Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija” dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas” (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ (toliau – atsakovė) 12 567,00 Eur turtinės žalos atlyginimo; 12,39 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui; 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Byloje nustatyta, jog 2018 m. kovo 19 d. Turto sunaikinimo sugadinimo aktu bei 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. birželio 1 d. papildomais Turto sunaikinimo sugadinimo aktais bei jų priedais, ieškovės nuomone žala atsirado dėl užliejimo iš viršutinio buto (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui A. K.. Taip pat, 2019 m. sausio 25 d. ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį A. K. su pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokos išieškojimo“, kuriame ieškovė trečiojo asmens prašė atlyginti 12 567,00 Eur išmokėtą išmoką, nurodydama, kad vanduo bėgo iš trečiojo asmens buto. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė už žalą atsakingu asmeniu laikė trečiąjį asmenį. Tačiau reikšdama ieškinį atsakove pasirinko namo administratorę UAB „Mano Būstas Baltija“. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų kokiu pagrindu pasirinko kitą atsakovą. Pastebėtina, kad ieškovė tik po trečiojo asmens 2019 m. vasario 12 d. atsakymo į 2019 m. sausio 31 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokos išieškojimo“ 2019 m. balandžio 4 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokos išieškojimo“ išsiuntė atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“, nors iki trečiojo asmens atsakymo į pranešimą ieškovė atsakingu asmeniu laikė trečiąjį asmenį. Pažymėtina, jog nors trečiasis asmuo nurodo, kad atlikus išsamesnius tyrimus nustatyta, jog turto sugadinimą nulėmė trūkęs šalto vandens vamzdis, kuris yra priskirtinas namo bendrajai inžinerinei įrangai, tačiau teismui jokie duomenys apie trečiojo asmens nurodytą tyrimą nepateikti.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad apdraustas turtas buvo sugadintas trūkus bendro naudojimo šalto vandens stovui. Teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ atsakomybės ribose. Trečiasis asmuo A. K. apie įvykį iš karto atsakovei nepranešė, atsisakė, kad atsakovės darbuotojai šalintų avarijos padarinius. Draudiko atstovas apžiūrėti patalų atvyko 2018 m. kovo 19 d. Ieškovė neatskleidė kaip ir kokiomis priemonėmis buvo nustatyta jos nurodoma avarijos priežastis, t. y., kad patalpos buvo užlietos dėl trūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio. Pažymėtina, kad žalų ekspertas vertintojas 2018 m. kovo 19 d. Turto sunaikinimo sugadinimo akte bei 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. birželio 1 d. papildomuose Turto sunaikinimo sugadinimo aktuose nurodė, kad „užlieta iš viršutinio aukšto bt. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Posėdžio metu iš liudytojos D. V. V. parodymų nustatyta, kad liudytoja gyvena tame pačiame name, kur įvyko įvykis. Ji pamatė, kad laukinė siena buvo šlapia, atrodė, kad vanduo bėga iš antro aukšto į pirmą. Įėjusi į butą esantį (duomenys neskelbtini), nesuprato iš kur bėgo vanduo, butas buvo sausas. Tiksliai nurodyti kur trūko vamzdis ji negalėjo, nežino ar po įvykio atsakovė laiptinėje atliko vamzdžių remontą. Liudytoja R. O. nurodė, kad yra trečiojo asmens A. K. dukros L. K. pažįstama, jos vyras atliko bute, adresu (duomenys neskelbtini), santechnikos darbus. Paprašyti L. K., turėdami buto, adresu (duomenys neskelbtini), raktus, jie pirmieji nuvyko į įvykio vietą. Jos sutuoktinis bute atliko santechnikos darbus. Paaiškino, kad reikėjo ardyti sieną tarp lango ir dušo, nes vamzdžiai buvo įmūryti, o išardžius sieną pamatė sutrūkusius vamzdžius, vanduo bėgo iš antro į pirmą aukštą. Nurodė, kad pakeitė apie 60 cm vertikalaus vamzdžio. Bute nebuvo jokio vandens. Paaiškino, kad avarija įvyko dušo pusėje, buvo išmontavę dušo sienelę, kuri trukdė vamzdžio pakeitimui. Paaiškino, kad yra restauratorė, turi supratimą apie ką kalba, kadangi mokslus baigė Maskvoje ir 39 metus dirba statybose. Jokių nuotraukų nedarė, pakeistą vamzdį išmetė. Liudytoja L. K. paaiškino, kad butas priklauso jos mamai, tačiau šiuo butu naudojasi ir jos šeima. Nurodė, kad buvo pakeistas vertikalus vamzdis, esantis vonios kambario dešinėje pusėje, kurioje buvo vonios spintelės ir kriauklė. Asmeniškai nematė vamzdžio keitimo eigos ir jokių išlikusių įrodymų neturi. Liudytoja S. M. nurodė, kad yra buvusi atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ darbuotoja – klientų asmeninė vadybininkė. Paaiškino, kad įvykus avarijai inžinierius į butą nepateko. Praėjus po įvykio trims savaitėms liudytoja buvo įleista į butą. Su buto savininke bendravo telefonu. Matė, kad pakeistas vertikalus vamzdis, tačiau ar tai bendrojo naudojimo vamzdis ji negalėjo pasakyti. Paaiškino, kad ji neturi specialių žinių, kad galėtų nustatyti ar tai bendrojo naudojimo vamzdis. Nurodė, kad įvykio vietoje buvo padaryta nedidelė anga, todėl apžiūrėti ir padaryti fotonuotraukas buvo sudėtinga. Nurodė, kad patalpoje, kurioje įvyko avarija, nei dušo, nei vonios nebuvo, galimai tai buvo virtuvė. Taigi, išklausius liudytojų parodymus nustatyta, kad liudytojai nurodė skirtingą žalos atsiradimo vietą (vonios kambaryje skirtingose sienose, virtuvėje). Pastebėtina, kad liudytojų R. O. ir L. K. parodymai iš dalies dera tarpusavyje, tačiau byloje nustatyta, kad jos yra pažįstamos, tarpusavio santykiai draugiški, R. O. buvo patikėti buto raktai iki įvykio. Atsižvelgus į tai, liudytojų parodymai visumoje kelia pagrįstų abejonių apie aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad liudytoja R. O. būdama restauratore (iš liudytojos žodžių) ir matydama, kad dėl trūkusio vamzdžio kilo pasekmės, atsižvelgiant į jos profesionalumą, galėjo, nors ir neturėjo pareigos, užtikrinti informacijos išsaugojimą, informuoti savininką apie susidariusią situaciją, esant reikalui kviesti atsakovo UBA „Mano Būstas Baltija“ atstovą. Be to, nors byloje yra teigiama, kad trūko vertikalus vamzdis, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Byloje išsaugoto vamzdžio, kuris buvo pakeistas, įvykio vietos nuotraukų, mokėjimo dokumentų, remonto darbų sąmatos, nėra. Byloje pateikta išorinė pastato sienos nuotrauka, kurioje matyti šlapia išorinė lauko siena, tačiau iš šios nuotraukos nėra galimybės nustatyti ar tikrai trūko bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdis. Spręstina, kad vien deklaratyvių teiginių nurodymas, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos. Taigi, šiuo atveju ieškovė privalėjo nustatyti ir pateikti teismui duomenis apie tikslią buto užliejimo židinio vietą ir avarijos priežastis. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog įvykio priežastis, netgi konkreti vieta, nebuvo nustatyta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė, įvykus draudžiamajam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, nors ieškovė privalėjo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdama reikiamas pastangas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Taip pat neaišku, kodėl ieškovė atsakove pasirinko UAB „Mano Būstas Baltija“, kai tuo tarpu 2018 m. kovo 19 d. Turto sunaikinimo sugadinimo akte bei 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. birželio 1 d. papildomuose Turto sunaikinimo sugadinimo aktuose nurodė, kad „užlieta iš viršutinio aukšto bt. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Kaip jau minėta, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju dėl užliejimo, yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, atsakovo kaltę. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad žalą buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoms padaręs vandens užliejimas įvyko dėl sutrūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio.

Pažymėtina, kad teismas posėdžio metu šalims siūlė paskirti ekspertizę, kadangi atliktos ekspertizės eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau šalys nesutiko, kad byloje būtų skiriama ekspertizė. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas trečiajam asmeniui A. K. siūlė pateikti duomenis apie vandens sunaudojimą, kiek vandens išbėgo, kad būtų galima spręsti, ar vanduo bėgo trečiojo asmens apskaitoje, ar bendrojo naudojimo, tačiau trečiasis asmuo teismui šių duomenų neteikė.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, reikalavimo pagrįstumo bei neįrodė, jog buto užliejimo židinio vieta yra atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ atsakomybės ribose.

Pažymėtina, jog atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose - butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Iš trečiojo asmens A. K. dukros L. K. žodžių nustatyta, kad tik po savaitės telefonu administratorė buvo informuota apie įvykusį įvykį, ir tik po trijų savaičių, savaitgalį, administratorės darbuotoja, kuri nenusimano apie avarijos padarinius, buvo pakviesta ir įleista į butą apžiūrėti įvykio vietos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad trečiasis asmuo neįvykdė pareigos administratorei tinkamai ir laiku pranešti apie įvykį bei jį užfiksuoti.

Iš atsakovės pateikto statinio techninės priežiūros žurnalo kopijos matyti, jog atsakovė tiek iki ginčo įvykio, tiek po jo tinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas, pagal teisės aktų reikalavimus nuolat vykdė daugiabučio namo apžiūras, pildė su tuo susijusią dokumentaciją. Nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu iki 2018 m. kovo 6 d. įvykio nebuvo pastebėta šalto vandens stovų defektų. Taip pat iš pateikto statinio techninės priežiūros žurnalo kopijos matyti, jog pastato nuolatinio stebėjimo metu 2018 m. kovo 6 d. užfiksuota, jog naujų esminių pokyčių nepastebėta, išskyrus matomi drėgmės požymiai ant laiptinės sienos, priežasties nustatymui nepavyko patekti į (duomenys neskelbtini) butą. 2018 m. kovo 21 d. užfiksuota, kad gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) buto apie vamzdyno avariją bute. Į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butus patekti nepavyko (neįsileido). Pratekėjimų iš bendrų inžinerinių sistemų nenustatyta. 2018 m. kovo 24 d. užfiksuota, kad patekta į (duomenys neskelbtini) butą. Gyventojas atidengęs sieną, matomi nauji vamzdynai, vandens pratekėjimų iš bendrojo naudojimo vamzdynų nepastebėta. Atliktų darbų grafoje nurodyta, kad gyventojas pats pašalino nenustatytas galimo pratekėjimo priežastis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumus. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, negali daryti išvados, kad atsakovė neorganizavo namo techninės priežiūros, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Trečiasis asmuo A. K. yra ieškovės pusėje, kadangi patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kitos šalies, o ne tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese, t. y. gali būti priteistos tik iš kitoje pusėje buvusios atsakovės tokia apimtimi, kokia buvo patenkinti ieškinio reikalavimai. Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus trečiajam asmeniui A. K. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė duomenis apie patirtas 484 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo atliktus veiksmus (surašytas atsiliepimas į ieškinį, atstovauta teismo posėdžiuose) vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, kad atmetus ieškinį, yra pagrindas priteisti atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės jos turėtų 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 18,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 18,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“, į. k. 140514359, naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, į valstybės biudžetą – 18,77 eurų (aštuoniolika eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.