Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų H. K. ir A. K. prašymą dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-499/2008).

Civilinio proceso kodekso 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas (kaip nagrinėjamos bylos atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iš esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-108/2009).

Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai H. K. ir A. K. 2019 m. spalio 1 d. pareiškė prašymą dėl palikimo administravimo nustatymo mirusiojo R. K. palikimui administruoti ir jų pačių skyrimo palikimo administratoriais iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas R. K. įpėdiniams, teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi jų prašymą patenkino. Nutartis yra įsiteisėjusi.

Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013).

Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimo, pareiškėjas R. K. nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu ir taip buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir pareigos, kadangi pareiškėjas R. K. yra vienintelis palikėjo įstatyminis įpėdinis.

Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis 3K-3-355/2014).

Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2014). Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo suinteresuotumas byloje kildinamas iš paveldėjimo teisinių santykių. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarė R. V. patvirtino 2019 m. kovo 5 d. R. K. sudarytą oficialųjį testamentą, kuriuo R. K. paliko gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, A. G. (po santuokos sudarymo – A. K.); visą kitą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant vertybinius popierius, akcijas, dividendus, pinigines lėšas, lygiomis dalimis po vieną antrąją dalį paliko A. G. (po santuokos sudarymo – A. K.) ir H. K.. P. R. K. nurodytu testamentu atėmė paveldėjimo teisę iš sūnaus R. K.

Pareiškėjas R. K. nurodo, kad yra įstatyminis palikėjo įpėdinis ir yra iškėlęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje reiškia reikalavimą nuginčyti palikėjo R. K. testamentą, ir teigia, kad byla dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus paskyrimo turi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsniu, paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažintas negaliojančiu, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-969/2016). Nepaisant to, kad pareiškėjas ginčija testamentą, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti šį sandorį negaliojančiu, testamentas yra galiojantis ir sukelia jame nurodytas teisines pasekmes – visas palikėjo turtas yra paliktas testamentiniams įpėdiniams, o iš pareiškėjo R. K. paveldėjimo teisė yra atimta.

Nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjas R. K. neturi teisės paveldėti R. K. turto, todėl civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) supaprastinto proceso tvarka priimta nutartis dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimo iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas R. K. įpėdiniams, nesukuria pareiškėjui materialinių teisių ar pareigų. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-42/2010).

Nenustačius Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto pagrindo atnaujinti procesui byloje, klausimas dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nagrinėjamu atveju yra nebeaktualus ir nenustatinėtinas (CPK 368 straipsnis, 370 straipsnio 3 dalis)

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ir teismo procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. K. prašymą.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.