Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-145-560/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-18
Bylos Nr.: 2A-145-560/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-09487-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Aldona Tilindienė, Dainius Rinkevičius
Trečiasis asmuo: TEO LT, AB TELERADIJO KOMPANIJA HANSA, AB TEO LT. Teisėjų kolegija
Ieškovas: P. Š.

Civilinė byla Nr. 2A-145-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09487-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 50.5.; 121.18.; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aldonos Tilindienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ dėl nuostolių priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – AB TEO LT.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ priteisti 450,39 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10, 5 404,76 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki 2012-10-10, nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012-10-10 iki patalpų atlaisvinimo dienos po 1 351,19 Lt už kiekvieną mėnesį, 17 006 Lt už patalpų remontą (žalos atlyginimo), 50,19 Lt už sunaudotą elektros energiją, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas su atsakovu buvo sudaręs Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri buvo nutraukta nuo 2012-06-10. Nors sutartis buvo nutraukta, tačiau atsakovas neatlaisvino ieškovui priklausančių patalpų ir nemokėjo nuomos mokesčio. Be to, atsakovas padarė žalos ieškovui priklausančioms patalpoms, todėl prašė priteisti patalpų remonto išlaidas. Nurodė, kad nors nuomos sutartis buvo nutraukta paties nuomininko iniciatyva nuo 2012-06-10, tačiau patalpos nebuvo tinkamai perduotos ir jomis negalima buvo tinkamai naudotis. Patalpų atlaisvinimu užsiėmė pats nuomotojas, dėl to turėjo išlaidų. Į bylą yra pateikta lokalinė sąmata dėl patalpų sutvarkymo, tas išlaidas patyrė ieškovas samdydamas žmones, o dalį darbų atliko ūkio būdu nesamdydamas žmonių. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad visi baldai, laidai ir kiti dalykai, kurie buvo palikti patalpose, priklauso kažkam kitam, ne atsakovui. Po atsakovo išėjimo sienose liko skylės, be to, sienos per tiek metų buvo apjuodusios, todėl reikėjo bent minimaliai jas suremontuoti.

2013-04-15 teismo posėdžio metu ieškovas patikslinęs reikalavimus nurodė, jog patalpos buvo atlaisvintos 2012-10-22, todėl apskaičiavo, jog nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012-10-10 iki patalpų atlaisvinimo (2012-10-22) sudaro 540,36 Lt (45,03 Lt / d. * 12 d.). 2013-07-05 teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 50,19 Lt priteisimo už sunaudotą elektros energiją, sumažino priteistinos žalos dydį, t. y. atsisakė išlaidų, skirtų grindų ir langų remontui, nes tie darbai nebuvo dar atlikti, ir patirtą žalą įvertino 10 524,16 Lt suma, kurią sudaro 4 024,16 Lt išlaidos pagal atliktų darbų aktą, 1 200 Lt už durų pagaminimą, 300 Lt už durų įstatymą, 5 000 Lt už ieškovo ūkio būdu atliktus sienų glaistymo ir dažymo remonto darbus.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad patalpos nebuvo ieškovui perduotos, kadangi jis pats nepagrįstai vengė jas priimti, dėl tos priežasties ieškovas negali reikalauti nuomos mokesčio už laikotarpius po nuomos sutarties nutraukimo. Reikalavimas dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10 taip pat neturėtų būti tenkinamas, nes faktiškai nuomos santykiai nutrūko dar gegužės mėnesį, o 2012-06-10 tik oficialiai. Atsakovo nuomone, ieškovo teiginiai, kad patalpos buvo sugadintos ir neparuoštos grąžinimui yra nepagrįsti ir neįrodyti, visi atsakovui priklausantys daiktai buvo paties atsakovo išvežti ir nuomotos patalpos visiškai atlaisvintos 2012-06-14. Taip pat nurodė, kad reikalavimas priteisti žalą yra nepagrįstas, nes ieškovas faktiškai nėra patyręs žalos.

Trečiasis asmuo AB TEO LT atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad ieškovo iš trečiojo asmens įgytos patalpos buvo technologinės, patalpose buvo sumontuota radiofikacinė įranga, prieš atsakovą patalpose taip pat buvo vykdoma radijo paslaugų tiekimo veikla. Sutiko su ieškovo reikalavimais dėl nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį iki patalpų atlaisvinimo, einamojo remonto išlaidų priteisimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, o reikalavimus dėl patalpų technologinės paskirties pakeitimo išlaidų priteisimo iš atsakovo laikė nepagrįstais ir prašė atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-09 sprendimu bylą dalyje dėl 50,19 Lt išlaidų už sunaudotą elektros energiją bei ginčo patalpų grindų ir langų remonto 6 481,84 Lt išlaidų priteisimo nutraukė ir ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 450,39 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10, 2 656,77 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki 2012-08-08, 4 050,79 Lt remonto išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 157,95 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė, taip pat paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad abi šalys siekė pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau nesutarė dėl patalpų atlaisvinimo nuo patalpose esančių daiktų. 2012-08-08 į ginčo patalpas ieškovo užsakymu atvyko antstolė V. D., kuri faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad patalpų perdavimas–priėmimas neįvyko. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atvyko ieškovo nurodytu laiku ir siekė perduoti ieškovui patalpas, o ieškovas nesutiko perimti ginčo patalpų dėl jose likusių daiktų, teismas laikė, jog 2012-08-08 įvyko ginčo patalpų grąžinimas ieškovui. Teismo vertinimu, patalpų neatlaisvinimas nuo daiktų, dėl kurių priklausomybės kuriai nors iš šalių tarp šalių kilo ginčas, nepaneigia atsakovo siekio grąžinti ieškovui nuomotų patalpų ieškovo faktiškam valdymui, nes kitoks teisės normų aiškinimas sudarytų ieškovui sąlygas nepriimti patalpų iki ginčo dėl daiktų priklausomybės išsprendimo. Nurodė, kad daiktų buvimas perduodamose patalpose galėjo būti ieškovo pažymėtas priėmimo–perdavimo akte ir/arba vertinamas kaip patalpoms padaryta žala, tačiau pats savaime nesuteikė teisės ieškovui atsisakyti priimti jam grąžinamas patalpas ir reikalauti nuostolių atlyginimo po 2012-08-08, kuomet jis pats atsisakė tas patalpas priimti. Taigi, teismas, konstatavęs, jog ginčo patalpos ieškovui buvo grąžintos 2012-08-08, o nuomos sutartis tarp šalių nutraukta 2012-06-10, ieškovui iš atsakovo priteisė 2 656,77 Lt (45,03 Lt/d. * 59 d. = 2 656,77 Lt) nuomotojo patirtų nuostolių dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo (negautų pajamų), o reikalavimus dėl nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2012-08-09 iki 2012-08-22 atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog nuomos sutartis buvo nutraukta 2012-06-10, ir atsakovas neginčijo, jog už 10 dienų laikotarpį nuo 2012-06-01 iki nuomos sutarties nutraukimo (2012-06-10) nuomos mokesčio ieškovui nėra sumokėjęs, reikalavimą dėl 450,39 Lt nuomos mokesčio priteisimo už šį laikotarpį tenkino. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, jog minėtu laikotarpiu atsakovas ginčo patalpomis jau nesinaudojo, nes nuo 2012 m. gegužės mėnesio vyko derybos dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio priteisimui už laikotarpį iki nuomos sutarties nutraukimo neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovo reikalavimą dėl 10 524,16 Lt patalpoms padarytos žalos atlyginimo priteisimo teismas tenkino iš dalies. Teismas atmetė ieškinį dalyje 1 500 Lt priteisimo už naujų lauko durų pagaminimą ir įstatymą, nes ieškovas neįrodė, jog išlaidas naujoms durims patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad perdavimo metu buvusias medines duris ieškovas pakeitė šarvuotomis, metalinėmis durimis, tačiau ieškovas nepateikė jokių motyvų, kodėl už tokį ginčo patalpų pagerinimą turėtų apmokėti atsakovas. Teismo vertinimu, byloje taip nėra jokių įrodymų, jog durų keitimą nulėmė netinkamas naudojimasis durimis nuomos metu ar po nuomos sutarties nutraukimo. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, jog į bylą ieškovas pateikė rašytinį įrodymą apie patalpų atlaisvinimo nuo paliktų daiktų darbų užsakymą, atlikimą ir darbų piniginę vertę, UAB „Elektros pliusai“ pateiktu atliktų darbų aktu abejoti teismas neturėjo jokio pagrindo, todėl ieškovo reikalavimą dėl 4 050,79 Lt už elektros įrenginių demontavimą ir šiukšlių išvežimą iš ginčo patalpų priteisimo tenkino. Teismas nurodė, kad nuotraukose matyti, jog patalpose liko baldų (spintų, stalų ir kt.), kabelių, įvairių prietaisų, lempų, dulkių siurblys, šaldytuvas, paveikslas, rankšluostis ir kt., o atsakovas nurodė, jog šie daiktai jam nepriklauso, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kaip šie daiktai atsidūrė atsakovo nuomojamose patalpose, nepateikė ir šių aplinkybių nepaaiškino. Teismo vertinimu, nei ieškovo ir trečiojo asmens AB TEO LT sudarytoje ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje, nei aukciono protokole nėra numatyta, jog ginčo patalpos buvo parduotos su jose esančiu turtu, byloje nėra jokių įrodymų, kad likęs turtas priklauso ieškovui. Taip pat teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 5 000 Lt išlaidų už sienų ūkiniu būdu atliktą remontą (glaistymą ir dažymą) priteisimo. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, jog sienos yra apdulkėjusios ir reikalauja remonto dėl nusidėvėjimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo sienose padarytas skyles. Vienoje nuotraukoje yra skylės nuo ieškovo pašalintos transformatorinės, skirtos laidinio radijo ryšių paslaugoms vykdymo užtikrinimui, tačiau įrodymų apie tai, jog transformatorinę reikėjo pašalinti, byloje nėra. Nurodė, kad byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog ieškovas sienas remontavo ir kad dėl to patyrė realių išlaidų, nes sienų remontas jau yra atliktas, bet į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie patirtas išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovo apeliavimas į UAB „Klaibuta“ lokalinės sąmatos sienų remonto paskaičiavimus negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas nuostoliams pagrįsti, nes minėtoje sąmatoje paskaičiavimai nurodyti įtraukiant socialinio draudimo, pridėtinės vertės, pelno ir kitus mokesčius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 450,39 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10, 2 656,77 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki 2012-08-08, 4 050,79 Lt remonto išlaidų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 1 270,57 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė patalpų atlaisvinimo datą – 2012-08-08, nes patalpos buvo faktiškai atlaisvintos 2012-06-14, tačiau nebuvo ieškovo perimtos tik dėl jo nepagrįsto atsisakymo tai padaryti. Tai patvirtina liudytojų parodymai bei į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – atliekų deklaracija Nr. AD#18998. Atsakovas jau 2012-06-14 aktyviais veiksmais siekė grąžinti patalpas ieškovui, t. y. atsakovo darbuotojas susisiekė su ieškovu telefonu, informavo apie atlaisvintas patalpas, pareiškė norą ieškovui perduoti patalpų raktus, ko neginčijo ir pats ieškovas, nurodydamas, jog patalpas priimti jis atsisakė dėl to, jog tariamai nėra atsiskaityta su komunalinių paslaugų teikėjais bei patalpose yra likusių daiktų, kurie, ieškovo vertinimu, priklauso atsakovui. Ieškovo atsisakymo priimti grąžinamas patalpas priežastys buvo nepagrįstos, nes patalpose ginčo metu buvę daiktai nebuvo pagrindas ieškovui atsisakyti priimti patalpas, o reikalavimo atlyginti tariamai nesumokėtus mokesčius pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė. Pažymėjo, kad nuo 2012-06-14 iki 2012-08-08 patalpų būklė nepasikeitė, todėl patalpas ieškovas turėjo priimti jau 2012-06-14. Be to, nesutinka ir su nuomos mokesčio priteisimu laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10, nes byloje nustatyta, kad atsakovas dar 2012 m. gegužės mėn. informavo ieškovą apie norą nutraukti patalpų nuomos santykius, faktiškai patalpomis nesinaudojo, tačiau ieškovas sąmoningai vilkino sutarties nutraukimo procedūrą, dėl ko atsakovas buvo priverstas raštiškai nutraukti sutartį. Be to, nesutikdamas su 4 050,79 Lt nuostolių priteisimu, atsakovas nurodo, kad nors ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kuriais grindžia darbų vykdymo patalpose faktą, tačiau nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, kad šie darbai yra atlikti ir kad už juos UAB „Elektros pliusai“ yra sumokėta. Byloje pateiktas 2012-10-22 UAB „Elektros pulsai“ raštas patvirtina, kad 2012-10-22 atliktų darbų akte nurodyti darbai dar nebuvo atlikti ir už juos ieškovas nebuvo atsiskaitęs. Jokių kitų įrodymų, kad vėliau darbai buvo atlikti ir už juos atsiskaityta, į bylą nėra pateikta. Be to, nurodė, kad neįrodyta, jog minėti ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovu. Nėra įrodyti nei atsakovo neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui kilusios žalos. Pažymėjo, kad į bylą pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai susiję išimtinai su ieškovo siekiu pertvarkyti patalpas, tačiau ne su atsakovo veiksmais. Lokalinėje sąmatoje nurodytas šviestuvų demontavimas nesusijęs su atsakovu, nes atsakovas naudojo tuos šviestuvus, kurie patalpose buvo sudarius sutartį. Taip pat nepagrįstas reikalavimas atlyginti ir baldų išvežimo darbus, nes byloje neįrodyta, jog šie baldai priklauso atsakovui, jie buvo jau sutarties sudarymo metu. Be to, atsakovui nepriklauso ir elektros skydeliai, už kurių demontavimo darbus ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo, taip pat ir patalpų grindyse įmontuota speciali įranga. Be to, atsakovas neprivalo kompensuoti ir stogo stovo demontavimo išlaidų, nes ši pastato stogo dalis nepriklausė atsakovui, be to, atsakovas iš ieškovo nuomojosi tik patalpas, bet ne patį pastatą ar pastato stogo plotą.

Atsiliepimas

Ieškovas P. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuomotojas nuomos sutarties nutraukimui neprieštaravo, netgi pats rodė iniciatyvą dėl patalpų perdavimo, įteikdamas atsakovui 2012-07-24 raštą dėl patalpų perdavimo, o atsakovas po šio rašto nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant šias patalpas perduoti ieškovui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kvietė ieškovą į patalpų perdavimą, kad siuntė ieškovui patalpų priėmimo–perdavimo aktą ar kokį kitą raštą su, pavyzdžiui, patalpų raktu ir pan. Pažymėjo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, jog patalpos perdavimo metu buvo netvarkingos. Atsakovo nurodyta atliekų deklaracija galbūt galėtų būti įrodymas, jeigu ne ieškovas, o atsakovas būtų išvežęs iš patalpų atliekas, kita vertus, atliekų deklaracijoje yra tik elektroninės atliekos, o iš kokios vietos jos buvo išvežtos – duomenų nėra. Aplinkybės, kad patalpose likę daiktai yra ieškovo, atsakovas nepateikė. Priešingai, atsakovas pateikė dokumentus, įrodančius, jog AB TEO LT perduotame nuosavybės teisių į įvairius daiktus sąraše faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotų daiktų nebuvo, o to, kad atsakovas išsinuomojo iš ankstesnio nuomotojo patalpas su baldų liekanomis, atsakovas taip pat nepagrindė. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai ir patalpų nuotraukos, padarytos po jų atlaisvinimo ir jų remonto, taigi byloje įrodyta, kad patalpos atlaisvintos nuo ten paliktų daiktų ir yra suremontuotos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės priėmė teisėtą sprendimą iš dalies patenkinti ieškovo P. Š. ieškinį ir priteisti iš atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ 450,39 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10, 2 656,77 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki 2012-08-08, 4 050,79 Lt remonto išlaidų ir procesines palūkanas. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo.

Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos pasibaigimo. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad minėtas patalpas ieškovas aukciono būdu įsigijo iš trečiojo asmens AB TEO LT (tuo metu – AB „Lietuvos telekomas“), kuris patalpas buvo išnuomojęs atsakovui. Perimdamas nuosavybės teises į ginčo patalpas ieškovas 2003-12-23 pirkimo–pardavimo sutartimi (sutarties 6.2 p.) įsipareigojo perimti pardavėjo (AB „Lietuvos telekomas“) įsipareigojimus atsakovui dėl patalpų nuomos iki 2004-12-31 ne blogesnėmis nei pardavėjo ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties sąlygomis. 2004-01-02 ieškovas ir atsakovas pasirašė ginčo patalpų Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu sulygo dėl patalpų nuomos iki 2004-12-31. Suėjus nuomos sutarties terminui, šalys nuomos santykius tęsė. 2012-06-06 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės mokėti nuomos mokesčio ir nuo 2012-06-10 laiko nuomos sutartį negaliojančia.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 450,39 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10, 2 656,77 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki 2012-08-08 ir 4 050,79 Lt remonto išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, vertina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą būtent nurodytų ieškovo reikalavimų apimtyje.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10 yra nepagrįstas, nes atsakovas dar 2012 m. gegužės mėn. informavo ieškovą apie norą nutraukti patalpų nuomos santykius, tačiau ieškovas sąmoningai vilkino sutarties nutraukimo procedūrą, dėl ko atsakovas buvo priverstas raštiškai nutraukti sutartį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais. Pažymėtina, kad byloje neginčijamais įrodymais nustatyta, jog nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukta 2012-06-10, taip pat byloje neužginčytas faktas, jog atsakovas už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10 nuomos mokesčio ieškovui nemokėjo. Taigi, laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10 esant galiojančiai tarp šalių pasirašytai nuomos sutarčiai, nuomininkui neišnyko ir negalėjo išnykti pareiga mokėti nuomotojui nuomos mokestį pagal pasirašytą nuomos sutartį. Pažymėtina, kad atsakovo išdėstyti teiginiai, jog jis dar 2012 m. gegužės mėn. norėjo nutraukti nuomos sutartį, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir nesukelia sutarties šalims jokių su nuomos sutarties pabaiga susijusių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 450,39 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10 priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas.

Taip pat apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka ir su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 2 656,77 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki 2012-08-08. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė patalpų atlaisvinimo datą, nes, atsakovo teigimu, patalpos buvo faktiškai atlaisvintos 2012-06-14, ką patvirtina liudytojų parodymai bei į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – atliekų deklaracija Nr. AD#18998. Iš išdėstytų apelianto teiginių matyti, kad atsakovas neginčija fakto, jog po nuomos sutarties pasibaigimo nuomos objekto nuomotojui neperdavus, jis turi teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius, tačiau apeliantas nesutinka skundžiamu teismo sprendimu nustatytu nuomos sutarties patalpų perdavimo momentu. Apeliantas, teigdamas, kad patalpas ieškovas nepagrįstai atsisakė priimti jau 2012-06-14 ir nuo to momento laikytina, jog patalpos ieškovui buvo perduotos, šiuos teiginius grindė atliekų deklaracija Nr. AD#18998. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto nurodytas dokumentas neįrodo, kad jau būtent 2012-06-14 atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti iš apelianto patalpas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo 2012-06-14 iki 2012-07-24 ieškovo rašto atsakovui dėl patalpų perdavimo įteikimo ir po jo iki 2012-08-08 įvykusio patalpų apžiūrėjimo, kuriame dalyvavo abiejų ginčo šalių atstovai ir antstolė, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant perduoti ieškovui patalpas, o šis nepagrįstai būtų atsisakęs jas priimti. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad 2012-08-08 atsakovui nepagrįstai atsisakius priimti ginčo patalpas, patalpų perdavimo momentu laikytina būtent 2012-08-08, tačiau byloje nėra įrodyta, kad atsakovas nepagrįstai būtų atsisakęs priimti ginčo patalpas iki 2012-08-08, o atsakovas savo ruožtu jas buvo pasirengęs perduoti, nėra duomenų, jog buvo įvykęs šalių susitikimas, siekiant apžiūrėti ir perduoti patalpas. Priešingai, byloje įrodyta, kad 2012-08-08 šalių susitikimas ginčo patalpose įvyko ieškovo iniciatyva išsiunčiant atsakovui 2014-07-24 raštą, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti patalpų perdavimo momentą esant, kaip nurodė atsakovas, 2012-06-14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė patalpų perdavimo ieškovui momentą – 2012-08-08, dėl to pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė 2 656,77 Lt nuomotojo patirtų nuostolių dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki 2012-08-08.

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka ir su skundžiamo teismo sprendimo dalimi patenkinti ieškovo reikalavimą dėl 4 050,79 Lt priteisimo už elektros įrenginių demontavimą ir šiukšlių išvežimą iš ginčo patalpų. Atsakovo teigimu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytiems baldams ir kitoms atliekoms atsakovui nepriklausant, šiam nekyla pareiga apmokėti išlaidas už jų demontavimą ir išvežimą. Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad atsakovui nurodant, jog ginčo patalpose likę baldai ir kitos atliekos apeliantui nepriklauso, į bylą nėra pateikti jokie tai pagrindžiantys įrodymai, atsakovas nenurodė, kaip šie daiktai atsirado ginčo patalpose. Tuo tarpu ieškovo pateiktoje su trečiuoju asmeniu AB TEO LT sudarytoje ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatyta, jog ginčo patalpos parduodamos su jose esančiu turtu, nėra pridėtas tokio turto sąrašas, o, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ginčo patalpas nepertraukiamai nuomojo atsakovui ir pats jomis nesinaudojo, nėra pagrindo teigti, jog šie daiktai ginčo patalpose galėjo atsirasti ieškovo iniciatyva. Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taigi, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog patalpose buvę baldai ir atliekos priklausė būtent atsakovui, už kurių demontavimą ir išvežimą patirtas išlaidas turi padengti apeliantas. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas nurodė ir tai, kad nors ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kuriais grindžia darbų vykdymo patalpose faktą, tačiau nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, kad šie darbai yra atlikti ir kad už juos UAB „Elektros pliusai“ yra sumokėta, todėl ieškovas, nepatyręs jokių išlaidų, neturi pagrindo jų atlyginimo reikalauti iš atsakovo. Tačiau, pažymėtina, kad minėtą reikalavimą ieškovas grindė pateikdamas teismui 2012-10-22 UAB „Elektros pliusai“ atliktų darbų aktą, 2012-10-22 UAB „Elektros pliusai“ raštą, jog už atliktus darbus užsakovas P. Š. apmokės, kai bus atlikti visi darbai, numatyti lokalinėje sąmatoje. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė, jog minėti darbai buvo atlikti, tačiau šie argumentai visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovas į bylą yra pateikęs ginčo patalpų nuotraukas, kuriose matyti patalpų būklė po darbų atlikimo. Lyginant šias pateiktas nuotraukas, užfiksuotas 2013-01-05, su 2012-08-08 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis patalpų nuotraukomis jų perdavimo momentu, matyti, jog patalpose buvę baldai, atliekos, įranga bei šiukšlės iš ginčo patalpų yra pašalinti. Taigi šie įrodymai pagrindžia, jog minėti elektros įrenginių demontavimo ir šiukšlių išvežimo darbai ginčo patalpose buvo atlikti, kurių kaina pagrįsta pateiktu 2012-10-22 UAB „Elektros pliusai“ atliktų darbų aktu. Pažymėtina, kad nors ieškovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad už šiuos darbus su UAB „Elektros pliusai“ yra atsiskaitęs, tačiau nustačius, jog šie darbai buvo atlikti ir pateikus jų įkainius, nėra pagrindo teigti, jog šios išlaidos nebuvo patirtos, o ieškovo ir trečiųjų asmenų tarpusavio atsiskaitymo klausimai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Taigi, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo naudai priteista 4 050,79 Lt dydžio suma, taip pat yra pagrįsta ir teisėta.

Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus dėl 450,39 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-06-10, 2 656,77 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki 2012-08-08 ir 4 050,79 Lt remonto išlaidų priteisimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas teismo sprendimas ir dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 7 157,95 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Ieškovas P. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos buvo patirtos, nepateikė, dėl to šis ieškovo prašymas yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo VšĮ „Teleradijo kompanija Hansa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėJūratė VaranauskaitėDainius Rinkevičius