- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1837-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03932-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Elener“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elener“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Safe Reflector“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Elener“ 3 821,86 Eur nuostoliams (žalai) atlyginti, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. spalio 3 d. UAB „Elener“ darbuotojai (duomenys neskelbtini) vykdydami žemės kasimo darbus be raštiško ieškovės elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo, pažeidė 0,4 kV kabelių linijos L-KS2998 iš TR-225 kabelį TR225-KS2998 ir 10 kV kabelių linijos L-TR225 iš MT-314 kabelį TR225-MT314. Bendrovė atstatydama sugadintą turtą iki įvykio buvusios būklės patyrė 1 151,87 Eur su PVM būtinų 0,4 kV kabelių linijos L-KS2998 iš TR-225 kabelio TR225-KS2998 remonto išlaidų ir 2 669,99 Eur su PVM 10 kV kabelių linijos L-TR225 iš MT-314 kabelio TR225-MT314 būtinų remonto išlaidų, viso 3 821,89 Eur su PVM. Dėl šio įvykio UAB „Safe Reflector“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir 2017 m. lapkričio 30 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje paskirdamas administracinę nuobaudą UAB „Elener“ atsakingam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 327 straipsnį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Elener“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2017 m. liepos 27 d. su užsakovu UAB „Safe Reflector“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo užsakovo sužymėtose vietose ir pagal suderintą su atsakove planą atlikti tvoros montavimo paslaugą (duomenys neskelbtini). Užsakovas sutartyje įsipareigojo darbų vykdymo objekte (žemės sklype) sužymėti visas požemines komunikacijas – dujotiekį, elektros įvadą, kanalizaciją, vandentiekį, telefono ir interneto įvadus, siekiant išvengti jų pažeidimo atsakovei vykdant darbus; savo sąskaita parengti reikalingus dokumentus ir įteisinti tvoros statybą (t. y. gauti visus reikalingus leidimus, sutikimus, parengti statinio projektą, atlikti kadastrinius matavimus, užregistruoti statinį ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su tvoros įteisinimu, kaip numatyta įstatymuose). Atsakovė 2017 m. spalio 3 d. paslaugų sutarties pagrindu vykdė polių kalimo į žemę darbus paslaugų sutartyje nurodytame žemės sklype užsakovo nurodytose vietose, tačiau atsakovė neturėjo ir dabar neturi jokių duomenų apie tai, kad minėtose polių kalimo vietose po žeme buvo nukloti elektros kabeliai. Pagal ieškovės į bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovė žalos dydžiui pagrįsti nepateikė PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų, nepagrįstai reikalauja 663,30 Eur PVM sumos, nes būdama PVM mokėtoja galimai pasinaudojo teise į PVM atskaitą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir į šią civilinę bylą pateikti dviejų elektros kabelių nutraukimo aplinkybes pagrindžiantys dokumentai įrodomosios reikšmės šioje civilinėje byloje neturi, nes neįrodo fakto, jog minėti kabeliai buvo pažeisti būtent dėl atsakovės veiksmų, kaip ir neįrodo fakto, jog buvo pažeisti du, būtent tokie, kurie nurodyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu įvardyti elektros kabeliai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tariamai pažeistų elektros kabelių taisymo darbus atlikusi įmonė turėjo tokiems darbams atlikti tinkamą kvalifikaciją ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtų išlaidų kainos pagrįstumą (ieškovė apie galimai atsakovės pažeistus elektros kabelius atsakovės neinformavo ir jokių galimų kabeliams padarytos žalos atitaisymo išlaidų nederino).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovei UAB „Elener“ 2 051,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 16,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Elener“ su užsakovu UAB „Safe Reflector“ 2017 m. liepos 27 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo trečiojo asmens sužymėtose vietose ir pagal suderintą su atsakove planą atlikti tvoros montavimo paslaugą (duomenys neskelbtini). Pagal paslaugų sutarties 3.2.12. p. užsakovas įsipareigojo darbų vykdymo objekte (žemės sklype) sužymėti visas požemines komunikacijas: dujotiekį, elektros įvadą, kanalizaciją, vandentiekį, telefono ir interneto įvadus siekiant išvengti jų pažeidimo atsakovui vykdant darbus. Paslaugų sutarties 3.2.10 p. atsakovė su užsakovu susitarė, kad užsakovas taip pat įsipareigojo savo sąskaita parengti reikalingus dokumentus ir įteisinti tvoros statybą (t. y. gauti visus reikalingus leidimus, sutikimus, parengti statinio projektą, atlikti kadastrinius matavimus, užregistruoti statinį ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su tvoros įteisinimu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose). Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. spalio 3 d. atsakovės darbuotojai įrenginėjo tvorą (duomenys neskelbtini), t. y. 2017 m. liepos 27 d. sutarties pagrindu tvorą įrenginėjo būtent šiuo adresu.
5. Teismas taip pat nustatė, kad statybos (žemės) darbai buvo atlikti, nesuderinus jų su elektros tinklų savininke (ieškove), t. y. nesilaikant galiojančio teisinio reglamentavimo. Iš Regia esančių duomenų ir kitų į bylą pateiktų įrodymų tiksliai neįmanoma nustatyti, kur yra elektros linijos apsaugos zonos ribos ir ar žemės kasimo darbai patenka į tas ribas, dėl ko tinklų savininkų leidimą darbams privaloma gauti, kas šioje byloje sudaro pagrindą kelti byloje klausimą, ar ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad tvora buvo įrengta 0,0686 ha ploto elektros linijų apsaugos zonoje, t. y. kurioje trečiojo asmens naudojamo žemės sklypo vietoje tiksliai yra nutiesti požeminiai elektros tinklai. Teismas sutiko su atsakove, kad šios aplinkybės ieškovė neįrodė – be specialistų individualiai šiam sklypui parengto plano, kuriame būtų atvaizduoti ieškovės požeminiai tinklai, jų apsaugos zona ir įrengtos tvoros vieta, nėra galimybės nustatyti, ar tvora patenka į elektros linijų apsaugos zoną. Taigi byloje neįrodyta, kad trečiojo asmens užsakymu atsakovė tvorą įrengė elektros linijų apsaugos zonoje.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo UAB „Safe Reflector“ 2016 m. parengė projektą „Komercinių patalpų prijungimas prie elektros tinklų (duomenys neskelbtini)“, projekto sudėtine dalimi buvo ir topografinis brėžinys su sužymėtomis komunikacijomis, taigi trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad žemės sklype yra požeminiai elektros tinklai. Parengtame projekte netgi buvo nustatytos kai kurių kabelių buvimo vietos tikslios koordinatės, o tai leido trečiajam asmeniui ir be duomenų iš Regia žemėlapio tiksliai savo sklype nustatyti vietą kabelio, prie kurio buvo prijungtas jo objektas. Dėl kitų elektros linijų apsaugos zonų pagal STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 41 punktą, kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta. Tai leidžia konstatuoti, kad būdamas atidus ir rūpestingas trečiasis asmuo turėjo įvertini ir savo jau turimus duomenis, o prieš vykdydamas žemės darbus, iš savo turimo projekto matydamas, kad yra ir daugiau požeminių komunikacijų, tikslią kitų vietą turėjo išsiaiškinti su ieškove prieš įrengdamas tvorą.
7. Teismas pažymėjo, kad tvoros įrengimo darbams atlikti sudaręs sutartį su rangovu – atsakove, šios sutarties 3.2.12. punktu trečiasis asmuo įsipareigojo darbų vykdymo objekte (žemės sklype) sužymėti visas požemines komunikacijas: dujotiekį, elektros įvadą, kanalizaciją, vandentiekį, telefono ir interneto įvadus siekiant išvengti jų pažeidimo atsakovui vykdant darbus. Šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad trečiojo asmens atstovas tvoros įrengimo vietą pažymėjo kuoliukais, t. y. jis tiksliai nurodė atsakovei, kurioje žemės sklypo vietoje įrengti tvorą ir tuo prisiėmė sutartinę atsakomybę prieš atsakovę, kad toje vietoje jokių požeminių komunikacijų nėra.
8. Teismas vertino, kad byloje ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami pagrįsti jos patirtos žalos dydį, žala atsirado šalinant elektros kabelių pažeidimo pasekmes dėl atsakovės atliktų tvoros įrengimo (polių įkalimo) darbų, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškinį CK 6.253 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuris numato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, kuomet nustatoma trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad 2017 m. spalio 3 d. atsakovės darbuotojai įrenginėjo tvorą (duomenys neskelbtini), ir vykdydami tvoros statybos darbus UAB „Safe Reflector“ užsakymu pažeidė 10 kV KLTR225-MT314 ir 0,4 kV KL TR225-KS-2998 kabelius, atsakovė nesilaikė teisinio reglamentavimo ir statybos (žemės) darbai buvo atlikti nesuderinus jų su elektros įrenginių savininku.
1.2. Teismas netinkamai vertino VEI nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Atsakovės UAB „Elener“ atsakingam asmeniui pagal ANK 327 straipsnį už energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimą 2017 m. lapkričio 30 d. VEI priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje paskirdamas administracinę nuobaudą. Atsakovė minėto nutarimo neginčijo ir baudą sumokėjo tą pačią dieną.
1.3. Teismo posėdžio metu atsakovės liudytojas R. M. paliudijo, kad tvoros statybos darbai yra atsakovės įmonės įprastinė veikla. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jam yra žinoma ir suprantama, jog norint atlikti žemės kasimo darbus reikia gauti tinklų savininkų leidimą darbams, leidimus kasinėjimo darbams gauna jie patys arba užsakovai, tačiau po šio įvykio jie tikrina, ar užsakovas tikrai turi leidimą žemės kasimo darbams. Šie liudytojo parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju veikė nepakankamai rūpestingai, neįvertino galimų rizikos veiksnių ir pati tą pripažįsta.
1.4. Atsakovės įmonė yra pelno siekiantis asmuo (verslininkas), savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės.
1.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei nereikėjo leidimo atlikti žemės kasimo darbus, o trečiasis asmuo turi atsakyti už elektros įrenginių pažeidimą.
1.6. Teismas atsakovės UAB „Elener“ ir trečiojo asmens UAB „Safe Reflector“ 2017 m. liepos 27 d. sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje trečiojo asmens įsipareigojimą darbų vykdymo objekte (žemės sklype) sužymėti visas požemines komunikacijas vertino kaip savarankišką elektros įrenginių savininko teisę reikalauti žalos atlyginimo išimtinai iš trečiojo asmens atsiradimo teisinį pagrindą, dėl to atsakovei pareikštą reikalavimą dėl žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau paslaugų teikimo sutartis yra skirta sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti, t. y. UAB „Elener“ ir UAB „Safe Reflector“, ir nėra skirta tretiesiems asmenims (AB „ESO“). Minėtas trečiojo asmens įsipareigojimas ieškovei nesukuria reikalavimo teisės.
1.7. Nors tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei taikomame CK 6.253 straipsnyje tai nėra akcentuojama, tačiau lyginamojoje deliktų teisėje pripažįstama, kad atleidimas nuo deliktinės atsakomybės ar žalos sumažinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų galimas tik griežtosios atsakomybės atveju. Be kita ko, šioje taisyklėje įtvirtinta, kad atleidimas ar žalos sumažinimas dėl trečiojo asmens veiksmų galimas tik tuo atveju, kai žala buvo: 1) nenumatoma; 2) neišvengiama. Todėl galimybė gintis trečiojo asmens veiksmais galima tik griežtosios atsakomybės atveju, kai žalos atsiradimas siejamas su ypač rizikinga veikla. Tokiu atveju skolininko padaryta žala gali būti pateisinama tuo, kad trečiojo asmens veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala, o pats skolininkas tokioje situacijoje negalėjo numatyti, jog tokio pobūdžio žala kils, todėl taip pat negalės jos išvengti.
Žemesnės instancijos teismas
1.8. Teismas vertino, kad civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė yra trečiojo asmens – UAB „Safe Reflector“ – veikimas (nužymėjimas visų požeminių komunikacijų: dujotiekio, elektros įvado, kanalizacijos, vandentiekio, telefono ir interneto). Visgi neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą – žemės kasimo darbus, neturint leidimo, atliko pati atsakovė, kuri būdama atidi ir rūpestinga verslo santykių dalyvė, privalėjo tikrinti trečiojo asmens UAB „Safe Reflector“ jai teikiamą informaciją. Priimdama valinį sprendimą atlikti žemės kasimo darbus, atsakovė privalėjo įvertinti reikšmingas aplinkybes ir riziką dėl tokio sprendimo padarinių.
1.9. Trečiojo asmens atlikti veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip įvykę esant ypač rizikingai situacijai (veiklai), lėmusiai žalą, kurios atsiradimo atsakovė negalėjo numatyti ir išvengti. Todėl nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Elener“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės skunde cituojamas teisinis reguliavimas (tiek Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tiek Statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“) pareigą gauti elektros tinklų savininko ar valdytojo sutikimą žemės darbams atlikti numato tik elektros linijų apsaugos zonoje, o ieškovė neįrodė, kad tvora patenka į elektros linijų apsaugos zoną, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, atlikdama žemės kasimo darbus, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
2.2. 2017 m. lapkričio 30 d. VEI nutarimas surašytas remiantis vienašališku ieškovės atstovo pranešimu, kurio surašymo metu nedalyvavo nei atsakovė, nei jokie kiti tretieji asmenys. VEI jokių papildomų įrodymų administracinio nusižengimo byloje nerinko ir netyrė. Tai, kad atsakovė neginčijo 2017 m. lapkričio 30 d. VEI nutarimo, o jį įvykdė, jokiu būdu nereiškia, jog atsakovė jį pripažino. Todėl ieškovės motyvai dėl 2017 m. lapkričio 30 d. VEI nutarimo laikytini nepagrįstais.
2.3. Trečiojo asmens šioje civilinėje byloje (t. y. tvoros užsakovo) veikimas ar netinkamas veikimas į priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsiradusios žalos ieškovei grandinę įsiterpė taip, kad užsakovo tinkamo veikimo atveju žalos nebūtų apskritai atsiradę. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai atsakovę atleido nuo civilinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje nustatyta, kad 0,5419 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos 0,0686 ha ploto elektros linijų apsaugos zonos ( e. b. t. 2, b. l. 32-33). Jame yra trečiajam asmeniui UAB „Safe Reflector“ nuosavybės teise priklausantys statiniai (e. b. t. 2, b. l. 70). Atsakovė UAB „Elener“ su trečiuoju asmeniu užsakove UAB „Safe Reflector“ 2017 m. liepos 27 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 170727, pagal kurią atsakovė įsipareigojo trečiojo asmens sužymėtose vietose ir pagal suderintą su atsakove planą atlikti tvoros montavimo paslaugą adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 56-62). Tarp šalių nėra ginčo, kad pagal šią sutartį darbai buvo atlikti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikimo sutarties 3.2.11 punktu užsakovė (UAB „Safe Reflector“) įsipareigojo darbų vykdymo objekte (žemės sklype) sužymėti visas požemines komunikacijas: dujotiekį, elektros įvadą, kanalizaciją, vandentiekį, telefono ir interneto įvadus ir kitas požemines komunikacijas, siekiant išvengti jų pažeidimo atsakovei vykdant darbus. Paslaugų sutarties 3.2.10 punktu užsakovė taip pat įsipareigojo savo sąskaita parengti reikalingus dokumentus ir įteisinti tvoros statybą (t. y. gauti visus reikalingus leidimus, sutikimus, parengti statinio projektą, atlikti kadastrinius matavimus, užregistruoti statinį ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su tvoros įteisinimu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose). Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) 2017 m. spalio 12 d. surašė pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą (e. b. t. 1, b. l. 14-19), kuriame nurodė, kad UAB „Elener“ 2017 m. spalio 3 d., vykdydama tvoros statybos darbus (duomenys neskelbtini). UAB „Safe Reflector“ užsakymu, pažeidė 10 KL TR225-MT314 ir 0,4 KV KL TR 225-KS2998 kabelius. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) Panevėžio teritorinio skyriaus 2018-01-04 raštas Nr. 2R-71 „Dėl administracinių nusižengimo bylų ne teisme nagrinėjimo“ (e. b. t. 1, b. l. 6 – 9, t. 2, b. l. 101-109) patvirtina, kad dėl šio įvykio buvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir 2017 m. lapkričio 30 d. priimtas nutarimas paskirti UAB „Elener“ atsakingam asmeniui A. J. administracinę nuobaudą pagal ANK 327 straipsnį už energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimą, kuri sumokėta (e. b. t. 2, b. l. 110). Rangovo UAB „Tetas“ ir ieškovės (užsakovo) 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. spalio 20 d. atliktų darbų aktai patvirtina, kad buvo atlikti kabelio sužalojimo vietos nustatymo ir kabelių paklojimo ir montavimo darbai, kurių vertė 2 669,99 Eur (įskaitant 21 proc. PVM) ir 1 151,87 Eur (įskaitant 21 proc. PVM )(e. b. t. 1, b. l. 28-29) ir atsakovei pateiktos sąskaitos faktūros (e. b. t. 1, b. l. 26-27) šių sumų apmokėjimui, kurias atsakovė atsisakė apmokėti, remdamasi su užsakove sudaryta paslaugų teikimo sutartimi (e. b. t. 1, b. l. 31-32, 64).
13. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Elener“ 3 821,86 Eur nuostoliams (žalai) atlyginti, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovei bei valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad statybos (žemės) darbai buvo atlikti, nesuderinus su elektros tinkų savininke, tačiau sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad tvora buvo įrengta elektros linijų apsaugos zonoje. Be to, teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui UAB „Safe Reflector“ buvo žinoma, jog sklype yra požeminiai elektros tinklai, todėl vykdydamas paslaugų teikimo sutarties įsipareigojimus ir tvoros įrengimo vietą pažymėjęs kuoliukais, prisiėmė sutartinę atsakomybę prieš atsakovę, kad toje vietoje požeminių komunikacijų nėra. Todėl teismas atsakovei netaikė civilinės atsakomybės, remdamasis CK 6.253 straipsnio 4 dalimi, dėl trečiojo asmens veiklos, t. y. asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmų (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.
15. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog leidimo atlikti žemės kasimo darbus atsakovei nereikėjo, o už elektros įrenginių pažeidimą yra atsakingas trečiasis asmuo. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje numatytais trečiojo asmens įsipareigojimais, kadangi ši sutartis nustato šalių tarpusavio įsipareigojimus, tačiau nėra skirta kitiems pašaliniams asmenims ir negali pagrįsti ieškovo reikalavimo teisės trečiojo asmens atžvilgiu. Taip pat mano, kad nebuvo pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti atleidimą nuo atsakomybės CK 6.253 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Dėl žemės kasimo darbus atliekančio asmens atsakomybės už požeminių komunikacijų pažeidimą
16. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Elener“, vykdydama paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su užsakove trečiuoju asmeniu UAB „Safe Reflector“, prisiimtus įsipareigojimus dėl tvoros pastatymo, atliko žemės kasimo darbus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad statybos (žemės) darbai buvo atlikti, nesuderinus jų su tame sklype esančių elektros tinklų savininke, t. y. nesilaikant galiojančio teisinio reglamentavimo, kas iš esmės patvirtina atliktų veiksmų neteisėtumą. Tačiau teismas kartu padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė tvorą įrengė elektros linijų apsaugos zonoje, kadangi iš byloje pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti, kur yra elektros linijų apsaugos zonos ribos, ir ar atlikti žemės kasimo darbai patenka į tas ribas.
18. Byloje yra neginčijama įrodymais patvirtinta aplinkybė, kad ginčo sklype yra įregistruotos elektros linijų apsaugos zonos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų nurodytu Vyriausybės nutarimu, 20 punkte nustatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus; vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus. Vykdant bet kokią kitą ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 22 punktas).
19. STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ V skyriuje „Žemės darbai“ 40.1 punkte įtvirtinta, kad, kai statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio statybos vadovas privalo pradėti vykdyti žemės darbus tik po to, kai yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, statinio projektas arba su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintas žemės darbų vykdymo aprašas <….> ir schema (kai nereikalingas statinio projektas) <….> ir statinio nužymėjimo vietoje aktas su statinių nužymėjimo nuotraukomis (schemomis, planais). 40.2 punkte nustatyta, kad statybos darbų vadovas privalo iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios pranešdamas jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą; žemės darbų vykdymo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių vietas (40.3 punktas) ir pan. Kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta (41 punktas).
20. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad paminėtos pareigos, prieš pradedant žemės kasimo darbus yra nustatytos tam asmeniui, kuris atlieka statybos darbus, susijusius su žemės, kurioje yra požeminės komunikacijos, kasimo darbais. Byloje nėra ginčo, kad tvoros statybos montavimo darbus atliko būtent atsakovė, todėl būtent jai tenka nurodytos pareigos, kurių esmę sudaro reikalavimai nepradėti žemės kasimo darbų, kol nebus nustatytos požeminių inžinerinių statinių vietos, nagrinėjamu atveju elektros tinklų buvimo vieta ir nebus gautas elektros tinklų įmonės raštiškas leidimas. Kadangi nagrinėjamo ginčo atveju būtent atsakovė vykdė žemės kasimo darbus, todėl ji, neatlikusi nutarties 19 punkte nurodytų pareigų, pažeidė įstatymo reikalavimus, dėl ko elektros linijoms buvo padaryta žala.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nors atsakovė UAB „Elener“ su trečiuoju asmeniu UAB „Safe Reflector“ sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje susitarė, kad atsakovė tvorą statys užsakovės sužymėtose vietose, užsakovė įsipareigojo sužymėti visas požemines komunikacijas, gauti visus reikalingus leidimus, sutikimus, parengti statinio projektą, tačiau tai nepaneigia atsakovės pareigos atlyginti padarytą žalą, nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Taigi, atsakovė, kaip verslininkė, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai ir neįsitikinusi, kad yra gautas raštiškas elektros tinklų įmonės leidimas atlikti kasimo darbus trečiojo asmens pažymėtose vietose, tokių darbų nepradėti.
22. Pažymėtina, kad atsakovės kviestas liudytojas R. M., dalyvavęs atliekant tvoros statybos montavimo darbus, patvirtino, kad tvoros statybos darbai yra įprastinė atsakovės veikla ir atsakovei yra žinoma, jog norint atlikti žemės kasimo darbus reikia gauti tinklų savininko leidimą tokiems darbams, o tokius leidimus gauna arba jie patys, arba užsakovai, tačiau po šio įvykio jau yra tikrinama, ar užsakovas turi tokį leidimą. Liudytojas parodė, kad pagal sutartį leidimus turėjo gauti užsakovas, tačiau jis patvirtino, kad galima dirbti, nes požeminių komunikacijų nėra. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, atlikdama tvoros montavimo darbus, nebuvo pakankamai apdairi ir atsakinga.
23. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnis). Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta dvišalė paslaugų teikimo sutartis ir jos šalys – atsakovė (vykdytoja) ir trečiasis asmuo (užsakovė) – prisiėmė tarpusavio įsipareigojimus, t. y. nustatė tarpusavio teises ir pareigas, kurios negali daryti įtakos trečiojo asmens (ieškovės), nesančio šio sutartinio teisinio santykio dalyviu, teisėms ir pareigoms (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.190 straipsnis). Todėl vykdant sutartį trečiajam asmeniui padaryta žala yra ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės pasekmė.
24. Kaip nustatyta, būtent atsakovė statybos darbus atlikinėjo be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo, tuo pažeisdama teisės aktuose nustatytas pareigas, o jos ir trečiojo asmens tarpusavio įsipareigojimai dėl šios pareigos perkėlimo trečiajam asmeniui gali būti pagrindu reikšti regresinį reikalavimą trečiajam asmeniui, šiam neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų (CK 6.280 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovė, nebūdama paslaugų teikimo sutarties šalimi, neturi nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui, nes statybos (žemės kasimo) darbus atkliko ne ji, todėl negalėjo padaryti žalos ieškovei, o sutarties sąlygos privalomos tik sutarties šalims.
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos
25. Kaip nurodyta nutarties 17 punkte, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad statybos (žemės) darbai buvo atlikti, nesuderinus jų su tame sklype esančių elektros tinklų savininke, t. y. nesilaikant galiojančio teisinio reglamentavimo, kas iš esmės patvirtina atliktų veiksmų neteisėtumą. Tačiau, nepaisant to, teismas kartu padarė ir kitą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė tvorą įrengė elektros linijų apsaugos zonoje. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad iš byloje pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti, kur yra elektros linijų apsaugos zonos ribos, ir ar atlikti žemės kasimo darbai patenka į tas ribas. Tokiu būdu teismas iš esmės paneigė anksčiau padarytą išvadą, kad statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės normų reikalavimus.
26. Nors atsakovė neigia, kad statybos darbus atliko elektros tinklų apsaugos zonoje, tačiau byloje nėra ginčo, kad žemės sklype, kuriame buvo atliekami tvoros montavimo darbai, yra įregistruota elektros tinklų apsaugos zona. Pagal STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ V skyriaus „Žemės darbai“ 41 punktą, kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta. Taigi, atsakovė, prieš pradėdama vykdyti statybos darbus, turėjo suderinti su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais, valdytojais) žemės darbų vykdymo aprašą, žemės darbų vykdymo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių vietas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji elgėsi taip, kaip numatyta STR 1.06.01:2016, t. y. neteisėtus veiksmus atliko neveikimu.
27. Elektros tinklų apsaugos zonos pažeidimą patvirtina administracinio nusižengimo medžiaga (e. b. t. 2, b. l. 102-110). 2017 m. spalio 12 d. pranešime apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą užfiksuota, kad atsakovė (UAB „Elener“), vykdydama statybos darbus (duomenys neskelbtini), pažeidė kabelius (e. b. t. 2, b. l. 102-107). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas (e. b. t. 2, b. l. 108-109) patvirtina, jog UAB „Elener“, atlikdama tvoros statybos darbus UAB „Safe Reflector“ užsakymu, pažeidė kabelinę liniją ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 327 straipsnio 1 dalyje (Energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimas), dėl ko buvo paskirta bauda. Šiuo atveju energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimas, kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokole, pasireiškė būtent kabelių linijos pažeidimu. Atsakovė šio nutarimo neskundė ir bauda buvo sumokėta.
28. Pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylos medžiagos, kaip rašytinio įrodymo, patvirtinančio atsakovės neteisėtus veiksmus, nevertino, tačiau atsakovės atžvilgiu sprendusi, jog ieškovė neįrodė, kad kasimo darbai pateko į elektros linijų apsaugos zonos ribas, trečiojo asmens UAB „Safe Reflector“ atžvilgiu darė išvadą, jog būtent jam turėjo būti žinoma, kad statybos vietoje yra požeminiai elektros tinklai, ir būtent jis turėjo išsiaiškinti jų tikslią vietą, t. y. trečiojo asmens atžvilgiu pripažino veiksmų neteisėtumą, nepaisant to, ar statybos darbai patenka į elektros linijų apsaugos zonos ribas. Toks pirmosios instancijos teismo nenuoseklumas vertinant įrodymus ir sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų buvimo lėmė neteisingą išvadą dėl atsakovės deliktinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų nebuvimo.
29. Nors atsakovė neigia, kad darbus atliko elektros linijų apsaugos zonoje, tačiau kabelių pažeidimas nustatytas, taip pat nustatyta, jog buvo atlikti jų remonto darbai, o duomenų ir įrodymų, kad nurodytame žemės sklype būtų buvę atlikti kiti statybos ir žemės kasimo darbai, nėra pateikta. Todėl iš įrodymų visumos, darytina išvada, kad kabelių pažeidimas yra būtent atsakovės darbų pasekmė.
30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia žalos, atsiradusios šalinant kabelių pažeidimo pasekmes dėl atsakovės atliktų tvoros įrengimo (polių įkalimo) darbų, dydį. Šioje dalyje teismo sprendimas nėra ginčijamas. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį ieškinį ir ginčija žalos atsiradimą ir jos dydį, tačiau apeliacinio skundo dėl tam tikrų pirmosios instancijos teismo išvadų nepateikė, todėl tai išeina už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnis). Be to, byloje pateikti įrodymai – atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros išrašytos rangos darbus atlikusiam UAB „Tetas“, jų apmokėjimą rangovui patvirtinantys dokumentai (e. b. t. 1, b. l. 26-29, 125-131) patvirtina žalos dydį.
31. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad byloje yra įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala bei jos dydis ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteistų veiksmų ir žalos, nes jei atsakovė, vykdydama statybos darbus ir atlikdama žemės kasimo darbus, būtų paisiusi įstatymų reikalavimų ir prieš atlikdama šiuos darbus būtų išsiaiškinusi požeminių elektros linijų buvimo vietą, žala ieškovei nebūtų padaryta.
Dėl CK 6.253 straipsnio 4 dalies taikymo
32. Teismas ieškinį atsakovės atžvilgiu atmetė, remdamasis CK 6.253 straipsnio 4 dalimi. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal CK 6.253 straipsnio 4 dalį trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. Taigi pagal šių normų reikalavimus yra nurodyti atvejai, kai žalos padaro ne atsakovas, o trečiasis asmuo, tokiu atveju nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, t. y nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovei netaikė civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens UAB „Safe Reflector“ veiksmų, kurių jis neatliko pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Tačiau, kaip jau nustatyta, yra konstatuotos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens veiksmai buvo skolininkės (atsakovės) ir trečiojo asmens susitarimo dalykas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad skolininkė (atsakovė) tokio susitarimo, kuriame žalą patyręs asmuo nedalyvavo, pagrindu tampa neatsakinga už tai, kad savo valia sutiko, jog dalį jai įstatyme nustatytų pareigų atliks trečiasis asmuo, o šis jų neatliko. Pretenzijas trečiajam asmeniui dėl neatliktų įsipareigojimų susitarimo pagrindu gali pareikšti tik pati atsakovė, bet ne ieškovė.
34. Taigi pirmosios instancijos be pagrindo taikė CK 6.253 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes atsakovė, būdama tiesiogiai atsakinga už statybos darbų vykdymą įstatymų nustatyta tvarka, susitarusi su trečiuoju asmeniu, kad būtent jis vykdys jam priklausančias pareigas, negali teigti, jog už trečiojo asmens veiksmus nėra atsakinga. Atsakovė privalėjo pareikalauti, kad trečiasis asmuo vykdytų jų susitarime dėl darbų atlikimo numatytas sąlygas, todėl yra atsakinga už jo veiksmus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo ir iš esmės netinkamai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas – 86 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos jai priteistinos iš atsakovės UAB „Elener“. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ taip pat sumokėjo 86 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 86 Eur išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.
38. Apeliacinį skundą ir ieškinį tenkinus, atsakovės UAB „Elener“ turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatlyginamos.
39. Pirmosios instancijos teismas turėjo 16,82 Eur, o apeliacinės instancijos teismas 6,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį ir apeliacinį skundą tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės UAB „Elener“.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elener“ (juridinio asmens kodas 302934733) ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 3 821,86 Eur žalos atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 86 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elener“ (juridinio asmens kodas 302934733) ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas 304151376) 86 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elener“ (juridinio asmens kodas 302934733) 23,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.