Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius

nedalyvaujant pareiškėjo uždara akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždara akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą, atsakovas A. B., dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždara akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau tekste ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 90,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31, ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.

LR atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 3 d. 3 p. nustato, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-12-27 sprendimu Nr. T1-414 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – vietinės rinkliavos nuostatai) 24 punktas nustato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, 39 punktas – kad pareiškėjas administruoja vietinės rinkliavos surinkimą, o 53 punktas - kad pareiškėjas vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų. Pareiškėjas yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo.

LR atliekų tvarkymo įstatymo 30 ¹ str. 2 d. numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Vietinės rinkliavos nuostatai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.).

Vietinės rinkliavos nuostatų 32 p. yra nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis atliekų turėtojams už komunalinių atliekų tvarkymą nustatomas ir patvirtinamas už vienus metus, t. y. vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A 556 - 334/2014 konstatavo, kad „vien aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Atsakovas A. B. atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, kad visus jam priskaičiuotus mokesčius yra sumokėjęs. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutiko mokėti tik už realiai suteiktas paslaugas, tad nuo 2012 metų, kai jam buvo pateiktas konteineris, jis yra sumokėjęs visus priskaičiuotus mokesčius. Apie tai, jog už kitus metus nėra skolingas, yra pareiškėją ne kartą informavęs.

Pareiškėjo prašymas atmestinas.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas A. B. yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas, todėl privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos matyti, kad atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra viso 90,09 Eur už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 59 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme, tad atsakovo argumentas, jog jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, kol jam nebuvo teikiama paslauga, yra atmestinas.

Tačiau teismas pažymi, jog iš pareiškėjo pateiktos pažymos, kurios atsakovas neginčija, bei paties atsakovo pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas pradėjo mokėti už vietinę rinkliavą nuo 2012-10-20, ir periodiškai mokėjo toliau. Pareiškėjas nurodė, kad šie mokėjimai pirmiausia buvo užskaityti senesnių skolų dengimui, susidariusių iki 2016 metų. Iš pateiktos pažymos matyti, kad įmokos, sumokėtos 2012-2013 metais (pažymoje yra rašytinis apsirikimas, nurodyti 2023 metai), yra užskaitomos už 2008 metų įsiskolinimą, sumokėtos 2013-2014 metais – už 2009 metų įsiskolinimą ir t. t. Nei šių įmokų dydis, nei įsiskolinimo apskaičiavimo dydis byloje neginčijami. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.55 straipsnis numato įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos, ir šio straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, 2 dalis numato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Tokiu būdu, įstatymas leidžia užskaityti seniausią skolą tik tuo atveju, jei skolininkas nėra nurodęs, kurią skolą gražina. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau 2012-05-03 atsakovas pareiškėjui pateikė pranešimą, kuris atsakovo yra gautas, ką patvirtina jo darbuotojo parašas ant pranešimo, jog sutinka mokėti tik už skolas nuo 2012-05-01, bei 2016-03-16 ir 2017-07-13 pateikė pranešimus, kurie atsakovo yra gauti, ką patvirtina jo darbuotojo parašai ant pranešimų, jog jis nėra skolingas nei 2016-04-01 dienai, nei 2017-07-10 dienai. Duomenų, jog į šiuos pranešimus būtų pateikti atsakymai, nėra. Tokiu būdu, atsakovas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs savo valią, jog jo mokami mokėjimai negali būti užskaitomi skoloms, susidariusioms iki 2012-05-01. Įvertinus šiuos įrodymus, bei įvertinus priskaičiuotą nuo 2012-01-01 įsiskolinimą – 535,33 Eur, bei sumokėtas nuo 2012-10-20 sumas – 708,97 Eur, įvertinus atsakovo valią dėl skolų dengimo, teismas laiko nustatytu, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31 yra padengtas, tad prašymas yra atmestinas.

Teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėjas uždara akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ sumokėjo advokatui 23,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme, 2,06 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų formavimą. ABTĮ 40 str. 1 d. numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus prašymą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo, šis prašymas taip pat atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo uždara akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.