Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje;

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, lietuvė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje - 222 straipsnio 1 dalyje;

JURIDINIS ASMUO - UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje - 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje - 220 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

V. P. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. P., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį, atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) L. P., kuri vykdė jo - bendrovės direktoriaus nurodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos ir jo nurodymu išmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams bendrovės apskaitoje neužregistruotą darbo užmokestį bei iš bendrovės veiklos vietų surinkdavo ir bendrovės direktoriui perduodavo neapskaitytas bendrovės įplaukas už parduotas prekes, bei pats išmokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams bendrovės apskaitoje neužregistruotą darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimo išmokėjimo bendrovės darbuotojams ir įplaukų gavimo už parduotas prekes bei nepateikdamas šių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms J. U. ir L. S., dėl ko J. U. ir L. S., būdamos suklaidintos ir neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

- laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-16, žinodamas, kad jo nurodymu L. P. trylikai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų išmokėjo grynais pinigais iš viso 19720 Eur (2019 m. - 16970 Eur, 2020 m. - 2750 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio, apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: iš viso 34913,70 Eur (2019 m. – 30016,87 Eur, 2020 m. – 4896,30 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo ir iš viso 19720 Eur (2019 m. - 16970 Eur, 2020 m. - 2750 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais, iš jų:

- A. L. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1650,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2900,77 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 525,38 Eur atlyginimo priskaitymo,

- R. K. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1500,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2693,04 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 545,46 Eur atlyginimo priskaitymo,

- D. D. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1650,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2962,41 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 545,46 Eur atlyginimo priskaitymo,

- I. Ž. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1650,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2960,45 Eur atlyginimo priskaitymo,

- L. B. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1500,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2743,95 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 554,52 Eur atlyginimo priskaitymo,

- R. B. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1500,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2602,12 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 150,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 260,88 Eur atlyginimo priskaitymo,

- E. K. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1650,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2905,70 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 400,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 696,88 Eur atlyginimo priskaitymo,

- L. M. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1540,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2654,81 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 523,56 Eur atlyginimo priskaitymo,

- I. R. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1500,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2745,28 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 550,70 Eur atlyginimo priskaitymo,

- I. Š. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1430,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2469,56 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 400,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 693,46 Eur atlyginimo priskaitymo,

- E. S. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 503,38 Eur atlyginimo priskaitymo,

- A. K. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 500,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 826,40 Eur atlyginimo priskaitymo,

- R. P. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 600,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 1049,00 Eur atlyginimo priskaitymo;

- laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-16, žinodamas, kad jo nurodymu L. P. iš penkių UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių surinko neapskaitytas įplaukas už parduotas prekes iš viso 137291,54 Eur, apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 137291,54 Eur (2019 m. - 72125,28 Eur, 2020 m. - 65166,26 Eur) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų, iš jų:

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 41678,85 Eur (2019 m. – 23678,85 Eur, 2020 m. 18000,00 Eur) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų,

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 45828,05 Eur (2019 m. – 18287,59 Eur, 2020 m. 27540,46 Eur) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų,

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 22118,67 Eur (2019 m. – 14889,67 Eur, 2020 m. 7229,00 Eur) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų,

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 2019 m. iš viso 2072,22 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų,

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 25593,75 Eur ( 2019 m. – 13196,95 Eur, 2020 - 12396,80 Eur ) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų;

- laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-16, V. P. pats trims UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėjo grynais pinigais iš viso 5440 Eur (2019 m. - 4510 Eur, 2020 m. - 930 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio, apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: iš viso 9923,66 Eur (2019 m. – 8218,70 Eur, 2020 m. – 1704,96 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo ir iš viso 5440 Eur (2019 m. - 4510 Eur, 2020 m. - 930 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais, iš jų:

- A. G. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1650,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 3027,54 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 150,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 277,26 Eur atlyginimo priskaitymo,

- G. U. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1430,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2623,85 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 390,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 718,96 Eur atlyginimo priskaitymo,

- A. V. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1430,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2567,31 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 390,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 708,74 Eur atlyginimo priskaitymo.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. P., siekdamas, kad jo vadovaujama bendrovė išvengtų mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms.

V. P., laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, atsakingo už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą”, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą,” 53 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 23827 Eur Pridėtinės vertės ir 3104 Eur Pelno mokesčius, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusias buhalteres J. U. ir L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už parduotas prekes fiziniams asmenims gavimą iš viso – 137291,54 Eur, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės J. U. ir L. S., neturėdamos visų duomenų, laikotarpiu nuo 2019-05-15 iki 2020-07-19 į 18-ą Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600) už 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio 2020 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y.:

- 11 laukeliuose „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 113465 Eur (2019 m. - 59608 Eur, 2020 m. - 53857 Eur) mažiau PVM apmokestinamų sandorių vertės,

- 29 laukeliuose „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 23827 Eur (2019 m. - 12518 Eur, 2020 m. - 11310 Eur) mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM (21 proc.),

- 36 laukeliuose „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 23827 Eur (2019 m. - 12518 Eur, 2020 m. - 11309 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM;

į 2020-02-11 Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2019 metus, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” pajamas, sąnaudas ir pelną, t. y.:

- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 59608 Eur (72126-12518) mažiau už parduotas prekes gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas iš viso 59608 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (+) /nuostoliai (-) prieš apmokestinimą“ sumažino pelną 2019 m. iš viso 20695 Eur (neapskaitytos pajamos 59608 Eur - 38913 Eur neapskaitytos darbo užmokesčio sąnaudos),

- skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 20695 Eur,

- 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 20695 Eur,

- 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą iš viso 3104 Eur (20695 Eur x 15%),

- 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą iš viso 3104 Eur.

- 5 laukeliuose „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma GPM313) įrašė 44836,83 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų,

- 6 ir 7 laukeliuose „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma GPM313) įrašė 10242,63 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio;

- į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas 2019 m. ir 2020 m. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijas (forma GPM312) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y.:

- 2019 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), pateiktoje 2020-01-05,

- 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 38235,57 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų,

- 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašė 8709,37 Eur mažiau bendro išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio,

- deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ (forma GPM312L) įrašė 16-ai darbuotojų: A. L., R. K., A. G., D. D., I. Ž., L. B., R. B., E. K., L. M., I. R., I. Š., G. U., A. V., E. S., A. K., R. P.- L8 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 38235,57 Eur mažiau išmokėtų išmokų (neatėmus mokesčių), L10 laukelyje „Išskaičiuota GPM suma“ įrašė 8709,37 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio;

- 2020 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), pateiktoje 2021-02-02,

- 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 6601,26 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų,

- 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašė 1533,26 Eur mažiau bendro išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio bei deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ (forma GPM312L) įrašė 12-ai darbuotojų: A. L., R. K., A. G., D. D., L. B., R. B., E. K., L. M., I. R., I. Š., G. U., A. V. - L8 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 6601,26 Eur mažiau išmokėtų išmokų (neatėmus mokesčių), L10 laukelyje „Išskaičiuota GPM suma“ įrašė 1533,26 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, V. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“; 17 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 ( 2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2508 redakcija) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,Apdraustųjų asmenų, <...>, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.“ bei 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos <...> kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII- 2604 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus „Į Garantinį fondą 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: <...> Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“; 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami <...> laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 6335,73 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 3129,49 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 691,36 Eur papildomų įmokų pensijos kaupimui, 71,55 Eur įmokų į garantinį fondą, iš viso 10228,13 Eur įmokų, mokamų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres J. U. ir L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais 16-ai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų iš viso 25160,00 Eur, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterės J. U. ir L. S., neturėdamos visų duomenų, į laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2020-06-02 15- ą (2019-02-04, 2019-03-01, 2019-04-01, 2019-05-01, 2019-06-01, 2019-06-30, 2019-07-30, 2019-09-01, 2019-10-01, 2019-10-29, 2019-12-01, 2020-01-04, 2020-02-03, 2020-03-02, 2020-06-02) VSDFV Mažeikių skyriui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)” pranešimų apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) ir (forma 2-SD) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, t. y.:

- ataskaitose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM):

- S4 laukeliuose „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 44836,83 Eur mažiau pajamų (2019 m. - 38235,57 Eur, 2020 m. - 6601,26 Eur) (iš jų už: 2019 m. 01 mėn. -3420,70Eur, 2019 m. 02 mėn. - 3186,47 Eur, 2019 m. 03 mėn. - 3467,57 Eur, 2019 m. 04 mėn. - 3168,24 Eur, 2019 m. 05 mėn. - 3111,99 Eur, 2019 m. 06 mėn. - 2921,48 Eur, 2019 m. 07 mėn. - 2833,83 Eur, 2019 m. 08 mėn. - 3083,52 Eur, 2019 m. 09 mėn. - 3037,84 Eur, 2019 m. 10 mėn. - 3295,85 Eur, 2019 m. 11 mėn. - 3350,43 Eur, 2019 m. 12 mėn. - 3357,65 Eur, 2020 m. 01 mėn. - 2625,74 Eur, 2020 m. 02 mėn. - 3148,62 Eur, 2020 m. 05 mėn. - 826,90 Eur),

- S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 10228,13 Eur mažiau įmokų (2019 m. - 8723,24 Eur, 2020 m. -1504,89 Eur )( iš jų už: 2019 m. 01 mėn. - 790,75 Eur, 2019 m. 02 mėn. - 733,33 Eur, 2019 m. 03mėn. -804,76 Eur, 2019 m. 04 mėn. - 719,71 Eur, 2019 m. 05 mėn. - 707,58 Eur, 2019 m. 06 mėn. -653,14 Eur, 2019 m. 07 mėn. - 646,12 Eur, 2019 m. 08 mėn. - 696,04 Eur, 2019 m. 09 mėn. -692,92 Eur, 2019 m. 10 mėn. - 750,73 Eur, 2019 m. 11 mėn. - 763,31 Eur, 2019 m. 12 mėn. -764,85 Eur, 2020 m. 01 mėn. - 598,74 Eur, 2020 m. 02 mėn. - 718,10 Eur, 2020 m. 05 mėn. - 188,05 Eur),

- SAM3SD prieduose „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos" :

- A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 44836,83 Eur mažiau pajamų (2019 m. - 38235,57 Eur, 2020 m. - 6601,26 Eur) (iš jų už: 2019 m. 01 mėn. - 3420,70 Eur, 2019 m. 02 mėn. - 3186,47 Eur, 2019 m. 03 mėn. - 3467,57 Eur, 2019 m. 04 mėn. - 3168,24 Eur, 2019 m. 05 mėn. - 3111,99 Eur, 2019 m. 06 mėn. - 2921,48 Eur, 2019 m. 07 mėn. - 2833,83 Eur, 2019 m. 08 mėn. - 3083,52 Eur, 2019 m. 09 mėn. - 3037,84 Eur, 2019 m. 10 mėn. - 3295,85 Eur, 2019 m. 11 mėn. - 3350,43 Eur, 2019 m. 12 mėn. - 3357,65 Eur, 2020 m. 01 mėn. - 2625,74 Eur, 2020 m. 02 mėn. - 3148,62 Eur, 2020 m. 05 mėn. - 826,90 Eur),

- A12 laukelyje „Įmokų suma Eur" deklaravo iš viso 10228,13 Eur mažiau įmokų (2019 m. - 8723,24 Eur, 2020 m. -1504,89 Eur ) ( iš jų už: 2019 m. 01 mėn. - 790,75 Eur, 2019 m. 02 mėn. - 733,33 Eur, 2019 m. 03 mėn. - 804,76 Eur, 2019 m. 04 mėn. - 719,71 Eur, 2019 m. 05 mėn. - 707,58 Eur, 2019 m. 06 mėn. - 653,14 Eur, 2019 m. 07 mėn. - 646,12 Eur, 2019 m. 08 mėn. - 696,04 Eur, 2019 m. 09 mėn. - 692,92Eur, 2019 m. 10 mėn. - 750,73 Eur, 2019 m. 11 mėn. - 763,31 Eur, 2019 m. 12 mėn. -764,85 Eur, 2020 m. 01 mėn. - 598,74 Eur, 2020 m. 02 mėn. - 718,10 Eur, 2020 m. 05 mėn. - 188,05 Eur).

Tokiu būdu, V. P. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir išvengė sumokėti 47401,76 Eur mokesčių ir įmokų.

L. P. padėjo apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

L. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), padėjo V. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinčiam teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikiančiam juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį esančiam atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį, esančiam atsakingu už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30 tyčia apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, t. y.:

L. P., vykdydama bendrovės (duomenys neskelbtini) V. P. nurodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos, jo nurodymu išmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams bendrovės apskaitoje neužregistruotą darbo užmokestį bei iš bendrovės veiklos vietų surinkdavo ir V. P. perduodavo neapskaitytas bendrovės įplaukas už parduotas prekes, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-16, L. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. P. nurodymu, trylikai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų išmokėjo grynais pinigais iš viso 19720 Eur (2019 m. - 16970 Eur, 2020 m. - 2750 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio, iš jų:

- A. L. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 1650,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už darbą 2020 m. išmokėjo grynais pinigais 300,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- R. K. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 1500,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už darbą 2020 m. išmokėjo grynais pinigais 300,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- D. D. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 1650,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už darbą 2020 m. išmokėjo grynais pinigais 300,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- I. Ž. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 1650,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- L. B. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 1500,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už darbą 2020 m. išmokėjo grynais pinigais 300,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- R. B. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 1500,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už darbą 2020 m. išmokėjo grynais pinigais 150,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- E. K. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 1650,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už darbą 2020 m. išmokėjo grynais pinigais 400,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- L. M. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 1540,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už darbą 2020 m. išmokėjo grynais pinigais 300,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- I. R. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 1500,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už darbą 2020 m. išmokėjo grynais pinigais 300,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- I. Š. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 1430,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už darbą 2020 m. išmokėjo grynais pinigais 400,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- E. S. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 300,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- A. K. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 500,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- R. P. už darbą 2019 m. išmokėjo grynais pinigais 600,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio.

Be to, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-16, L. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. P. nurodymu iš penkių UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių surinko neapskaitytas įplaukas už parduotas prekes iš viso 137291,54 Eur, (2019 m. – 72125,28 Eur, 2020 m. - 65166,26 Eur) ir jas perdavė V. P., iš jų:

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), surinko neapskaitytas įplaukas už parduotas prekes iš viso 41678,85 Eur (2019 m. – 23678,85 Eur, 2020 m. 18000,00 Eur),

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), surinko neapskaitytas įplaukas už parduotas prekes iš viso 45828,05 Eur (2019 m. – 18287,59 Eur, 2020 m. 27540,46 Eur),

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), surinko neapskaitytas įplaukas už parduotas prekes iš viso 22118,67 Eur (2019 m. – 14889,67 Eur, 2020 m. 7229,00 Eur),

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), surinko neapskaitytas įplaukas už parduotas prekes iš viso 2072,22 Eur,

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), surinko neapskaitytas įplaukas už parduotas prekes iš viso 25593,75 Eur (2019 m. – 13193,95 Eur, 2020 m. 12396,80 Eur),

o V. P. (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių, šių faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimo išmokėjimo bendrovės darbuotojams ir įplaukų gavimo už parduotas prekes nepagrindė apskaitos dokumentais ir šių duomenų nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms J. U. ir L. S., dėl ko J. U. ir L. S. būdamos suklaidintos ir neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu, L. P. padėjo V. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukti trylikai UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojų, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-16, išmokėto darbo užmokesčio grynais pinigais iš viso 19720 Eur (2019 m. - 16970 Eur, 2020 m. - 2750 Eur), bei padėjo V. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukti laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-16 gautų įplaukų už parduotas prekes iš viso 137291,54 Eur, (2019 m. – 72125,28 Eur, 2020 m. - 65166,26 Eur).

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Juridinis asmuo UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama bedrovės (duomenys neskelbtini) V. P., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir kuris veikė įmonės vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

V. P., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį, atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) L. P., kuri vykdė jo - bendrovės (duomenys neskelbtini) nurodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos ir jo nurodymu išmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams bendrovės apskaitoje neužregistruotą darbo užmokestį bei iš bendrovės veiklos vietų surinkdavo ir bendrovės direktoriui perduodavo neapskaitytas bendrovės įplaukas už parduotas prekes, bei pats išmokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams bendrovės apskaitoje neužregistruotą darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių, apgaulingai tvarkė UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimo išmokėjimo bendrovės darbuotojams ir įplaukų gavimo už parduotas prekes bei nepateikdamas šių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms J. U. ir L. S., dėl ko J. U. ir L. S., būdamos suklaidintos ir neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-16, žinodamas, kad jo nurodymu L. P. trylikai UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojų išmokėjo grynais pinigais iš viso 19720 Eur (2019 m. - 16970 Eur, 2020 m. - 2750 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio, apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: iš viso 34913,17 Eur (2019 m. – 30016,87 Eur, 2020 m. – 4896,30 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo ir iš viso 19720 Eur (2019 m. - 16970 Eur, 2020 m. - 2750 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais, iš jų:

- A. L. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1650,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2900,77 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 525,38 Eur atlyginimo priskaitymo,

- R. K. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1500,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2693,04 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 545,46 Eur atlyginimo priskaitymo,

- D. D. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1650,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2962,41 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 545,46 Eur atlyginimo priskaitymo,

- I. Ž. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1650,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2960,45 Eur atlyginimo priskaitymo,

- L. B. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1500,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2743,95 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 554,52 Eur atlyginimo priskaitymo,

- R. B. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1500,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2602,12 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 150,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 260,88 Eur atlyginimo priskaitymo,

- E. K. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1650,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2905,70 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 400,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 696,88 Eur atlyginimo priskaitymo,

- L. M. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1540,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2654,81 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 523,56 Eur atlyginimo priskaitymo,

- I. R. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1500,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2745,28 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 550,70 Eur atlyginimo priskaitymo,

- I. Š. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1430,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2469,56 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 400,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 693,46 Eur atlyginimo priskaitymo,

- E. S. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 300,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 503,38 Eur atlyginimo priskaitymo,

- A. K. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 500,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 826,40 Eur atlyginimo priskaitymo,

- R. P. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 600,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 1049,00 Eur atlyginimo priskaitymo,

- laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-16, žinodamas, kad jo nurodymu L. P. iš penkių UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių surinko neapskaitytas įplaukas už parduotas prekes iš viso 137291,54 Eur, apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 137291,54 Eur (2019 m. – 72125,28 Eur, 2020 m. - 65166,26 Eur) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų, iš jų:

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 41678,85 Eur ( 2019 m. – 23678,85 Eur, 2020 m. 18000,00 Eur) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų,

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 45828,05 Eur ( 2019 m. – 18287,59 Eur, 2020 m. 27540,46 Eur) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų,

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 22118,67 Eur ( 2019 m. – 14889,67 Eur, 2020 m. 7229,00 Eur) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų,

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 2019 m. iš viso 2072,22 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų,

- parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 25593,75 Eur (2019 m. – 13196,95 Eur, 2020 m. 12396,80 Eur) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo (prekių pardavimo) ūkinių operacijų.

- laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-16, V. P. pats trims UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėjo grynais pinigais iš viso 5440 Eur (2019 m. - 4510 Eur, 2020 m. - 930 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio, apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: iš viso 9923,66 Eur (2019 m. – 8218,70 Eur, 2020 m. – 1704,96 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo ir iš viso 5440 Eur (2019 m. - 4510 Eur, 2020 m. - 930 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais, iš jų:

- A. G. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1650,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 3027,54 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 150,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 277,26 Eur atlyginimo priskaitymo,

- G. U. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1430,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2623,85 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 390,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 718,96 Eur atlyginimo priskaitymo,

- A. V. už darbą 2019 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 1430,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 2567,31 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. nepagrindė apskaitos dokumentais 390,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 708,74 Eur atlyginimo priskaitymo.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pajamas, pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.

UAB „(duomenys neskelbtini)”, registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini) V. P. pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, atsakingo už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, einančio vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikiančio bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turinčio teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, bei pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, atsakingo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia siekiant išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, t. y.

- 11 laukeliuose „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 222138 Eur (2019 m. - 168281 Eur, 2020 m. - 53857 Eur) mažiau PVM apmokestinamų sandorių vertės,

- 29 laukeliuose „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 46649 Eur (2019 m. - 35339 Eur, 2020 m. - 11310 Eur) mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM (21 proc.),

- 36 laukeliuose „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 46649 Eur (2019 m. - 35339 Eur, 2020 m. - 11310 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM,

Į 2020-02-11 Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2019 metus, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB “(duomenys neskelbtini)” pajamas, sąnaudas ir pelną, t. y.:

- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 168281 Eur (203620-35339) mažiau už parduotas prekes gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas iš viso 168281 Eur,

- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ - 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (+) /nuostoliai (-) prieš apmokestinimą“ sumažino pelną 2019 m. iš viso 150848 Eur (neapskaitytos pajamos 168281 - 17433 neapskaitytos darbo užmokesčio sąnaudos),

- skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 150848 Eur,

- 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 150848 Eur,

- 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą iš viso 22627 Eur (150848 Eur x 15%), 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą iš viso 22627 Eur.

- 5 laukeliuose „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma GPM313) įrašė 44836,83 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų,

- 6 ir 7 laukeliuose „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma GPM313) įrašė 10242,63 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 10242,63 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Taip pat, V. P. į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas 2019 m. ir 2020 m. Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijas (forma GPM312) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y.:

- 2019 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), pateiktoje 2020-01-05,

-4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 38235,57 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų,

- 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašė 8709,37 Eur mažiau bendro išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio bei deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ (forma GPM312L) įrašė 16-ai darbuotojų: A. L., R. K., A. G., D. D., I. Ž., L. B., R. B., E. K., L. M., I. R., I. Š., G. U., A. V., E. S., A. K., R. P., L8 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 38235,57 Eur mažiau išmokėtų išmokų (neatėmus mokesčių), L10 laukelyje „Išskaičiuota GPM suma“ įrašė 8709,37 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio,

- 2020 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), pateiktoje 2021-02-02, 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 6601,26 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų,

- 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašė 1533,26 Eur mažiau bendro išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio bei deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ (forma GPM312L) įrašė 12-ai darbuotojų: A. L., R. K., A. G., D. D., L. B., R. B., E. K., L. M., I. R., I. Š., G. U., A. V., L8 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 6601,26 Eur mažiau išmokėtų išmokų (neatėmus mokesčių), L10 laukelyje „Išskaičiuota GPM suma“ įrašė 1533,26 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovaujančias pareigas einantis V. P., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 ( 2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“; 17 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2508 redakcija) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,Apdraustųjų asmenų, <...>, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.“ bei 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos <...> kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII- 2604 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus „Į Garantinį fondą 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: <...> Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“; 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami <...> laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 6335,73 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 3129,49 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 691,36 Eur papildomų įmokų pensijos kaupimui, 71,55 Eur įmokų į garantinį fondą, iš viso 10228,13 Eur įmokų, mokamų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-06-30, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres J. U. ir L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais 16-ai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų iš viso 25160,00 Eur, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterės J. U. ir L. S., neturėdamos visų duomenų, į laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2020-06-02 15- ą (2019-02-04, 2019-03-01, 2019-04-01, 2019-05-01, 2019-06-01, 2019-06-30, 2019-07-30, 2019-09-01, 2019-10-01, 2019-10-29, 2019-12-01, 2020-01-04, 2020-02-03, 2020-03-02, 2020-06-02) VSDFV Mažeikių skyriui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)” pranešimų apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) ir (forma 2-SD) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, t. y.:

- ataskaitose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM):

- S4 laukeliuose „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 44836,83 Eur mažiau pajamų (2019 m. - 38235,57 Eur, 2020 m. - 6601,26 Eur) (iš jų už: 2019 m. 01 mėn. -3420,70Eur, 2019 m. 02 mėn. - 3186,47 Eur, 2019 m. 03 mėn. - 3467,57 Eur, 2019 m. 04 mėn. - 3168,24 Eur, 2019 m. 05 mėn. - 3111,99 Eur, 2019 m. 06 mėn. - 2921,48 Eur, 2019 m. 07 mėn. - 2833,83 Eur, 2019 m. 08 mėn. - 3083,52 Eur, 2019 m. 09 mėn. - 3037,84 Eur, 2019 m. 10 mėn. - 3295,85 Eur, 2019 m. 11 mėn. - 3350,43 Eur, 2019 m. 12 mėn. - 3357,65 Eur, 2020 m. 01 mėn. - 2625,74 Eur, 2020 m. 02 mėn. - 3148,62 Eur, 2020 m. 05 mėn. - 826,90 Eur),

- S5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ deklaravo iš viso 10228,13 Eur mažiau įmokų (2019 m. - 8723,24 Eur, 2020 m. -1504,89 Eur )( iš jų už: 2019 m. 01 mėn. - 790,75 Eur, 2019 m. 02 mėn. - 733,33 Eur, 2019 m. 03mėn. -804,76 Eur, 2019 m. 04 mėn. - 719,71 Eur, 2019 m. 05 mėn. - 707,58 Eur, 2019 m. 06 mėn. -653,14 Eur, 2019 m. 07 mėn. - 646,12 Eur, 2019 m. 08 mėn. - 696,04 Eur, 2019 m. 09 mėn. -692,92 Eur, 2019 m. 10 mėn. - 750,73 Eur, 2019 m. 11 mėn. - 763,31 Eur, 2019 m. 12 mėn. -764,85 Eur, 2020 m. 01 mėn. - 598,74 Eur, 2020 m. 02 mėn. - 718,10 Eur, 2020 m. 05 mėn. - 188,05 Eur),

- SAM3SD prieduose „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos":

- A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo iš viso 44836,83 Eur mažiau pajamų (2019 m. - 38235,57 Eur, 2020 m. - 6601,26 Eur) (iš jų už: 2019 m. 01 mėn. - 3420,70 Eur, 2019 m. 02 mėn. - 3186,47 Eur, 2019 m. 03 mėn. - 3467,57 Eur, 2019 m. 04 mėn. - 3168,24 Eur, 2019 m. 05 mėn. - 3111,99 Eur, 2019 m. 06 mėn. - 2921,48 Eur, 2019 m. 07 mėn. - 2833,83 Eur, 2019 m. 08 mėn. - 3083,52 Eur, 2019 m. 09 mėn. - 3037,84 Eur, 2019 m. 10 mėn. - 3295,85 Eur, 2019 m. 11 mėn. - 3350,43 Eur, 2019 m. 12 mėn. - 3357,65 Eur, 2020 m. 01 mėn. - 2625,74 Eur, 2020 m. 02 mėn. - 3148,62 Eur, 2020 m. 05 mėn. - 826,90 Eur),

- A12 laukelyje „Įmokų suma Eur" deklaravo iš viso 10228,13 Eur mažiau įmokų (2019 m. - 8723,24 Eur, 2020 m. -1504,89 Eur ) ( iš jų už: 2019 m. 01 mėn. - 790,75 Eur, 2019 m. 02 mėn. - 733,33 Eur, 2019 m. 03 mėn. - 804,76 Eur, 2019 m. 04 mėn. - 719,71 Eur, 2019 m. 05 mėn. - 707,58 Eur, 2019 m. 06 mėn. - 653,14 Eur, 2019 m. 07 mėn. - 646,12 Eur, 2019 m. 08 mėn. - 696,04 Eur, 2019 m. 09 mėn. - 692,92Eur, 2019 m. 10 mėn. - 750,73 Eur, 2019 m. 11 mėn. - 763,31 Eur, 2019 m. 12 mėn. -764,85 Eur, 2020 m. 01 mėn. - 598,74 Eur, 2020 m. 02 mėn. - 718,10 Eur, 2020 m. 05 mėn. - 188,05 Eur).

Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) V. P., pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir išvengė sumokėti 47401,76 Eur mokesčių ir įmokų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. P. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir nurodė, jog iš tiesų nuo 2019 m. daliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų buvo mokamas neapskaitytas, tai yra į buhalterinę bendrovės apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis, ir tam, kad būtų galimybė darbuotojams mokėti papildomą neapskaitytą darbo užmokestį, dalis už parduotas prekes gautų grynųjų pinigų buvo neapskaitoma, tai yra dalis gautų lėšų buvo neapskaitomos kasos aparatu, nebuvo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą, šios lėšos buvo parskirstomos neapskaitytam darbo užmokesčiui mokėti.

V. P. pažymėjo, jog jis yra vienintelis 2012 m. įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, ir nurodė, jog sprendimą bendrovės darbuotojams, kurie gerai atlieka savo darbą, mokėti neįtrauktą į apskaitą darbo užmokestį jis kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas priėmė vienasmeniškai ir šį sprendimą 2019 m. priėmė siekdamas išlaikyti darbuotojus, patenkinti jų lūkesčius gauti didesnį atlyginimą, nes pakelti darbo užmokestį oficialiai nebuvo galimybės, bei tam, kad užtikrinti bendrovės vykdomos prekybos dėvėtais rūbais veiklos tęstinumą ir konkurencingumą rinkoje. V. P. paaiškino, jog šių jo įstatymui prieštaraujančių veiksmų tikslas ir motyvas buvo ir siekis išvengti mokesčių. Nurodė, jog dažniausiai neapskaitytas pajamas iš parduotuvių surinkdavo ir neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams išmokėdavo jis pats, tačiau, kai būdavo užsiėmęs, yra prašęs tai padaryti ir sutuoktinės L..

V. P. patvirtino, jog bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančioms buhalterėms apie darbuotojams mokamą neapskaitytą darbo užmokestį ir neapskaitomas gaunamas pajamas nebuvo žinoma, tokių duomenų bendrovės buhalterėms jis nepateikė.

V. P. nurodė, jog visą valstybės biudžetui padarytą nuostolį atlygino ir dėl savo nusikalstamo elgesio ir veiksmų labai gailisi.

L. P. nurodė, jog išvadas jie su sutuoktiniu padarė iš karto, ir labai gailisi dėl jų veiksmų.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamojo kodekso numatyta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, siekiant išvengti mokesčių. Įstatymo leidėjas pačioje straipsnio dispozicijoje įtvirtino būtinąjį nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, požymį – tikslą išvengti mokesčių, tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą, pelną ar jų panaudojimą ir pateikė tokį dokumentą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori, t. y. veikia tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179/2014) yra suformavęs aiškią poziciją dėl Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio aiškinimo ir taikymo, t. y. kad nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybę jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti apskritai.

Baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog už UAB „(duomenys neskelbtini)““ buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą atsakingas bendrovės direktorius V. P. laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-06-30 bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams ūkinių operacijų tapatumo neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė tikslingai ir sąmoningai, taigi tyčia, tikslingai ir sąmoningai, siekdamas, jog buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita būtų vedama apgaulingai, kad atitinkamu laikotarpiu nebūtų galima nustatyti vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šių aplinkybių visuma nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neabejotinai suponuoja ir išvadą, kad V. P. vienareikšmiškai suprato ir žinojo, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams nepateikiant objektyvių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniai apskaitos dokumentai taip pat bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir šie dokumentai su neteisingais duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą bus pateikti įgaliotoms valstybės institucijoms. Taigi neabejotina, kad V. P. suprato ir žinojo, kad valstybinėms institucijoms privalomuose pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniuose dokumentuose bus įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ūkinę būklę. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja ir esminę nagrinėjamu aspektu išvadą, jog V. P. nusikalstamai veikė turėdamas aiškų ir apibrėžtą tikslą - išvengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai konstatuotina, jog V. P. ir šiuo atveju veikė tikslingai ir sąmoningai, taigi tiesiogine tyčia. Be kita ko, nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą ir imperatyviai konstatuota, kad tyčinis neteisingų duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai patvirtina, kad šie veiksmai atlikti siekiant išvengti mokesčių.

Vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis - tikslas išvengti mokesčių - V. P. veiksmuose taipogi nustatytas objektyviai.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, jog V. P. savo kaltės padarius šią jam inkriminuojamą veiką neneigė ir savo kaltę taip pat pripažino viso pareikšto kaltinimo apimtimi.

Esant nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumai, V. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką – siekiant išvengti mokesčių, įrašius į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną ir pateikiant juos valstybės įgaliotoms institucijoms - laikytina įrodyta. V. P. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 2 dalį, kadangi išvengta 47401,76 Eur, tai yra daugiau nei 750 MGL, mokesčių ir įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnyje. Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostatoje reglamentuota, jog juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ir interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje yra numatyta, kad už Baudžiamojo kodekso 222 ir 220 straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. P. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei siekus išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašius į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą ir pateikus jas valstybės įgaliotai institucijai – padarė būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarė veikdamas bendrovės vardu, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir padarė vienareikšmiškai bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bei interesais.

Juridinio asmens atstovas advokatas R. Špelveris juridinio asmens kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės iš esmės neginčijo ir pripažino visas baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, išdėstytam teisiniam juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės reglamentavimui, konstatuotina, jog kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, juridiniam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - pareikšti pagrįstai.

Juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį - 222 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį - 220 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės ir jų skyrimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir išties, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais pažeistos itin reikšmingos įstatymais bei konstitucija saugomos vertybės ir gėriai – vienas iš svarbiausių tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių objektų – valstybės finansų sistema ir jos finansiniai interesai. Kaltinamųjų tyčia abiem atvejais buvo susiformavusi ir apgalvota, tiesiogiai nukreipta, siekiant užsibrėžtų ir numatytų įstatymams priešingų tikslų, pažeisti įstatymus. Tai suponuoja, jog kaltinamųjų nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai nebuvo ir vienkartinio pobūdžio - nusikalstami kaltinamųjų veiksmai apgaulingai tvarkant buhalterinę įmonės apskaitą ir valstybės institucijoms pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis tęsėsi daugiau nei metus. Ko pasėkoje nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais valstybės biudžetui padaryta reikšminga žala. Taigi, akivaizdu, jog baudžiamosios atsakomybės aspektu minėtos aplinkybės suponuoja reikšmingą nusikalstamų veiksmų apimtį ir mastą.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė, nei nustatyta sankcijoje, bausmė paprastai gali būti skiriama tik esant išimtinėms aplinkybėms ir kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-21-719/2020 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-316-788/2019).

Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes vertinant bausmės skyrimo aspektu, laikytina, jog tyčinis padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, ir, akcentuotina, nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, nagrinėjamoje byloje negali esminiai lemti kaltinamajam V. P. skirtinos bausmės, jos rūšies ir dydžio.

Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, padarytų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo laipsnis, kaltinamojo asmenybė, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017).

Taigi, vertinant V. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir sunkumo laipsnį, atsižvelgtina ne tik į tai, kad nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, formaliai priskirtina prie sunkių nusikaltimų, bet ir nusikalstamų veikų dalyką, tai yra į tai, kad V. P. padaryti nusikaltimai, tame tarpe ir sunkus, priskiriami finansinių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamomis veikomis nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę ar sveikatą. Be abejonės kaltinamojo įvykdytu sunkiu nusikaltimu valstybei padaryta didelė žala, tačiau, pažymėtina ir tai, jog padaryta žala valstybei yra atlyginta. Tai akivaizdžiai mažina V. P. veiksmų pavojingumą ir daro juos mažiau pavojingus nei kiti šios rūšies nusikaltimai. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad griežtos laisvės atėmimo bausmės už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikaltimus neturėtų būti taikomos.

Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi ir nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymo leidėjo įtvirtintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos bausmės skyrimo aspektu kontekste vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes – kaltinamojo V. P. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir yra tyčinio pobūdžio, o viena veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, yra finansinio pobūdžio nusikaltimai, kuriais, kaip minėta, nesikėsinta į prigimtines įstatymais saugomas vertybes ir gėrius – žmogaus gyvybę ar sveikatą, nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nors ir tęsėsi pusantrų metų, tai yra daugiau nei vienerius metus, tačiau palyginus su analogiško pobūdžio nusikalstamomis veikomis, tai nėra didelis laiko tarpas, neapskaitytos pajamos nebuvo pasisavintos, o buvo panaudotos darbo užmokesčiui mokėti, siekiant išlaikyti gerai dirbančius bendrovės darbuotojus, be to, neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas ne visiems darbuotojams, V. P. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, dėl savo nusikalstamo, įstatymams prieštaraujančio elgesio nuoširdžiai gailėjosi ir iš tiesų jį vertino kritiškai, savo iniciatyva visiškai atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą valstybės biudžetui, taigi esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad V. P. anksčiau nėra teistas, įvertinus kaltinamojo asmenybę, kuri vertintina vienareikšmiškai teigiamai, atsižvelgiant į turimus tvirtus ir brandžius šeiminius, socialinius, darbinius ryšius, į tai, jog naujų nusikalstamų veikų ar pažeidimų V. P. nepadarė ir laikėsi įstatymų bei visuomenėje priimtų normų - manytina, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Manytina, kad net ir paskyrus sankcijoje už padarytą sunkią nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą, Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis nebus pasiekti, priešingai, būtų pasiektas iš esmės tik vienintelis tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nagrinėjamu atveju vien tik šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus teisingumui nagrinėjamoje byloje pasiekti.

Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytos ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Todėl nagrinėjamoje byloje V. P. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir V. P. skirtina švelnesnė nei už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į nustatytų ir išdėstytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, V. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Laikytina, kad laisvės apribojimo kaip bausmės paskyrimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, įvertinus V. P. asmenybę, objektyviai atitinka padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Manytina, jog laisvės apribojimo bausmės paskyrimas V. P. tinkamai užtikrins bausmės tikslų ir teisingumo įgyvendinimą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė skiriant bausmę V. P. taip pat prašė taikyti Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam skirti finansinio pobūdžio bausmę – baudą. Tačiau, teismo vertinimu, finansinio pobūdžio bausmės paskyrimas V. P., atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku yra kaltinamasis, valstybės biudžetui padarytą žalą atlygino, ir, logiška, tai objektyviai įtakojo ir kaltinamojo finansinę būklę, į dabartinę bendrovės, kuriai kaltinamasis vadovauja ir vienasmeniškai už jos veiklą yra atsakingas, finansinę būklę, kuri nėra itin gera, į kaltinamojo asmenybės brandą, suvokiant nusikalstamą pavojingą savo veiksmų pobūdį, bei į tai, jog kaltinamajam – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieninteliu akcininku, kaip minėta, yra V. P., skirtina būtent finansinio pobūdžio bausmė, manytina, jog baudos paskyrimas būtų neproporcinga bausmė V. P. ir norimų tikslų šiuo konkrečiu atveju nepasiektų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju laikytina, kad pats baudžiamasis procesas savaime V. P. kaip atsakingą asmenybę įtakojo vienareikšmiškai teigiamai ir V. P. padarė reikiamas išvadas. .

Kaip byloje minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Esant išdėstytų bylos aplinkybių visumai, Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos ir šiuo atveju, ir už minėtos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam V. P. taip pat skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Laisvės apribojimo bausmės dydis, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą (sunkus nusikaltimas), nustatytinas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės dydis, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą (apysunkis nusikaltimas), nustatytinas didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis (Baudžiamojo kodekso 48 straipsnis).

Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste manytina, jog tokios rūšies ir dydžio bausmių paskyrimas V. P. už sunkų ir apysunkį finansinio pobūdžio nusikaltimus neabejotinai užtikrins bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir nagrinėjamoje byloje leis įgyvendinti teisingumo principą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, V. P. paskirti įpareigojimą, ir V. P. įpareigoti per vienerius metus neatlygintai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbtinų valandų skaičių didesnį nei vidurkis nustatant, atsižvelgiant į tai, jog padarytos dvi tyčinio pobūdžio nusikalstamos veikos, iš kurių viena yra sunki.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtinos bausmės

Kaip minėta, juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau nėra teistas, nustatytos dvi juridinio asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, valstybei nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, juridiniam asmeniui už padarytas nusikalstamas veikas skirtina švelniausia baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – bauda (BK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatančia baudos kaip bausmės dydį juridiniam asmeniui, atsižvelgiant į nustatytas anksčiau išdėstytas bylos aplinkybes, baudos dydžiai juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytini artimi įstatyme numatytam baudos minimaliam dydžiui. Tačiau didesnį nei įstatyme numatytos minimalios baudos dydį juridiniam asmeniui skirti suponuoja Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio sudėtis, iš kurios matyti, jog įstatymų leidėjas juridiniam asmeniui už nusikalstamų veikų padarymą nustato žymiai didesnius baudos dydžius – tiek minimalų, tiek ir maksimalų baudos dydį. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytinas 250 MGL baudos dydis, už sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymą nustatytinas 300 MGL baudos dydis. Baudos dydžiai artimi baudžiamajame įstatyme baudos kaip bausmės numatytam minimaliam dydžiui ir mažesnis nei prašė valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė nustatytinas atsižvelgiant ne tik į tai, kad juridinis asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą, nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, bet ir į tai, kad nesumokėtų mokesčių suma palyginus neženkliai viršijo 750 MGL ribą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinį bausmių ir nuobaudų dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino – 50 Eur.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtina, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Siekiant užtikrinti efektyvų nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės - baudos – įvykdymą ir tokiu būdu užtikrinant valstybės interesus, kartu atsižvelgiant į juridinio asmens turtinę finansinę padėtį ir tokiu būdu užtikrinant juridinio asmens veiklos tęstinumą ir juridinio asmens interesus, taip išlaikant valstybės ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas, bendrovei nustatytinas vienerių metų terminas baudai sumokėti.

Dėl L. P. baudžiamosios atsakomybės

L. P. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. L. P. nusikalstami veiksmai nukreipti pažeisti vieną iš esminių tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių objektų – valstybės finansų sistemą ir jos finansinius interesus. L. P. tyčia, kaip ir V. P., buvo susiformavusi ir apgalvota, tiesiogiai nukreipta, siekiant užsibrėžtų ir numatytų įstatymams priešingų tikslų, pažeisti įstatymus.

Tačiau byloje pažymėtina ir tai, jog L. P. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, savo veiksmus vertino kritiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje pažymėtina ir tai, jog L. P., kaip ir kiti kaltinamieji, jau ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir tai vienareikšmiškai įtakojo savalaikį baudžiamąjį procesą ir tiesos nustatymą nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors L. P. padaryta nusikalstama veika ir yra tyčinio pobūdžio, tačiau L. P. vaidmuo nusikalstamoje veikoje nebuvo esminis, L. P. savo veiksmais tik padėjo daryti nusikalstamą veiką V. P., kuris buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas, nors L. P. ir veikė savarankiškai, tačiau nusikalstamus veiksmus atliko sutuoktinio V. P. prašymu ir nurodymu. Šios aplinkybės objektyviai sąlygoja L. P., kaip asmenybės, ir jos padarytos veikos pavojingumą.

L. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.

L. P. anksčiau nėra teista, nusikalstamą veiką padarė ir yra teisiama pirmą kartą. L. P. eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos pareigas, yra įgijusi vidurinį išsilavinimą. Kaip minėta, L. P. ir V. P. yra sutuoktiniai, kurių šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Akivaizdu, jog L. P., kaip ir V. P., turi tvirtą susiformavusią šeiminę, socialinę bei darbinę aplinką, kurią abu siekia išlaikyti. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja L. P. taip pat vertinti teigiamai kaip atsakingą, susiformavusią, brandžią, tvirtus moralinius pagrindus turinčią asmenybę, kuri iš esmės nėra linkusi pažeisti įstatymus. Tai, kad L. P. yra socialiai orientuota ir įstatymų bei visuomenėje priimtų normų besilaikanti asmenybė suponuoja ir nustatyta aplinkybė, kad L. P., kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu, išvadas padarė iš karto, ir tai pagrindžia aplinkybė, jog naujų nusikalstamų veikų ar pažeidimų ji nepadarė. Akivaizdu, jog vertinant išdėstytų L. P. charakterizuojančių aplinkybių visumą, objektyviai galima teigti, jog L. P. ir ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, pagal kurią asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu B. Š. pateikė prašymą L. P. perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (t. 7, b. l. 70-71).

Byloje nustatyta, jog B. Š. yra L. P. mama, nustatyta, jog B. Š. ir L. P. sieja glaudūs, tamprūs, atviri, tarpusavio pasitikėjimu ir pagalba pagrįsti mamos ir dukters ryšiai. Nustatyta, kad B. Š. glaudžius, vienareikšmiškai šiltus ryšius palaiko ne tik su dukra L. P., bet ir jos šeima, B. Š., kaip pati paaiškino teisminio nagrinėjimo metu, ne tik beveik kasdieną susitinka ar bendrauja telefonu su dukra, bet dažnai prižiūri ir anūkus, dukters L. P. vaikus.

Byloje nustatyta, jog B. Š. nėra teista, ar bausta administracine tvarka (t. 7, b. l. 72), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos yra charakterizuojama teigiamai (t. 7, b. l. 73), teigiamai B. Š. charakterizuoja ir (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 1992 m. įteiktas padėkos raštas už gerą dukters L. auklėjimą (t. 7, b. l. 67).

Vertinant tai, kas išdėstyta, byloje vienareikšmiškai konstatuotina, jog B. Š. yra atsakingas, vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kuris neabejotinai teigiamai įtakos L. P., kurio atsakomybei galima perduoti L. P..

Taigi, esant visoms Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms – L. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, yra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys – esant teismo pasitikėjimo verto asmens – B. Š. prašymui perduoti L. P. jos atsakomybei, L. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

B. Š. skirtina laiduotoja. Atsižvelgiant į tai, kad B. Š. yra pensininkė, kurios pragyvenimo šaltinis yra tik gaunama senatvės pensija, laidavimas skirtinas be užstato. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, turint omeny ir kaltinamosios kaip asmenybės bei jos atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą, kaltinamosios L. P. vaidmenį nusikalstamoje veikoje, nustatytinas ir minimalus vienerių metų laidavimo terminas.

Tačiau, imant domėn taip pat reikšmingas bylos aplinkybes, jog padaryta tyčinio pobūdžio apysunkė nusikalstama veika, siekiant baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, L. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio, tai yra 750 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokos sumokėjimo terminą nustatant vienerius metus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl bausmių bendrinimo

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tuomet, kai padarytos kelios veikos, jos padarytos viena po kitos, įgyvendinant bendrą sumanymą. Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia bendras sumanymas, siekiant pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo, tokioje situacijoje visos nusikalstamos veikos dalys yra neatskiriamos (būtinos), nepadarius bent vienos veikos nebus pasiektas pagrindinis tikslas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2009, 2K-477/2008).

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog kaltinamųjų V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamus veiksmus jungė bendra vieninga tyčia, siekiant vieningų tikslų bei sumanymų – apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, išvengti valstybei mokėtinų mokesčių ir įmokų. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką kaltinamųjų V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos nusikalstamos veikos, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir išvengiant valstybei mokėtinų mokesčių ir įmokų, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamiesiems skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl civilio ieškinio

Baudžiamojoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija buvo pareiškusi civilinį ieškinį, prašant valstybės naudai išieškoti 44 244,63 Eur padarytai žalai atlyginti.

Byloje nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (28.1Mr)-D2-10631 „Dėl civilinio ieškinio atsisakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-6060/ 2021“ nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 44 244,63 Eur žalą valstybės biudžetui atlyginto, todėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsisako (t. 7, b. l. 57).

Esant tokioms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginus valstybės biudžetui padarytą žalą, civilinis procesas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilio ieškinio nutrauktinas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Byloje nustatyta, jog valstybės biudžetui padaryta žala yra atlyginta, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys atlygintas visa apimtimi. Esant tokioms aplinkybėms, procesinės prievartos priemonės - laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas kaltinamųjų V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiam turtui (t. 6, b. l. 3-45, 46-93), naikintos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nedelsiant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsniu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, išimti kratų metu, saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. b. l. 174).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2021-04-07 įtariamojo V. P. papildomos apklausos protokolo priedas - rankraštiniai užrašai, kuriuos įtariamasis V. P. pateikė tyrimui, nurodydamas, kad užrašuose užfiksuotos realios UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vietų pajamos (vokas prie bylos Nr. 1, 5 lapai),

- 2021-04-14 prašymo priedai. Rankraštiniai užrašai, kuriuos įtariamasis V. P. pateikė tyrimui, nurodydamas, kad užrašuose užfiksuotos realios UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vietų pajamos (vokas prie bylos Nr. 2, 6 lapai),

- 2020-06-16 liudytojos R. P. apklausos protokolo priedas, kuriame užfiksuoti duomenys iš jos naudojamo mobilaus ryšio telefono - pranešimai L. P. apie 2020 m. balandžio - birželio mėnesių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) apyvartas (1 t., b. l. 49-57) - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigojant V. P. per vienerius metus neatlygintai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigojant V. P. per vienerius metus neatlygintai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas V. P. paskirti - laisvės apribojimą dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigojant V. P. per vienerius metus neatlygintai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį V. P. paskirti - laisvės apribojimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigojant V. P. per vienerius metus neatlygintai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsniu, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje – 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje – 220 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį – 222 straipsnio 1 dalį – 250 MGL dydžio, tai yra 12 500 Eur, bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį – 220 straipsnio 2 dalį – 300 MGL dydžio, tai yra 15 000 Eur, bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti - 300 MGL dydžio, tai yra 15 000 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ paskirti – 200 MGL dydžio, tai yra 10 000 Eur, baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

L. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje - 222 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, L. P. perduodant laiduotojos B. Š. atsakomybei.

B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti L. P. laiduotoja.

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.

L. P. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą asmenį atleisit nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

B. Š. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis , sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio, tai yra 750 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokos sumokėjimo terminą nustatyti vienerius metus.

Procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ į nuosavybės teise jiems priklausantį turtą, panaikinti nedelsiant.

Civilinį procesą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, išimtus kratų metu, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2021-04-07 įtariamojo V. P. papildomos apklausos protokolo priedą - rankraštinius užrašus (vokas prie bylos Nr. 1, 5 lapai),

- 2021-04-14 prašymo priedus. Rankraštinius užrašus, (vokas prie bylos Nr. 2, 6 lapai).

- 2020-06-16 liudytojos R. P. apklausos protokolo priedą - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.