Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Agatai Slančevskienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1. ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl 858,13 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 25 d. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Kaip nurodoma, ieškovė vadovaudamasi draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką buvo vadovautasi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016 m. vasario 23 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. kovo 1 d., toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies 9.1. punktą nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustos transporto priemonės remonto kaina yra 899,95 Eur ir minėta sumą išmokėjo draudėjui. Atsakovė, pasak ieškovės, privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė siųsdama pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio. Ieškovės teigimu, turtinė žala neatlyginta, todėl prašo priteisti žalą, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, kas sudaro 858,13 Eur.

4. 2023 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuspręsta rengtis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

5. Ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“ teismo procesiniai dokumentai įteikti, tačiau per teismo nustatytą terminą ieškovė nepateikė dubliko.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti sprendimą už akių ir civilin bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo, skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. gegužės 29 d. 9:00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM programą.

7. Atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.

8. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, teismui nėra žinomos nedalyvavimo priežastys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Civilinė atsakomybė (tiek deliktinė, tiek sutartinė) atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovui tenka pareiga įrodyti šias būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama (CK 6.246-6.249 straipsniai). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

10. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

11. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais, t. y. turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-46/2009, Nr.3K-3-78/2010, Nr. 3K-3-690-415/2015, Nr.3K-3-286-313/2017, Nr. e3K-474-219/2017 ir kt.).

12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 16 d. draudikas uždaroji akcinė bendrovė ,,Trumtransa“ ir ieškovė sudarė transporto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas Transporto priemonių draudimo liudijimas TAI Nr. 670610772. Draudimo objektas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis 2020 m. gruodžio 16 d. 14:52 val. iki 2021 m. gruodžio 15 d. 24:00 val.

13. 2021 m. vasario 25 d. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko).

14. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 858,13 Eur turtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis, savininkė.

15. Atsakovė su tokiu ieškovės ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybė nėra tas subjektas, kuris pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus. Pasak atsakovės, ieškovės ieškinyje nurodytas adresas, t. y. (duomenys neskelbtini), neegzistuoja. Administracijos manymu, eismo įvykis, kurio metu nukentėjo į duobę įvažiavęs automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko (duomenys neskelbtini), kuri yra ne Vilniaus rajono savivaldybėje, o Vilniaus miesto savivaldybėje.

16. Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnis). Šią išvadą patvirtina nuostata, kad bet kuriuo atveju net netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Kadangi tokia besąlyginė teisė kam reikšti ieškinio reikalavimus priklauso tik ieškovui, tokios teisės atsisakymas (prašymas pakeisti byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens) taip pat priklauso tik ieškovui.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.

19. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 858,13 Eur turtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis, savininkė. Tačiau remiantis 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo matyti, kad ieškovės ieškinyje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) neegzistuoja. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. vasario 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime Nr. 10R-34392513-21 (EĮIS ROIK: 07-21-9543861) apie eismo įvykį nurodoma, kad 2021 m. vasario 25 d. įvykusio eismo įvykio vieta, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Minėta (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-170. Interneto naršyklėje www.google.lt atlikus (duomenys neskelbtini) paiešką matyti, kad minėta gatvė yra ne Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, o Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini). Jokių kitų įrodymų/duomenų apie tai, kad dėl žalos atsiradimo, kuri 2021 m. vasario 25 d. buvo padaryta automobiliui Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakinga atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė, byloje nėra.

20. Taigi remiantis aukščiau išdėstyti, teismas konstatuoja, jog Vilniaus rajono savivaldybė nėra tinkama atsakovė šioje byloje.

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

22. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo nusprendęs rengtis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, pasiūlant ieškovei pateikti poziciją dėl tinkamo atsakovo. Per teismo nustatytą terminą ieškovei nepateikus dubliko, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo, skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, suteikiant ieškovei galimybę teismo posėdžio metu dar kartą pateikti savo poziciją dėl tinkamo atsakovo šioje byloje ir pasinaudoti galimybe pakeisti pradinę atsakovę tinkamu atsakovu. Tačiau nei ieškovė, nei jos atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašymo ar nuomonės dėl atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pakeitimo/nepakeitimo tinkamu atsakovu, nepateikė, ieškinio reikalavimų, pasirenkant tinkamą atsakovą, nepatikslino.

23. Tokiu būdu teismas išnaudojo visas galimybes, kad netinkama šalis šioje byloje būtų pakeista tinkama ir ieškovei nesutikus, kad atsakovė būtų pakeista kitu asmeniu, t. y. nepatikslinus ieškinio reikalavimų, pasirenkant tinkamą atsakovą, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

24. Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

25. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas išvadas, jog Vilniaus rajono savivaldybė nėra tinkama atsakovė šioje byloje, ieškovei nepatikslinus ieškinio reikalavimų, pasirenkant tinkamą atsakovą, yra pagrindas atmesti ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės, kaip pareikštą netinkam materialinio teisinio santykio subjektui (CPK 45 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsniu, 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.