- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-369-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01839-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Laiko žvaigždė“
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Laiko žvaigždė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-04-15 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-68-488/2024 pagal ieškovės UAB „Laiko žvaigždė“ ieškinį atsakovui D. P., trečiajam asmeniui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Laiko žvaigždė“ (toliau – ieškovė), patikslinusi savo reikalavimą, prašė nagrinėti ginčą iš esmės, pripažinti nepagrįstu D. P. (toliau – atsakovas, vartotojas) reikalavimą nutraukti laikrodžio Diesel DZ4308 pirkimo - pardavimo sutartį ir įpareigoti UAB „Laiko žvaigždė“ D. P. grąžinti už laikrodį Diesel DZ4308 sumokėtus pinigus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2022-06-17 ieškovės parduotuvėje įsigijo laikrodį Diesel DZ4308, už kurį sumokėjo 309 Eur. Po laikrodžio įsigijimo atsakovas 2022-12-02 kreipėsi į ieškovę dėl laikrodžio rasojimo. 2022-12-28 atsakovui buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad laikrodžiui buvo atliktas vandens atsparumo testas, sertifikuotu WR prietaisu „Poseidon LT-100“ vandens atsparumui esant 10 BAR slėgiui. Testavimo metu nustatyta, kad laikrodis atitinka jam keliamus vandens atsparumo reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad drėgmė laikrodyje galėjo atsirasti dėl galimai netinkamo laikrodžio eksploatavimo ir rekomendavo atsakovui vadovautis laikrodžio naudojimo ir priežiūros charakteristikomis, kurios yra nurodytos garantinio aptarnavimo talone (toliau – instrukcija).
3. 2023-02-09 atsakovas kreipėsi į Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) prašydamas nutraukti laikrodžio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už laikrodį sumokėtus pinigus. 2023-02-20 ieškovė informavo Tarnybą, kad laikrodis gamyklinių defektų neturi, todėl jis negali būti gražinamas ir grąžinami už jį sumokėti pinigai. Tarnybos Šiaulių rinkos priežiūros skyrius atliko laikrodžio apžiūrą, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2023-03-14 surašė gaminio vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje konstatuota, kad laikrodis pagrindinę funkciją atlieka, laikrodžio rasojimo nenustatyta, tačiau laikrodžio ciferblato išvaizda, palyginus su analogišku laikrodžiu prekybos vietoje, yra pakitusi galimai dėl oksidacijos procesų. Mechaninių laikrodžio pažeidimų nenustatyta, drėgmė į vidų galėjo patekti dėl nepakankamai užsifiksuojančios karūnėlės. Nuo atsakovo kreipimosi į ieškovę iki laikrodžio apžiūros yra praėję trys mėnesiai. Ieškovė su tarnybos išvada nesutiko.
4. Atsakovas nurodė, kad laikrodis Diesel DZ4308 nėra kokybiškas, nes po laikrodžio stikliuku pradėjo rasoti. Jis visas pardavėjo rekomendacijas dėl prekės naudojimo vykdė, laikrodžio nenardino į vandenį, nepaliko saulėje, nesegėjo pirtyje. Jis, žinodamas, jog įprastai segint laikrodį po jo stikliuku ims rasoti, nebūtų šio laikrodžio pirkęs. Dėl atsiradusio rasojimo jo išvaizda pakito ir jis nebeatliko funkcijos, dėl kurios buvo įsigytas.
5. Trečiasis asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog spręsdama ginčą vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą. Vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis nutarė patenkinti vartotojo D. P. reikalavimą ir pripažinti pagrįstu jo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti pirkėjui už laikrodį sumokėtus pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024-04-15 sprendimu ieškinį atmetė. Pripažino ieškovės ir atsakovo 2022-06-17 laikrodžio Diesel DZ4308 vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, įtvirtintas ieškovės Gaminio talone sąlygų grafoje „Apie garantinį aptarnavimą“ „*Garantija netaikoma: dėl <„.> oksidacijos (pvz., dėl prakaito) arba pasikeitus gaminio spalvai“; ir sutarties sąlygas, įtvirtintas ieškovės Gaminio talone sąlygų grafoje „ Laikrodžio priežiūra“, „<...>saugokite laikrodį nuo sąlyčio su vandeniu ar bet kokia drėgme“, „<...>*Oksidacijos procesas yra neišvengiamas, bet tai nėra gamyklinis brokas, o natūrali dėvėjimo pasekmė“, nesąžiningomis ir negaliojančia nuo jų sudarymo momento. Pripažino pagrįstu vartotojo (atsakovo) reikalavimą nutraukti laikrodžio Diesel DZ4308 pirkimo - pardavimo sutartį ir įpareigojo ieškovę grąžinti už laikrodį Diesel DZ4308 sumokėtus 309 Eur atsakovui. Priteisė atsakovui 700 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas 2022-06-17 ieškovės parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo laikrodį Diesel DZ4308, už kurį sumokėjo 309 Eur. Atsakovui kartu su laikrodžiu buvo perduota laikrodžio priklausiniai: originalaus dizaino dėžutės kartu su gamintojo parengta aktualia informacija pirkėjams, ieškovės parengta rašytinė informacija dėl Gaminių garantinių sąlygų ir priežiūros ypatumų (toliau - Garantinis talonas), kuris užpildomas pirkėjams įsigyjant Gaminius.
8. 2022-12-02 atsakovas žodžiu kreipėsi į ieškovę teigdamas, kad jo įsigytas laikrodis yra nekokybiškas, nes rasoja jo stiklelis. 2022-12-28 atsakovui buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad laikrodžiui buvo atliktas vandens atsparumo testas, sertifikuotu WR prietaisu „Poseidon LT-100“ vandens atsparumui esant 10 BAR slėgiui. Testavimo metu buvo nustatyta, kad laikrodis atitinka jam keliamus vandens atsparumo reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad drėgmė laikrodyje galėjo atsirasti dėl galimai netinkamo laikrodžio eksploatavimo ir rekomendavo atsakovui vadovautis laikrodžio naudojimo ir priežiūros charakteristikomis, kurios yra nurodytos instrukcijoje.
9. 2023-04-07 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyba konstatavo, kad laikrodis dėl susikaupusio kondensato praradęs savo prekinę vertę ir neatlieka pagrindinės funkcijos (rodyti tikslų laiką ir datą). Drėgmės patekimo į Laikrodžio vidų priežastis galimai dėl nestipriai užsifiksuojančios karūnėlės. Laikrodis neatitinka kokybės reikalavimų, kurių vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį.
10. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę prekės pirkimo- pardavimo vartojimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 2 dalis ir CK 6.338 straipsnio 2 dalis, pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę.
11. Teismas, palyginęs bendrovės Garantiniame talone pateiktą ir gamintojo „Fossil group“ nurodytą informaciją pirkėjams garantinėje knygelėje, nustatė, kad informacija ir garantinės sąlygos Bendrovės Garantiniame talone neatitinka originalo, tuo pažeidžiami Ženklinimo taisyklių 17 punkto reikalavimai (duomenys neskelbtini) 2023-11-29 Patikrinimo aktas).
12. Teismo vertinimu, nei ieškovės Garantiniame talone. nei laikrodžio pardavimo vietoje, atsakovui nebuvo suteikta informacija, kad dėvint laikrodį nuo prakaito net ir per trumpą laiko tarpą gali susikondensuoti drėgmė laikrodžio viduje, kuri net ir laikrodį išvalius, susikondensuos iš naujo ir galiausiai pažeis laikrodžio hermetiškumą (sandariai nebeužsifiksuos laikrodžio karūnėlė, bus pažeistas laikrodžio mechanizmas) ir laikrodis nebeatliks savo funkcijos, rodyti tikslų laiką. Todėl darė išvadą, kad ieškovė neįvykdė informavimo pareigos tokiu būdu ir apimtimi, kad vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, dar prieš įsigyjant paslaugą, gautų esminę informaciją apie parduodamos daikto galimas sugadinimo rizikas, iš kurios suvoktų, kokie galimi defektai gali išryškėti dėvint laikrodį suprakaitavus, kokio masto galima daikto sugadinimo rizika, ir net po ieškovės siūlomos vartotojo lėšomis atliktos laikrodžio valymo paslaugos atlikimo, laikrodis gali apskritai prarasti savo tiesioginę paskirtį (rodyti tikslų laiką), ir vartotojas galėtų nuspręsti, ar sudarys tokią sutartį apskritai, ar jos atsisakys.
13. Teismas nustatė, kad WR prietaiso „Poseidon LT-100“ aparatas neturi ES pagal teisės aktų reikalavimus atitiktį patvirtinančių dokumentų, nėra įrodymų, kad laikrodis buvo perduotas testo atlikimui, todėl, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad atsakovo įsigytas laikrodis Diesel DZ4308 atitinka jam keliamus iki 10 BAR imtinai vandens atsparumo reikalavimus bei yra hermetiškas.
14. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad laikrodžio hermetiškumas buvo pažeistas dėl neatsakingo, nerūpestingo atsakovo elgesio dėvint laikrodį Diesel DZ4308.
15. Teismo vertinimu, atsakovo įsigytas laikrodis turėjo esminių, reikšmingų kokybės trūkumų, laikrodžio ciferblato stiklelio rasojimą laikė trukdžiu laikrodžio savininkui matyti tikslaus laiko parodymą, ir atsiradus drėgmės poveikiui vidiniams laikrodžio mechanizmams, kyla pagrįsta abejonė dėl paties laikrodžio rodomo laiko tikslumo. Atsakovas turi teisę nutraukti pirkimo pardavimo sutartį (CK 6.364 (l)straipsnio l d., 6.363(3) straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Ieškovė UAB „Laiko žvaigždė“ (toliau – ir apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-04-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti nepagrįstu vartotojo D. P. reikalavimą nutraukti laikrodžio Diesel DZ4308 pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už laikrodį Diesel DZ4308 sumokėtus pinigus (309,00 Eur) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
16.1. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino ieškovės į bylą pateiktų dokumentų, liudytojo A. V. parodymų, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus paaiškinimus kodėl nesutinkama su kitoje byloje priimtu teismo sprendimu bei dėl jų nieko nepasisakė, taip pat nepagrįstai sprendė dėl ženklinimo taisyklių reikalavimų, nors byloje nebuvo kilęs ginčas dėl atsakovo nežinojimo, kaip naudoti įsigytą laikrodį.
16.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog garantiniame talone ir gamintojo instrukcijoje esanti informacija yra tarpusavyje prieštaraujanti, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios tarpusavyje skirtųsi. Be to, teisės aktai nedraudžia platintojo pateikiamoje informacijoje, atsižvelgiant į jo praktikoje dažniausiai pasitaikančius vartotojų nusiskundimus, pateikti vartotojams papildomų rekomendacijų, ko nedaryti ar ką daryti su laikrodžiu, todėl tai negali būti laikoma kaip klaidinanti informacija;
16.3. Pažymi, jog byloje nekyla ginčas dėl to, kad atsakovas nežinojo, kaip naudotis laikrodžiu, kad laikrodis yra vandeniui atsparus, o taip pat kad atsakovas bet kuriuo metu galėjo kreiptis dėl papildomos informacijos gavimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog vartotojas nebuvo pakankamai informuotas apie oksidacijos procesą dėl prakaito, neatsižvelgė į tai, kad laikrodžiui buvo atlikti vandens atsparumo bandymai, kurių metu nebuvo nustatyta prekės broko, o garantiniame talone nurodyta sąlyga, jog garantija netaikoma dėl oksidacijos (pvz. dėl prakaito), oksidacijos procesas yra neišvengiamas, bet tai nėra gamyklinis brokas, o natūrali dėvėjimo pasekmė, nėra nesąžininga ar klaidinant vartotoją.
16.4. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal CK nuostatas, vartotojui neužtenka deklaratyviai teigti, jog prekė yra nekokybiška, o reikia įrodyti prekės defektą (tą sprendime nurodo ir pirmosios instancijos teismas), buvusį prekės perdavimo vartotojui metu, tačiau atsakovas jokių įrodymų, kad laikrodis nekokybiškas, nepateikė. Tuo tarpu ieškovė pateikė tiek vandens sandarumo testą, atliktą ginčo laikrodžiui, tiek į teismo posėdį liudytoju kviestas laikrodininkas paaiškino, kad, jei vandens atsparumo testas parodė, kad laikrodis atsparus vandeniui, gamyklinio broko nėra, o vandens rasojimą (vandens patekimą į laikrodį) lėmė netinkamas laikrodžio naudojimas ir laikymas.
16.5. Papildomai apeliantė pabrėžia ir tai, kad byloje nebuvo kilęs klausimas dėl prietaiso „Poseidon LT-100”, kuriuo buvo atlikti vandens atsparumo testai, kokybės, be to, liudytojas A. V. parodė ir į bylą buvo pateikti A. V. prietaiso „Poseidon LT-100”, kuriuo buvo atlikti vandens atsparumo testai, gamintojo išduotos metrologinės patikros, atliekamos kartą per metus, dokumentai, patvirtinantys, kad prietaisas metrologiškai yra tikslus ir teisingas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė ir to nevertino.
16.6. Kartu apeliantė atkreipia dėmesį, jog gaminio vertinimo išvadą bei patikrinimo aktą surašiusi M. T., priešingai nei testą atlikęs laikrodininkas A. V., jokio laikrodininko ar jam panašaus išsilavinimo neturi (tai pati M. T. patvirtino apklausiama liudytoja), laikrodžio patikrinimą atliko apžiūrėdama laikrodį (o ne specialiu prietaisu); surašytoje išvadoje yra ne kategoriška padaryta išvada, o nurodyta, jog „drėgmės patekimo į laikrodžio vidų priežastis gali būti nestipriai užsifiksuojanti karūnėlė.“. Pažymėtina, jog pats atsakovas nei kreipdamasis į pardavėją, nei teismui skirtuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad laikrodžio karūnėlė nestipriai užsifiksuoja. Nei Tarnyba, surašydama išvadą bei priimdama nutarimą, nei teismas visiškai neatsižvelgė, kad gaminio vertinimo metu, kuris buvo atliktas 2023 m. kovo mėn., laikrodžio viduje kelis mėnesius buvo drėgmė. Pažymėtina, jog laikrodininkas A. V. nurodė, kad laikrodyje buvusi drėgmė darė neigiamą poveikį laikrodžiui, o kartu ir pačiai karūnėlei, kurios nestiprų užsifiksavimą, gaminio vertinimo metu nustatė Tarnybos specialistė. Ši aplinkybė byloje liko visiškai neįvertinta.
16.7. Apeliantė nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, kritikuodamas atliktą vandens atsparumo testą bei jo atlikimo eigą, nenurodė ir nepateikė jokių konkrečių teisės aktų, įtvirtinančių testų atlikimo bei rezultatų fiksavimo reikalavimus, taip pat nenurodė, kad sertifikuotu prietaisu būtent „Diesel“ laikrodžiai negali būti testuojami. Be to, vartotojas, tvirtindamas esant laikrodžio netinkamai kokybei, nesikreipė į laikrodininką bei nesiekė pateikti konkrečių jo keliamą versiją pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas byloje rėmėsi tik patikrinimo aktu, prekės apžiūros aktu ir patikrinimo aktą bei apžiūros aktą atlikusios Tarnybos specialistės M. T. parodymais, nors viso teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė daugybę argumentų, paneigiančių atlikta prekės apžiūra padarytas išvadas.
17. Atsakovas D. P. pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
17.1. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, nustatė bylos faktines aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
17.2. Atsakovas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Nei ieškovės Garantiniame talone, nei laikrodžio pardavimo vietoje atsakovui nebuvo suteikta informacija, kad dėvint laikrodį nuo prakaito net ir per trumpą laiko tarpą gali susikondensuoti drėgmė laikrodžio viduje, kuri, net ir laikrodį išvalius, susikondensuos iš naujo, ir galiausiai pažeis laikrodžio hermetiškumą (sandariai nebeužsifiksuos laikrodžio karūnėlė, bus pažeistas laikrodžio mechanizmas) ir laikrodis nebeatliks savo funkcijos rodyti tikslų laiką.
17.3. Laikrodžio Diesel DZ4308 vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos nėra nurodytos gamintojo „Fossil Group“ parengtose garantinėse sąlygose Diesel prekės ženklu pažymėtiems gaminiams. Taigi, tokios sąlygos neatitinka originalo ir tuo yra pažeidžiami Ženklinimo taisyklių 17 p. reikalavimai.
17.4. Atsakovas, įsigijęs iš ieškovės laikrodį Diesel DZ4308, susipažino su ieškovės garantiniame talone bei gamintojo „Fossil group“ garantinėje knygelėje nurodytomis rekomendacijomis pirkėjams ir jų laikėsi, t. y. tinkamai naudojo laikrodį, todėl drėgmė į laikrodį pateko ne dėl netinkamojo naudojimo, o dėl gaminio broko.
17.5. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu vertinimu bei padarytoms išvadoms.
18. Trečiasis asmuo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimo į apeliacinį skundą byloje nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymėtina, jog iš esmės tarp šalių nekilo ginčas dėl faktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame spendime išsamiai bei detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės nėra papildomai kartojamos ir aptariamos kaip savarankiška apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis.
Dėl sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir vartotojo teisės į informaciją
21. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pagal pareigas). Todėl apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su, apeliantės vertinimu, nepagrįstais pirmosios instancijos teismo veiksmais savo iniciatyva išplėčiant ginčo ribas, yra nepagrįsti ir neatitinka įstatyme įtvirtintų nuostatų.
22. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
23. Pagrindinė pardavėjo pareiga yra informacijos atskleidimo pareiga, užtikrinanti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatyme numatytą vartotojo teisę gauti informaciją. Ši pareiga yra nustatyta tiek CK 6.228⁶, 6.228⁷ ir 6.353 straipsniuose, tiek ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatyme bei kituose įstatymuose. Šiuose teisės aktuose yra nustatyti ir reikalavimai informacijai. Pardavėjui nustatyta informacijos atskleidimo pareiga kartu užtikrina ne tik vartotojo teisę į informaciją, bet ir teisę savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes. CK nustatyti reikalavimai dėl informacijos pateikimo aiškiu ir suprantamu vartotojui būdu, teisingai, išsamiai, neklaidinančiai, valstybine kalba (CK 6.2286 str. 1 d.), kurie taikytini ir įgyvendinant reikalvimus prekių ženklinimui.
24. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius neatitikimus tarp ieškovės Garantiniame talone ir gamintojo garantinėje knygelėje nurodytų sąlygų, teismas turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą spręsti klausimą dėl sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, juo labiau, kad ir Tarnyba tiek 2023 m. kovo 14 d. gaminio vertinimo išvadoje, tiek 2023-11-28 patikrinimo akte nurodė, jog pardavėjo parengto laikrodžio priežiūros aprašymas iš dalies atitinka originalią gamintojo nurodytą informaciją pirkėjams garantinėje knygelėje. Todėl pagrįstai buvo nustatyta, kad informacija ir garantinės sąlygos Bendrovės Garantiniame talone neatitinka originalo, tuo pažeidžiami Ženklinimo taisyklių 17 punkto reikalavimai.
25. Be to, pati apeliantė savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog ji yra išplėtusi garantinio aptarnavimo sąlygų nuostatas, kurios, jos vertinimu, yra dažniausiai pasitaikančios klaidos. Tačiau esminis kriterijus, dėl kurio pirmosios instancijos teismas pripažino atitinkamas sąlygas nesąžiningomis, yra susijęs ne su šių sąlygų skirtumu, o su tuo, jog pirkėjui nebuvo tinkamai suteikta visa reikšminga informacija apie gaminio ypatumus, galimus defktus, galimybes juos ištaisyti, pasekmes ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, jog ieškovė neįvykdė informavimo pareigos tokiu būdu ir apimtimi, kad vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, dar prieš įsigyjant paslaugą, gautų esminę informaciją apie parduodamos daikto galimas sugadinimo rizikas, iš kurios suvoktų, kokie galimi defektai gali išryškėti dėvint laikrodį suprakaitavus, kokio masto galima daikto sugadinimo rizika, ir kad net po ieškovės siūlomos vartotojo lėšomis atliktos laikrodžio valymo paslaugos atlikimo, laikrodis gali prarasti savo tiesioginę paskirtį (rodyti tikslų laiką), ir vartotojas galėtų nuspręsti, ar sudarys tokią sutartį, ar jos atsisakys.
26. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė iš anksto parengtomis sąlygomis dėl laikrodžio dėvėjimo ir jo galimo rasojimo bei oksidacijos iš esmės visą atsakomybę dėl laikrodžio sugedimo rizikos perkėlė vartotojui, apie tai jo individualiai neinformavusi bei atskirai šių nuostatų neaptarusi. Dėl to skundžiamu sprendimu aptartos sąlygos pagrįstai buvo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.
Dėl laikrodžio kokybės
27. Apeliantės teigimu, jos pateiktais įrodymais buvo įrodyta, kad ginčo laikrodis yra sandarus, t. y. atsparus vandeniui, kas reiškia, jog vanduo į laikrodį pateko ne dėl gamintojo broko, o dėl netinkamo laikrodžio naudojimo ar priežiūros. Atsakovas šiuo atveju į bylą nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad laikrodis buvo nekokybiškas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais nesutinka.
28. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).
29. CK 6.364 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju prekės trūkumas paaiškėjo nesuėjus vienerių metų terminui nuo prekės įsigijimo, todėl pardavėjui kyla pareiga įrodyti, kad trūkumas atsirado dėl to, jog vartotojas pažeidė prekės naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Sutinkamai su aukščiau nurodytomis nuostatomis, apeliantė (pardavėja), teigdama, jog laikrodžio trūkumai atsirado dėl netinkamo jo naudojimo, turėjo procesinę pareigą šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis).
30. Apeliantė, teigdama, kad vanduo į laikrodį pateko dėl netinkamo jo naudojimo ar priežiūros, šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip nustatyta, po laikrodžio stikliuku atsirado drėgmė, kuri VVTAT apžiūros metu buvo dingusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei liudytojo paaiškinimai, nei laikrodžio sandarumo testas vienareikšmiškai nepatvirtina apeliantės argumentų, jog vanduo į laikrodį pateko ne dėl gamintojo broko, o dėl netinkamo laikrodžio naudojimo ar priežiūros.
31. Byloje nustatyta, jog atsakovo įsigytas laikrodis buvo apibudintas kaip vandeniui atsparus („Water Resistant“) 10 BAR, su tokiu laikrodžiu buvo galima maudytis duše, plaukioti gėlame vandenyje, tačiau negalima nardyti. Ieškovė viso proceso metu laikrodžio kokybę vertino tik šiuo aspektu bei teikė atliktą vandens atsparumo testo rezultatą. Tačiau ieškovės pateikto vandens atsparumo testo eigos bei rezultato nėra galimybės įvertinti tuo aspektu, jog testą atliekantis asmuo neveda jokios gautų ir testuojamų laikrodžių apskaitos, taip pat nefiksuoja testo eigos bei kitaip neapskaito konkrečių laikrodžių, kuriems atliekami testai. Taigi tokia situacija, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog yra nustatyta, kad buvo tiriamas ir tikrinamas būtent atsakovo įsigytas laikrodis. Kita vertus, laikrodžio vandens atsparumo testas patvirtina jo sandarumo faktą, bet apeliantė nepateikė įrodymų, kad būtent laikrodyje esantis drėgmės lygis sąlygojo laikrodžio karūnėlės neužfiksavimą bei lengvą jos išsitraukimą.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovo įsigyto laikrodžio kokybės ir hermetiškumo yra itin svarbūs ir pačios ieškovės pateikti duomenys bei aplinkybės, kurių ieškovė atsakovui įsigyjant laikrodį neatskleidė.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomo įrodinėjimo nereikalauja išvada, kad rankinio laikrodžio rasojimas iš esmės yra netinkamos kokybės požymis, nei vienas vidutinis vartotojas nesieks įsigyti laikrodžio, kuriame kaupiasi drėgmė. Be to, pačios ieškovės pateiktame Garantiniame talone yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog „laikrodžio viduje yra ne vakuumas, o tam tikro drėgnio oras, todėl egzistuoja tikimybė, jog pasikeitus temperatūros sąlygoms (pvz., iš kambario išnešus į lauką žiemos metu) laikrodžio viduje susikondensuos drėgmė. Tokie pasikeitimai yra normalus fizikinis reiškinys ir neturi nieko bendro su laikrodžio kokybe. Kai temperatūra laikrodžio viduje ir išorėje išsilygina per maždaug 20 min., susikondensavusi drėgmė išgaruoja. Jeigu pastebite, jog laikrodyje drėgmė užsilaiko ilgiau, tai yra ženklas, jog buvo pažeistas hermetiškumas“.
34. Taigi, pati ieškovė pripažįsta, jog laikrodis gali rasoti, tačiau drėgmė turi išgaruoti maždaug per 20 minučių ir tai nėra laikoma netinkama laikrodžio kokybe. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad toks laikrodis, koks buvo įsigytas atsakovo, gali rasoti net ir tuo atveju, kai jo hermetiškumas nėra pažeistas ir tai laikoma norma. Tačiau ieškovės viso proceso metu dėstyta pozicija iš esmės buvo paremta tik tuo, jog laikrodžio rasojimas galimas tik esant laikrodžiui nehermetiškam arba paspaudus mygtuką / pakėlus karūnėlę tuo metu, kai laikrodis kontaktuoja su vandeniu. Taigi šiuo atveju ieškovė net nevertino aplinkybės, jog laikrodžiui esant hermetiškam jis gali rasoti, nors tokią sąlygą pati buvo įrašiusi Garantiniame talone.
35. Išdėstytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, jog pagal ieškovės nustatytas sąlygas laikrodžio hermetiškumas gali būti nepažeistas, tačiau laikrodis gali rasoti. Taigi esminis kokybės vertinimas, kurį nustatė pati ieškovė, šiuo atveju yra tai, ar susikaupusi drėgmė hermetiškame laikrodyje išgaruoja per 20 minučių. Šiuo atveju atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl to, kad susikaupusi drėgmė neišgaravo per 20 minučių, todėl, remiantis pačios ieškovės Garantinio talono nuostatomis, tai reiškia, kad laikrodis nekokybiškas.
36. Taigi atsakovui, kuris kreipėsi dėl laikrodžio rasojimo, ne tik nebuvo tinkamai nurodytos visos laikrodžio dėvėjimo sąlygos apie mygtuko paspaudimą ar netyčinį karūnėlės atitraukimą, tačiau ir pati ieškovė savo rengtuose dokumentuose yra pripažinusi, kad jog laikrodžio rasojimas gali vykti laikrodžiui esant hermetiškam, kad rasojimas gali nepraeiti per 20 minučių, o tai reiškia, kad laikrodžio kokybė netinkama.
37. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įbertindamas ieškovės, kaip pardavėjos pareigą, tinkamai atskleisti visą esminę ir reikšmingą informaciją vartotojui, siekiančiam įsigyti prekę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priėmė sprendimą ieškovės ieškinį atmesti.
38. Apeliantė savo teiginius, jog būtent atsakovas pažeidė prekės naudojimo ir saugojimo taisykles, sieja tik su testo rezultatu, tačiau ne su pačiomis taisyklėmis ir realiais atsakovo veiksmais. Be to, apeliantės nurodomi argumentai, kad vanduo į laikrodį galėjo patekti einant į pirtį su laikrodžiu (dėl staigaus temperatūrų skirtumų gali susidaryti kondensatas laikrodžio viduje), atsitiktiniai ištraukiant karūnėlę vandenyje ar esant vandens purslams, leidžia labai tikėtinai spręsti, kad laikrodis negali būti naudojamas pagal savo funkcinę paskirtį.
39. Siekdama informuoti vartotojus apie laikrodžio priežiūrą (kad negalima sukinėti laikrodžio karūnėlės ar spaudyti mygtukų, kai laikrodis panardintas į vandenį ar šlapias, kad, nors ir atsparų vandeniui laikrodį, reikia saugoti nuo drėgmės) apeliantė kiekvienam pirkėjui kartu su pirkimo čekiu išduoda garantinį taloną, kuriame šie laikrodžio priežiūros paaiškinimai bei patarimai ir nurodyti. Tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovas nesilaikė laikrodžio garantiniame talone rekomenduojamos laikrodžio priežiūros. Taigi, vien aplinkybė, kad pirkėjui kartu su pirkimo čekiu išduodamas garantinis talonas, nepatvirtina fakto, kad drėgmė laikrodyje atsirado išimtinai dėl atsakovo kaltės netinkamai naudojant/prižiūrint prekę.
40. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra pateikta specialių žinių turinčių specialistų išvadų, kuriose būtų konstatuota, kad trūkumai, dėl kurių vartotojas kreipėsi (laikrodžio rasojimo bei lengvai atsitraukianti bei neužfiksuojanti galvut), atsirado ne dėl galimai netinkamos prekės kokybės, o būtent dėl netinkamų vartotojo veiksmų.
41. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog bandė ieškoti specialisto, galinčio atlikti testą, ir kad jam tai nepavyko, kad kreipėsi į A. V. dėl vandens atsparumo testo atlikimo, tačiau šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir atsakovo teisės ginti pažeistas teises jo pasirinktu būdu. Kad prekė yra kokybiška pareigą įrodyti turi pardavėjas.
42. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos paaiškinimų, kodėl ji nesutinka su kitoje byloje priimtu teismo sprendimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmęsį į tai, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kitoje buyloje įsiteisėjęs procesinis sprendimas visiems asmenims ir pareigūnams yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos apie tai pasisakyti.
43. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
44. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, skundžiamame sprendime iš esmės nurodė pagrįstus argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašomas priteisti išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024-06-06 DOK- (duomenys neskelbtini). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laiko žvaigždė“, juridinio asmens kodas 135078839, atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.