Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Safe Reflector“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB „Safe Reflector“ atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. balandžio 12 d. buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas dėl 7 670,17 Eur skolos, 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 43 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Safe Reflector“ kreditoriaus naudai. Skolininkui, registruotu buveinės adresu, Rugių g. 12-17, Vilnius, buvo siunčiami procesiniai dokumentai (pareiškimo, teismo įsakymo bei teismo pranešimo kopijos), taip pat procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininko vadovui adresu F. Vaitkaus g. 9-17, Panevėžyje, taip pat 2019 m. balandžio 12 d. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkui elektroninių ryšių priemonėmis į jo aktyvią EPP paskyrą. Teismo pranešime skolininkui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Skolininkui per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą nepateikus prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimų, kreditoriui buvo išsiųstas įsiteisėjęs teismo įsakymas. 2019 m. gruodžio 12 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. 2019 m. balandžio 12 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. teismo įsakymas, pranešimas dėl teismo įsakymo ir pareiškimas buvo siunčiami bendrovės buveinės adresu, kuriuo bendrovei procesinių dokumentų nepavyko įteikti. Teismas procesinius dokumentus laikė įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 27 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. bendrovės vadovas M. P., kuris kartu yra ir vienintelis bendrovės darbuotojas, buvo išvykęs į komandiruotę Vokietijoje. 2019 m. liepos 15 d. antstolė susisiekė su bendrovės vadovu ir pareikalavo sumokėti skolą. Tik nuo šios datos buvo sužinota apie tariamą bendrovės įsiskolinimą, buvo pradėtas aiškintis įsiskolinimo faktinis pagrindas. Kreditorius niekada nėra pareiškęs jokių reikalavimų UAB „Safe Reflector“ atžvilgiu dėl pažeistų kabelio linijų, nėra siuntęs jokios pretenzijos. Kreditorius nutyli aplinkybę kad kabelio linijos buvo pažeistos visai kito subjekto - UAB „Elener“. Kreditoriui buvo žinoma apie faktinę/realią UAB „Safe Reflector“ buveinės (verslo vykdymo) vietą - Dembavos g. 31, Dembavos k., Panevėžio r. ir Pajuostės pl. 36a., Panevėžyje, dėl ko kreditoriui pareiškime nepateikus tinkamų duomenų apie skolininko buveinės (verslo vykdymo) vietą, kreditorius elgėsi nesąžiningai.

7. Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-200877/2019 vykusiame 2019 m. birželio 17 d. teismo posėdyje kreditoriaus atstovas tikėtinai tyčia neinformavo ir net neužsiminė apie šį pareiškimą. Skolininkas 2019 m. liepos 30 d. teismui pateikė skundą dėl dvigubo bylinėjimosi ir prieštaravimus dėl neišduoto teismo įsakymo. Teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti skolininko prieštaravimus ir juos grąžino skolininkui. 2019 m. rugpjūčio 24 d. skolininkas pateikė teismui prašymą dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo pareikšti atnaujinimo ir dėl kreditoriaus pareiškimo palikimo nenagrinėtu. Teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Tik po to, kai buvo išsiųstas minėtas 2019 m. rugpjūčio 24 d. prašymas, buvo pradėta rūpintis UAB „Safe Reflector“ paskyros EPP aktyvavimu, iki to laiko EPP paskyra nebuvo aktyvi ir nebuvo naudojama. Niekas iš UAB „Safe Reflector“ atstovų iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio EPP portale nebuvo atsidarę jokių procesinių dokumentų. Taigi šis skundžiamoje nutartyje nurodytas tariamas faktas yra neatitinkantis tikrovės. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad prieštaravimai buvo pateikti 2019 m. gruodžio 12 d. Šis skundžiamoje nutartyje nurodytas tariamas faktas yra neatitinkantis tikrovės, tačiau ir prieštaraujantis to paties pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir bylos medžiagoje esantiems dokumentams bei jų turiniui. UAB „Safe Reflector“ prieštaravimai buvo pateikti per 2 savaites nuo pirmos informacijos gavimo apie civilinę bylą, kas laikytina operatyviu veikimu. Pirmą kartą UAB „Safe Reflector“ prieštaravimai buvo pateikti dar 2019 d. liepos 30 d. 2019 m. rugpjūčio 24 d. prašymas nebuvo išsiųstas 2019 m. gruodžio 12 d., tai buvo padaryta 2019 m. rugpjūčio 24 d. Pagal CPK yra aktuali dokumentų išsiuntimo data, o ne kada jie buvo gauti teisme. Kodėl ant prašymo pirmojo lapo yra uždėtas teismo antspaudas su 2019 m. gruodžio 12 d. data ir kodėl dar po pusantro mėnesio, t. y. tik 2020 m. sausio 23 d. buvo priimta skundžiama nutartis, apeliantui nėra žinoma.

8. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimas šiuo atveju yra vienintelis būdas skolininkui išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Reprezentaciniais tikslais skolininko buveinė kurį laiką jau yra užregistruota Vilniuje, nors bendrovės valdomi gamybiniai objektai ir visa gamybinė veikla nuo įsisteigimo yra vykdoma Panevėžyje. Bendrovė yra sąžiningas verslo subjektas, teisminiai ginčai nėra bendrovės kasdienybė. Bendrovė ėmėsi aktyvių veiksmų iškart po informacijos gavimo apie teismo įsakymo išdavimą. Bendrovės civilinei atsakomybei kilti reikalinga nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas. Sąskaita yra išrašoma apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti/pagrįsti. Bendrovė prieštarauja dėl priteistos žalos dydžio, kadangi bendrovė jokios žalos nesukėlė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliantas teigia, jog egzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi teismas neišsprendė visų prašymo reikalavimų, išsprendė tik vieną iš septynių prašymų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, jog absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje egzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas atsisakė atnaujinti terminą skolininko prieštaravimams pateikti ir remdamasis tuo prieštaravimus atsisakė priimti – tai yra teismas nenagrinėjo skolininko prašymo iš esmės, todėl neturėjo pareigos pasisakyti dėl visų skolininko prašyme išdėstytų aplinkybių. Tik tuo atveju, jei teismas būtų priėmęs skolininko prieštaravimus jam kiltų pareiga pasisakyti dėl visų juose iškeltų reikalavimų. Taigi absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Civilinės bylos, iškeltos pagal atskirąjį skundą objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus atsisakė priimti. CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms.

12. CPK 123 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Ši teisės norma reiškia, kad kai juridinio asmens buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu pirmą kartą siųsti procesiniai dokumentai yra grąžinami teismui jų neįteikus, tai procesiniai dokumentai turi būti siunčiami antrą kartą juridinio asmens buveinės adresu ar kitu jo nurodytu adresu ir laikomi įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo.

13. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog teismas prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y. nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019). Šiuo atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog pirmosios instancijos teismas priėmęs teismo įsakymą jį 2019 m. balandžio 12 d. išsiuntė skolininko buveinės adresu. 2019 m. balandžio 29 d. procesiniai dokumentai išsiųsti įmonės vadovo adresu. 2019 m. gegužės 16 d. dokumentai antrą kartą išsiųsti įmonės buveinės adresu ir laikyti įteiktais praėjus 10 dienų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų kitų procesinių dokumentų įteikimo galimybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog juridinis asmuo turi pareigą Juridinių asmenų registre nurodyti realią įmonės buveinę. Tokia įmonės pareiga įtvirtinta CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę nustatyti kitą skolininko adresą ar įteikti jam procesinius dokumentus kitu įstatymuose įtvirtintu būdu. Aplinkybė, jog įmonės verslo vykdymo vieta yra adresu Dembavos g. 31, Dembavos k., Panevėžio r. ir Pajuostės pl. 36a, Panevėžyje, yra ne tik matoma iš viešai prieinamų duomenų internete, tačiau taip pat ir iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų – iš tuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-200-877/2019, kurioje buvo nurodytas kitas įmonės adresas. Juridinių asmenų registre yra nurodyti skolininko telefonai, internetinė svetainė, elektroninis paštas.

14. Procesinius dokumentus teismas gali įteikti būdais, kurie išvardinti CPK 117 straipsnyje – t. y. registruota siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus bei kitais kodekse nurodytais būdais. Manytina, jog tikrindamas skolininko buveinės vietą Juridinių asmenų registre, teismas gali naudoti ir kitas tame registre nurodytas komunikacijos galimybes. Skolininkas turi internetinį puslapį, kuriame yra nurodytas veiklos vykdymo adresas. Taip pat teismas turėtų siųsti procesinius dokumentus bylos šaliai siųsti elektroninių ryšių priemonėmis tik įsitikinęs, jog jo paskyra yra aktyvi ir naudojama. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalį, į procesinių dokumentų įteikimą žiūrėjo formaliai ir neišnaudojo visų teismui prieinamų protingų priemonių procesiniams dokumentams įteikti, dėl ko UAB „Safe Reflector“ apskritai prarado galimybę įgyvendinti teisę į teisingą teismą, o ši teisė gali būti įgyvendinta tik atnaujinus terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 konstatavo, kad asmeniui procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 4 dalį), todėl aplinkybė, kad juridinis asmuo faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama, kaip svarbi priežastis ir neturi lemiamos teisinės reikšmėse. Taip pat, kasacinis teismas išaiškino, kad juridinis asmuo, siekiantis atnaujinti terminą, turėtų įrodyti, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis ne dėl savo kaltės neįvykdė įstatymų nustatytos informacijos atskleidimo pareigos ir (arba) nors ir ne dėl savo kaltės neįvykdė tokios įstatymų nustatytos pareigos, tai yra neformalizavo duomenų pasikeitimo (jų neįregistravo), tačiau teisinių santykių dalyviai žinojo apie realią juridinio asmens buveinės vietą ir nepateikdami procesiniuose dokumentuose tinkamų duomenų apie juridinio asmens buveinę, elgėsi nesąžiningai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašomą priteisti žalą kildina iš incidento, įvykusio skolininkui priklausančioje teritorijoje (Dembavos g. 31, Dembavos k. Panevėžio r.), kurio metu galimai buvo sugadinti kreditoriui priklausantys požeminiai elektros tinklai. Šios aplinkybės rodo, jog kreditorius žinojo, jog skolininkas veiklą vykdo kitu adresu nei yra jo buveinė, tačiau šios informacijos teismui neatskleidė.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo įsakymas yra specifinis ginčų sprendimo būdas, kai pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nereikalaujama pateikti jokių su skola susijusių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis), pakanka tik nurodyti tik reiškiamą reikalavimą bei jo faktinį pagrindą, įrodymus reikalaujama tik nurodyti, bet nereikalaujama pridėti (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Išduodamas teismo įsakymą teismas netikrina nei faktinių nei teisinių skolos atsiradimo pagrindų. Teismo įsakymo galią sustiprina ir tai, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis, 587 straipsnio 2 punktas). Asmens informavimas apie teismo įsakymą formaliuoju būdu pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai jam realiai nėra įteikiamas teismo įsakymas, o tik įvykdomos procedūrinės taisyklės, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Skolininko procesinis elgesys rodo, jog jis procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, buvo aktyvus, kreipėsi į teismą vos tik sužinojo apie iškeltą civilinę bylą. Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, jog realiai skolininkas negalėjo pareikšti prieštaravimų ir nieko nežinojo apie vykstantį teisminį procesą iki tol, kol teismo įsakymas nebuvo pradėtas vykdyti. Įvertinęs anksčiau išdėstytus teismo įsakymo priėmimo bei įsiteisėjimo aspektus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nėra teisinga, kai teisė į išieškojimą įgyjama nei teismui patikrinus skolos susidarymo dokumentus, nei skolininkui suteikus realią teisę susipažinti su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skolininko prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti, ir kadangi prieštaravimų priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, UAB „Safe Reflector“ prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Skolininko UAB „Safe Reflector“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą skolininko UAB „Safe Reflector“ prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti ir klausimą dėl prieštaravimų priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.