Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 20 kartų, paskutinį iš jų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme (bausmę atliko 2022 m. spalio 5 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

jis 2022 m. lapkričio 11 d. apie 15.11 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį ir būdamas neblaivus (nustatytas 3,48 promilės neblaivumas), atsitrenkė į šaligatviu ėjusią I. P., taip padarė nukentėjusiajai dešiniojo IV-o šonkaulio lūžį, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

V. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad smulkmenų neprisimena, nes tą dieną buvo neblaivus. Žino, kad neblaiviam negalima važiuoti dviračiu, tą dieną šventė gimtadienį, gėrė alų, išgėrė apie 7 butelius. Alkoholį jis vartoja nedažnai. Buvo ruduo, slidu, neišlaikęs dviračio vairo, netyčia atsitrenkė į moterį. Galėjo būti 2022 m. lapkričio 11 d., pavakario metu, (duomenys neskelbtini), perėjoje. Pasak kaltinamojo, tuo metu jis važiavo namo, buvo išsitraukęs telefoną, užsižiūrėjo ir, netoli perėjos pradėjęs stabdyti, paslydo. Po to atvažiavo pareigūnai, o kas juos iškvietė, nežino. Sužalojimo masto neginčija. Pasielgė labai blogai, labai gailisi dėl įvykio, gėda. Pirmą kartą gyvenime nutiko toks įvykis. Nepamena, gal ir buvo baustas administracine tvarka. Kaltinamojo teigimu, buvo su dviračiu atsitrenkęs į kaimyno automobilį. Po įvykio jis bandė pakelti moterį, padėti, jai skaudėjo kelį. Ji buvo panikoje, nesuprato, kas nutiko. Jis atsiprašinėjo daug kartų, bandė su nukentėjusiąja susisiekti per tyrėją, bet pasakė, kad tyrimo metu uždrausta susisiekti. Jis sutinka atlyginti žalą, mokant ne iš karto, o dalimis. Civilinį ieškinį ir gydymo išlaidas pripažįsta visiškai.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 14.52 val. išėjo iš namų ir planavo nueiti į vaistinę, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) g. esančios parduotuvės. Perėjusi prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. reguliuojamą sankryžą, ėjo (duomenys neskelbtini) g. dešinėje kelio pusėje įrengtu šaligatviu, kryptimi link vaistinės. Apie 15.11 val., priėjusi prie įvažiavimo į namo kiemą (duomenys neskelbtini), apsižiūrėjo, ar niekam netrukdys, ar į šį kiemą, ar iš jo nevažiuoja transportas, įsitikinusi, kad eiti yra saugu, kirto šį įvažiavimą. Po kelių sekundžių pajuto smūgį į nugaros dešinę pusę, po to nukrito ant šaligatvio. Pajuto stiprų skausmą, todėl nesuprato, kas įvyko, ir nepastebėjo kas, kokiu būdu, tai padarė. Tik kritimo metu matė kažkokio žmogaus galūnę, galbūt rankos, o galbūt ir kojos dalį, kuri buvo tamsiais drabužiais. Po kurio laiko prie jos priėjo žmonės, kurie teiravosi apie jos savijautą. Taip pat girdėjo vyrišką balsą, kuris sakė, kad kažkokį žmogų mato ir planuoja vytis jį. Nesuprato, apie ką buvo kalbama, nes tuo metu buvo šoko būsenos. Vėliau suprato, kad buvo partrenkta dviračiu, kuris iš vietos pasišalino. Įvykio vietoje buvusi moteris pasisiūlė nuvežti ją į ligoninę. Kiek laiko po įvykio jau buvo praėję, pasakyti negali, tačiau su ja važiuojant automobiliu, pastebėjo prie sankryžos stovintį policijos ekipažą, prie kurio privažiavo. Kartu su ja buvusi moteris nuėjo prie policijos pareigūnų ir pranešė, kad ji buvo sužalota. Ten vietoje buvo dar vienas vyras, kuris, kiek vėliau suprato, ir gaudė ją partrenkusį vyrą. Vietoje taip pat buvo dviračio vairuotojas. Suprato, kad tai buvo tas, kuris ją partrenkė dviračiu. Jį atpažino kartu su ja buvusi moteris. Šio asmens asmeniškai nepažįsta. Vietoje buvę policijos pareigūnai iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą, atvykę gydytojai išvežė ją į ligoninę. Ji nėra papildomai drausta sveikatos draudimu, civilinį ieškinį galimai teiks ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama papildomai nukentėjusioji I. P. parodė, kad šiuo metu yra dar nedarbinga. Šiandien jai skambins šeimos gydytoja dėl nedarbingumo pratęsimo. Kiek žino, šeimos gydytoja ir chirurgas nori, kad jai būtų pratęstas nedarbingumas. Iki kokio termino bus pratęstas, nežino. Dėl minėto įvykio norėtų pareikšti civilinį ieškinį, kadangi dėl nedarbingumo gavo nepilną darbo užmokestį, turėjo pati pirkti vaistus. Patyrė stiprių emocinių išgyvenimų, lankosi pas psichologę. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta. Pageidaus pareikšti civilinį ieškinį, tačiau šiuo metu negali įvertinti, kokia tiksliai turtinė ir (ar) neturtinė žala jai padaryta (1 t., b. l. 47–49, 56–57).

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 15.16 val., jai būnant šarvojimo salėje, į mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS žinutę iš nepažįstamo numerio, kurioje buvo parašyta „laba diena, ar galite paskambinti savo mamai“. Ji iškart paskambino motinai I. P., paklausė, kas atsitiko, o ši jai paaiškino, kad nukrito šaligatvyje, jai viskas gerai ir moteris, kuri jai parašė žinutę, veža ją namo. Jai važiuojant pas motiną, paskambino nepilnametė dukra A. P., kuri pasakė, kad močiutę apžiūri greitoji medicinos pagalba, kad yra atvykusi policija ir daugiau nieko nepaaiškino. Apie 16.30 val. prisiskambino motinai I. P., kuri jai paaiškino, kad ją partrenkė dviratininkas, kad ji dabar yra ligoninėje. Nuvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvusi pilietė O. R., kuri įvykio nematė, papasakojo, kas įvyko iš kitų liudytojų žodžių ir davė įvykio liudytojos L. Ž. kontaktus, kurią ji susirado per „Messenger“ programėlę, kad padėkotų. Ji atsiuntė jai vieną vaizdo įrašą ir dvi skaitmenines nuotraukas. Taip pat rašė į bendruomenės grupę, kurioje vienas iš piliečių jai asmeniškai atsiuntė filmuotą įvykio medžiagą, kas tas pilietis nežino, jis jai neprisistatė (1 t., b. l. 73–75).

Liudytojas P. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 14 val. (duomenys neskelbtini), ėjo iš kirpyklos į automobilį, kuris buvo priparkuotas šalia kelio. Atsisėdęs į automobilį, pastebėjo, kad ant šaligatvio guli moteris ir vyras. Šalia jų buvo dviratis. Netrukus nuo žemės atsikėlė vyras, kuris sunkiai stovėjo ant kojų, vingiavo į šonus. Vyras pasiėmė šalimais gulintį dviratį ir, atsisėdęs ant jo, nuvažiavo vingiuodamas (duomenys neskelbtini) g. Moteris liko gulėti. Šalimais jos stovėjo jauna moteris su vežimėliu. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie nukritusios moters ir paklausė, kaip ji jautėsi. Moteris buvo labai išsigandusi, susiėmusi už riešo ir už kelio. Negalėjo atsistoti ant kojų, sėdėjo. Paklausė, ar reikia kviesti medikus ir policiją, tačiau pagalba jau buvo iškviesta. Netrukus prie jų privažiavo jam nepažįstamas vaikinukas, kuris paklausė, kas nutiko. Šitas vaikinas nuvažiavo paskui tą vyrą, kuris pasišalino su dviračiu. Jam atrodo šis vaikinas ir iškvietė policijos pareigūnus. Kažkur po 5 minučių vaikinukas grįžo ir pasakė, kad kažką matė, tačiau tikslino, kokios spalvos dviratis, su kuriuo vyras pasišalino. Tada pasiliko suteikti tolimesnę pagalbą moteriai ir netrukus pastebėjo, kaip tas pats vyras, vingiuodamas su dviračiu, važiuoja automobilių eismui skirtu keliu, o tiksliau viduryje kelio. Tada šitas vaikinukas atsisėdo į automobilį, paskambino policijai ir nuvažiavo paskui šitą vyrą. Toliau šitas vyras, kuris važiavo su dviračiu, sustojo (duomenys neskelbtini) g., prie parduotuvės „Iki“, prie kažkokių asmenų. Vyras nulipo nuo dviračio, toliau dviratį stūmėsi pėstute ir po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie minėtą vyrą sulaikė. Šitas vyras buvo apsirengęs pūkine juoda striuke, plikas, apie 170 cm ūgio, vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, t. y. jo kalba buvo nerišli, jis svirduliavo. Pas šitą vyrą ant rankų pirštų buvo matomos tatuiruotės. Vyro dviratis buvo juodos spalvos, paprastas (1 t., b. l. 88–90).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 15.15 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas T. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus dviratininkas partrenkė moterį su vežimėliu, dviratininkas sustojo gatvėje priešais „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją, jo požymiai apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, trumpų plaukų, juoda striukė, žali batai, greitoji medicinos pagalba iškviesta (1 t., b. l. 13–17).

2022 m. lapkričio 11 d. vyriausiojo patrulio A. Z. (A. Z.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, 2022 m. lapkričio 11 d. patruliuojant kartu su vyr. patrule E. J. apie 15.11 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus dviratininkas partrenkė moterį su vežimėliu. Dabar dviratininkas sustojo gatvėje. Požymiai: apie (duomenys neskelbtini) m. trumpų plaukų, juoda striukė, žali batai. Teigia, kad greitoji medicinos pagalba iškviesta. Atvykus į vietą, pasitikęs pranešėjas P. N. paaiškino, kad matė, kaip vyras su dviračiu, apsirengęs juodai, partrenkė moterį ir pasišalino. P. N. sekė jį iš paskos, kol jie neatvyko, ir nurodė tą vyrą. Tai buvo V. V.. Patikrinus V. V. blaivumą, pirmu pūtimu apie 15.30 val. buvo nustatytas 3,54 promilių neblaivumas, antru pūtimu apie 15.45 val. – 3,48 promilių neblaivumas. P. N. parašė paaiškinimą dėl įvykio. Atėjusi nukentėjusioji moteris buvo I. P., kuri buvo nuvykusi į darželį paimti vaikų. I. P. skundėsi rankos ir kojos skausmu. Į vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo I. P. ir išvežė į RVUL. Vietoje buvo liudytojos O. N. ir L. Ž., kuri atsiuntė po įvykio darytą nuotrauką ir filmuotą medžiagą (1 t., b. l. 18).

2022 m. lapkričio 11 d. eismo įvykio vietos plane nurodyta, kad apžiūrima eismo įvykio vieta, ties pėsčiųjų perėja, šalia pastato (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–21).

2022 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra dviratis, esantis (duomenys neskelbtini). Dviračio sėdynė juodos spalvos su Italijos vėliavos lipduku. Ant rėmo yra užrašas „Inter“. Aplink sėdynę ir purvasaugj užvyniotas pilkos ir mėlynos spalvos užraktas. Dviračio rankenos (vairas) tiesios. Priekinės šakės su amortizatoriais. Ant priekinio rato nėra purvasaugio. Dviratis patrauktas iš įvykio vietos (1 t., b. l. 24–31).

2022 m. lapkričio 11 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo šalia pastato (duomenys neskelbtini). Kelio ruožas tiesus horizontalus. Apžiūrima kelio atkarpa nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas greitis dviračių taku yra 10 km/h, dviratis buvo patrauktas iš įvykio vietos (1 t., b. l. 32–39).

2022 m. lapkričio 13 d. I. P. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 15.11 val. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, vairuodamas dviratį, partrenkė ją, einančią šaligatviu. Šio eismo įvykio metu ji buvo sužalota ir pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje buvo nustatyti dešinės pusės 4 šonkaulio lūžiai, kairio kelio nubrozdinimas, dešinės plaštakos ir dešinio kelio sumušimai (1 t., b. l. 40–41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3623/2022 (01) nurodyta, kad, remiantis I. P. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatytas dešiniojo IV-o šonkaulio lūžis, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) galimai užduotyje nurodytu laiku t. y., 2022 m. lapkričio 11 d. Sužalojimai dėl šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ir gydymas užtrunka ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. I. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu – dviratininko atsitrenkimo į I. P. dešinę nugaros pusę metu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuo galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. I. P. sužalojimų metu galėjo būtų įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 69–70).

2022 m. lapkričio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. P. pateikė vaizdo įrašus ir fotonuotraukas (1 t., b. l. 77–82).

2022 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „received_5596339067117657[1](2)“, įrašo trukmė 9 sekundės. Vaizdo įraše matyti, kaip važiuojamąja kelio dalimi važiuoja dviratininkas. Dviratis tamsios spalvos. Dviratininkas apsirengęs tamsios spalvos pūsta striuke, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis ir juodos spalvos batais, pliktelėjęs. Dviratininkas pravažiuoja pro vyrą, kuris iškėlęs dešinę ranką į viršų signalizuoja dviratininkui. Dviratininkas pasižiūri į šitą vyrą ir nuvažiuoja toliau. Vaizdo įraše „received_826866781862817“, kurio trukmė 1.22 min., vaizdas fiksuojamas iš daugiabučio. Vaizdo įrašo viršutiniame kairiame kampe matyti realus laikas „2022-11-11, 16 val. 01 min.“ Vaizdo įraše matyti, kaip prie laiptinės sėdi asmuo, kuris atsistoja. Matyti, kad tai vyras, kuris apsirengęs tamsios spalvos pūstą striukę, juodos spalvos kelnėmis ir batais, pliktelėjęs. Vyras pasiima tamsios spalvos dviratį ir pradeda važiuoti iš kiemo. Tuo metu vaizdo įraše matyti, kaip prie išvažiavimo iš kiemo dviračio taku eina žmogus, kuris stumia vaikišką vežimėlį. Ta pačia kryptimi pėsčiųjų taku eina žmogus, kuris apsirengęs žalios spalvos striukę. Vyras su dviračiu išvažinėja, suka į dešinę ir atsitrenkia į pėsčiųjų taku einantį žmogų, kuris apsirengęs žalios spalvos striukę. Atsitrenkia į dešinę pusę. Dviratininkas ir žmogus nukrenta ant žemės. Vaizdo įraše girdimi žmogaus šauksmai. Dviratininkas prieina prie žmogaus, tačiau netrukus atsisėda ant dviračio ir nuvažiuoja. Žmogus, kuris stūmėsi vežimėlį, stovi prie nukritusio žmogaus. Vaizdo įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 83–85).

2022 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atliekama „Body“ vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašo „2022_1111_152454_024“ kampe matyti užrašas „VLN_VYTIS_5ED252 2022/11/11“. Vaizdo įraše policijos pareigūnai bendrauja su įtariamuoju V. V. ir pranešėju, kuris nurodo, kad matė, kaip V. V. su dviračiu partrenkė moterį ir pasišalino. Vaizdo įraše matyti, kad V. V. su savimi turi dviratį. Patikrinus V. V. neblaivumą, 15.30 val. nustatytas 3,54 promilių neblaivumas. Vaizdo įraše „2022_1111_152954_025“ reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Vaizdo įraše „2022_1111_153453_026“ prie policijos pareigūno privažiuoja mėlynos spalvos automobilis, iš kurio išlipa moteris, kuri skundžiasi dešinės rankos skausmu. Moteris nurodo, kad pajuto smūgį į dešinę pusę ir nukrito. Vaizdo įraše „2022_1111_153952_027“ 15.41 val. patikrinamas nukentėjusiosios moters blaivumas. Moteris blaivi, nustatytas 0 promilių neblaivumas. Vaizdo įraše „2022_1111_154451_028“ 15.45 val. antrą kartą tikrinamas V. V. neblaivumas ir nustatomas 3,48 promilių neblaivumas. Vaizdo įraše „2022_1111_154950_029“ su nukentėjusiąja buvusi moteris policijos pareigūnams nurodo, kad nukentėjusioji ėjo pėsčiųjų taku. Vaizdo įraše „2022_1111_155449_030“ su nukentėjusiąja buvusi moteris policijos pareigūnams paaiškino, kad pačio įvykio nematė. Nukentėjusioji jai skundėsi rankos ir kojos skausmais. Vaizdo įraše „2022_1111_155948_031“ reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (1 t., b. l. 94–96).

2022 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro ir pranešėjo T. S. pokalbio turinys, kurio metu pranešėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras, važiuodamas su dviračiu, partrenkė moterį. Pranešėjas šitą vyrą dabar stebi ir nurodo, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) g. ir šiuo metu vyras yra prie „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos. Pranešėjas apibūdina vyrą – kažkur apie (duomenys neskelbtini) m., labai trumpų plaukų, juodai apsirengęs, juodos spalvos batai su žalios spalvos atspalviu ir mėlynos spalvos telefonas. Antrame garso įraše pranešėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) važinėja girtas dviratininkas, kuris partrenkė žmogų. Vyras nurodo, kad dviratininkas šiuo metu važiuoja (duomenys neskelbtini) g. link buvusio (duomenys neskelbtini). Pranešėjas apibūdina dviratininką – juodai apsirengęs, apie (duomenys neskelbtini) m., plikas. Dviratininkas girtas, šiuo metu stovi stotelėje prie parduotuvės „Iki“ ir su kažkuo šneka. Vyras pradėjo stumtis dviratį ir eina link lombardo (1 t., b. l. 97–100).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 11 d. 15.30 val. V. V. nustatytas 3,54 promilių neblaivumas, o 15.46 val. – 3,48 promilių neblaivumas; I. P. 15.42 val. nustatyta 0,00 promilės (2 t., b. l. 50–52).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas pažymi, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Pažymėtina tai, kad ši veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. BK 16 straipsnio 1 dalies pagrindu nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Šio straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: pirma, nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai, ir, antra, galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Tuo tarpu galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Nusikalstamas pasitikėjimas apibūdinamas šio straipsnio 2 dalyje yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (elgesio saugumo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. V. padarė kaltinime inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kurios metu dėl neatsargumo buvo nesunkiai sutrikdyta I. P. sveikata.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina V. V. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. V. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, vairuodamas dviratį ir būdamas neblaivus (nustatytas 3,48 promilės neblaivumas), atsitrenkė į šaligatviu ėjusią I. P., taip padarė nukentėjusiajai dešiniojo IV-o šonkaulio lūžį, poodinę kraujosruvą dešinėje. Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusios I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas nenustatė pagrindo netikėti, be to, juos patvirtina liudytojo P. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės ir iš dalies liudytojos K. P. duoti parodymai, taip pat policijos įvykių registro išraše, 2022 m. lapkričio 11 d. vyriausiojo patrulio A. Z. tarnybiniame pranešime, 2022 m. lapkričio 11 d. eismo įvykio vietos plane, 2022 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokole, 2022 m. lapkričio 11 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, 2022 m. lapkričio 13 d. I. P. protokole–pareiškime nurodyti duomenys, 2022 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolais, apžiūrėjus vaizdo įrašus iš aptariamo įvykio, duomenys, 2022 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Aplinkybę, kad nukentėjusioji I. P. aptariamo įvykio metu buvo sužalota, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3623/2022 (01), kurioje konstatuota, kad jai nustatytas dešiniojo IV-o šonkaulio lūžis, poodinė kraujosruva, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) galimai užduotyje nurodytu laiku t. y., 2022 m. lapkričio 11 d. Sužalojimai dėl šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ir gydymas užtrunka ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. I. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu – dviratininko atsitrenkimo į I. P. dešinę nugaros pusę metu (1 t., b. l. 69–70). Teismas nenustatė aplinkybių abejoti minėta specialisto išvada.

Pažymėtina, kad šaligatvis yra skirtas pirmiausia pėsčiųjų eismui ir šie eismo dalyviai tokioje kelio dalyje turi pirmenybę (prioritetą) prieš kitus eismo dalyvius (dviračių, paspirtukų vairuotojus, riedutininkus ir kt.) atžvilgiu. Taigi, V. V. veiksmai, kuomet jis, vairuodamas dviratį ir būdamas neblaivus (nustatytas 3,48 promilės neblaivumas), atsitrenkė į šaligatviu ėjusią I. P., buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (nukentėjusiajai padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu). Eismo įvykio mechanizmas yra dviratininko ir pėsčiojo susidūrimas šaligatvyje. Šaligatviu važiuojantis dviratis yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl būtent jo vairuotojas turi pareigą elgtis itin atsargiai ir numatyti bei gebėti kiek įmanoma išvengti galimų susidūrimų su pėsčiaisiais, kurie, kaip minėta, šaligatvyje turi pirmenybę (prioritetą) prieš kitus eismo dalyvius. Būtent V. V. veiksmai buvo būtina sąlyga padariniams kilti. Visa tai patvirtina, kad V. V., kuris važiuodamas dviračiu šaligatviu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti dviratį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir taip padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą pėsčiajai. Todėl darytina išvada, kad V. V. kaltė padarius BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatytą neatsargų nusikaltimą įrodyta.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. V. padarė neatsargią nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. V., neturėdamas būtinybės vairuoti dviratį, darė tai būdamas itin neblaivus. Akivaizdu, kad dėl nustatyto sunkaus neblaivumo laipsnio kaltinamasis negalėjo tinkamai valdyti transporto priemonės ir reaguoti į aplinką, todėl elgėsi itin neatsakingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. anksčiau itin daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 26–45). Pastebėtina, kad jis pagal paskutinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliko arešto bausmę tik 2022 m. spalio 5 d., o praėjus vos šiek tiek daugiau kaip vienam mėnesiui jis nusikalto padarydamas šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Be to, per paskutinius penkerius metus V. V. daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2022 m. balandžio 21 d. už panašaus pobūdžio administracinį nusižengimą dėl to, kad vairuodamas dviratį buvo neatidus ir kliudė automobilį, jį apgadino, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 17–25). Kaltinamasis dirba. Duomenų apie V. V. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. V. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, V. V. paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios rūšies bausmės vidurkį. Prokuroro baigiamosios kalbos metu pasiūlyta bausmės rūšis kaltinamajam teismo neįpareigoja. Be to, arešto bausmė nebūtų efektyvi priemonė koreguoti kaltinamojo elgesį, nes, kaip minėta, praėjus vos daugiau kaip po vieno mėnesio po arešto bausmės atlikimo V. V. vėl nusikalto. Vadinasi, arešto bausmės atlikimas nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.

V. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas įvertina tai, kad V. V. nors anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šioje byloje jis padarė neatsargų nusikaltimą, kuris pagal savo pobūdį yra mažesnio pavojingumo, nei tyčinis nusikaltimas. Be to, svarbios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kad jis vairavo dviratį, kuris pagal savo pobūdį yra mažiau pavojinga transporto priemonė, nei, pavyzdžiui, automobilis. Reikšminga ir tai, kad šiuo metu kaltinamasis dirba. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, V. V. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kartu V. V., būdamas laisvėje, galės greičiau atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Kita vertus, jei kaltinamasis nesilaikys teismo paskirtų pareigų, probacijos tarnyba turės teisę su teikimu kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. V. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

V. Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 404,73 Eur išlaidų priteisimo už I. P. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 105–109). Nukentėjusioji I. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 392,98 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 114–120).

Nukentėjusiosios ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro 392,98 Eur – tai negautos pajamos dėl buvimo nedarbingume. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti ir buvo nedarbingume nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. vasario 13 d. Jai antrą dieną būnant nedarbingume dėl kelio sąnario uždegimo, einant į vaistinę, ji buvo sužalota ir tada toliau buvo tęsiamas nedarbingumas dėl 2022 m. lapkričio 11 d. patirtų sužalojimų. Tiksliai apskaičiuoti šios sumos neįmanoma, kadangi darbo laikas yra valandinis, todėl kiekvieną mėnesį būna ir skirtingas darbo užmokestis. „Sodra“ už nedarbingumo laikotarpį išmokėjo 1557,02 Eur, dėl sužalojimų nedirbo nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. vasario 13 d. Tuo metu neturtinę žalą vertina 3000 Eur, kadangi paties įvykio metu patyrė didelį išgąstį, stresą, sukrėtimą, kai į ją su dviračiu netikėtai įvažiavo neblaivus žmogus ir sukėlė jai dideles kančias. Asmuo po susidūrimo nuvažiavo savo reikalais, palikdamas ją sužalotą. Šie potyriai sukėlė nerimą ir stresą, ji iki šiol jaučia diskomfortą, nesaugumą. Šeimos gydytoja, pastebėjusi, kad ji labai jautriai sureagavo į atsitikusį įvykį, pasiūlė lankytis pas psichologą, pas kurį lankosi iki šiol. Ieškinyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis su ja po įvykio nebendravo, neatsiprašė ir nepasiteiravo apie sveikatos būklę, psichologinę būseną, todėl mano, kad jis visiškai neišgyvena dėl savo poelgio.

Teismas pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo V. V. veiksmų nukentėjusiajai I. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl šių priežasčių ji negalėjo dirbti savo darbo, iš kurio iki sveikatos sužalojimo gaudavo pajamas. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3623/2022 (01) (1 t., b. l. 69–70), išrašas iš medicinos dokumentų (1 t., b. l. 65), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kuriame užfiksuota už I. P. būnant nedarbingume išmokėtas išmokas (2 t., b. l. 119–120). Paminėti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios pajamų gavimas nutrūko būtent dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusiosios negautos pajamos buvo realios, ji nurodytu laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. vasario 13 d. turėjo realias galimybes tokias pajamas gauti dirbdama, jei ji nebūtų patyrusi sužalojimo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad nukentėjusiosios I. P. patirta turtinė žala (negautos pajamos) yra pagrįsta dokumentais, išlaidų dydis atitinka protingumo kriterijus, daroma išvada, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su turtinės žalos atlyginimu.

Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-189/2010, Nr. 3K-3-215/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Teismas pažymi, kad pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11584,80 Eur, pavyzdžiui kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-821/2007 (1448,10 Eur (5000 Lt) – krūtinkaulio lūžimas), Nr. 2K-44/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), Nr. 2K-382/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – krūtininio slankstelio lūžis), Nr. 2K-423/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); Nr. 2K-179/2009 (2816,96 (9726,40 Lt) – poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), Nr. 2K-95-222/2017 (1600 Eur – krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo); Nr. 2K-211-895/2018 (2896,20 Eur – paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontaktūros).

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas teisinio reguliavimo nuostatas, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji I. P. dėl nusikalstamų nuteistojo V. V. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai I. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jai nustatytas dešiniojo IV-o šonkaulio lūžis, poodinė kraujosruva, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Dėl patirtų sužalojimų I. P. buvo gana ilgą laiką (daugiau kaip tris mėnesius) nedarbinga, dėl kurių ir užsitęsusio gydymo pasekmes jaučia iki šiol. Akivaizdu, kad sužalojimas, jo padarymo aplinkybės ir gydymasis jai sukėlė stresą, jaudulį, nepatogumus, dėl kurių šeimos gydytojos ji buvo nukreipta pas psichologą (2 t., b. l. 118). Nukentėjusiosios prasta emocinė būsena buvo ir teisiamojo posėdžio metu. Vadinasi, ji iki šiol skausmingai išgyvena dėl nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaltinamasis sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajai neatsargiais veiksmais, tačiau pabrėžtina, kad jis važiavo dviračiu būdamas sunkaus girtumo. Tai didina padarytos neatsargios nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra gana darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, taigi turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Pastebėtina ir tai, kad V. V. bylą nagrinėjant teisme sutiko atlyginti prašomą neturtinės žalos dydį.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios I. P. prašomas neturtinės žalos dydis nėra per didelis, todėl priteistinas iš kaltinamojo. 3000 Eur neturtinės žalos dydžio priteisimas neprieštarauja ir teismų praktikai (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-795/2022).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš V. V. priteisti 404,73 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje, iš kurios matyti, kad tuoj pat po įvykio, t. y. 2022 m. lapkričio 11 d., I. P. buvo teiktos chirurgo, echoskopuotojo, radiologo ir kt. paslaugos, susijusios su skubia medicinos pagalba, taip pat po 2022 m. lapkričio 18 d. neurologo ir 2022 m. gruodžio 12 d. ortopedo traumatologo, kurių bendra suma sudaro 404,73 Eur. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių I. P. buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, padaryti nusikalstamais V. V. veiksmais (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiosios gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai – 404,73 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – priteisiant iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato galimybės teismui išdėstyti priteistų civilinių ieškinių sumų mokėjimą per tam tikrą laiką. Šiuo atveju, pradėjus vykdyti nuosprendį, kaltinamasis turės teisę kreiptis į antstolį susitarti dėl priteistų sumų mokėjimo per nustatytą grafiką.

VI. Kiti klausimai

V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 65–68). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančias kompaktines laikmenas su įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. V. priteisti 404,73 Eur (keturis šimtus keturis eurus ir septyniasdešimt tris euro centus) už suteiktas nukentėjusiajai I. P. gydymo paslaugas ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

Nukentėjusiosios I. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. V. priteisti nukentėjusiajai I. P. 392,98 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) turtinės žalos ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančias kompaktines laikmenas su įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.