Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. skundas ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiame sektoriuje 2021 m. vasario 26 d. priimtas nutarimas Nr. 95-126 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pakeistas, netaikant jam lygtinio paleidimo instituto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, A. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, t. y. pagal atliktos bausmės dalį jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

8. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Analizuojamu atveju yra padarytas tyčinis, smurtinis nusikaltimas, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į A. K. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes, turimas nuostatas bei emocinę gerovę. Tuo pačiu pažymėtina, jog aplinkybė, kelintą kartą nuteistasis yra teikiamas Komisijos svarstymui dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės (šiuo atveju tai antras kartas), neturi reikšmės šio klausimo sprendimui, kadangi vertinama visa nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga viso bausmės atlikimo metu.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog A. K. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra penkis kartus paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo bare darbininku. Nuteistasis taip pat yra atlyginęs pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus turimus padengti įsiskolinimus. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, iš gaunamo atlyginimo siųsdamas pinigus šeimai, stengiasi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Duomenų, kad A. K. piktnaudžiautų psichiką veikiančiomis medžiagomis, pateiktoje medžiagoje nėra. Pataisos įstaigoje alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktų nefiksuota. Iš aptartų duomenų matyti, jog yra stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai, jo pastangos integruotis į visuomenę, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, šių duomenų lygtiniam paleidimui taikyti nepakanka. Individualus socialinės reabilitacijos planas apibrėžia bausmės atlikimo tvarką, kurios nuteistasis turi laikytis siekdamas reabilitacijos, tačiau lygtinio paleidimo klausimui svarbios ir kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės. Kadangi skundui nagrinėti pateikti duomenys nepatvirtina kryptingos ir išimtinai teigiamos A. K. elgesio korekcijos viso bausmės atlikimo metu, todėl spręsti, kad jo pažanga šiuo metu yra pakankama, pagrindo nėra.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog nuteistajam kartą jau buvo parodytas pasitikėjimas ir taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau A. K. nesugebėjo įrodyti, kad geba savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais, t. y. jis lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Svarbu pažymėti, kad pirmąjį kartą A. K. buvo nuteistas už labai sunkaus, smurtinio, negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą, t. y. atimta žmogaus gyvybė. 2015 m. rugsėjo 15 d. jis buvo paleistas lygtinai, neatlikus dvejų metų vienuolikos mėnesių ir šešių dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir 2015 m. rugsėjo 21 d. įtrauktas į Probuojamų asmens duomenų registrą. Laikytis teismo nustatytų įpareigojimų A. K. nesisekė (patikrinimų metu nebuvo rastas namuose, nors privalėjo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi), probacijos tarnyba net kelis kartus kreipėsi į teismą dėl jo pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau teismas vis dar tikėjo probuojamojo asmens siekiu keisti savo elgesį ir probacijos tarnybos teikimus atmetė. Vis dėlto, griežtesnio režimo nebuvimas A. K. neskatino rinktis pozityvius veikimo būdus, priešingai, 2017 m. gegužės 4 d. jis nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. padarė smurtinį nusikaltimą, kas patvirtina, kad nuteistasis kylančias problemas vis dar sprendžia vien fizine jėga, negebėdamas rasti jokių alternatyvių, konstruktyvių veikimo būdų.

11. Pažymėtina ir tai, kad naują nusikaltimą A. K. įvykdė būdamas blaivus, t. y. jis aiškiai suvokė ką ketina daryti ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, kito asmens sveikata buvo sutrikdyta įžūliai atėjus aiškintis santykių į šio asmens darbovietę, incidentą stebint kitiems asmenims. Taigi, nuteistojo agresijos proveržio nestabdė nei oficiali, darbinė aplinka, nei suvokimas, kad įvykdžius naują nusikaltimą ir tokiu būdu grubiai pažeidus probacijos sąlygas, teks atlikti ir pagal ankstesnį nuosprendį likusią neatliktą bausmės dalį. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. K. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, smurtinio elgesio prevencijai nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Akivaizdu, jog nuteistajam tikslinga lankytis pas psichologą, kad šis padėtų kontroliuoti neigiamas emocijas, stiprintų konfliktinių situacijų valdymą, padėtų ieškoti visuomenėje priimtinų problemų sprendimų būdų. Vien aplinkybė, jog A. K. bausmės atlikimo metu nėra baustas drausmine tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad jis esmingai pakeitė savo elgseną bei mąstyseną. Pažymėtina, jog nuteistasis, permąstęs savo ankstesnį netinkamą elgesį, privalo padaryti tokias išvadas, kurios motyvuotų jį pozityviai elgtis ne tik bausmės atlikimo metu, tačiau ir po jos atlikimo, t. y. pokyčiai turi būti ilgalaikiai, tuo tarpu pateiktoji medžiaga liudija, kad A. K. ilgesnį laikotarpį išlaikyti nepriekaištingą elgesį yra sudėtinga užduotis.

12. Pirmiau padarytos išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad nuo 2020 m. liepos 15 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, A. K. privalo įrodyti, jog gali tinkamai atlikti bausmę švelnesnėmis kalinimo sąlygomis, o tik po to tikėtis lygtinio paleidimo taikymo. Sėkmingai probacijai šiuo metu gali trukdyti jo turimos neigiamos nuostatos teisėsaugos institucijų atžvilgiu, negebėjimas priimti kitų asmenų pagalbos, vadovavimasis vien savo tiesioginiu patyrimu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. K., spręsdamas problemas, niekada nesikreiptų pagalbos į policiją, o šias problemas spręstų pats. Nors nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Šie duomenys patvirtina, kad kilus konfliktui A. K. gali lengvai prarasti savitvardą bei savikontrolę ir pradėti smurtauti, kas neabejotinai privestų prie pakartotinio nusikalstamumo.

13. Įvertinus aptartas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad A. K. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Pažymėtina, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, nors pastarųjų nėra daug, tačiau nuteistasis pataisos namuose dar gali mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kritiškai vertinti savo priešingus teisei veiksmus ir jų nebekartoti. Vien tai, kad, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė A. K. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl, jos nuomone, aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo mąstysenos ydingumą ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to sutikti, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.