Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 metais, dieną prieš įvykį mama paprašė nuvežti ją į jos buvusią darbovietę, kadangi norėjo paprašyti, kad jai atiduotų priklausantį atlyginimą. Mama sakė, kad norėtų, kad jis važiuotų kartu ir jeigu kas, tai ją apgintų nuo V. N.. Ar V. N. yra tiesiogiai puolęs mamą, nežino, pats nematė, bet mama pasakojo, kad A. N. agresyvus, ant visų rėkia, vadina visaip, apstumdo. Kad mama būtų fiziškai nukentėjusi nuo V. N., tokių dalykų nežinojo. Kadangi jis teistas ir jam buvo lygtinumas, pasakė, kad negali niekur lįsti, jei nori, tai nuveš, bet pats tame nedalyvaus, bus lauke. Mama paklausė, ar negalėtų pasiimti kokį nors draugą, kad galėtų ją apginti, jei ją ten užpuls. Jis paprašė draugo A. D., kad važiuotų kartu ir kilus konfliktui apgintų mamą. Iš ryto jie nuvažiavo trise: jis, A. D. ir mama į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie mamos buvusios darbovietės. Visi kartu įėjo į patalpas. Mama ėjo priekyje, rodė, kur eiti. Visi trys užlipo į antra aukštą ir užėjo į vidų. Pamatė V. N. ir dar kažkokia moteris buvo. Kaltinamasis pakvietė V. N. eiti į lauką pasišnekėti. Daugiau pokalbis tarp jų nevyko, jie išėjo, lipo žemyn. Jis pasakė, kad eina į kiemą ir abu kartu su A. D. išėjo į lauką. Mama su V. N. pasiliko pirmame aukšte. Jis galvojo, kad gal jie irgi eis į kiemą, bet jie nėjo. Paliko mamą vieną su V. N., nors ji ir bijojo, nes buvo draugas šalia jo, jei kas, draugas būtų nulėkęs ir ją apgynęs. Mama su V. N. vieni ten liko panašiai 5-7 minutes, jie dviese kalbėjo. Jis ir A. D. tuo metu stovėjo lauke, nuo durų gal 1-1,5 metro atstumu. Girdėjo tik, kai sušuko mama, iki to šūksnio nieko negirdėjo. Pokalbio negirdėjo. Jiems stovint ten, išgirdo riksmą, mamos balsą, tada A. D. nubėgo į vidų. Matyt kilo kažkoks konfliktas. Jis-kaltinamasis stovėjo nereaguodamas į tą šaukimą. Pats jokių veiksmų nesiėmė, pagalbos nekvietė. A. D. nubėgęs ten užgaišo gal pora minučių. Jie ten kažką tai pasiaiškino, jis stovėjo lauke, tada išėjo į lauką dviese - A. D. ir mama, jie įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Mama pasakojo, kad ji prašė atiduoti atlyginimą, V. N. žadėjo atiduoti. V. N., anot mamos ir A. D., apstumdė mamą. V. N. atžvilgiu, kiek jam žinoma, niekas jokių veiksmų neatliko. A. D. pasakojo, kad įlindo tarp mamos ir V. N., kad išskirti ir daugiau jokių veiksmų neatliko. Kai A. D. sugrįžo, jis į vidų nebeėjo. A. D. iš pradžių su juo išėjo į lauką ir į vidų po to buvo įėjęs tik vieną kartą. Kai važiavo automobilyje nei jis, nei A. D. jokio ginklo neturėjo. Kai jie važiavo namo, mamai skambino V. N. ir grasino. Jis negirdėjo, bet girdėjo A. D.. Garsiakalbis įjungtas nebuvo, A. D. sėdėjo keleivio pusėje, o už jo iškarto mama sėdėjo, ji buvo pasirėmusi į priekinį galvos atlošą. A. D. girdėjo, kad V. N. grasino mamai susidoroti. Tą pačią dieną, kai grįžo, panašiai po pusvalandžio, kai jie jau buvo namuose, dar skambino V. N., grasino, kad susidoros, jis to negirdėjo, jam apie tai pasakojo jo žmona ir mama. Kai paskambino V. N. mamai, garsiakalbis įjungtas nebuvo, jo žmona ir mama sėdėjo viena šalia kitos ant vienos lovos, ir viskas girdėjosi.

Nukentėjusysis V. N. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. gegužės ar birželio mėnesį, būnant biure, kur buvo dar kitos įmonės darbuotoja L. V., apie 8.15 val. atėjo kaltinamasis, kartu su juo aukštas draugas ir moteris K., kuri dirbo kitame ceche. Jie įėjo ir pasakė, kad nori su juo asmeniškai pasikalbėti, kvietė į lauką. Lygtai jį kvietė kaltinamasis. Nieko pikto negalvodamas jis išėjo. Priekyje ėjo K., jis ir K. su kitu jaunuoliu ėjo iš paskos. Leidosi laiptais iš antro aukšto į pirmą. Klausė, kas atsitiko, ko jiems reikia, bet jie tylėjo. Belipant apačioje nuo kaltinamojo gavo smūgį į šoną. 2018 m. sausio 17 d. nurodė, kad nežino kas smūgiavo, o dabar galvoja logiškai, kad kas buvo dešinėje, tai tas ir smūgiavo. Tą smūgį pajuto žaibiškai, ėjo žmogus šalimais, gavo smūgį iš priekio, tai matė ir pajuto. K. išėjo į lauką, o jis pasuko į šoną, į koridorių. K. paėjo į šoną, pradėjo jį tempti į lauką, kitas berniukas jokio smurto nenaudojo. Klausė už ką, K. pasakė, kad turi jo motinai sumokėti pinigus, jis sakė, kad ten nedirba ir nėra buhalteris. K. tada išsitraukė šaunamąjį ginklą, jis tarnavo armijoje, ginklus puikiai pažįsta. To ginklo rankena kaltinamasis pradėjo jį daužyti per galvą ir veidą, sakydamas: „Aš tave, gaidy, dabar čia nušausiu ir užkasiu“, necenzūriniais žodžiais jį užgauliojo. Gavo daug smūgių, buvo gal 7-8, neskaičiavo, jis užsidengė galvą rankomis, tai kliuvo ir į rankas, ir į smilkinį. Vien galvoje buvo trys ar keturios žaizdos, ant rankų liko mėlynės. Smūgis buvo į tą pačią pusę, kas buvo šalia jo. Viskas vyko pirmame aukšte. Mušimas truko gal 3-5 minutes. Kitas jaunuolis nieko nedarė, nešaukė, jis matė visus veiksmus, girdėjo pokalbį. Jo mušimo metu K. nebuvo sugrįžusi. Po smūgių jam pradėjus bėgti kraujui, kaltinamasis truputį atsitraukė, gal pats išsigando, ir jie tada išėjo, sėdo į mašiną. Jaunesnis asmuo išėjo pirmas, kaltinamasis išėjo irgi greitai, gal už kokios minutės ar dviejų, užsikišęs ginklą už kelnių. Tada jis – nukentėjusysis užlipo į antrą aukštą, į ofisą, pasiėmė nuo stalo savo rankinę su raktais, telefonu, dokumentais, pinigine, ir išvažiavo iš karto iš paskos jų. Kai jis sėdo į mašiną važiuoti, tuo metu lauke matė darbuotoją Bartulį, kuris šaukė jam, kad jam reikia pagalbos. Bevažiuodamas nufotografavo jų mašiną. Nuvyko į policiją, bet policijoje pamatė, kad jis visas kruvinas, sakė jam važiuoti į ligoninę. Tada nuvyko į Panevėžio ligoninę, žaizdą susiuvo, sutvarstė. Įvykio metu nebuvo skolingas K. ir po įvykio jai jokių pinigų nemokėjo. Jis K. negrasino. Neprisimena, kad skambino tą dieną K. Gal ir galėjo skambinti, norėjo sužinoti už ką gavo į kailį. Iš pradžių net nežinojo, kad tai K. sūnus, šis neprisistatė. Per akistatą klausė K., ar nenori atsiprašyti, sakė, kad nereikia jam iš jo pinigų, tačiau K. tik savo žargonais kažką sumurmėjo ir nuėjo.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažįstančiajam nukentėjusiajam V. N. parodytos sunumeruotos 4 nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotraukoje Nr. 3 buvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kitos nuotraukos buvo asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. V. N. iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3, kaip asmenį, kurį antroje apklausoje įvardino kaip vaikiną Nr. 1. V. N. paaiškino, kad būtent šis vaikinas 2017-05-04 apie 8.15 val. patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kumščiu smūgiavo vieną kartą jam į pilvą, sakė „kodėl tu K. nesumoki atlyginimo, dabar aš tave nušausiu ir pakasiu čia vietoje“, „nušausiu, pakasiu duche“, turėtu ginklu, kurį demonstratyviai išsitraukė iš už savo kelnių diržo, rankena sudavė jam ne mažiau du kartus (gal apie 5-7 smūgius) į įvairias galvos vietas (1 t., b. l. 136-138, 139).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo V. N. ir A. K. protokolo matyti, kad A. K. ir V. N. parodė vienas kito nepažįstantys ir vienas kitam negatyvių jausmų nejaučiantys. Akistatos metu jie patvirtino kiekvienas savo prieš tai apklausų metu duotus parodymus (b. l. t. 2, 175-178).

Liudytoja L. V. parodė, kad įvykis seniai buvo, prašė remtis anksčiau jos duotais parodymais. Liudytoja patvirtino BPK 276 str. tvarka pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, kur parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) buhaltere. 2017-05-04 apie 7.55 val., ji atvyko į savo darbo vietą, kuri yra patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Apie 8.15 val., jai būnant kabinete su V. N., į jų kabinetą atėjo trys asmenys, tarp kurių buvo buvusi (duomenys neskelbtini) darbuotoja R. K., bei dar du jaunuoliai, kuriuos matė pirmą kartą. Į R. ir vaikinų atėjimą nekreipė dėmesio, jų atėjimas nesukėlė jai jokių įtarimų. Matė, kad R. buvo šiek tiek susirūpinusiu veidu. Visi asmenys jų kabinete neužtruko. Kažkuris iš trijų asmenų, bet nepamena kuris, kreipėsi į V., pavadino jį išeiti į lauką. Pakvietimas buvo ramus, be jokių keiksmažodžių ar pakelto tono, todėl toks asmens pakvietimas jai nesukėlė jokių įtarimų. V. sutiko išeiti su tais asmenimis pasikalbėti. V. ir tie asmenys išėjo iš kabineto. Kabineto durys buvo uždarytos. Nuo jos kabineto iki pastato lauko durų, pirmojo aukšto koridoriaus yra nemažas atstumas, todėl, kas vyko toliau, negirdėjo ir nematė. Tiesa, būdama kabinete, girdėjo balsus, bet kieno buvo balsai, ar balsai buvo tik vyriški, ar ir moteriški, negali atsakyti. Suprato, kad tarp N. ir atėjusių asmenų vyko pokalbis, todėl ir girdėjo balsus. Iš balsų nesuprato, ar tai buvo draugiškas, ar nedraugiškas pokalbis. Po keleto minučių į kabinetą grįžo V. N.. Pastebėjo sužalotą V. N. kairį smilkinį, ant kairio žando nutekėjusias kraujo sroveles. Daugiau sužalojimų nematė, nes V. kabinete užtruko tik tiek, kiek pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną. V. iš kabineto išėjo labai greitai ir į kabinetą sugrįžo po kelių valandų. Įvykio metu šiame pastate daugiau žmonių nebuvo. Po to atvyko policijos pareigūnai, apžiūrėjo įvykio vietą, matė, kad apklausinėjo V. N.. Jai asmeniškai V. N. apie įvykį nieko nepasakojo, tik iš dalies girdėjo V. N. ir pareigūnės pokalbį, kuriame V. N. pasakojo, kas atsitiko su juo. Nežino, kas ir kam konkrečiai ką padarė (1 t., b.l. 185-187). Teismo posėdyje liudytoja papildomai parodė, kad atvykę asmenys jai neatrodė agresyvūs, negirdėjo negražaus kvietimo išeiti, nebuvo jokių keiksmažodžių, ramiai išsikvietė ir viskas. Grįžęs N, nesakė kas nutiko, nesakė kur važiuoja. Pakėlė galvą, matė sužalojimus, jo nieko neklausė. Matė, kai jis grįžo iš ligoninės, kad buvo užklijuotas pleistras.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad bendradarbis A. paprašė jo, kad važiuotų kartu su juo, pabūti mamos apsauginiu. Sakė, kad yra darbdavys skoloje ir neatiduoda pinigų. Nežino tikslios datos, tik žino, kad kitą rytą jie nuvažiavo ten. Važiavo trise, A. automobiliu, lygtai „Volkswagen Touareg“, vairavo A., buvo jis ir A. motina. A., kai prašė važiuoti, sakė, kad darbdavys yra agresyvus, konfliktinis. Sakė, kad reiks pastovėti jeigu ką. Išlipo iš mašinos, užlipo visi trys į antrą aukštą. Ten sėdėjo moteriškė ir darbdavys - nukentėjusysis. Mama pakvietė jį į apačią pakalbėti. Nebuvo jokio smurto, niekas jo netempė, nerėkė, nebuvo prievartos. Nuėjo į apačią. Nukentėjusysis pats sutiko eiti, niekas jo nevertė. A. ėjo pirmas, jis pats antras, nukentėjusysis su motina ėjo jiems už nugaros. Jis su A., išėjo į lauką, o nukentėjusysis su A. mama pasiliko šnekėtis koridoriuke. Po to kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir motinos. Kieme A. rūkė prie pat durų. Buvo kieme maždaug 10 minučių. Durys buvo uždarytos. Girdėjo triukšmą ir per stiklo paketą. Girdėjo, kai R. K. sužviegė, jis tada iš karto įbėgo į vidų. R. K. kalbėjo apie pinigus, ką nukentėjusysis kalbėjo negirdėjo, bet manė, kad kalbėjo apie pinigus, nes atėjo pinigų. Įbėgo į koridoriuką ir pamatė juos susikibusius, nuo durų jie stovėjo 1-1,50 metro atstumu. A. nieko nedarė. Jis pats įlindo tarp jų į vidurį, kad juos išskirti. Jokių smūgių nebuvo, jie tampėsi vienas su kitu, buvo riksmai. A. buvo jam už nugaros, nematė ką jis darė, jis jam nepadėjo. Girdėjo, kad sakė darbdavys, kad pinigus perves. Jis nieko nesakė nukentėjusiajam, nesikišo. Jie tada sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jis nukentėjusiajam nesudavė jokių smūgių. Galbūt šis buvo pastumtas iš inercijos. Neturėjo jie jokių ginklų. A. nukentėjusiajam nieko nesakė, nebuvo jokių veiksmų. Nukentėjusįjį paliko tokį pat, kokį rado, sveiką, gyvą, nesužalotą. Nukentėjusysis kilo laiptais, o jie išėjo. Kieme nematė žmonių. Iš karto, kai išvažiavo, R. K. vieną kartą skambino darbdavys, pasipylė grasinimai susidorojimu. R. K. sakė, kad skambino darbdavys. Jis sėdėjo priekyje, o R. K. sėdėjo gale už jo, tą pokalbį kažkiek girdėjo, suprato esmę. Ar tą pokalbį girdėjo A., nežino. Įvykio dieną tarp A. K. ir nukentėjusiojo nebuvo jokio fizinio kontakto. Jis jam negrasino. Po pirmos apklausos išėjus iš policijos komisariato, prie jo sustojo nukentėjusysis ir išlipęs iš mašinos ar sėdint pasakė, kad nežino su kuo prasidėjo, tai jis suprato, kaip grasinimą. Dėl grasinimo į policiją nesikreipė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, vakare susitiko su kolega A. K., kurį pažįsta apie du metus. A. pasakė, kad mamos darbdavys mamai nesumoka pinigų. A. sakė, kad mama nori važiuoti iki buvusios darbovietės, ten darbdavio paprašyti savo pinigų. A. minėjo, kad mamos darbdavys piktas, konfliktiškas, agresyvus, su mama yra konfliktavęs anksčiau, todėl jo paprašė, kad sekančią dieną kartu su A. ir jo mama važiuotų į A. mamos darbovietę. A. pasakė, kad su mamos darbdaviu kalbės pati mama. A. minėjo, kad jis į šį pokalbį kištis nenori, bet dėl ko, nesuprato, A. apie tai neklausė. A. sakė, kad jo pagalba būtų reikalinga tik tokia, kad jis pastovėtų šalia jo mamos, jeigu mamai kiltų pavojus, ją apgintų. A. jo neprašė prieš mamos darbdavį smurtauti, ar kaip kitaip psichologiškai paveikti mamos darbdavį, tam kad jis sumokėtų šio mamai priklausančius pinigus. Jis sutiko padėti A. mamai. A. mamą pažįsta tik iš matymo, jos vardo ir pavardės nežino. Sekančią dieną, anksti ryte, gal apie 8.00 val., į jo namus atvyko A. K.. A. vairavo juodos spalvos automobilį „VW Toureg“, valstybinių numerių nežino. Kiek žino, šis automobilis yra A. mamos, bet automobiliu naudojasi A. K.. Su A. buvo jo mama. Visi nuvyko į A. mamos darbovietę, (duomenys neskelbtini), bet kaimo pavadinimo nežino. Važiuojant automobiliu, A. mama pasakojo apie jos ir jos darbdavio santykius, nesumokamus jai pinigus, kad jos darbdavys yra konfliktiškas, yra anksčiau su juo susipykusi. A. mama jo neprašė, jog prieš jos darbdavį smurtautų ar reikalautų iš jo pinigų. Apie tai nebuvo jokios kalbos. Suprato, kad mama iš jų norėtų tik tiek, kad jai kalbant su darbdaviu, jie pastovėtų ir užtikrintų jos saugumą. Kai privažiavo prie mamos darbovietės pastato, iš automobilio išlipo ir įėjo į pastatą. Pastato durys buvo atrakintos. A. mama jį su A. nuvedė iki jos darbdavio kabineto. Visi trys užėjo į darbdavio kabinetą. Kabinete buvo vyriškis ir moteris. Iš mamos elgesio suprato, kad tas vyriškis ir buvo jos darbdavys. Tą vyriškį matė pirmą kartą, jo vardo ir pavardės nežino. A. tą vyriškį pasikvietė pokalbiui. Kodėl A. mama su darbdaviu nesikalbėjo kabinete, nežino, gal tiesiog dėl to, kad kabinete buvo dar ir moteris. Vyriškis geranoriškai sutiko eiti pasikalbėti. Visi keturi nuėjo į pirmame aukšte esantį koridorių. A. mama ir jos darbdavys liko kalbėtis, o jis su A. išėjo į lauką. Stovėjo prie pastato durų. Durys buvo uždarytos, A. mamos ir jos darbdavio tikslaus pokalbio negirdėjo. Girdėjo, kaip A. mama prašė darbdavio jai priklausančių pinigų. Po to tarp jų išgirdo žodinį konfliktą, suprato, kad tuomet nebuvo draugiškas pokalbis. Vienu metu A. mama suklykė. Jis įlėkė į pastato vidų, pirmo aukšto koridorių, bei pamatė, kad A. mama ir jos darbdavys buvo vienas kitam susikibę į drabužių atlapus, abu tampėsi. Vienas kitam smūgių nesudavė. Norėdamas apginti A. mamą, jis atsistojo tarp jų, taip norėdamas, kad jie abu atsikabintų. Savo rankomis tą vyriškį nuo moters nustūmė, bet pastūmimas nebuvo stiprus. Nuo jo pastūmimo vyriškis nenugriuvo, neatsitrenkė į kažką, nuo tokio jo pastūmimo vyriškis sužalotas negalėjo būti. Jis vyriškiui smūgių nesudavė, ginklu ir žodžiais negrasino. A. buvo kieme, į visa tai nesikišo. Vyriškis A. mamai sakė, kad jai priklausančius pinigus į jos banko sąskaitą perves vakare. Po to jie išvažiavo. Važiuojant A. vairuojamu automobiliu matė, kad iš paskos automobiliu važiavo A. mamos darbdavys, kuris dar skambino A. mamai į mobiliojo ryšio telefoną. Jis girdėjo, kaip skambinęs vyriškis A. mamai grasino, sakė, kad jai ir jos šeimai bus blogai. Vyriškis juos sekė iki (duomenys neskelbtini), o po to kažkur nusuko. Daugiau su tuo vyriškiu jokio kontakto nebeturėjo (2 t., b. l. 92-94).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo V. N. ir liudytojo A. D. protokolo matyti, kad jie parodė vienas kito nepažįstantys ir vienas kitam negatyvių jausmų nejaučiantys. A. D. parodė, kad A. K. pakvietė V. N. į lauką, o šis sutiko išeiti. Jie visi sustojo pirmo aukšto koridoriuje, A. K. išėjo į lauką ir ten visą laiką stovėjo. Su V. N. kalbėjo R. K., o jis, jiems kalbant, stovėjo šalia. R. K. ir V. N. pokalbis truko neilgiau 10 min. Vykstant pokalbiui, jis buvo trumpam išėjęs į lauką, tačiau netrukus, išgirdęs triukšmą, jis vėl grįžo į vidų. Įėjęs į vidų, išgirdo, kad R. K. konfliktavo su V. N., jie šaukė vienas ant kito, buvo arti vienas kito, todėl jis atsistojo tarp V. N. ir R. K. ir šiek tiek pastūmė V. N.. Daugiau V. N. atžvilgiu nieko nedarė, jam negrasino ir jokių smūgių nesudavė. V. N., po pastūmimo, iš karto R. K. pasakė, kad pinigai bus savaitės bėgyje pervesti. Šio konflikto metu A. K. buvo lauke, todėl nieko nematė, tik galėjo girdėti triukšmą. V. N., jiems išvažiuojant, nebuvo sužalotas. V. N. parodė, kad su A. D. parodymais visiškai nesutinka. A. D. parodymai yra visiškas melas (2 t., b l. 96-99).

Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos R. K. parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2017-05-04 ryte buvo atvykusi į savo darbovietės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tam, kad susitiktų su savo buvusiu darbdaviu V. N., tikslu jo paprašyti išmokėti jai atlyginimą ir „išeitinę“. Į minėtą vietą ją atvežė sūnus A. K. jai priklausančiu automobiliu „VW Toureg“. Automobilį vairavo sūnus. Kartu su jais buvo sūnaus draugas, ar bendradarbis, jo anketinių duomenų nežino. Ji pati neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl paprašė, jog į buvusią darbovietę ją nuvežtų sūnus. Jokių piktų ketinimų V. N. atžvilgiu neturėjo. Abu vaikinai vyko su ja dėl to, kad ji V. N. bijojo, kad kalbant su V. jaustųsi saugiau, kad šis jos neužpultų ar neprimuštų. Tiek sūnaus, tiek jo draugo neprašė, kad V. grasintų, ar jį sužalotų, tam, kad jai būtų išmokėti jai priklausantys pinigai. Ji nematė, kad jos sūnus ar jo draugas prieš V. N. smurtautų, V. žalotų, žodžiais grasintų, turėtų ginklą. Toliau ji atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 2, 8-9). Apklausta 2018-11-22 vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis liudytoja R. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vadovas buvo V. N., o jai perėjus į (duomenys neskelbtini), taip pat V. N. buvo vadovu. Prieš jai neišmokėtą atlyginimą kalbėjosi su V. N., jam sakė, kad išeina iš darbo, išvažiuoja, prašė, kad jai išmokėtų viską laiku. Ji savo noru išėjo gegužės 26 ar 27 d. Jis jai nesumokėjo, ji jam skambino, jis nekėlė ragelio. 2017 m. gegužės mėn., atrodo 4 d., apie 8.00 val., ji važiavo į savo buvusią darbovietę (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo jos sūnus ir dar vienas berniukas. Ji sūnaus paprašė kartu važiuoti, sakė, kad V. N. nesumokėjo algos. Sūnaus draugas važiavo kartu dėl to, kad sūnus buvo teistas ir dar vaikščiojo į probacijos tarnybą. Ji sakė, kad V. N. piktas ir nežino, kas jam užeis į galvą, neaišku, ką gali padaryti. V. N. tik žodžiais išreikšdavo pyktį, fiziškai nesmurtavo. Ji neprašė sūnaus, kad šis pakalbėtų su V. N.. Ji žinojo, kur yra V. N. darbo kabinetas, kuris buvo antrame aukšte. Kai atvažiavo į savo darbovietę, tai abiejų vaikinų paprašė, kad jie eitų su ja. Jie ėjo todėl, kad ją apsaugotų nuo V. N.. Kai atėjo į tą kabinetą, kabinete buvo buhalterė Lina. V. N., kai ją pamatė, nustebo. Kadangi Lina sėdėjo kabinete, tai ji pakvietė V. N. eiti pasikalbėti į lauką, norėjo pasikalbėti apie jai neišmokėtus atlyginimus. V. N. sutiko. V. N. pats pasiūlė jai pasikalbėti koridoriuje. Ji pasakė sūnui, kad jie abu išeitų ir jai netrukdytų šnekėtis. Jiems kalbant sūnaus su draugu nebuvo šalia, jie buvo lauke prie durų. Atstumas buvo apie 3 metrus. Kai liko dviese, pokalbis buvo toks, ji sakė „kad tu nesumokėjai“, o jis sakė, kad sumokės ir supyko. Tada V. sugriebė jai už rankos, ji sušuko, tada atėjo sūnaus draugas ir atsistojo tarp jų. Sūnus į konfliktą išvis nesikišo, prieš V. N. nesmurtavo, negrasino, neturėjo šaunamojo ginklo, jokio daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą. Jokio ginklo neturėjo ir sūnaus draugas. V. N. tada pasakė, kad tikrai sumokės ir viskas. Tai truko apie 10 min. Po pokalbio išsiskyrė gražiuoju. Jie tada išėjo, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Ji sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo, sūnus vairavo automobilį. Kai išvažiavo iš tos vietos, V. N. skambino jai kelis kartus, grasino, šaukė, sakė, kad susidoros su jos šeima. Grasino gal dėl to, kad ji prašė, jog jai sumokėtų. Ji pirminėje apklausoje pasakojo viską, bet tyrėja labai trumpai užrašė. Ji nesikreipė į policiją todėl, kad neturėjo laiko, nes jai reikėjo išvažiuoti. V. N. jai sumokėjo pinigus, bet ne visus. Ji nežino, kiek jis dar yra jai skoloje (2 t., b.l. 69-72).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra mūrinis, dviejų aukštų pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Įėjimas į minėtą pastatą yra pastato šiaurinėje sienoje. Įėjus į pastatą, patenkama į koridorių. Koridoriuje, priešais įėjimą į jį, yra laiptai, vedantys į pastato antrą aukštą. Koridorius yra apie 7 m ilgio, apie 1,5 m pločio. Koridoriaus šiaurinėje sienoje yra langai, vakarinėje sienoje yra baltos spalvos, plastikinės durys. Koridoriaus pietinėje sienoje yra trejos baltos spalvos plastikinės durys. Koridoriaus viduryje ant grindų dviejose vietose matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b.l. 92, 93-95).

Iš vyresniosios tyrėjos S. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad analizuojant V. N. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad R. K., kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), skambino V. N. 2017-05-03 10:14:58 val., 10:32:30 val. ir 12:45:09 val. Visų pokalbių trukmė 0 sekundžių, t. y. V. N. telefonu neatsiliepė. 2017-05-04 08:40:42 val., V. N. skambino R. K., pokalbio trukmė – 60 sekundžių. Pokalbis vyko V. N. prisijungiant prie telekomunikacijų bokšto, kurio celė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Taip pat V. N. R. K. skambino 2017-05-04 08:42:53 val., pokalbis truko 208 sekundes, pokalbis vyko V. N. prisijungiant prie telekomunikacijų bokšto, kurio celė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, darytina išvada, kad V. N. skambino R. K. po to, kai nusikalstama veika V. N. atžvilgiu buvo padaryta (1 t., b.l. 150).

Iš kratos, patvirtintos 2017-05-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, protokolo matyti, kad kratos pas A. K. bute ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir nepaimta (2 t., b.l. 102-113).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. N. nustatyta muštinė žaizda kaktos kairės pusės smilkinio srityje, odos nubrozdinimas pakaušyje, poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis ribotą paviršių turinčio kieto buko daikto trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant daiktu, panašiu į ginklą. Galimybė V. N. susižaloti pačiam griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu V. N. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų V. N. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 101).

Ekspertas M. R. teismo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad išvada buvo pateikta apžiūrėjus nukentėjusįjį ir pateiktais medicinos dokumentais. Smūgiuojant ginklu susiformuoja sužalojimai, kurie būdingi padarytiems sužalojimams kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Kumštis taip pat turi ribotą paviršių. Teoriškai atskirti ar kumščiu, ar ginklu padarytas sužalojimas nėra galimybės. Gali skirtis smūgiavimo jėga, smūgio kampas, gali būti kontaktinis paviršius kitoks. Gali skirtis todėl, kad gali būti padarytas sužalojimas daikto briauna, o kitas padarytas to paties daikto plokštuma arba kampu. Kiekvienas daiktas gali turėti skirtingo daikto požymių. Nustatė, kad smūgiai padaryti ginklu tik galimai, nes taip buvo nurodytos aplinkybės. Parašyta išvadoje, kad liemens srities žymių sužalojimų nematyti. Trauminis poveikis į pilvo sritį galėjo būti, bet sužalojimo žymių nematė. Atmetė griuvimo versiją, todėl, kad tai prieštarauja sužalojimų lokalizacijai. Taip susižaloti griūnant yra sudėtinga, nebent griuvinėjant.

Kaip matyti, kaltinamasis A. K. pripažįsta kaltinime nurodytą dieną, nurodytu laiku lankęsis nurodytoje vietoje ir matęs nukentėjusįjį V. N., tačiau neigia tarp jų abiejų buvus konfliktui bei jam prieš V. N. vartojus fizinį smurtą. Kaltinamojo teigimu, jis įvykio dieną nuvykęs kartu su savo mama R. K. ir draugu A. D. į V. N. darbovietę, visiems užėjus į jo kabinetą jis tik pakvietė pastarąjį eiti į lauką pasikalbėti, po ko patalpų koridoriuje paliko mamą kalbėtis su V. N., o pats su A. D. išėjo į lauką, su V. N. nebendravo, prieš jį nesmurtavo ir jokio smurto vartojimo prieš pastarąjį nematė. Tokius pat parodymus dėl kaltinamajam inkriminuojamų veiksmų neatlikimo įvykio metu davė ir liudytojas A. D.. Taipogi tokius kaltinamojo parodymus dėl smurto nevartojimo V. N. atžvilgiu atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos R. K. parodymai. Nors A. K. nuosekliai tvirtino neatlikęs jokių kaltinime nurodytų veiksmų, o minėtieji liudytojai antrino kaltinamojo parodymams, tokie kaltinamojo parodymai, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertintini kritiškai, kaip pasirinkta jo gynybos pozicija, o suinteresuotumą bylos baigtimi kaltinamojo naudai rodančios aplinkybės – R. K. yra kaltinamojo mama, o A. D. – kaltinamojo draugas, bei pačių A. D. ir R. K. parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas vienas kito bei kitiems byloje esantiems įrodymams, teismui taip pat sudaro pakankamą pagrindą vertinti juos kritiškai, kaip subjektyvius, siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors nukentėjusysis nurodė didesnį smūgių jam sudavimo skaičių, o specialisto išvadoje buvo nustatytas mažiausias trijų trauminių poveikių skaičius, be to, specialisto išvada nekonstatuotas ir nukentėjusiojo V. N. parodymuose minimas smūgis į šoną, kuris kaltinime A. K. ir neinkriminuotas, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. N. į kabinetą sužalotas grįžo būtent po pabendravimo su minėtais asmenimis ir tas bendravimas nebuvo vien žodinis, kaip nurodo kaltinamasis ir jam antrinantys liudytojai R. K. ir A. D., bet jį lydėjo ir fizinio smurto vartojimas.

Kaip matyti, kaltinamasis A. K. yra teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka nebaustas, nors nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi vieną mažametį vaiką, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Jis padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Inkriminuojamą nusikaltimą A. K. padarė lygtinio paleidimo metu.