne švelniausią bausmės rūšį, bet ir ne griežčiausią, t. y. arešto bausmę, bausmės dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui (past. – už nusikaltimą galimos skirti arešto bausmės vidurkis yra 105/2=52,5 paros arešto; BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie paskirtos griežtesnės bausmės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pridėtina 30 parų arešto pagal BK 284 straipsnį, nes padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pažymėtina, kad K. C. yra pirmą kartą teisiamas arešto bausme, duomenų apie naujas kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas teismas neturi, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, teisminio nagrinėjimo metu buvo lydimas (duomenys neskelbtini), sumokėjo anksčiau jam paskirtą baudą, taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu K. C. įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) atsiprašyti nukentėjusiųjų A. D., M. U. A. U.; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 5, 6, 10 punktai).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos padarymo, ieškinyje nurodyta, kad įvykio dieną, viešoje vietoje, jis buvo sumuštas savo vaikų akivaizdoje. Dėl to buvo pažeista jo garbė ir orumas, labai smarkiai išgąsdinti jo vaikai, kurie patyrė psichologinę traumą (1 t., b. l. 44). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. D. papildomai paaiškino, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo labai išgąsdinti vaikai, kurie dabar negali net praeiti pro tą vietą. Dėl šio įvykio jam gėda prieš vaikus, žymės ant veido matėsi visą savaitgalį ir pirmadienį, jautė skausmą iki 7 dienų. Po įvykio visą savaitgalį buvo sunku pakreipti galvą, namuose buvo įtampa, vaikai buvo labai išsigandę.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajam A. D. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Atkreiptinas dėmesys, kad, A. D. teigimu, jautė skausmą iki 7 dienų, buvo sunku pakreipti galvą, matėsi smurto žymės ant veido, be to, buvo labai išgąsdinti vaikai.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad K. C. įžūlus elgesys buvo demonstruojamas viešoje vietoje, gatvėje, kur nukentėjusysis ėjo į namus kartu su nepilnamečiais vaikais. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties nukentėjusysis jautėsi nemaloniai ir dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, gėdą ir pažeminimą viešoje vietoje, savo vaikų akivaizdoje, kurie dėl to buvo išgąsdinti ir susijaudinę. Vis tik, teismo vertinimu, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nesukėlė jam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad A. D. nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių, kaip minėta aukščiau, jokių liekamųjų reiškinių jo sveikatai nėra. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo K. C. turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą, pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam A. D. nustatytinas 800 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 straipsnį, tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-35/2014, 2K-272-648/2015, 2K-170-699/2016, 2K-296-719/2020, 2K-34-303/2020, 2K-239-697/2022, 2K-70-942/2022). Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo K. C. padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 107,28 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo A. D. gydymo (1 t., b. l. 66-68).

Teismas nustatė, kad kaltinamasis K. C. atsakingas už nukentėjusiajam A. D. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeltą fizinį skausmą, todėl pagal nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymu. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 107,28 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiojo gydymą iš PSDF, atlyginimo bei prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais ir policijos kamerų vaizdo ir garso įrašais, 1 vnt. (prisegtas prie 1 tomo bylos viršelio), kompaktinis diskas su M. U. A. U. medicininiais dokumentais iš VŠĮ Respublikinės universitetinės ligoninės, 1 vnt. (prisegtas prie 1 tomo bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam areštą 40 parų.

K. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 50 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti K. C. galutinę subendrintą bausmę – areštą 80 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 5, 6, 10 punktais, K. C. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti K. C. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų);

3) atsiprašyti nukentėjusiųjų A. D., M. U. A. U.

4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. C. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 107,28 Eur (vieną šimtą septynis eurus ir dvidešimt aštuonis euro centus) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. C. nukentėjusiojo A. D. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais ir policijos kamerų vaizdo ir garso įrašais, 1 vnt. (prisegtą prie 1 tomo bylos viršelio), kompaktinį diską su M. U. A. U. medicininiais dokumentais iš VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės, 1 vnt. (prisegtą prie 1 tomo bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti K. C., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos ir atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: vilnius@probacija.lt);

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti K. C., kad:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas