Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2020 m. balandžio 10 d., priimtas preliminarus sprendimas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Petro medis“ 2080,32 Eur skolos, 127,58 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. balandžio 3 d., - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė UAB „Petro medis“ 2020 m. balandžio 30 d., pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė pripažinti jo prieštaravimą tinkamu, pateiktus argumentus teisingais, o ieškovei UAB „Armedis“ neišduoti vykdomojo rašto dėl skolos priteisimo, nes UAB „Petro medis“ dėl UAB „Armedis“ nebaigtų atlikti medienos traukimo darbų patyrė turtinę žalą. Nurodė, kad UAB „Petro medis“ kreipėsi į du paslaugų tiekėjus dėl miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbų. Pagal atliktus miško kirtimo darbus, darbų priėmimo aktą ir pateiktas sąskaitas buvo iškirsta 1200 m³ medienos. Po miško kirtimo darbų atsakovė kreipėsi į ieškovę UAB „Armedis“ dėl medienos ištraukimo darbų. UAB „Armedis“ už atliktus medienos traukimo darbus atsakovei išrašė 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – už 500 m³, 3932,50 Eur sumai; 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – už 400 m³, 3146 Eur sumai; 2019 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – už 232 m³, 1684,32 Eur sumai. Iš viso pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras UAB „Armedis“ ištraukė 1132 m³ medienos. UAB „Petro medis“ vadovas nuvyko į darbo vietą ir įsitikino, kad medienos traukimo darbai nebaigti. Žodžiu pareiškė priekaištą UAB „Armedis“ vadovui A. Š. dėl darbų nebaigimo. Taip pat žodžiu susitarė, kad UAB „Armedis“ PVM sąskaitas faktūras apmokės, kai bus baigtas darbas ir ištraukta likusi 68 m³ mediena. Gavusi neįsiteisėjusį preliminarų sprendimą, 2020 m. balandžio 29 d., dar kartą nuvyko į darbų atlikimo vietą. Teismui pateikia darytas fotonuotraukas, kuriomis patvirtina, kad darbai nebaigti, mediena liko neištraukta, jau yra įgedusi, praradusi prekinę kainą, todėl teigia, kad ieškovė UAB „Armedis“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai, t. y. neatliko sutartų darbų iki galo.

2020 m. gegužės 25 d., teisme gautas ieškovės UAB „Armedis“ atsiliepimas į prieštaravimus, kuriame nurodė, kad su prieštaravimais nesutinka ir laiko juos visiškai nepagrįstais. Nurodo, kad atsakovė pripažįsta ir neneigia, kad ieškovė jam atliko medienos traukimo darbus būtent tokiais kiekiais, kokie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose, t. y. kad ieškovė atsakovei ištraukė būtent 1132 m³ medienos, už kuriuos atsakovei ir kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Ieškovė ištraukė būtent tiek medienos, kiek jai buvo nurodyta ištraukti. Ieškovė nėra atsakinga už tai, kad atsakovė prisikirto medienos papildomai, ieškovė jokia sutartimi nebuvo įsipareigojusi atsakovei ištraukti konkretaus kiekio medienos. Taigi, ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t. y. atliko medienos traukimo darbus, todėl atsakovė privalo atsiskaityti už jai atliktus darbus. Nurodo, kad atsakovė tikslu išvengti skolos mokėjimo, grubiai meluoja teismui ir klaidina teismą, neva atsakovė žodžiu reiškė priekaištus UAB „Armedis“ vadovui A. Š. dėl darbų nebaigimo bei kad neva buvo susitarta, jog atsakovė skolą sumokės, kai bus pabaigti traukti 68 m³ medienos. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų iš atsakovės gauta nebuvo nei žodžiu, nei raštu. Apie 68m³ papildomą medieną, kurią neaišku kada ir kas kirto, ieškovė sužinojo tik gavusi atsakovės prieštaravimus, tuo labiau tarp šalių nebuvo jokio nei žodinio, nei rašytinio susitarimo dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Aukščiau išvardinti atsakovės teiginiai tėra jos gynybinė pozicija, naujai sugalvota versija tikslu išvengti jai atliktų darbų apmokėjimo. Ieškovė atsakovei atliko medienos traukimo darbus sąskaitose faktūrose nurodytais kiekiais, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove sumokėdama skolą. Ieškovės ištrauktos medienos kiekių negalima sieti su ūkininko iškirstos medienos kiekiais. Bet kuris ūkininkas ar medienos kirtimus atliekanti įmonė gali atsakovei iškirsti jų sutartus kiekius medienos, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškovė privalo ištraukti būtent visų atsakovės kirtėjų iškirstos medienos kiekius. Ieškovė ištraukė tiek medienos, kiek buvo sutarta su atsakove, ištrauktos medienos kiekiai yra aiškiai nurodyti ir fiksuoti PVM sąskaitose faktūrose. Dėl jokių kitų papildomų medienos ištraukimo kiekių su ieškove atsakovė niekados nesitarė. Jeigu ieškovė būtų atsakovei dar papildomai traukusi medienos, naujas ištrauktos medienos kiekis būtų fiksuojamas jau naujoje PVM sąskaitoje faktūroje, tačiau su atsakove jokio atskiro žodinio ar rašytinio susitarimo dėl papildomos medienos ištraukimo nebuvo. Atsakovės į bylą pateiktas dokumentas dėl neva patirtos 2312 Eur turtinės žalos dėl medienos sugadinimo ir šio dokumento pagrindu atsakovės reiškiamas reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir nesąžiningas. Iš Atsakovės pateiktų prieštaravimų akivaizdu, kad atsakovė imasi kraštutinių priemonių, tikslu bet kokia kaina išvengti skolos ieškovei sumokėjimo. Visų pirma, ieškovė niekados jokios žalos atsakovei nepadarė. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp neva atsakovės patirtos žalos ir ieškovės veiksmų ar neveikimo, tuo labiau nėra jokios ieškovės kaltės dėl atsakovės greičiausiai papildomai prisikirstos medienos, dėl kurios ištraukimo darbų su atsakove niekados nebuvo tartasi. Abejoti atsakovės sąžiningumu verčia ir tai, kad dokumente fiksuota neva turtinė žala siekia būtent 2312 Eur dydį, t. y. tik truputį daugiau nei ieškovės pareikšto ieškinio suma (2247,90 Eur). Be to, ginčo sąskaitos faktūros yra 2019 m., metus laiko atsakovė ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ir tik šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė kaip gynybos taktiką sugalvojo susirašyti ir pateikti teismui dokumentą neva dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, kuris yra visiškai nesusijęs su šia byla, tai atskiras reikalavimas, nenagrinėtinas šioje byloje. Teismo prašo atsakovo prieštaravimus atmesti, o preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovės UAB „Armedis“ ir atsakovės UAB „Petro medis“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir vietą joms pranešta tinkamai.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė UAB „Armedis“ už atliktus medienos traukimo darbus atsakovei UAB „Petro medis“ išrašė 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AR Nr. (duomenys neskelbtini), 3932,50 Eur sumai už ištrauktą 500 m³ medieną, 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AR Nr. (duomenys neskelbtini), 3146 Eur sumai už ištrauktą 400 m³ medieną ir 2019 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AR Nr. (duomenys neskelbtini), 1684,32 Eur sumai už ištrauktą 232 m³ medieną. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Petro medis“ liko skolinga ieškovei pagal 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AR Nr. (duomenys neskelbtini), 396 Eur ir pagal 2019 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AR Nr. (duomenys neskelbtini), 1684,32 Eur, iš viso 2080,32 Eur.

Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad UAB „Petro medis“ kreipėsi į du paslaugų tiekėjus dėl miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbų. Pagal atliktus miško kirtimo darbus, darbų priėmimo aktą ir pateiktas sąskaitas buvo iškirsta 1200 m³ medienos. Po miško kirtimo darbų atsakovė kreipėsi į ieškovę UAB „Armedis“ dėl medienos ištraukimo darbų. UAB „Armedis“ iš viso pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ištraukė 1132 m³ medienos. UAB „Petro medis“ prieštaravimuose nurodoma, kad medienos traukimo darbai nebaigti, žodžiu pareiškė priekaištą UAB „Armedis“ vadovui A. Š. dėl darbų nebaigimo, bei žodžiu susitarė, kad UAB „Armedis“ PVM sąskaitas faktūras apmokės, kai bus baigtas darbas ir ištraukta likusi 68 m³ mediena. Savo prieštaravimus atsakovė grindžia sudaryta Rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu, ūkininku A. B. ir pridėtomis PVM sąskaitos faktūromis Serija AB Nr. (duomenys neskelbtini), 3974,85 Eur sumai dėl 365 m³ miško ruošos darbų, Nr. (duomenys neskelbtini), 9093,15 Eur sumai dėl 835 m³ miško ruošos darbų ir Nr. (duomenys neskelbtini), 242 Eur sumai dėl 2 m³ miško kelio valymo paslaugų. Taip pat atsakovė pateikė fotonuotraukas iš darbų atlikimo vietos – (duomenys neskelbtini), kuriose matyti, kad miške yra likusios neištrauktos medienos. Atsakovė pateikė dokumentą DOK Nr. (duomenys neskelbtini), kad atsakovė patyrė turtinę žalą atliekant medienos traukimo darbus, sugadinta 68 m³ medienos, kurio m³ kaina – 34 Eur, viso 2312 Eur.

Ieškovė pateiktame atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad ji atliko medienos traukimo darbus būtent tokiais kiekiais, kokie nurodyti PVM sąskaitose faktūrose, t. y. kad ištraukė būtent 1132 m³ medienos, už kuriuos atsakovei ir kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Ieškovė nėra atsakinga už tai, kad atsakovė prisikirto medienos papildomai, jokia sutartimi nebuvo įsipareigojusi atsakovei ištraukti konkretaus kiekio medienos. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų iš atsakovės gauta nebuvo nei žodžiu, nei raštu. Apie 68 m³ papildomą medieną, kurią neaišku kada ir kas kirto, ieškovė sužinojo tik gavusi atsakovės prieštaravimus, be to tarp šalių nebuvo nei žodinio, nei rašytinio susitarimo dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Ieškovės ištrauktos medienos kiekių negalima sieti su ūkininko iškirstos medienos kiekiais. Bet kuris ūkininkas ar medienos kirtimus atliekanti įmonė gali atsakovei iškirsti jų sutartus kiekius medienos, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškovė privalo ištraukti būtent visų atsakovės kirtėjų iškirstos medienos kiekius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, ypač kai šalių pozicijos skiriasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019 ir joje nurodytą teismų praktiką).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti medienos traukimo darbus, o atsakovė (užsakovė) – už atliktus darbus apmokėti pagal rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras ar kitus atliktus darbus patvirtinančius dokumentus. Byloje nekilo ginčas dėl 1132 m³ ištraukto medienos kiekio, tačiau atsakovė ginčija tuo, kad ieškovė nebaigė ištraukti 68 m³ medienos.

Byloje nėra įrodymų atsakovės prieštaravimams pagrįsti, kadangi Rangos sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) sudaryta su ūkininku A. B.. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog vien tai, kad buvo iškirsta 1200 m³ medienos, nereiškia, kad ieškovė privalo ištraukti būtent visų atsakovės kirtėjų iškirstos medienos kiekius. Faktinės bylos aplinkybės neginčijamai rodo, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, todėl atsakovei ir teko įrodyti, kad jai turėjo ištraukti visą iškirstą 1200 m³ medieną, tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl susitarto didesnio darbų kiekio pagrįstumo bei tai, kad žodžiu pareiškė priekaištą ieškovės vadovui dėl darbų nebaigimo (CPK 178 straipsnis). Be to, teismas daro išvadą, kad nuo paskutinės sąskaitos faktūros išrašymo (2019 m. gegužės 22 d.) praėjo daugiau nei metai ir per tą laiką atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė.

Prievolė apmokėti už suteiktas paslaugas atsiranda tas paslaugas faktiškai suteikus. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-689-425/2012).

Atsakovė taip pat nurodo, kad dėl UAB „Armedis“ nebaigtų atlikti medienos traukimo darbų patyrė turtinę žalą, kurią įvertino 2020 m. balandžio 30 d. Dokumentu DOK Nr. (duomenys neskelbtini), 2312 Eur, tačiau šis klausimas byloje nesprendžiamas, nes nėra pareikštas toks reikalavimas, todėl atsakovės argumentai nenagrinėjami kaip teisiškai nereikšmingi.

Teismas daro išvadą, kad nepaisant to, jog rašytinės rangos sutarties sudarytos nebuvo, tačiau tarp šalių sudarytas žodinis susitarimas galiojo, buvo įvykdytas, jį atsakovė priėmė (sumokėjo dalį sumos už atliktus darbus), todėl atitinkamai atlikti darbai turi būti atlyginti. Ieškovė prašo priteisti skolą tik už jos atliktus medienos traukimo darbus, taigi pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė privalo atsiskaityti už atliktus darbus.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl ieškovei UAB „Armedis“ iš atsakovės UAB „Petro medis“ preliminariu sprendimu pagrįstai priteista 2080,32 Eur skola, 127,58 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. balandžio 3 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CK 6.644 straipsnis, 6.655 straipsnis), naikinti 2020 m. balandžio 10 d., preliminarų sprendimą nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės, nei minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268 - 270, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimis, teismas

nusprendžia:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. balandžio 10 d. preliminarų sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.