- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eTA-631-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01363-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- A. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. B., dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 90,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas, vadovaudamasis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-414 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) renka ir administruoja vietinę rinkliavą, kreipiasi dėl jos išieškojimo. Atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Telšių rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai)), todėl jam, vadovaujantis Nuostatais, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovui buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs pareiškėjui 90,09 Eur dydžio vietinės rinkliavos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. B. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad visus jam priskaičiuotus mokesčius yra sumokėjęs pagal pateiktus mokėjimo prašymus, kuriuose užfiksuoti konteinerių pakėlimo kartai ir pateikė tai patvirtinančius mokėjimo dokumentus.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas, todėl privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos matyti, kad atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra iš viso 90,09 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
7. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme, todėl teismas atsakovo argumentą, jog jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, kol jam nebuvo teikiama paslauga, atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo pateiktos pažymos, kurios atsakovas neginčija, bei paties atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas pradėjo mokėti už vietinę rinkliavą nuo 2012 m. spalio 20 d. ir periodiškai mokėjo toliau. Pareiškėjas nurodė, kad šie mokėjimai pirmiausia buvo užskaityti senesnių skolų, susidariusių iki 2016 metų, dengimui. Iš pateiktos pažymos matyti, kad įmokos, sumokėtos 2012–2013 metais (pažymoje yra rašymo apsirikimas – nurodyti 2023 metai), yra užskaitomos už 2008 metų įsiskolinimą, sumokėtos 2013–2014 metais – už 2009 metų įsiskolinimą ir t. t. Nei šių įmokų dydis, nei įsiskolinimo apskaičiavimo dydis byloje neginčijami.
9. Teismas, remdamasis CK 6.55 straipsniu, nurodė, kad įstatymas leidžia užskaityti seniausią skolą tik tuo atveju, jei skolininkas nėra nurodęs, kurią skolą gražina. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau 2012 m. gegužės 3 d. atsakovas pareiškėjui pateikė pranešimą, kuris atsakovo yra gautas, ką patvirtina jo darbuotojo parašas ant pranešimo, jog sutinka mokėti tik už skolas nuo 2012 m. gegužės 1 d., bei 2016 m. kovo 16 d. ir 2017 m. liepos 13 d. pateikė pranešimus, kurie atsakovo yra gauti, ką patvirtina jo darbuotojo parašai ant pranešimų, jog jis nėra skolingas nei 2016 m. balandžio 1 d., nei 2017 m. liepos 10 d. Duomenų, jog į šiuos pranešimus būtų pateikti atsakymai, nėra. Tokiu būdu, atsakovas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs savo valią, jog jo mokami mokėjimai negali būti užskaitomi skoloms, susidariusioms iki 2012 m. gegužės 1 d. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus bei priskaičiuotą nuo 2012 m. sausio 1 d. įsiskolinimą – 535,33 Eur, bei sumokėtas nuo 2012 m. spalio 20 d. sumas – 708,97 Eur, įvertinęs atsakovo valią dėl skolų dengimo, laikė nustatytu, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra padengtas, todėl prašymas yra atmestinas.
10. Teismas, netenkinęs prašymo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, atmetė ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
11. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
12. Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktai suponuoja atsakovui pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą, kadangi jis nuosavybės teise valdo vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas pareiškėjui teikė raštus, jog nesutinka mokėti vietinės rinkliavos, kadangi neturi sudaręs sutarties su pareiškėju, be to, neturi individualaus konteinerio. Atsakovui ne kartą buvo teikti atsakymai, jog vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
13. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog jam nebuvo suteiktas atliekų konteineris, nors jis neva kreipėsi į pareiškėją. Pareiškėjo teigimu, 2011 m. vasario 3 d. iš UAB ,,Telšių keliai“ buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovas buvo atvykęs konsultacijos dėl atliekų konteinerio, tačiau gavęs informaciją, išeidavęs, taip ir nesudaręs atliekų konteinerio panaudos sutarties. Atsakovas tik 2012 m. gegužės 3 d. sudarė konteinerio panaudos sutartį bei pradėjo mokėti vietinę rinkliavą vadovaudamasis ne pareiškėjo pateiktais mokėjimo pranešimais, o savo atliktais nepagrįstais skaičiavimais.
14. Pareiškėjas nurodo, kad iš atsakovo gavęs mokėjimus, kuriuose nebuvo užfiksuota mokėjimo paskirtis, t. y. mokėjimo paskirtyje nebuvo nurodyta už kokį laikotarpį yra atliekami mokėjimai, negalėjo kaip nors kitaip vertinti šių įmokų paskirties, negu kaip susidariusių skolų dengimą.
15. Pareiškėjas prideda prie apeliacinio skundo naujai teikiamus duomenis (dėl konteinerio panaudos), kurie negalėjo buti pateikti anksčiau, kadangi tai seni archyviniai dokumentai, kurių paieškai reikėjo nemažai laiko.
Atsiliepimas
16. Atsakovas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
17. Atsakovas laikosi pozicijos, kad visas priklausančias vietinės rinkliavos sumas yra sumokėjęs. Tai, kad pareiškėjas savaip interpretuoja CK 6.55 straipsnio reikalavimus ir teigia, jog paskesniais metais sumokėta vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą ir surinkimą buvo perkeliama skoloms padengti už 2008 ir vėlesnius metus, yra neteisingas ir neteisėtas teisės aktų aiškinimas ir taikymas. Tai pagrįstai patvirtino pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Ginčas byloje kilo pagal pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl 90,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. B. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovo nuo 2021 m. spalio mėnesio pradėtas mokėti vietinės rinkliavos įmokas įskaitė senesnių skolų, susidariusių iki 2016 metų, dengimui. Teismas pareiškėjo prašymą atmetė konstatavęs, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra padengtas, nes vadovaujantis CK 6.55 straipsniu, įstatymas leidžia užskaityti seniausią skolą tik tuo atveju, jei skolininkas nėra nurodęs, kurią skolą gražina, o atsakovas 2012 m. gegužės 3 d. raštu pareiškėjui pareiškė, kad mokės tik nuo 2012 m. gegužės 1 d., todėl mokėjimai ankstesnėms skoloms padengti negalėjo būti įskaityti. Be to, teismas nustatė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. atsakovui buvo paskaičiuotas 535,33 Eur įsiskolinimas, o atsakovas nuo 2012 m. spalio 20 d. sumokėjo 708,97 Eur.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, tik 2012 m. gegužės 3 d. sudarė panaudos sutartį dėl atliekų konteinerio panaudos ir savo nuožiūra mokėdavo vietinės rinkliavos įmokas, neatsižvelgdamas į mokėjimo pranešimus. Be to, pareiškėjo teigimu, atsakovo mokėjimuose nebuvo užfiksuota mokėjimo paskirtis, t. y. nebuvo nurodyta už kokį laikotarpį yra atliekami mokėjimai, todėl pareiškėjas negalėjo kaip nors kitaip vertinti šių įmokų paskirties, nei kaip susidariusių skolų dengimą.
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
22. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Atsakovui netinkamai vykdant savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, iš jo priteisiama įsiskolinimo suma (CK 6.38 str.). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą valdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Taigi, vietinių rinkliavų, kaip piniginių prievolių, vykdymui, yra taikomos ir CK įtvirtintos prievolių teisę reguliuojančios normos.
23. CK 6.55 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
24. Iš CK 6.55 straipsnio turinio matyti, kad skolininkas gali apsispręsti ir pareikšti, kurią skolą jis grąžina kreditoriui, kai yra kelios tos pačios rūšies skolos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo, be to, šioje teisės normoje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas (žr. 2017 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).
25. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas pareiškėjui dar 2015 m. gegužės 3 d. buvo pareiškęs, kad už komunalinių atliekų surinkimą mokės tik nuo 2015 m. gegužės 1 d., vėliau, 2016 m. ir 2017 m., atsakovas taip pat buvo pareiškęs, kad įsiskolinimų neturi ir mokesčius už einamuosius metus turi teisę sumokėti iki metų pabaigos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs savo valią, jog jo mokami mokėjimai negali būti užskaitomi skoloms, susidariusioms iki 2012 m. gegužės 1 d. Atitinkamai spręstina, kad pareiškėjas, savo nuožiūra įskaitydamas, jo vertinimu, susidariusias atsakovo skolas iki 2016 m. (nuo 2008 m.), nesilaikė aptartų CK 6.55 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į CK 6.55 straipsnio nuostatas, atsakovas, manydamas, kad pareiškėjas turi įsiskolinimų už ankstesnius laikotarpius, galėjo nustatyta tvarka kreiptis dėl skolų išieškojimo, tačiau to nepadarė. Iš pareiškėjo apskaičiuotų atsakovo mokėtinų vietinės rinkliavos nuo 2015 m. gegužės mėnesio sumų ir atsakovo nuo šios datos apmokėtų sumų balanso pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas vietinės rinkliavos įsiskolinimo pareiškėjui už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. neturi, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.
26. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus apie tai, kad atsakovas nuo 2008 m. nesudarė panaudos sutarties dėl atliekų konteinerio, teigia, kad dokumentų paieška užtruko archyve. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašomi prijungti dokumentai priimti žymiai anksčiau nei šioje byloje priimtas teismo sprendimas, byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. liepos 20 d., bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2023 m. rugsėjo 15 d., be kita ko, įpareigojant proceso šalis pateikti skolą ir įmokas pagrindžiančius duomenis. Todėl atsakovo argumentai, jog jis neturėjo galimybės dokumentus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nelaikytini pagrįstais. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ginčo esmę ir vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija atsisako priimti ir prijungti prie bylos pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.
27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.