Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkė) S. K., skolininkės sutuoktinis G. V., antstolė V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti, kad skolininkės sutuoktinio G. V. 1/2 dalis darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų sumų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), priklauso skolininkei S. K.. Nurodė, kad antstolė areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – dalį skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Teismo motyvai: Suinteresuoti asmenys S. K. ir G. V. yra sudarę santuoką, duomenų, kad būtų sudaryta vedybų ar povedybinė sutartis, byloje nėra. Teismas laiko, kad skolininkės sutuoktinio pajamos, gaunamos į jo sąskaitas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo. Skundo motyvai:

4.1. Skundžiama nutartis yra neteisėta, nes teismas nepranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl jai nebuvo galimybės pateikti šalių sudarytą povedybinę sutartį. Ši sutartis patvirtina, kad gaunamas darbo užmokestis yra kiekvieno asmeninė nuosavybė.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko sutuoktinio 1/2 turto dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad antstolė V. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0162/13/01265, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-12978-323/2011 dėl 6 500,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės S. K. išieškotojos L. L. naudai. 2016 m. rugsėjo 12 d. antstolė pasiūlė išieškotojai per 30 kalendorinių dienų nuo šių siūlymų gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės S. K. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nurodydama, kad, pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis, santuoka tarp skolininkės ir G. V. sudaryta 2016 m. rugpjūčio 19 d. Duomenų apie sutuoktinių turto teisinį rėžimą, nustatytą pagal sutartis, nėra. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) ir sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdęs šią sąlygą – aprašęs ir areštavęs bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PMSK „Savas miškas“ v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-246/2014).Nagrinėjamu atveju susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0162/13/01265 medžiaga nustatyta, kad nėra duomenų apie antstolio atliktą sutuoktinių S. K. ir G. V. bendrosios jungtinės nuosavybės (inter alia, skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio ar kitų iš darbo veiklos gaunamų pajamų) aprašymą bei areštą, kuris sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolė V. V. 2016 m. lapkričio 25 d. priėmė nurodymą Nr. 2-12978-323/2011 5R-13435 priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš G. V. sąskaitos, 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymą Nr. 2-12978-323/2017 5R-13434 (v. b. l. 135–140), t. y. atliko arešto veiksmus jau po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo momentu neegzistavo CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidos, teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Apeliantė teismui pateikė 2016 m. lapkričio 15 d. sudarytą povedybinę sutartį, kurioje nustatomas sutuoktinių turtui taikomas teisinis režimas. Povedybinės sutarties 2.3–2.4 p. įtvirtintos nuostatos, susijusios su sutuoktinio turto teisinio režimo pakeitimu (b. l. 28–30), taigi yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Tačiau pagal CK 3.103 straipsnio 3 dalį vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Vadinasi, tik įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, sutuoktinių turimas turtas netenka bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui užklausus VĮ Registro centro Vedybų sutarčių registrą nustatyta, kad iki nutarties priėmimo dienos šalių sudaryta vedybų sutartis nėra registruota, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CPK 319 straipsnio 2 dalis).Apeliantė skunde nurodė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl buvo pažeista jos teisė į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Pagal CPK 593 straipsnį nagrinėjamo pobūdžio prašymus teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju teismas išsiuntė S. K. teismo pranešimą, kuriame buvo nurodyta visa informacija apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir išaiškinta jos teisė pareikšti atsiliepimą. Teismas pranešimą išsiuntė adresu Žolynų g. 49-13, Klaipėda. Duomenų, kad apeliantė pakeitė savo gyvenamosios vietos adresą, vykdomojoje byloje nėra. Nors teismo pranešimas neįteiktas, nes nurodyta, jog adresatas neatsiėmė dokumentų, tačiau skundžiama teismo nutartis buvo siunčiama tuo pačiu adresu ir įteikta apeliantės mamai (b. l. 24). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo laiko, kad S. K. buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo eigą, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų. Be to, pateikdama atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties ir išdėstydama jame savo argumentus apeliantė taip pat realizavo savo teisę būti išklausytai.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas dėl netinkamo civilinio proceso įstatymo normų, reglamentuojančių skolininko sutuoktinio turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), taikymo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – netenkinti pareiškėjos L. L. pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo.