- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- e2-257-494/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01995-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- G. P. J.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. J. ieškinį atsakovei J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas G. P. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. P. J.; 2) priteisti iš J. K. nepilnamečiui vaikui D. J. 250,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš J. K. nepilnamečiui vaikui D. J. 2 750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) nepilnamečiui vaikui D. J. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą G. P. J.; 5) teismo sprendime nurodyti, kad periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo dydis yra kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) nustatyti, kad J. K. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. J., iš anksto suderinusi bendravimo laiką ir vietą su vaiko tėvu G. P. J.; 7) priteisti valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakove susipažino 2016 m. spalio mėn. Po kurio laiko šalys pradėjo gyventi kartu ieškovo mamos name. Atsakovė iš ankstesnių santykių turėjo sūnų A. K., tačiau jis liko gyventi pas jos močiutę. (Duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. J. Iš pradžių šalių bendras gyvenimas klostėsi sklandžiai. Šalys santuokos nebuvo sudarę, nes tuo metu nematė tam būtinybės. 2024 m. vasarą atsakovės elgesys pastebimai pasikeitė, ieškovas ne kartą pastebėjo ją meluojant, todėl jam kilo pagrįstų įtarimų, kad atsakovė palaiko artimus santykius su kitu vyru. 2024 m. birželio 16 d. atsakovė pareiškė, kad nebemyli ieškovo ir išvyko gyventi pas savo močiutę. Nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovė visiškai nustojo rūpintis sūnumi. Ji neteikia finansinio išlaikymo, su vaiku bendrauja tik epizodiškai, nesidomi jo gyvenimu, sveikata ar kasdieniais poreikiais. Visa sūnaus priežiūra ir išlaikymas teko ieškovui. Nepaisant turimų motinos pareigų, atsakovė nerodo jokios atsakomybės ar pastangų prisidėti prie vaiko gerovės. Ieškovas bandė ieškoti bendro sprendimo, kalbėjosi su atsakove, kreipėsi dėl mediacijos, tačiau šios priemonės nedavė jokių rezultatų. Šiuo metu ieškovas augina sūnų kartu su savo gyvenimo drauge. Jiems padeda ieškovo mama: ji suteikia gyvenamąją vietą, prisideda finansiškai ir aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime. Kaip minėta, sūnus gyvena su ieškovu, atsakovė kartu negyvena. Atsakovė niekada neprieštaravo, kad šalių vaikas gyventų su ieškovu. Visgi norėdamas išvengti nesusipratimų ateityje ieškovas prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta teismo sprendimu su ieškovu. Ieškovas dės visas pastangas, kad sūnus būtų tinkamai auklėjamas ir turėtų, kiek įmanoma, geresnes vystymosi sąlygas, atsižvelgiant į vaiko dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitus poreikius. Ieškovas šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jokių išmokų negauna. Ieškovas dirba individualiai, vidutinės mėnesio pajamos siekia apie 1 500,00 Eur. Išlaikyti vaiką padeda ieškovo gyvenimo draugė, taip pat jo mama. Be to, ieškovas gauna 195,00 Eur išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas. Iš viso ieškovo mėnesio pajamos sudaro apie 1 700,00 Eur, kurios yra skiriamos trijų asmenų šeimos išlaikymui. Nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto ar kito vertingo turto ieškovas neturi. Ieškovo gaunamų pajamų nepakanka užtikrinti visų vaiko poreikių, o atsakovė prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda. Ieškovas mano, jog ne tik jis, bet ir motina turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Minimali mėnesinė alga sudaro 1 038,00 Eur (777,00 Eur atskaičiavus mokesčius). Tokio dydžio išlaikymas užtikrintų minimalius vaiko poreikius, todėl nėra pagrindo jų papildomai įrodinėti. Ieškovas kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui išleidžia po 500,00 Eur, t. y. 200,00 Eur maistui, 110,00 Eur drabužiams ir avalynei, 30,00 Eur higienos priemonėms, vaistams, maisto papildams, 30,00 Eur laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, 50,00 Eur būsto išlaikymui, 50,00 Eur mokesčiui už darželį, 30,00 Eur transportui. Šiuo metu skiriamos lėšos leidžia patenkinti pagrindinius ir būtiniausius vaiko poreikius, tačiau jos nėra pakankamos visapusiškam vaiko ugdymui ir gerovei. Ieškovas norėtų sudaryti galimybes sūnui papildomai lavintis, prasmingai leisti laisvalaikį ir dažniau dalyvauti įvairiose pramogose. Ieškovas taip pat siekia užtikrinti įvairesnę, kokybiškesnę mitybą ir aprūpinti vaiką drabužiais, kurie atitiktų ne tik jo amžių, bet ir nuolat besikeičiančius, augančio vaiko poreikius. Kaip minėta, ieškovui ir nepilnamečiui vaikui materialiai padeda ieškovo gyvenimo draugė ir jo mama (vaiko močiutė). Ieškovas su sūnumi gyvena ieškovo mamai priklausančiame name, todėl neturi būtinybės nuomoti būsto. Būtent dėl jų teikiamos pagalbos ieškovas gali skirti sūnaus išlaikymui tiek lėšų, kiek skiria šiuo metu, be šios paramos tai būtų neįmanoma. Atsakovė prie sūnaus išlaikymo privalo prisidėti bent puse reikalingos minimalios sumos, t. y. po 250,00 Eur kas mėnesį. Atsakovei šios pareigos nevykdant, iš jos turi būti priteisiamas išlaikymas. Atsakovė nuo šalių išsiskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos mėn. visiškai neteikia sūnui išlaikymo, todėl iki ieškinio padavimo dienos susidarė 2 750,00 Eur (11 mėn. x 250,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovė su vaiku bendrauja tik epizodiškai, tačiau ieškovas neprieštarauja, kad ateityje jie bendrautų, jeigu atsakovė pakeis savo požiūrį į motinos pareigas. Dėl to ieškovas siūlo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė, iš anksto suderinusi susitikimo vietą ir laiką su ieškovu, galėtų susitikti su sūnumi ir bendrauti.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvadoje nurodyta, kad: i) nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu; ii) ieškovas neprašo nustatyti detalios nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakove tvarkos, o atsakovė nori bendrauti su sūnumi, tačiau negali susitarti su ieškovu; Skyrius atkreipia dėmesį, kad vaiko raidai ir vystymuisi yra reikalingas abiejų tėvų įsitraukimas ir auklėjimas; taigi darytina išvada, kad turėtų būti nustatyta konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka, kuri užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu; iii) ieškovo prašymas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui yra pagrįstas bei atitinka nepilnamečio teises ir teisėtus interesus; iv) Tarnyba neprieštarauja, kad ieškovas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas ir įstatyminis atstovas, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise; v) Tarnyba neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jeigu nebus įrodytos kitos aplinkybės nei nurodo ieškovas. Šalys turi vieną bendrą vaiką – D. J. Ieškovas turi dar du nepilnamečius vaikus, o atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką. Šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimų. Nustatyti šie galimi nesmurtiniai vaiko D. J. teisių pažeidimai: 2022 m. liepos 4 d. ir 2024 m. birželio 24 d. (vaiko tėvas buvo neblaivus, vaikas atsisakė būti su motina), 2024 m. liepos 8 d. (konfliktas tarp sugyventinių, surašytas SAA orderis), 2024 m. spalio 15 d. (tėvas buvo neblaivus, nustatytas 3,87 prom. girtumas, motinos namuose nebuvo). Atvejo vadyba šeimai buvo taikoma nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki dabar. Tarnybos vyriausioji specialistė 2025 m. liepos 11 d. apsilankė ieškovo ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad ieškovas kartu su savo nepilnamečiu vaiku gyvena trijų kambarių gyvenamajame name, kurio plotas apie 60 kv. m., kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo močiutei. Namuose yra visi patogumai, kūrenamas malkomis. Vaikas turi savo atskirą kambarį, kuriame yra lova, rašomasis stalas, spinta, komoda, žaislai. Nepilnamečiui sudarytos geros sąlygos jo poreikiams tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad ieškinį palaiko. Papildomai nurodė, kad santykiai su atsakove nutrūko 2024 m. per vaiko gimtadienį. Pasak ieškovo, atsakovė neteikia vaikui jokio išlaikymo. Kai šalys nustojo gyventi kartu, pirmus mėnesius atsakovė paimdavo vaiką porai dienų pas save, dabar atsakovė susitikti su vaiku atvažiuoja vieną kartą per mėnesį, o vaikas nustemba pamatęs mamą. Ieškovas nurodė, kad paskutinį kartą atsakovė su vaiku matėsi per vaiko gimtadienį, ji pabuvo penkiolika minučių ir išvažiavo. Ieškovo teigimu, kai atsakovė gaudavo „vaiko pinigus“, ieškovui pervesdavo tik dalį pinigų. Ieškovas atsimena, kai atsakovė buvo pasiėmusi vaiką su savimi ir skambino, prašydama tuoj pat jį pasiimti. Pasak ieškovo, jis su atsakove bendrauja tik per jos sugyventinį, nes su atsakove neišeina susitarti, ji grasina, teigia, kad už laikiną išlaikymą nemokės. Ieškovas nurodė, kad atsakovė ne tik nesirūpina jų sūnumi, bet neprižiūri ir kito vaiko, kuris gyvena pas atsakovės močiutę, kuriai yra apie devyniasdešimt metų. Su vaiku buvo bendrauta dalyvaujant ieškovui. Vaikas buvo labai drovus, kalbinamas neatsakinėjo, viso bendravimo metu iš viso nekalbėjo. Vaikas sėdėjo ieškovui ant kelių, slėpėsi nusisukęs į jo krūtinę, todėl buvo nuspręsta nekalbinti vaiko. 2025 m. liepos 21 d. buvo apsilankyta atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovė gyvena su savo vaiku A. K. ir močiute, trijų kambarių gyvenamajame name, kurio plotas yra apie 75 kv. m, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės močiutei. Yra visi patogumai, kūrenamas malkomis. Namuose švaru, tvarkinga. Atsakovė paaiškino, kad visiškai nesutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu ir nurodė, kad ketina pateikti atsiliepimą. Ji teigė, kad gimus sūnui D. J., ji sūnų prižiūrėjo viena ketverius metus, tuo metu ieškovas dirbo užsienyje ir nedalyvavo vaiko gyvenime. Atsakovė mano, kad vaikas turėtų gyventi su ja, nes ieškovas yra nestabilaus charakterio. Ji nurodė, kad anksčiau ieškovas yra išdaužęs jos automobilio langus, vartoja alkoholį ir smurtavo prieš ją. Anot atsakovės, dėl nuolatinių konfliktų tarp ieškovo ir jo sugyventinės, kuri ne kartą buvo išvesta iš namų su antrankiais, pas ieškovą dažnai lankosi policija. Atsakovė tvirtino, kad prieš metus paliko vaiką su ieškovu, norėjo pamatyti, kaip šis susidoros su tėvo pareigomis. Ji pažymėjo, kad sūnų paskutinį kartą matė per jo gimtadienį. Pasak atsakovės, susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepavyksta, nes pokalbiai visada baigiasi konfliktais ir ašaromis, kurių ji nenori rodyti vaikui. Atsakovė nurodė, kad neketina mokėti išlaikymo, nes ketverius metus vaiką augino viena, be jokios ieškovo pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis ir kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečio vaiko D. J. gyvenimo sąlygas, atsižvelgusi į tai, kad tėvas tinkamai ir visapusiškai rūpinasi vaiku, į tai, kad 2022 m. liepos 4 d., 2024 m. birželio 24 d., 2024 m. liepos 8 d. ir 2024 m. spalio 15 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai D. J. teisių pažeidimai, į tai, kad tarp vaiko ir motinos nėra susiformavęs artimas emocinis ryšys, mano, jog geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Apsilankymo metu atsakovė teigė, kad susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos su ieškovu nepavyksta, kad kiekvienas šalių susitikimas baigiasi konfliktais arba ašaromis, todėl jie nesusikalba, tačiau ieškovė labai nori bendrauti su sūnumi. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra detalizuota. Ieškinyje ieškovas teigia, kad atsakovė, iš anksto suderinusi su ieškovu susitikimo vietą ir laiką, galėtų bet kada susitikti su sūnumi ir bendrauti, tačiau atsakovė nurodo, kad šalys nesusikalba dėl bendravimo su vaiku tvarkos dėl kylančių konfliktų. Tarnyba laikosi pozicijos, kad ateityje šalims siekiant išvengti konfliktų, o nepilnamečiui vaikui turėti stabilų ir pastovų bendravimą su abiem tėvais, yra reikalinga nustatyti bendravimo tvarką, kadangi tai geriau atitiktų nepilnamečio interesus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaiko raidai ir vystymuisi yra reikalingas abiejų tėvų įsitraukimas ir auklėjimas. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito atžvilgiu turėtų būti nustatyta konkreti ir aiški bendravimo tvarka, kuri užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tarnybai patikrinus duomenis apie ieškovą ir atsakovę nustatyta, kad duomenų apie ieškovui ir atsakovei nustatytą nedalyvumą, nėra. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, ar būtų kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kurios darytų įtaką atsakovės darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas. Apsilankymo šeimoje metu ieškovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 700,00 Eur, o atsakovė nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 500,00 Eur. Tarnybos vertinimu, atsakovė turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovui. Šalių nepilnamečiui vaikui turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, taip pat teisingumo, sąžiningumo principais. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas, tik jei bus įrodyta, kad atsakovė neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Tarnyba neprieštarauja, kad ieškovas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas ir įstatyminis atstovas, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise. Tarnybos nuomone, ieškovo prašomas priteisti 250,00 Eur išlaikymo dydis patenkintų minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Taigi darytina išvada, kad ieškovo prašymas atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas parodė, kad vaikas kartu su ieškovu gyvena nuo 2024 m. birželio 16 d., nes šią dieną atsakovė pareiškė, kad ji palieka ieškovą ir vaiką. Iš pradžių bendravimas su atsakove vyko gal apie 6 mėn. ir atsakovė nakvodavo pas jį su vaiku, bet po to nustojo bendrauti. Jai turbūt buvo svarbiau susitvarkyti savo gyvenimą. Ji gyvai su vaiku bendravo gal lapkričio 16 d., bet tai buvo ieškovo iniciatyva, ji pabuvo su vaiku kelias valandas. Iki 2024 m. lapkričio mėn. „vaiko pinigai“ iš valstybės eidavo jos vardu ir tuos pinigus padalindavo per pusę. Po išėjimo atsakovė vaikui jokio išlaikymo neteikė. Ieškovas vaikui pirko viską ir drabužius. Vaikas apie motiną nieko nekalba, nekalba, kad nori pas ją, ar ko kito, nieko. Ieškovas yra sakęs atsakovei apie posėdį, ji patvirtino, kad žino apie posėdį. Ieškovui gyventi su vaiku yra gera. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį. Ieškovas nuo 2024 m. yra registruotas užimtumo tarnyboje, dabar išmokų negauna. Ieškovas dirba neoficialiai statybų sektoriuje, „į rankas“ per mėnesį gauna apie 1 500,00 Eur. Kai vaikas serga, jį slaugo ieškovas arba jo draugė, kuri gyvena kartu su jais. Ieškovas kas mėnesį vaikui išleidžia apie 300,00–500,00 Eur. Vaikas auga, tai reiškia, kad kas mėnesį reikia naujų drabužių. Vaikas lėtinėmis ligomis neserga. Ieškovas su vaiku gyvena ieškovo motinos R. J. būste, o savininkė gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovė nevykdo teismo nutarties ir laikino išlaikymo nemoka, nemoka 126,00 Eur iš vaiko išlaikymo fondo, o antstolė neturi iš ko išieškoti. Konkrečios atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos ieškovas neprašo nustatyti. Ieškovas neprieštarauja dėl atsakovės bendravimo su sūnumi. Atsakovė niekam nesakiusi 2025 m. sausio mėn. išvyko į užsienį ir paliko savo sūnų (kitą sūnų), kuris serga (duomenys neskelbtini). Kai vaikui mokykloje buvo priepuolis, mokykla su vaikų teisėmis pasiūlė ieškovui pasirūpinti atsakovės sūnumi. Jis tą vaiką globojo kelis mėnesius, tačiau atsakovės sūnus faktiškai gyveno su savo močiute. Ieškovas ir atsakovė buvo nuvykę pas šeimos mediatorių, ten surašė bendravimo tvarką, bet kai atėjo laikas paimti vaiką, ji nerado vaikui laiko.
Šalies argumentai
5. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo, neatvyko į teismo posėdį. Tai teismas turėtų vertinti, kaip sutikimą su ieškiniu. Pagal teismų praktiką ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra kukli, tokio dydžio, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, nereikia įrodinėti. Išlaikymo įsiskolinimą yra prašoma priteisti nuo tada, kai atsakovė paliko vaiką, t. y. nuo 2024 m. liepos mėn. Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti.
6. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė parodė, kad palaiko išvadą. Vaiko geriausius interesus atitiktų jo gyvenimas su ieškovu. Atsakovė epizodiškai dalyvauja arba iš viso nedalyvauja vaiko gyvenime, todėl reikėtų konkretizuoti bendravimo tvarką, nes atsakovė buvo nurodžiusi, kad šalys nesusitaria dėl bendravimo tvarkos. Tai galėtų būti vienas savaitgalis per mėnesį, per atostogas. Tai, kad atsakovė nebendrauja su vaiku ar prižada, bet neatvyksta, pažeidžia vaiko interesus.
7. Apie vykstantį teisminį procesą ir 2025 m. gruodžio 10 d. teismo posėdį atsakovei buvo panešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, Tarnybos išvada ir ieškovo paaiškinimai, pateikti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad atsakovei yra žinoma apie nagrinėjamą civilinę bylą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas G. P. J. ir atsakovė J. K. yra nepilnamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nebuvo sudariusios santuokos.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
10. Ieškovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nes vaikas gyvena su ieškovu, o atsakovė kartu negyvena. Nors atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir tiesiogiai teismui savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu neišreiškė, atsakovė Tarnybos specialistams nurodė, jog vaikas turėtų gyventi su ja, nes ieškovas yra nestabilaus charakterio, vartoja alkoholį, smurtauja, pas ieškovą dėl konfliktų su sugyventine dažnai lankosi policija (Skyriaus 2025 m. liepos 21 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas). Visgi minėtoms aplinkybėms pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Tarnybos išvadoje nurodyta, jog šeimoje buvo nustatyti šie galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai: 2022 m. liepos 4 d. ir 2024 m. birželio 24 d. (vaiko tėvas buvo neblaivus, vaikas atsisakė būti su motina), 2024 m. liepos 8 d. (konfliktas tarp sugyventinių, surašytas SAA orderis), 2024 m. spalio 15 d. (tėvas buvo neblaivus, nustatytas 3,87 prom. girtumas, motinos namuose nebuvo). Pažymėtina, kad smurto artimoje aplinkoje orderis yra išduodamas esant rizikai dėl smurto (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl vien orderio išdavimo faktas savaime nepatvirtina smurto artimoje aplinkoje fakto. Teismo vertinimu, tarp nustatytų galimų vaiko teisių pažeidimų, susijusių su ieškovo alkoholio vartojimu, yra pakankamai dideli laiko tarpai. Taigi nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas smurtauja ar piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, vaiko fizinei ar psichinei sveikatai gali kilti pavojus arba kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Be to, tokių aplinkybių nenustatė ir Tarnyba. Tarnyba išvadoje nurodė, jog vaiko tėvas (ieškovas) tinkamai ir visapusiškai rūpinasi vaiku, o tarp vaiko ir motinos nėra susiformavęs artimas emocinis ryšys. Remiantis Skyriaus 2025 m. liepos 11 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis, vaikas gyvena su ieškovu 3 kambarių gyvenamajame name; vaikas turi savo kambarį, namuose yra visi patogumai, namuose yra švaru ir tvarkinga; vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
12. Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovė turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su vaiku, iš anksto suderinusi bendravimo laiką ir vietą su ieškovu. Anot ieškovo, atsakovė su vaiku bendrauja epizodiškai, ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė ateityje bendrautų su vaiku. Atsakovė Tarnybos specialistams nurodė, kad susitarti su ieškovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepavyksta, nes pokalbiai visada baigiasi konfliktais (Skyriaus 2025 m. liepos 21 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas). Visgi atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nenurodė minėtų konfliktų priežasties (priežasčių), nedetalizavo, kada tarėsi (bandė tartis) su ieškovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nenurodė, kokia bendravimo tvarka atitiktų tiek atsakovės, tiek vaiko interesus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kyla abejonių dėl atsakovės Tarnybos specialistams nurodytų aplinkybių, susijusių su šalių galimais ginčais dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir atsakovės realaus siekio bendrauti su vaiku.
13. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta tėvo ar motinos, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareiga nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Be to, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, turi spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp šalių kyla ginčai dėl atsakovės bendravimo su vaiku. Be kita ko, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka yra pernelyg abstrakti, ji iš esmės yra užtikrinama įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo nustatyti ieškovo prašomos nepilnamečio vaiko su atsakove bendravimo tvarkos, todėl šis ieškovo prašymas atmetamas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
15. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnio 2 dalis). Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimali mėnesinė alga išlaidas vaikui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
17. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 500,00 Eur dydžio suma per mėnesį, t. y. 200,00 Eur maistui, 110,00 Eur drabužiams ir avalynei, 30,00 Eur higienos priemonėms, vaistams ir maisto papildams, 30,00 Eur laisvalaikiui ir lavinimo priemonėms, 50,00 Eur jo daliai tenkančioms būsto išlaikymo išlaidoms, 50,00 Eur mokesčiui už darželį, 30,00 Eur transportui. Teismo vertinimu, ieškovo apskaičiuota išlaikymo suma, reikalinga vaikui, yra protingo dydžio ir atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2026 m. minimalios mėnesinės algos dydis – 1 153,00 Eur neatskaičiavus mokesčių (apie 847,00 Eur atskaičiavus mokesčius). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą po 250,00 Eur periodinėmis išmokos kas mėnesį, t. y. kur kas mažesnį išlaikymą, nei pusė minimalios mėnesinės algos. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neginčijo vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teikia išlaikymą vaikui. Įvertinus vaiko amžių, jo poreikius ir šių poreikių patenkinimui reikalingą sumą, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikių ir būtinų vaikui vystytis sąlygų užtikrinimui yra reikalinga 500,00 Eur dydžio suma per mėnesį. Kadangi abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), iš atsakovės turėtų būti priteisiamas 250,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui.
18. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. gegužės 5 d. pažymos matyti, kad ieškovas nuo 2025 m. sausio 20 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje, ieškovo teigimu, jis išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo negauna. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba neoficialiai, jo gaunamos pajamos sudaro apie 1 500,00 Eur per mėnesį, ieškovas taip pat gauna išmokas, skirtas vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro atsakymu į 2025 m. gegužės 5 d. paklausimą, ieškovas nekilnojamojo turto neturi. Pagal akcinės bendrovės „Regitra“ 2025 m. balandžio 16 d. pažymą ieškovo vardu registruotos transporto priemonės Audi A8 (pirmos registracijos data 1998 m., dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas) ir Opel Astra (pirmos registracijos data 1999 m., dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas). Atsakovė Tarnybos specialistams nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sudaro apie 500,00 Eur per mėnesį. Visgi Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė šiuo metu minėtoje bendrovėje nedirba, verčiasi individualia veikla, duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas byloje nėra. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, pažymėtina, kad atsakovė turi dėti pastangas gauti jos amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. birželio 27 d. išrašais, atsakovei priklauso 1/4 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 48/1690 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/18 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš Kelių transporto priemonių registro 2025 m. birželio 27 d. išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones matyti, kad atsakovės vardu registruota transporto priemonė Audi A8 (pirmos registracijos data 1997 m., dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas).
19. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų apie, kad atsakovė dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų mokėti prašomo priteisti išlaikymo vaikui, darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis yra proporcinga nepilnamečio vaiko poreikiams. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovės priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. J., mokamas po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. gegužės 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.186 straipsniu, 3.190 straipsnio 1 dalimi, ieškovas skiriamas nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
20. Iš atsakovės priteisus išlaikymą nepilnamečiui vaikui, naikinamos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
21. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
22. Ieškovas nurodė, kad atsakovė visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo nuo 2024 m. liepos mėn. Atsakovė Tarnybos specialistams nurodė, kad neketina mokėti išlaikymo, nes ketverius metus vaiką augino viena, be jokios ieškovo pagalbos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), visgi byloje nėra jokių atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiams patenkinti yra reikalingas 500,00 Eur dydžio išlaikymas (po 250,00 Eur iš kiekvieno tėvo), atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. sudaro 2 750,00 Eur ((11 mėn. x 500,00 Eur) / 2). Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui nuomonės ir argumentų dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo fakto ar jo dydžio nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių apie susidariusį išlaikymo įsiskolinimą ir jo dydį. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovės priteisiamas 2 750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtinas 244,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai). Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sprendimą ieškovas taip pat 100 procentų atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas išlaidas. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 15 d. pažymos duomenimis, ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 415,58 Eur.
24. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus 75 proc., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama proporcinga dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 183,00 Eur žyminis mokestis ir 311,69 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą antinę teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Likusi 61,00 Eur žyminio mokesčio ir 103,89 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antinę teisinę pagalbą dalis atlyginama iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 2, 4 dalys).
25. Teismas patyrė 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios proporcingai patenkintų reikalavimų daliai išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, t. y. atsakovės išieškomos 12,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su vaiko tėvu G. P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mokamą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gegužės 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui vaikui D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 750,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovą G. P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui vaikui D. J. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 183,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį (šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 311,69 Eur (trijų šimtų vienuolikos eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrine teisine pagalba (šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 12,00 Eur (dvylikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-257-494/2026 (senas civilinės bylos Nr. e2-9162-494/2025) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.