Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. B. nesunkiai sužalojo žmogų: jis 2021 m. gegužės 17 d., apie 16.30 val., Malūno parke, esančiame Tilžės g. 56, Klaipėdos m., tyčia ne mažiau kaip 6 kartus iššovė iš pneumatinio pistoleto M. B. į veidą, krūtinę, kojas, padarydamas jam šautines žaizdeles veide, viršutinio žandikaulio sienelės vientisumo pažeidimą su svetimkūniu sinuso ertmėje bei kairio skruosto minkštuosiuose audiniuose, daugybinius odos nubrozdinimus krūtinėje, kairėje rankoje, abiejose kojose, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, parodė, kad jis neginčija to, kad sužalojo nukentėjusįjį, tačiau taip pasielgė jo išprovokuotas, gindamasis. Nukentėjusįjį M. B. jis pažinojo, jis buvo jo draugo draugas. Jis (L. B.) ketino išvykti į užsienį, todėl nukentėjusiajam pasiūlė savo darbo vietą prie automobilių cheminio valymo. Nukentėjusysis daug svarstė ir sutiko. Jis susitarė su savo darbdaviu, kad M. B. priimtų į darbą, tačiau praėjus savaitei laiko, M. B. pasakė, kad jis tokio darbo nedirbs. Jie susipyko. Jam buvo pikta, nes jis jautėsi pavedęs darbdavį, todėl pavadino nukentėjusįjį „boba“. Tada M. B. jam per „Messenger“ parašė žinutę, kad atvažiuos ir sudaužys jam galvą už tokius žodžius. Jis iš to tik pasijuokė, o kai nukentėjusysis norėjo pas jį atvažiuoti, jis jam pasakė, kad nevažiuotų, nenorėjo su juo konfliktuoti. Paskui jis su draugu E. K. sugalvojo nueiti į Malūno parkelį pašaudyti iš pneumatinio pistoleto į taikinius ir tuo pačiu pasiūlė M. atvykti ir pasišnekėti. Galvojo, kad M., pamatęs šautuvą, apsiramins ir išeis namo. M. atėjo į parkelį su savo draugu. Tik atėjęs M. nusimetė kupinę, striukę ir pradėjo pulti jį, šaukdamas, kad papjaus. Tuo metu nukentėjusysis nuo jo buvo apie 50 m atstumu. Tada jis nukentėjusįjį įspėjo ir iššovė į orą apie 5 kartus. Tačiau M. nesustojo ir toliau bėgo link jo, todėl jis šovė į nukentėjusįjį, kaip vėliau suprato, taip porą kartų pataikydamas nukentėjusiajam į koją. M. B. neaprimus, jis vėl iššovė ir pataikė nukentėjusiajam į pilvą. Tai nukentėjusiojo vis tiek neapramino. Nukentėjusysis pribėgo prie jo ir bandė suduoti smūgį jam į veido sritį, todėl jis gindamasis dar kartą iššovė ir pataikė nukentėjusiajam į veidą, pradėjo bėgti kraujas. Iš viso šovė į nukentėjusįjį apie 5 kartus. Viso šio įvykio metu tiek E. K., tiek ir M. draugas nieko nedarė, stovėjo nuošalyje. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, yra sudaręs sutartį su Klaipėdos teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, yra sumokėjęs dvi įmokas, liko nesumokėta apie 200 Eur. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, mano, kad jis nepagrįstas.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta, yra tekę kelis kartus bendrauti bendroje draugų kompanijoje. Vieną dieną jam L. B. pasiūlė darbą, darbo pobūdis – automobilių valymo paslaugos. Jis kaip ir sutiko, tačiau vėliau sužinojęs, kad reikės dirbti ir naktinėse pamainose, atsisakė tokio darbo pasiūlymo. Tada tarp jų kilo ginčas, L. B., rašydamas žinutes per „Messenger“, jį pradėjo įžeidinėti, kad neva jis „laužosi kaip boba“, kad jo tokio niekas į darbą nepriims. Tada jis parašė L., kad jei kyla klausimų, galima susitikti akis į akį ir pasikalbėti. Pripažįsta, kad susitikimą inicijavo jis. Jis buvo piktas ir įsižeidęs dėl kaltinamojo elgesio, nes šis iš pradžių jam pasiūlė gerą darbą, o vėliau jis sužinojo, kad siūlomas darbas visai kitoks, o jam nebesutikus dirbti, pradėjo jį įžeidinėti. Tvirtina, kad susirašinėjant su L. per „Messenger“ programėlę, jis L. niekaip negrasino ir nerašė tokių žinučių, kad reikėtų griebtis ginklo, jis tik norėjo gražiai, be muštynių išsiaiškinti, kodėl L. taip elgiasi. Tada jie susitarė susitikti prie Malūno tvenkinio. L. jam dar parašė, kad viskas greitai pasibaigs. Iš tokios L. žinutės jis suprato, kad į susitikimą L. atsives draugų. Jo draugas A. pasisiūlė jį nuvežti, todėl į susitikimo vietą vyko kartu. Tuo metu jis buvo apsirengęs marškinėliais ir šortais, jokios kuprinės ar kitų daiktų su savimi neturėjo. Nuvykus prie tvenkinio, ten už maždaug 30 m pamatė L. kartu su draugu, todėl pradėjo eiti link jų. Jis nesitikėjo, kad L. turės ginklą. Eidamas link L. jis buvo ramus, rankomis nemosikavo ir nieko nesakė. L. matė, kad jie atvyko. Likus apie 5 m atstumui, L. stovėjo į jį atsukęs nugarą, jam kilo įtarimas, kad kažkas ne taip. Tuo metu L. jam pasakė, kad įspėja, jog jis pasitrauktų. Jis nesuprato L., todėl jo paklausė, o kas bus. Tada L. atsisuko, užsitaisė šautuvą. Iš pradžių jis išsigando, pamanė, kad L. gali turėti tikrą ginklą ir pasitraukė atgal. Tada L. B. pradėjo šaudyti tiesiai jam į kojas (prieš tai L. į orą nešovė). Jis pajuto, kad jam pataikė į koją, suprato, kad L. ginklas netikras, todėl neišsigando, norėdamas atimti tą ginklą, ėjo link L.. Kaltinamasis nesiliovė, šaudė į jį ir toliau, iš viso jam pataikė 3 kartus į koją, 1 kartą – į krūtinę, jam prisidengus veidą, pataikė į pirštą. Bandant išplėšti ginklą iš L. rankų, šis pasitraukė į šoną, atsirėmė į elektros stulpą ir iššovė 2 kartus jam į veidą. Dėl to jam pradėjo bėgti kraujas, jis pajuto stiprų skausmą veido srityje ir suklupo. Viso šio įvykio metu L. draugas nieko nedarė, stovėjo tolėliau. Tada jo draugas sušuko L., ką jis daro, bet L. pagrasino ir jam. Po šio įvykio kaltinamasis jam per „Messenger“ programėlę parašė žinutę, atsiprašė dėl savo elgesio, tačiau jis nepateisina tokio L. elgesio. Byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo metu mano, kad jo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neadekvatus, todėl jį mažina iki 2 500 Eur. Jis patyrė proceso išlaidų, sumokėdamas 500 Eur advokatui už civilinio ieškinio parengimą. Be to, jis buvo gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, teko iš veido ištraukti dvi kulkas, iš kurių viena buvo nosiaryklėje, o kita po oda. Akis nebuvo pažeista. Jis ligoninėje išbuvo 7 dienas, o paskui 10 dienų gydėsi namuose. Kadangi tuo metu dirbo, turėjo nedarbingumą, nes negalėjo kvėpuoti per nosį. Dėl patirtų sužalojimų jam teko gerti vaistus nuo skausmo. Praėjus tam tikram laikui, jis vyko į ligoninę, kad būtų ištraukti siūlai, likę po operacijos. Daugiau dėl patirtų sužalojimų į medikus nebesikreipė. Dėl šio įvykio patyrė nepatogumus, jam buvo sunku kvėpuoti, negalėjo pūsti nosies 10 dienų, jautė skausmus skruosto srityje. Pasibaigus nedarbingumui, išėjo į darbą, tačiau nesijautė visiškai pasveikęs. Šiuo metu jokių liekamųjų sužalojimo reiškinių nejaučia.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis ir M. anksčiau mokėsi vienoje klasėje, nuo tada yra draugai. Tiek mokydamiesi, tiek ir vėliau jie jokių konfliktų nekeldavo, buvo ramūs mokiniai. Įvykio dieną jie su M. leido laiką kartu, kai M. pasakė, kad nori nuvykti į parkelį su kažkuo pasikalbėti, jis norėjo išspręsti kažkokį kilusį konfliktą. Apie kokį konfliktą M. šnekėjo, jis nežinojo, M. jam nieko nepasakojo. Jis vyko kartu su M., norėdamas jam palaikyti kompaniją, abu važiavo jo automobiliu. Vykdami į susitikimą, jokių puolimo ar apsaugos priemonių su savimi nesiėmė, taip pat neturėjo jokios kuprinės. Nuvykę į parkelį, ten pamatė du vaikinus. Tuo metu vaikinai ėjo link jų, o pamatę juos, sustojo. Vienas iš tų vaikinų sustojo atsukęs į juos nugarą. Tuo metu jie nesuprato, ką nusisukęs vaikinas daro. M. padavė jam telefoną ir ramiai pradėjo eiti link tų vaikinų, o jis pasiliko jam už nugaros ir kartu nėjo. Tuo metu M. buvo ramus, sukelti muštynes tikrai neketino. Vaikinas, kuris buvo atsukęs jiems nugarą, atsisuko į juos, pasakė M., kad jis jį perspėjo, ir, išsitraukęs šautuvą, pradėjo šaudyti į M.. Iš garso suprato, kad kaltinamasis turėjo orinį šautuvą. Tvirtina, kad kaltinamasis jokio įspėjamojo šūvio į viršų nešovė. M. nesitraukė, vis tiek ėjo link vaikino, norėjo atimti iš jo šautuvą. Negali pasakyti, kiek kartų buvo iššauta, bet šūvių buvo daug, apie 5. Žino, kad vaikinas M. pataikė į kojas, krūtinę, pirštą ir į veidą. Matė, kad M. veidas buvo kruvinas. Jis pasakė šaudžiusiam vaikinui apsiraminti, tačiau tas vaikinas atsisuko į jį ir pasakė, kad jei nori, gali ir jį apšaudyti. Jis išsigando, norėjo kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos, buvo pasimetęs, todėl nei policijos, nei medikų į įvykio vietą nekvietė, pats M. nuvežė į ligoninę, kur jis buvo paguldytas. Kaltinamasis su draugu nuėjo į parką.

Liudytojas E. K. parodė, kad įvykio dieną jis su L. leido laiką kartu. L. jam pasakė, kad norėtų dalyvauti Jūros šventėje rengiamose šaudymo varžybose, todėl nusprendė nueiti į parkelį pasitreniruoti. Jiems bebūnant minėtame parkelyje, M. pradėjo rašinėti L. žinutes, kad jis atvažiuos, jį sulaužys ir pan. L. M. atrašė, kad jis gali atvažiuoti. Jis iš L. parodytų žinučių suprato, kad M. atvažiuoja ne pasikalbėti, reikėjo nusiteikti, kad teks gintis. Praėjus 20–30 min., maždaug už 15–20 m pamatė, kaip į parką automobiliu atvyko M. su draugu. M., išlipęs iš automobilio, pradėjo eiti link jų sparčiu žingsniu. Matėsi, kad jis buvo nusiteikęs agresyviai. M. su savimi jokių daiktų neturėjo. Su juo buvo ir jo draugas. L. perspėjo M., kad jis turi ginklą, parodė jį, taip pat pasakė, kad jei jis lįs, bus blogai, tačiau M. tai buvo nesvarbu. M. draugas taip pat atsakė, kad jiems bus blogai, o pats M. šaukė, kad papjaus, ir pradėjo bėgti link L.. Tada L., neturėdamas kito pasirinkimo, pasislėpė už šalia buvusio stulpo ir pradėjo šaudyti į M., iššovė apie 5 šūvius. Tada pamatė, kaip M. pradėjo bėgti kraujas iš antakio ar skruosto. Nors M. buvo sužalotas, tačiau jis ir toliau grasino L. susidorojimu. Nežino, ar L. šovė M. ir į kitas kūno vietas. Šio įvykio metu nei jis, nei M. draugas nesikišo į L. ir M. konfliktą, be to, viskas taip greitai įvyko, kad jie ir neturėjo galimybės į viską sureaguoti ir apraminti savo draugus.

Iš 2021 m. gegužės 19 d. pareiškimo apie darytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. B. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad jis 2021 m. gegužės 17 d. per socialinį tinklą „Facebook“ susirašinėjo su pažįstamu L. B.. Susirašinėjimo metu tarp jo ir minėto asmens kilo konfliktas dėl darbo, kurį L. B. jam buvo žadėjęs. Tada jie sutarė susitikti parke prie Malūno tvenkinio apie 16 val. Sutartu laiku jis atvyko su savo draugu A. pastarojo automobiliu. Parke L. taip pat buvo su draugu. Jis šio L. draugo nepažinojo, matė pirmą kartą. Jam einant pasikalbėti su L., A. ėjo atsilikdamas iš paskos. Priėjus prie L., šis staiga išsitraukė iš už kelnių užkištą pistoletą, pagrasino ir liepė atsitraukti. Jis (nukentėjusysis) paklausė, o kas jam bus, ir toliau ėjo link L.. L., nieko nesakęs, pradėjo šaudyti, iššovė 3 šūvius jam į kojas. Jis iš šūvių garso suprato, kad pistoletas yra pneumatinis, todėl ranka prisidengęs veidą toliau ėjo link L.. Tada L. atsitraukė atgal, atsistojo už stulpo ir dar du kartus šovė jam į veidą bei vieną kartą į krūtinę. Po šūvių į veidą jam pradėjo bėgti kraujas. Po šio konflikto jie su A. grįžo į automobilį, o L. su draugu nuėjo į parko gilumą. Nuvažiavus į A. namus, jis (nukentėjusysis) nusiprausė kruviną veidą, o po to nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kad jam būtų suteikta medicininė pagalba. Jis buvo paguldytas į ligoninę, jam nustatyta diagnozė: šautinės žaizdos veide, plaštakoje, krūtinės ląstoje, kojoje. Dėl šautinių žaizdų jis patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–4).

Iš 2021 m. gegužės 17 d. policijos duomenų bazės išrašo apie gautus pranešimus matyti, kad 2021 m. gegužės 17 d. 19.31 val. sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas policijai pranešė, kad 2021 m. gegužės 17 d., apie 17.22 val. į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko M. B., jis nurodė, kad Liepų g., Klaipėdoje, pažįstamas asmuo jį apšaudė oriniu šautuvu, diagnozė: šautinės žaizdos veide, plaštakoje, krūtinės ląstoje, kojoje. M. B. paguldytas į Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 22–23).

Iš 2021 m. gegužės 19 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje apžiūrėjus nukentėjusįjį M. B., nustatyta, kad jam padaryti sužalojimai: nubrozdinimai kairės kojos blauzdoje, šautinė žaizda kairės kojos šlaunies priekinėje pusėje, dvi šautinės žaizdos kairiame skruoste, viena šautinė žaizda krūtinėje, šautinė žaizda ant kairės rankos piršto (1 t., b. l. 41–46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 650/2021 (03) konstatuota, kad M. B. konstatuotos šautinės žaizdelės veide, daugybiniai odos nubrozdinimai krūtinėje, kairėje rankoje, abiejose kojose, viršutinio žandikaulio sienelės vientisumo pažeidimas su svetimkūniu sinuso ertmėje bei kairiojo skruosto minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti smulkių kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų, pasižyminčių didele kinetine energija, poveikyje, galimai pneumatinio pistoleto kulkų poveikyje. Dėl viršutinio žandikaulio priekinio ančio sienelės vientisumo pažeidimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sužalojimai M. B. veido srityje yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Likusieji išoriniai mechaniniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 51–52).

Iš nukentėjusiojo M. B. pateikto susirašinėjimo su L. B. matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl darbo pasiūlymo, jis vėliau peraugo į vienas kito įžeidinėjimus bei grasinimus. Rašydami žinutes, netiesioginius grasinimus smurtu išsakė tiek nukentėjusysis M. B., tiek kaltinamasis L. B.. Vėliau M. B. pasiūlius susitikti, kaltinamasis sutiko ir nurodė susitikimo vietą (1 t., b. l. 55–83).

Iš 2021 m. birželio 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. B. tyrimui pateikė pneumatinį pistoletą „Colt Defender“ (1 t., b. l. 113–114).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad L. B. pateiktas tirti pistoletas yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas „Colt Defender“ numeris 19D14344, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro šratais. Pateiktas pistoletas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas. Pateiktas pistoletas šaudymui tinkamas (1 t., b. l. 119–122).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis L. B. 2021 m. gegužės 17 d., apie 16.30 val. Malūno parke, esančiame Tilžės g. 56, Klaipėdos m., tyčia ne mažiau kaip 6 kartus iššaudamas iš pneumatinio pistoleto M. B. į veidą, krūtinę, kojas, padarė jam šautines žaizdeles veide, viršutinio žandikaulio sienelės vientisumo pažeidimą su svetimkūniu sinuso ertmėje bei kairio skruosto minkštuosiuose audiniuose, daugybinius odos nubrozdinimus krūtinėje, kairėje rankoje, abiejose kojose, t. y. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis L. B. teigia, kad šovė į nukentėjusįjį tik gindamasis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, tačiau įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju kaltinamojo L. B. neteisėtus veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygoms. Pagal teismų praktiką bylose, kuriose nagrinėjamos būtinosios ginties situacijos, suformuotos nuostatos, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012). Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Taigi būtinosios ginties situacija turi atitikti tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010). Būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-173/2011). Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl darbo pasiūlymo, būtent nukentėjusysis susirašinėjimo per „Messenger“ programėlę metu inicijavo susitikimą ir santykių išsiaiškinimą, kaltinamajam nurodžius susitikimo vietą, nuvyko ten su draugu A. M. pastarojo automobiliu. Tačiau nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis, atvykęs į parką, buvo nusiteikęs agresyviai, nusimetęs kuprinę bei striukę, puolė link jo šaukdamas, kad papjaus, dėl to jis iššovė į orą įspėjamuosius šūvius, o nukentėjusiajam nesustojus, jis iššovė apie 5 kartus į patį nukentėjusįjį, o vėliau šiam pripuolus prie jo ir bandant suduoti jam smūgį, jis iššovė ir pataikė nukentėjusiajam į veidą, šiuos jo teiginius dėl tariamos būtinosios ginties situacijos patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaip liudytojas apklaustas kaltinamojo draugas E. K. taip pat nurodė, kad M. B. į susitikimą atėjo nusiteikęs agresyviai, tačiau, kaip pats patvirtino, tokį įspūdį susidarė iš M. B. žinučių, rašytų L. B.. Jis nurodė, kad M. B. ėjo link L. B. sparčiu žingsniu ir šaukė, kad papjaus, tačiau rankose nieko neturėjo, tuo metu L. B. parodė nukentėjusiajam ginklą, perspėjo jį kelis kartus, o šiam nesustojus, pradėjo šaudyti tiesiai į M. B., prieš tai jokio įspėjamojo šūvio į orą nešovė. Kaip matyti, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad būtent jis inicijavo susitikimą su kaltinamuoju, kad buvo ant kaltinamojo supykęs ir įsižeidęs dėl, jo manymu, netinkamo, nekorektiško kaltinamojo elgesio, tačiau tvirtino, kad atvykęs į susitikimo vietą kaltinamajam negrasino, jokių smūgių nesudavė ir net nebandė suduoti. Jis kaltinamąjį su draugu pamatė už maždaug 30 m ir, nieko nesakęs, pradėjo ramiai link jų eiti. Tuo metu L. buvo atsukęs jam nugarą, todėl nematė, ką jis laiko rankoje. Likus maždaug apie 5 m atstumui, L. B. jį įspėjo trauktis. Jis paklausė, kas bus, ir tada L. B. atsisukęs pradėjo šaudyti jam į kojas (jokių įspėjamųjų šūvių į orą nešovė), tačiau jis nesustojo ir, priėjęs prie L. B., bandė atimti iš jo ginklą. Tuo metu kaltinamasis paėjo į šoną ir, atsirėmęs į stulpą, paleido 2 šūvius jam į veidą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas nukentėjusiojo draugas A. M., nurodydamas, kad nukentėjusysis M. B. link L. B. ir jo draugo ėjo ramiai, jokių grasinimų kaltinamojo atžvilgiu neišsakė, jokių gestų nerodė, grėsmę rodančių veiksmų neatliko. Tuo metu kaltinamasis su draugu ėjo link jų, pamatę juos, sustojo. Vienas iš tų vaikinų sustojo atsukęs į juos nugarą, o po kiek laiko atsisukęs pasakė M., kad jis jį perspėjo, ir pradėjo šaudyti į jį. Nors kaltinamasis L. B. ir liudytojas E. K. tvirtino, kad M. B. artindamasis išsakė grasinimą papjauti, tačiau toks grasinimas, jei ir buvo išsakytas, nevertintinas kaip realus, nes tiek kaltinamasis, tiek ir liudytojai patvirtino, kad M. B. jokių įrankių, daiktų rankoje neturėjo, tad įvykdyti tokį grasinimą negalėjo. Nors iš nukentėjusiojo M. B. pateikto susirašinėjimo su L. B. matyti, jog rašydami žinutes netiesioginius grasinimus smurtu išsakė tiek nukentėjusysis M. B., tiek kaltinamasis L. B., todėl sutiktina, kad jie abu (taip pat ir nukentėjusysis, ne tik kaltinamasis), eidami į susitikimą, galėjo numanyti, kad jų pokalbis gali peraugti į tarpusavio susistumdymą ar muštynes, tačiau nukentėjusysis į susitikimo vietą atvyko be įrankių žmogui žaloti, artėdamas prie kaltinamojo jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, spartus ėjimas link kaltinamojo neatitinka pavojingo kėsinimosi turinio, todėl šiuo atveju būtinosios ginties situacijos dėl grėsmės besiginančio asmens sveikatai ar gyvybei nebuvo, kaltinamojo nepagrįstas įtarumas nesudarė pagrindo būtinajai ginčiai. Jis ir pats rašė grasinančio turinio žinutes nukentėjusiajam, iš kurių pastarasis taip pat galėjo susidaryti įspūdį, kad susitikimo metu gali būti vartojamas smurtas, pats atvyko į susitikimo vietą pasiruošęs ginklu pagąsdinti nukentėjusįjį. Visa tai patvirtina, kad toks L. B. priešingas teisei elgesys buvo tyčinis veiksmas, atliktas ne veikiant būtinosios ginties sąlygomis.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tai yra kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Šiuo atveju nustatyta, kad M. B. ir L. B. buvo pažįstami, tarp jų kilo asmeninio pobūdžio konfliktas dėl darbo pasiūlymo ir į įvykio vietą, kur nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jie abu atvyko siekdami išsiaiškinti šį konfliktą. Taigi šios aplinkybės rodo, kad L. B. nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas negali būti vertinamas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų, todėl ši veiką kvalifikuojanti aplinkybė šalintina, kaip nepagrįstai inkriminuota, ir L. B. veika perkvalifikuotina į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis L. B. padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas nukreiptas į kito asmens sveikatą, juo padaryta žala nukentėjusiajam, ji neatlyginta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už smurtinio pobūdžio nusižengimus, yra jauno ir darbingo amžiaus, LITEKO duomenimis, šiuo metu dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Nukentėjusysis M. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo L. B. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti jo turėtas 500 Eur proceso išlaidas (1 t., b. l. 191–193). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 2 500 Eur. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo L. B. veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiojo sveikatą, kaltinamasis yra darbingo amžiaus. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis M. B. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl viršutinio žandikaulio priekinio ančio sienelės vientisumo pažeidimo. Bylos duomenimis, M. B. nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. gydėsi stacionariai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jam buvo daryta operacija (1 t., b. l. 53), iki 2021 m. gegužės 28 d. gydėsi ambulatoriškai, turėjo nedarbingumą (2 t., b. l. 31–32), dėl veido sužalojimo jis patyrė nepatogumus, jam buvo sunku kvėpuoti, kurį laiką negalėjo pūsti nosies, jautė skausmus skruosto srityje, vartojo vaistus nuo skausmo, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį konflikto metu, kad jis pats aktyviai siekė susitikti su kaltinamuoju ir išsiaiškinti santykius, numanydamas, kad santykių aiškinimasis gali peraugti į smurto vartojimą, taip pat į tai, kad jo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę nukentėjusysis teismui nepateikė, patvirtino, kad ištraukus po operacijos likusius siūlus, daugiau į medikus nebesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pateiktais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis M. B. patyrė 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 195). Nukentėjusysis prašo šias išlaidas taip pat priteisti iš kaltinamojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, teisinė pagalba buvo suteikta tik civilinio ieškinio parengimui, advokato padėjėjas, surašęs civilinį ieškinį, baudžiamajame procese nedalyvavo, nukentėjusiojo prašymas atlyginti jo patirtas proceso išlaidas tenkintinas iš dalies, jam iš kaltinamojo L. B. priteisiant 300 Eur turėtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 325,57 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 100–103). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl žala priteistina iš kaltinamojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis su Klaipėdos teritorine ligonių kasa 2021 m. birželio 22 d. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 6 mėnesius, nuo 2021 m. birželio 22 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas po 54 Eur, pirmos įmokos suma – 55,57 Eur (1 t., b. l. 110–111). Gautais duomenimis, nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d., L. B. yra atlyginęs 112 Eur žalos, neatlyginta suma sudaro 213,57 Eur, todėl ši suma ir priteistina iš kaltinamojo. Kita civilinio ieškinio dalis nutrauktina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – pneumatinis pistoletas „Colt Defender“ Nr. 19D14344, perduotas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip nusikaltimo įrankis ir perduotinas sunaikinimui Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM Ginklų skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. (L. B.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, L. B. įpareigoti visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo L. B. nukentėjusiojo M. B. naudai priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo L. B. nukentėjusiojo M. B. naudai priteisti 300 Eur turėtų išlaidų teisinėms advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Iš kaltinamojo L. B. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 213,57 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – pneumatinį pistoletą „Colt Defender“ Nr. 19D14344, perduotą į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankį ir perduoti sunaikinimui Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM Ginklų skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.