Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkės), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo A. K. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 26 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio dalies vykdymą, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 59 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir neužtikrino A. K. teisės, jog apeliacinį skundą išnagrinės objektyviai nešališkas ir netendencingas apeliacinės instancijos teismas, taip pat nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nulėmusį netinkamą bausmės bendrinimą su jau atlikta bausme. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 64 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas ir negalėjo nutraukti jau pasibaigusio probacijos vykdymo termino, kadangi šis A. K. pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 21 d. išbraukus jį iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, dėl ko jis turėjo būti laikomas atlikusiu bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad nors skunde ir įvardyti BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, t. y. netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas bei esminiai BPK pažeidimai, tačiau skunde išdėstyta argumentacija jų buvimo nepagrindžia. Kaip ir pirmiau paduotame kasaciniame skunde, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti, nuteistojo gynėjas šiuo atveju, nors ir pakeitęs skundo struktūrą, išdėsto tuos pačius esminius argumentus, kuriais remdamasis prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo užtikrintas apeliacinės instancijos teismo nešališkumas, tačiau ši aplinkybė, jog vienas iš teisėjų kolegijos narių kelia pagrįstų abejonių dėl savo nešališkumo paaiškėjo tik po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tokie skundo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taigi, žinodami teisėjų kolegijos sudėtį, nei nuteistasis, nei jo gynėjas nušalinimų nė vienam iš teisėjų nepareiškė.

Skundo teiginį dėl netinkamo BK 64 straipsnio bei Probacijos įstatymo nuostatų taikymo (kuris, be kita ko, analogiškas apeliacinio skundo argumentui), nuteistojo gynėjas grindžia 2018 m. rugpjūčio 21 d. A. K. suėjusiu lygtinio paleidimo terminu. Tačiau, kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, naują nusikalstamą veiką, dėl kurios A. K. nuteistas skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, jis padarė 2017 m. gegužės 4 d., t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu nepasibaigus teismo nustatytam terminui. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisiniai argumentai, pagrindžiantys apeliacinės instancijos teismo padarytas klaidas taikant baudžiamąjį įstatymą ir skiriant bei subendrinant bausmę, skunde neišdėstyti. Tuo tarpu kasacinio skundo teiginiai dėl BPK pažeidimų, nulėmusių netinkamą įrodymų ištyrimą ir vertinimą, deklaratyvūs. Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.